(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 24 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja  Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant atsakovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo priteisti iš atsakovo A. J. 534,64 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 133,17 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį jam pranešta tinkamai. Gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Pripažįsta padarytą žalą, tačiau nebuvo gavęs jokių ieškovo pretenzijų. Jei būtų žinojęs apie reikalavimą, būtų žalą atlyginęs iš karto be jokių ieškinių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir N. P. 2012 m. lapkričio 28 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. PZULT 1491344). Minėta sutartimi nuo visų rizikų laikotarpiui nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Minėtas butas 2013 m. liepos 4 d. buvo užlietas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2013 m. liepos 4 d. pranešimas apie įvykį, 2013 m. liepos 4 d. turto apžiūros aktas.  Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjai 534,64 Eur draudimo išmoką. Kartu su ieškiniu pateiktos buto nuotraukos po apliejimo, 2013 m. rugpjūčio 2 d. lokalinė sąmata, pranešimas dėl žalos atlyginimo, draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2013 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymas patvirtina žalos apskaičiavimo ir draudimo išmokos išmokėjimo faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, padarytą dėl pastatų ar įrenginių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų valdytojas. Draudiminio įvykio metu (duomenys neskelbtini), esančio buto valdytojas buvo atsakovas. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu. Kadangi ieškovas įvykdė atsakovo prievolę ir atlygino draudėjai žalą, tai pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį ieškovui perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 534,64 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Į atsakovo atsiliepimu į ieškinį nurodytą argumentą dėl suėjusio ieškinio senaties termino pasakytina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo bylose yra išaiškinęs, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-368/2012, 2014 m. gegužės 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-292/2014 ir kt.). Nors minėti išaiškinimai yra suformuluoti ginčuose, kilusiuose dėl žalos atlyginimo transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu ir socialinio draudimo įstaigai reiškiant subrogacinį reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui, tačiau suformuotų taisyklių taikymui neturi esminės reikšmės draudimo sutarties rūšis (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis c. b. Nr. e2A-1741-390/2015). Taigi, remiantis teismų jurisprudencija, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad ieškovo reiškiamam reikalavimui taikytinas trijų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1. 125 str. 7 d.), nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3, 9 p., ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteisina 15 Eur žyminio mokesčio ir 133,17 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Vadovaudamasis CPK 26 ir 29 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 534,64 Eur (penkių šimtų trisdešimt keturių eurų 64ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. gruodžio 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį ir 133,17 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 17 ct) išlaidas už advokato teisinę pagalbą ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, Vilnius, Konstitucijos pr. 7, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT937044060005568164, AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Virginija Jokubauskienė