Civilinė byla Nr. e2A-723-856/2025 

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13031-2023-5

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21.(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S p R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Kauno rajono statybų projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-463-752/2025 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kauno rajono statybų projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Samilis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Kauno rajono statybų projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Samilis“ 6 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimus vykdė aplaidžiai. Atsakovei tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą, ieškovė nuo 2022 metų sausio mėnesio pradėjo pastebėti neatitikimus tarp atsakovei pateikiamų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir atsakovės teikiamų privalomų ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovės skaičiuojami darbo užmokesčiai ieškovės darbuotojams neatitiko pateiktos darbo laiko apskaitos duomenų, dalis atsakovei teikiamų pirminių dokumentų nebuvo traukiama į registrus. Dėl nuolatinių klaidų ieškovė prarado pasitikėjimą atsakove, pradėjo abejoti atsakovės kompetencija, dėl ko kreipėsi į kitą buhalterines paslaugas teikiančią įmonę. 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovė sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo su MB „Twoex“. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo nutraukta. Sudarius sutartį su kita įmone, buvo tikrinami buhalterinės apskaitos duomenys, ieškovės vadovui buvo pateikiamos įžvalgos dėl deklaruotų pardavimų tam, kad atsakovė galėtų pataisyti savo klaidas. Į nurodytas darbo klaidas atsakovė neatsižvelgė, klaidų neištaisė. Deklaracijos bei apskaitos duomenys keičiami nebuvo. Nutraukus sutartį su atsakove, ieškovės vadovui buvo perduoti tik pirminiai apskaitos dokumentai, tačiau buhalteriniai registrai, visų sąskaitų apyvartos bei įvykdytų buhalterinių įrašų istorijos iki 2022 m. rugsėjo 30 d. perduoti nebuvo. Atsakovė teikė ieškovei netinkamos kokybės paslaugas, vedė buhalterinę apskaitą nuo 2023 metų sausio mėnesio su esminėmis klaidomis, pateikus pastabas dėl teikiamų paslaugų atsakovė klaidų neištaisė. Atsakovei neištaisius savo darbo klaidų, šias klaidas turėjo ištaisyti kita buhalterines apskaitos paslaugas teikianti įmonė MB „Twoex“, su kuria ieškovė sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo. Ši įmonė atliko atsakovės vestos buhalterinės apskaitos patikrą laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. bei vedė apskaitą už 2022 metų rugsėjo mėnesį. Ieškovei apmokėti buvo pateikta 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje sąskaitoje yra nurodyta, jog mokėtina suma už buhalterinės apskaitos tvarkymą už 2022 metų rugsėjo mėnesį sudaro 1 000 Eur, apleistos buhalterinės apskaitos tvarkymas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 5 000 Eur. Ieškovė yra pilnai apmokėjusi šią sąskaitą. Ieškovė patyrė išlaidas už atsakovės aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos sutvarkymą bei buhalterinės apskaitos tvarkymą už 2022 metų rugsėjo mėnesį. Ieškovės patirtos išlaidos yra ieškovės nuostoliai dėl atsakovės netinkamų paslaugų tekimo pagal sutartį.

3.       Atsakovė ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė padėjo ieškovei tvarkyti pateiktų pirminių apskaitos dokumentų apskaitą pagal žodinį susitarimą. Ieškovės direktorius nuolat kontroliavo atsakovės darbą, duodavo nurodymus, kurie iškraipydavo faktinę situaciją. Be to, ieškovės apskaitoje klaidos ir neatitikimai atsirado daug anksčiau nei su ieškove pradėjo dirbti atsakovė. Atsakovė bandė šias anksčiau padarytas kitų buhalterių ir/ar buhalterinių įmonių klaidas ištaisyti, tačiau ieškovės direktorius to neleido. Atsižvelgiant į visa tai, už visus neatitikimus ieškovės buhalterinėje apskaitoje yra atsakingas išimtinai ieškovės direktorius. Atsakovės veiksmuose nėra kaltės, todėl jai civilinė atsakomybė kilti neturi, o ieškovės, kuri būdama pati atsakinga už netikslią įmonės apskaitą, ieškinys turi būti atmestas, nes yra visiškai nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Samilis“ iš ieškovės MB „Kauno rajono statybų projektai“ 3 932,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė        , kad ieškinyje ir bylos nagrinėjimo pradžioje ieškovė teikė argumentus dėl atsakovės netinkamai, aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos, t. y. netinkamai teiktų paslaugų. Tačiau vykusių teismo posėdžių metu ieškovės atstovai nurodė, kad pirmiau dėstytas aplinkybes nurodę tik dėl chronologinės sekos, dėl aiškumo, kas sąlygojo ieškovės poreikį pakeisti bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusį subjektą, o atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė, dėl ko ieškovė yra patyrusi prašomą priteisti žalą, pasireiškė tuo, kad atsakovė laiku neperdavė ieškovei buhalterinių dokumentų, todėl ieškovės įmonei iš naujo reikėjo susivesti visus pirminius duomenis į buhalterinės apskaitos programą. Įvertinęs nurodytą ieškovės poziciją teismas sprendė, kad tiek ieškovės motyvai, tiek atsakovės atsikirtimai dėl netinkamai atsakovės vestos buhalterinės apskaitos, padarytų klaidų, vertintini kaip neturintys įrodomosios vertės sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Juo labiau, kad pasirinkti buhalterinę apskaitą tvarkantį subjektą yra kiekvieno verslininko asmeninis reikalas, neatsižvelgiant į pasirinkimo motyvus, jei tik toks pasirinkimas neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų.

6.       Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės rašytinės sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo sudaryta nebuvo, taigi, nebuvo raštu nustatyta ir dokumentų perdavimo tvarka bei terminas keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui. Byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl tokio termino šalys būtų susitariusios žodžiu. 2022 m. rugsėjo 29 d. ieškovei buvo pateiktas atsakovės pranešimas apie sutarties nutraukimą. Tą pačią dieną ieškovė patvirtino, jog sutinka. Taip pat elektroninis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2022 m. spalio 4 d., 11 val. 30 min., ieškovė SMS žinute paprašė atiduoti visus dokumentus, į ką atsakovės atstovė tą pačią dieną, 2022 m. spalio 4 d., 11 val. 36 min., atrašė „dokumentai paruošti atsiėmimui, prašome susiderinti atsiėmimo laiką“. Šalys susitarė, kad tą pačią dieną, 15 val., ieškovės atstovas atvyks pasiimti dokumentų. Ieškovė neginčija, jog dokumentų perdavimas įvyko, tačiau, anot ieškovės, 2022 m. spalio 4 d. atsakovė jai perdavė tik pirminius apskaitos dokumentus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktas perdavimo aktas ar kita informacija apie tai, kokius buhalterinius dokumentus ieškovė gavo ir kas galimai liko neperduota.

7.       Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog šalys Audito ir apskaitos tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rekomendacijoje „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitos apskaitai tvarkyti reikalingos informacijos perdavimas, kai keičiasi apskaitą tvarkantis asmuo arba subjekto vadovas“ nustatytos tvarkos nesilaikė, nesant rašytinės buhalterinių paslaugų teikimo sutarties, jokie perdavimo – priėmimo dokumentai tarp šalių pasirašyti nebuvo (pvz. aktai, perduodamų dokumentų sąrašas ir pan.). Atsakovė įvykdė dokumentų perdavimą iki 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyto termino, t. y. spalio 5 d. Kadangi perdavimo – priėmimo metu perduoti dokumentai raštiškai užfiksuoti nebuvo, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės pateiktuose dokumentuose buvo ir 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešime reikalaujami dokumentai. Be to, ir ieškovė nenurodo, kokių konkrečiai buhalterinių dokumentų ar informacijos negavo.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje atsakovė teigė ir pateikė įrodymus, jog ji suteikė ieškovei prisijungimus prie buhalterinės apskaitos programoje Rivilė. Byloje yra pateiktas 2022 m. sausio 28 d. el. laiškas (2025 m. kovo 27 d. prašymo priedo Nr. 1 1 lapas), kuriame atsakovė prašė UAB „Kauno Rivilė“ atstovų prie UAB „Samilis“ paskyros prijungti tris įmones, tarp kurių yra ir ieškovės įmonė. Taip pat atsakovė pateikė 2022 m. balandžio 6 d. el. laišką (2025 m. kovo 27 d. prašymo priedo Nr. 1 2 lapas), iš kurio matyti, kad atsakovės atstovė ieškovei suteikė prisijungimus prie programos. Visa tai patvirtina, kad ieškovė turėjo prisijungimus prie atsakovės buhalterinės programos. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo prieigą prie buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų ir istorinių buhalterinių įrašų, kurie buvo buhalterinės apskaitos programoje Rivilė.

9.       Teismas pažymėjo, kad Finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra nurodyta, kokia tvarka, forma ir būdu turi būti perduoti buhalterinės apskaitos įrašai ir registrai. Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės paslaugų teikimo sutarties, kurioje būtų aptartas šių dokumentų perdavimo klausimas, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju atsakovei sukūrus paskyrą ieškovei, suteikus prisijungimus prie buhalterinės programos Rivilė bei perdavus dokumentus popierine forma, atsakovė savo pareigą perduoti visus reikiamus dokumentus ir informaciją įvykdė tinkamai.

10.       Teismas nurodė, kad šalys nebuvo susitariusios dėl konkretaus dokumentų ir informacijos perdavimo būdo ir formos, 2022 m. spalio 4 d. ieškovės atstovui perėmus dokumentus iš atsakovės, dėl perduotų dokumentų ieškovės atstovas jokių pretenzijų ar priekaištų atsakovei nereiškė, taip pat nepranešė atsakovei, kad tam tikrų duomenų ar informacijos trūksta, taip pat nėra duomenų, jog būtų nustatęs atsakovei terminą likusiems dokumentams pateikti.

11.       Teismas vertino, jog tai, kad keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui atsakovė apskaitos dokumentus perdavė ieškovei galimai netinkančiu būdu ar laiku, atsakingas ieškovės atstovas, kadangi pats neįgyvendino pareigos užtikrinti tinkamo dokumentų perdavimo. Teismas pažymėjo, kad Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato atitinkamas pareigas ir įmonės vadovams, t.y. numato, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą, užtikrina, kad keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui. Iš šios teisės normos matyti, kad būtent vadovo pareiga yra užtikrinti sklandų ir savalaikį dokumentų perdavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas taip pat turėjo pareigą pasirūpinti tinkamų dokumentų, įrašų ir registrų perėmimu iš vieno asmens ir perdavimo kitam asmeniui.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas ne tik tinkamai nevykdė savo pareigų, tačiau ir nesprendė susidariusios situacijos pačiu ekonomiškiausiu būdu – su atsakove nebendradarbiavo, nesiekė gauti visų buhalterinės apskaitos vedimui reikalingų duomenų jo pageidaujama forma, o kreipėsi į kitą įmonę su prašymu iš naujo tvarkyti galimai atsakovės jau tinkamai sutvarkytus buhalterinės apskaitos dokumentus (priešingų įrodymų byloje nėra, ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje susiaurino ieškinio pagrindą, pažymėdama, jog netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas nėra ieškinio pagrindas ir to neįrodinėja). Todėl teismas vertino, kad nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės už tariamą duomenų neperdavimą ieškovei.

13.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - žalos. Teismas nurodė, kad ieškovė patirtai žalai pagrįsti pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TWO Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje sąskaitoje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už buhalterinės apskaitos paslaugas už 2022 m. 09 mėn. – 1 000 Eur be PVM, apleistos buhalterijos tvarkymas už 2022 m. 1-8 mėn., numatomas užbaigimo terminas 10.31 d. Skubos tvarka – 5 000 Eur be PVM.

14.       Teismas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovė sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr.  (duomenys neskelbtini) su MB „TWOEX“. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Taigi, ieškovei susitarus su MB „Twoex“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo, akivaizdu, kad jos patirtos išlaidos už 2022 m. rugsėjo mėnesį nėra susiję su atsakovės veiksmais ar paslaugų teikimu/neteikimu.

15.       Dėl ieškovės nurodytų 5 000 Eur be PVM teismas pažymėjo, kad, kaip nustatyta byloje, apskaitos dokumentus iš atsakovės ieškovės atstovas gavo 2022 m. spalio 4 d., o PVM sąskaita faktūra TWO Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2022 m. rugsėjo 30 d. Akivaizdu, kad sąskaitos faktūros išrašymo dieną nei ieškovė, nei mažoji bendrija „Twoex“ negalėjo žinoti nei apie tvarkytos buhalterinės apskaitos trūkumus, nei apie tai, kiek laiko užims duomenų tikslinimas, trūkumų šalinimas.

16.       Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalį, PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma nedelsiant po paslaugų suteikimo arba iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos. Taigi, PVM sąskaita faktūra įforminama tik po paslaugų suteikimo. Paslaugų teikėjas turi teisę išrašyti sąskaitą iki paslaugų suteikimo, tačiau tai turi būti avansinė sąskaita, o ne PVM sąskaita faktūra. Be to, pagal ieškovės pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad ieškovė sumokėjo pagal PVM sąskaitą faktūrą TWO Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 5 d. 1 210 Eur sumą. Kokiu pagrindu ir pagal kokius sąskaitos dokumentus buvo atlikti kiti mokėjimai, iš pateikto išrašo nėra galimybės nustatyti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. MB „Twoex“ išrašyta PVM sąskaita faktūra TWO Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės yra pilnai apmokėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutuojanti MB „Kauno rajono statybų projektai“ prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp civilinės bylos šalių, taip pat netinkamai taikė imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atsakovės, kaip buhalterinės apskaitos tvarkytojo, pareigas.

17.2.       Nutraukus sutartį su atsakove, ieškovės vadovui buvo perduoti tik pirminiai apskaitos dokumentai už 2022 – uosius metus, tačiau buhalterinių registrų, visų sąskaitų apyvartos bei įvykdytų buhalterinių įrašų istorijos, t. y. sisteminių/suminių/analitinių buhalterinių sąskaitų likučių perdavimo 2022 m. rugsėjo 30 dienai nebuvo. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog pagrindinis argumentas, kodėl ji neperdavė visų dokumentų, buvo tai, kad ieškovė neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Taigi, pati atsakovė savo procesiniame dokumente pripažino, jog neperdavė visų buhalterinės apskaitos dokumentų ieškovei. Šios procesiniame dokumente nurodytos pačios atsakovės pozicijos teismas visiškai nevertino.

17.3.       Teismui buvo pateiktas susirašinėjimas tarp atsakovės atstovės I. K., iš kurio matyti, jog 2022 m. spalio 4 d. ieškovės vadovas prašė grąžinti visus įmonės dokumentus, atsakovės atstovė nurodė, jog visi dokumentai paruošti. Tuo tarpu 2023 m. sausio 3 d. susirašinėjime, kuris buvo pateiktas teismui, atsakovės atstovė susirašinėjime nurodė, jog ieškovė neturi duomenų apie vestą finansinę apskaitą, turi tik pirminius dokumentus. Ši aplinkybė taip pat teismo nebuvo vertinama.

17.4.       Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo žinomi prisijungimo duomenys prie buhalterinės apskaitos programos, laikytina, jog atsakovė perdavė visus buhalterinės apskaitos dokumentus ieškovei. Atsakovė, įrodinėdama aplinkybę, jog perdavė ieškovei visus buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir kitą reikalingą informaciją buhalterinei apskaitai tvarkyti, turėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, t. y. dokumentų, registrų bei kitos reikalingos informacijos perdavimo-priėmimo aktą. Tokio dokumento atsakovė byloje nepateikė. 2023 m. sausio 3 d. susirašinėjime tarp ieškovės atstovo ir atsakovės atstovės nėra nurodoma, jog įmonei reikalingus registrus įmonės vadovas gali gauti pats, kadangi turi prisijungimo duomenis.

17.5.       Atsakovei neperdavus ieškovei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, ji negalėjo toliau tinkamai vykdyti buhalterinės apskaitos ir teikti privalomą teisingą informaciją atitinkamoms valstybės įstaigoms, kadangi negalėjo perduoti kitai buhalterinei įstaigai visų reikiamų apskaitos dokumentų.

17.6.       Teismo išvada, jog ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia patirtos žalos fakto, yra visiškai nepagrįsta. 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta remiantis PVMĮ 79 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog tęstinių paslaugų teikėjas išrašo sąskaitą už teikiamas paslaugas iki sekančio mėn. 10 d. Remiantis 11-uoju verslo apskaitos standartu „Sąnaudos“, metodinėse rekomendacijose yra registruojamos Palyginimo principu. Palyginimo principas numato, kad ataskaitinio laikotarpio pajamos turi būti siejamos su sąnaudomis, patirtomis toms pajamoms uždirbti. Sąnaudomis pripažįstama tik ta išlaidų dalis, kuri negali būti siejama su ateinančių ataskaitinių laikotarpių pajamų uždirbimu. 9 mėnesių apskaitos paslaugų sąnaudas įtraukiant į paskutinio ataskaitinio ketvirčio sąnaudas, buvo teisingas sąnaudų pripažinimas ir atvaizdavimas, susietas su būtent to laikotarpio duomenimis ir to laikotarpio pajamų uždirbimu. MB „Twoex“ kaip paslaugos teikėjas ir įmonės buhalteris, siekdamas teisingai atvaizduoti įmonės finansinę padėtį ir atskleisti įmonės įsipareigojimus 2022 m. rugsėjo 30 dienai, visų suteikiamų paslaugų sumą įrašė 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Samilis“ prašo apeliacinį skundą atmesti,         priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       2022 m. spalio 4 d. ieškovės atstovas SMS žinute atsakovės atstovei nurodė „I. prašom šiandien atiduoti visus dokumentus“, į ką atsakovės atstovė tą pačią dieną atrašė „dokumentai paruošti atsiėmimui, prašome susiderinti atsiėmimo laiką”. Šalys susitarė, kad tą pačią dieną ieškovės atstovas atvyks pasiimti dokumentų. Pasiimant dokumentus įvyko konfliktas, kurio metu ieškovės atstovas pastūmė atsakovės darbuotoją. Ieškovės atstovas po šio susitikimo iki 2023 m. sausio 3 d. jokių pretenzijų, reikalavimų dėl netinkamo dokumentų perdavimo, trūkstamų dokumentų nereiškė, jokių papildomų dokumentų iš atsakovės nereikalavo. Taip pat į atsakovę nesikreipė ir ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad bent kažkokia forma informuotų atsakovę apie tai, kad ji turi pretenzijų dėl ne visų dokumentų perdavimo. 2023 m. sausio 3 d. ieškovės atstovas parašė žinutę atsakovės atstovei apie tai, kad „šią savaitę pateiksim jums sąskaitą už blogą buhalterijos tvarkymą už visą jūsų pervestą darbą iš naujo. Todėl prieš perduodant išieškojimui prašom susipažinti su informacija.“ Kaip matyti iš žinutės teksto, jis buvo surašytas po atsakovės atstovės raginimo atsiskaityti ir nurodymo, kad neatsiskaičius skolos išieškojimas bus perduotas teismui, todėl ši ieškovės atstovo žinutė buvo skirta ne paprašyti papildomų dokumentų, o atsakymas atsakovei siekiant atgrasinti nuo kreipimosi į teismą. Todėl nurodyta ieškovės atstovo žinutė nėra laikytina ieškovės reikalavimu pateikti visus dokumentus.

18.2.       Byloje yra pateiktas 2022 m. sausio 28 d. el. laiškas, kuriame atsakovė prašė UAB „Kauno Rivilė“ atstovų prie UAB „Samilis“ paskyros prijungti tris įmones, tarp kurių yra ir ieškovės įmonė. Taip pat atsakovė pateikė 2022 m. balandžio 6 d. el. laišką, kuriame matoma, kad atsakovės atstovė ieškovei suteikė prisijungimus prie programos. Ieškovės vadovas ar jo įgalioti asmenys turėjo galimybę bet kada iš šios sistemos atsisiųsti dokumentus ir tęsti apskaitos tvarkymą. Toks sprendimas buvo pakankamas ir efektyvus būdas perduoti duomenis, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalių rašytinė paslaugų sutartis nebuvo sudaryta ir dokumentų perdavimo forma nebuvo nustatyta. Tokia prieiga prie skaitmeninės apskaitos sistemos užtikrino visapusišką dokumentų perdavimą.

18.3.       Nors ieškovės 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje kviesta liudytoja J. V. (MB „Twolex“ vadovė) teikiant paaiškinimus bandė įtikinti, kad istoriniai įrašai ir registrai turi būti pateikti pasirašyti buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens ar įmonės vadovo, kad dokumentai negali būti perduoti tiesiog suteikiant prisijungimus prie buhalterinės programos paskyros, tačiau tokie liudytojos parodymai yra nepagrįsti. FAĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra nurodyta, kokia tvarka, forma ir būdu turi būti perduoti buhalterinės apskaitos įrašai ir registrai. Tai patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę savarankiškai ištraukti visus reikiamus dokumentus iš Rivilės sistemos ir juos perduoti naujai buhalterinės apskaitos įmonei.

18.4.       Visi dokumentai ir informacija popierine ir elektronine forma ieškovės vadovui buvo perduoti, todėl jis turėjo dokumentus ir informaciją perduoti MB „Twoex“. Byloje nėra įrodymų, kokius ieškovės atstovas dokumentus ir informaciją perdavė šiai įmonei ir kokia forma tai padarė, todėl neįmanoma nustatyti, kokios apimties dokumentus MB „Twoex“ gavo ir ar gavo visus dokumentus ir informaciją, kuriuos atsakovė buvo perdavusi ieškovei. Ieškovės atstovas turėjo pareigą pranešti atsakovei, jog ne visi dokumentai ar informacija yra gauti, kad dalies dokumentų, informacijos, įrašų ar registrų trūksta, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Tai rodo pačios ieškovės neveiklumą ar nerūpestingumą. Atsakovė negalėjo ir neprivalėjo užtikrinti, kad ieškovės vadovas arba jo įgalioti asmenys iš tikrųjų atsisiųs ar peržiūrės tuos duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų perdavimas įvyko, o sistemos prieiga buvo užtikrinta, bet koks tolimesnis informacijos neperėmimas ar neperdavimas yra ieškovės atsakomybė. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė būtų neįvykdžiusi kokių nors pareigų.

18.5.       Ieškovė, atsiimdama dokumentus, nereiškė jokių pretenzijų nei dėl jų kiekio, nei dėl apimties, ir tik apeliaciniame skunde nurodo, kad „Ieškovui nebuvo grąžinti apskaitos registrai bei kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija“, konkrečiai nenurodant, ką neva atsakovė turėjo perduoti, bet neperdavė. Dokumentų atsiėmimas be jokių pastabų yra teisiškai reikšmingas ir reiškia, kad dokumentai buvo priimti be priekaištų.

18.6.       Teisės aktai nenumato privalomo perdavimo–priėmimo akto formos ar pareigos perduoti dokumentus konkrečiu būdu esant žodiniam susitarimui, todėl atsakovės veiksmai laikytini teisėtais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų buvimo.

18.7.       Ieškovės mokėjimas už buhalterinės apskaitos tvarkymą rugsėjo mėnesį negali būti laikomi ieškovės nuostoliais. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė dalinę ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., todėl apskaitą už 2022 m. rugsėjo mėnesį ieškovei turėjo tvarkyti kitas asmuo, nes atsakovė šių paslaugų ieškovei jau nebeteikė (rugsėjo mėnesį atsakovė dar vykdė buhalterinius skaičiavimus ir operacijas, bet jos buvo vykdomos už rugpjūčio mėnesį). Ieškovė pasisamdė MB „Twoex“ paslaugų suteikimui, nes ieškovė turėjo tvarkyti buhalteriją, šias išlaidas ieškovė būtų patyrusi bet kokiu atveju ir šių išlaidų patyrimas nėra susijęs su atsakovės veiksmais ar paslaugų teikimu/neteikimu.

18.8.       Visi dokumentai ieškovei buvo perduoti 2022 m. spalio 4 d., todėl anksčiausiai tik šią dieną MB „Twoex“ galėjo būti žinoma apie tariamą aplaidžią buhalterijos apskaitą. PVM sąskaita faktūra įforminama tik po paslaugų suteikimo. Šiuo atveju sąskaita buvo išrašyta iki paslaugų teikimo ir iki įvertinant paslaugų teikimo apimtį bei reikalingumą. Neatitinka tikrovės ir 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. V. teiginiai, jog buvo išrašyta sąskaita į ateitį tam, kad ieškovė iš anksto atsiskaitytų už paslaugas. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pagal šią sąskaitą galutinai atsiskaityta buvo tik 2023 m. vasario 1 d., ieškovė su MB „Twoex“ atsiskaitinėjo dalimis. Pagal ieškovės pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad ieškovė mokėjo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 5 d., tačiau mokėjimas buvo padarytas 1 210 Eur sumai tik už vieną buhalterinių paslaugų teikimo mėnesį. Tuo atveju, jeigu 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) būtų išrašyta visai sumai (7 260 Eur), tai ieškovė, neabejotinai atlikdama pirmą mokėjimą, turėjo apmokėti visą šią sumą, o darydama dalinį mokėjimą būtų nurodžiusi, kad atliekamas dalinis mokėjimas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė iki šios dienos nėra patyrusi jokių nuostolių ir 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros, kuri tikėtina buvo taisyta, galimai nėra pilnai apmokėjusi.

18.9.       2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sąskaita išrašoma už apleistos buhalterijos tvarkymą. Ieškovė savo poziciją šioje byloje keitė ir reikalavo nuostolių iš atsakovės ne dėl netinkamos buhalterinės apskaitos, o dėl tariamai ieškovei neperduotų dokumentų, registrų ir istorijos įrašų. Tai reiškia, kad arba 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, arba jeigu sąskaitoje nurodyti duomenys yra tikri, tai sąskaita išrašyta ne dėl atsakovės tariamų neteisėtų veiksmų - dokumentų ir informacijos neperdavimo.

18.10.       Byloje nėra nustatyta ir ieškovė neįrodė jokio priežastinio ryšio tarp tariamo neperduotų dokumentų fakto ir ieškovės patirtų išlaidų. Nauja buhalterinė įmonė buvo pasirinkta dar prieš oficialų sutarties nutraukimą, 2022 m. rugsėjo 22 d. Tai rodo, kad sprendimas samdyti kitą paslaugų teikėją buvo nepriklausomas nuo atsakovės veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp civilinės bylos šalių. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį ir bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei argumentuotai pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

21.       Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, jog kiekviena šalis formuluoja ginčo dalyką ir privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Žalos (nuostolių) padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka žalos (nuostolių) atlyginimo siekiančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Žalos (nuostolių) faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo pirmiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo.

22.       Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atsakovės, kaip buhalterinės apskaitos tvarkytojo, pareigas, tačiau apeliantė nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo šioje dalyje neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir teismo tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

23.       Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Finansinės apskaitos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, apskaitą tvarkantys asmenys laiku perduoda apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir kitą apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją subjekto vadovui arba jo nurodytam asmeniui. Rekomendacijų „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitos apskaitai tvarkyti reikalingos informacijos perdavimas, kai keičiasi apskaitą tvarkantis asmuo arba subjekto vadovas“ 9 dalis numato, kad keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, dokumentų perdavimo terminas turėtų būti numatytas subjekto nusistatytoje tvarkoje, o jei apskaitą tvarkantis asmuo yra apskaitą tvarkantis asmuo pagal sutartį, paslaugų teikimo sutartyje. Jei dokumentų perdavimo terminas nenumatytas subjekto vidaus tvarkoje ar paslaugų teikimo sutartyje, terminas dėl dokumentų perdavimo galėtų būti nustatomas atskiru raštišku susitarimu tarp perduodančio ir priimančio dokumentus subjekto (Rekomendacijų 10 dalis). Rekomendacijų 13 dalyje nurodyta, kad apskaitą tvarkantis asmuo nebūtinai turi perduoti ar perimti visus pagrindinių dokumentų sąraše nurodytus dokumentus. Perduodamų dokumentų apimtis ir jų rūšis turėtų būti įvertinama atsižvelgiant į tai, ar keičiasi subjekto vadovas, ar subjekto apskaitą tvarkantis asmuo, kuriuo gali būti apskaitos paslaugas teikiantis subjektas arba subjekto darbuotojas, ir kokius dokumentus reikia perduoti; informacija apie perduodamus dokumentus nurodoma dokumentų perdavimo akte (Rekomendacijų 14 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalys minėtose Rekomendacijose nustatytos tvarkos nesilaikė, nesant rašytinės buhalterinių paslaugų teikimo sutarties, jokie perdavimo – priėmimo dokumentai tarp šalių pasirašyti nebuvo. Atsakovė įvykdė dokumentų perdavimą iki 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyto termino (2022 m. spalio 5 d.), o atsižvelgiant į tai, kad perdavimo – priėmimo metu perduoti dokumentai raštiškai užfiksuoti nebuvo, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės pateiktuose dokumentuose buvo ir 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešime reikalaujami dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad nors ieškovė prašo priteisti nuostolius, kurie susidarė dėl to, jog atsakovė laiku neperdavė ieškovei buhalterinių dokumentų, todėl ieškovei ar jos buhalterinę apskaitą vykdančiai įmonei iš naujo reikėjo susivesti visus pirminius duomenis į buhalterinės apskaitos programą, tačiau ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodė, kokių konkrečiai buhalterinių dokumentų ar informacijos negavo. Nors apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė neperdavė buhalterinių registrų, visų sąskaitų apyvartos bei įvykdytų buhalterinių įrašų istorijos, tačiau ieškovei nenurodžius neperduotų dokumentų identifikacijos duomenų, dokumentų kiekio, nėra galimybės nustatyti, ar tokie dokumentai apskritai egzistavo ir ieškovė jais disponavo, bei ar dėl tokių dokumentų neperdavimo ieškovei ar jos buhalterinę apskaitą vykdančiai įmonei iš naujo reikėjo susivesti visus pirminius duomenis į buhalterinės apskaitos programą. Taigi, iš esmės ieškovė neįrodė, kad atsakovei neperdavus ieškovei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, ji negalėjo toliau tinkamai vykdyti buhalterinės apskaitos, kadangi negalėjo perduoti kitai buhalterinei įstaigai visų reikiamų apskaitos dokumentų.

25.       Akcentuotina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą, tenka ieškovei. Ieškovė, prašydama priteisti nuostolius, kurie susidarė dėl to, kad atsakovė laiku neperdavė ieškovei buhalterinių dokumentų, todėl ieškovei ar jos buhalterinę apskaitą vykdančiai  įmonei iš naujo reikėjo susivesti visus pirminius duomenis į buhalterinės apskaitos programą, turėjo pareigą pateikti ir įrodymus, kad tokie dokumentai pas atsakovę apskritai buvo ir atsakovė jais disponavo, o ieškovė, priešingai, tokių dokumentų neturėjo ir jais negalėjo disponuoti. Ieškovei neidentifikuojant neperduotų dokumentų, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės atsikirsti į ieškinį, nors vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Vien jau šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė savo nurodomų aplinkybių, jog atsakovė neperdavė dokumentų, taigi, neįrodė ir ieškinio pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

26.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog pati atsakovė savo procesiniame dokumente pripažino, kad neperdavė visų buhalterinės apskaitos dokumentų ieškovei (tripliko 2 punktas). Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad teismui buvo pateiktas susirašinėjimas tarp atsakovės atstovės I. K., iš kurio matyti, jog 2022 m. spalio 4 d. ieškovės vadovas prašė grąžinti visus įmonės dokumentus, atsakovės atstovė nurodė, jog visi dokumentai paruošti. Tuo tarpu 2023 m. sausio 3 d. susirašinėjime, kuris buvo pateiktas teismui, atsakovės atstovė nurodė, jog neturi duomenų apie vestą finansinę apskaitą, turi tik pirminius dokumentus.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo, nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Akcentuotina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo selektyviai atrinktas aplinkybes, nukreiptas tik prieš atsakovės netinkamą pareigų vykdymą, tačiau visiškai nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų dėl pačios ieškovės veiksmų, kuomet ieškovė po dokumentų perdavimo (2022 m. spalio 4 d.) nereiškė atsakovei pretenzijų dėl netinkamo dokumentų perdavimo, nereikalavo perduoti trūkstamus dokumentus, o 2023 m. sausio 3 d. ieškovės atstovo siųsta žinutė atsakovei nėra laikytina ieškovės reikalavimu perduoti papildomus dokumentus, kadangi tekste rašoma apie ieškovės nuostolius už blogą apskaitos tvarkymą.

28.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovei buvo žinomi prisijungimo duomenys prie buhalterinės apskaitos programos, laikytina, kad atsakovė perdavė visus buhalterinės apskaitos dokumentus ieškovei. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad ieškovė turėjo prisijungimus prie atsakovės buhalterinės programos, patvirtina byloje pateiktas 2022 m. sausio 28 d. el. laiškas, kuriame atsakovė prašė UAB „Kauno Rivilė“ atstovų prie UAB „Samilis“ paskyros prijungti tris įmones, tarp kurių yra ir ieškovės įmonė, taip pat 2022 m. balandžio 6 d. el. laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovės atstovė ieškovei suteikė prisijungimus prie programos. Įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus, ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Tai, kad 2023 m. sausio 3 d. susirašinėjime tarp ieškovės atstovo ir atsakovės atstovės nebuvo nurodyta, jog įmonei reikalingus registrus įmonės vadovas gali gauti pats, nes turi prisijungimo duomenis, priešingai nei nurodo apeliantė, savaime nepatvirtina, kad tokių prisijungimo duomenų ieškovės vadovas neturėjo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovės vadovas taip pat turėjo pareigą pasirūpinti tinkamu dokumentų, įrašų ir registrų perėmimu iš vieno asmens ir perdavimo kitam asmeniui. Tačiau, kaip jau minėta, po 2022 m. spalio 4 d. vykusio dokumentų perdavimo ieškovės vadovas nereiškė atsakovei pretenzijų dėl netinkamo dokumentų perdavimo, nereikalavo perduoti trūkstamus dokumentus. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės už tariamą dokumentų neperdavimą ieškovei.

29.       Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. patirtos žalos. 

30.       Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimą, taip pat ilgalaikį elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimą, kai PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi, PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta teikiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina.

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovė patirtą žalą grindė 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra TWO Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už buhalterinės apskaitos paslaugas už 2022 m. rugsėjo mėn. – 1 000 Eur be PVM, apleistos buhalterijos tvarkymas už 2022 m. sausio-rugpjūčio mėn., numatomas užbaigimo terminas spalio 31 d. Skubos tvarka – 5 000 Eur be PVM.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog ieškovė su MB „TWOEX“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į tai, kad apskaitos dokumentus iš atsakovės ieškovės atstovas gavo 2022 m. spalio 4 d., sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog sąskaitos faktūros išrašymo dieną (2022 m. rugsėjo 30 d.) nei ieškovė, nei MB „Twoex“ negalėjo žinoti apie tvarkytos buhalterinės apskaitos trūkumus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėta sąskaita yra susijusi su atsakovės galimai neperduotais ieškovei dokumentais, dėl kurių ieškovei ar MB „Twoex“ iš naujo reikėjo susivesti visus pirminius duomenis į buhalterinės apskaitos programą. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad MB „Twoex“, kaip paslaugos teikėjas ir įmonės buhalteris, siekdamas teisingai atvaizduoti įmonės finansinę padėtį ir atskleisti įmonės įsipareigojimus 2022 m. rugsėjo 30 dienai, todėl visų suteikiamų paslaugų suma buvo įrašyta 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje, bei pateiktos metodinių rekomendacijų nuostatos, minėtos išvados nepaneigia. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma nedelsiant po paslaugų suteikimo arba iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, 10 dienos. Taip pat svarbu pažymėti, kad minėtas įstatymas turi viršenybę prieš apeliantės nurodytas metodines rekomendacijas. Taigi, šiuo atveju PVM sąskaita faktūra turėjo būti įforminama ne anksčiau nei 2022 m. spalio 4 d., kuomet ieškovės atstovas gavo apskaitos dokumentus iš atsakovės ir galėjo būti žinoma, kad siekiant tinkamai vykdyti apskaitą MB „Twoex“ tam tikrų dokumentų trūksta. Be to, nors apeliantė teigia, kad 6 000 Eur žalos faktas įrodytas, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. MB „Twoex“ išrašyta PVM sąskaita faktūra TWO Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės yra pilnai apmokėta. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad apeliantė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

34.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės UAB „Similis“ naudai iš apeliantės bankrutuojančios MB „Kauno rajono statybų projektai“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų priteisiamos 1 359,99 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovės patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samilis“, juridinio asmens kodas 181250653, naudai iš ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Kauno rajono statybų projektai“, juridinio asmens kodas 304885740, bankroto proceso administravimui skirtų lėšų 1 359,99 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir 99 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                            Alma Jurgelienė

                                                                                                                         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                         Irena Stasiūnienė