Administracinė byla Nr. AS-803-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02917-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. liepos 19 d. buvo gautas Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ (toliau – ir Asociacija, pareiškėjo atstovas) vadovo R. M. pasirašytas pareiškėjo Ž. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti pareiškėjui neturtinę žalą – 5 000 Eur. Pateikiami kiti procesiniai prašymai dėl įrodymų išreikalavimo. Prie skundo pridėtas pareiškėjo Ž. A. 2016 m. birželio 2 d. prašymas priimti į Asociacijos narius, pareiškėjo įgaliojimas, išduotas 2015 m. kovo 23 d. Asociacijai, numatyta atstovo teisė atstovauti pareiškėjui teismuose ir paduoti ieškinį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi (b. l. 38-39) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundą teismui suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įgaliotaisiais fizinių asmenų atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: advokatai, advokatų padėjėjai, vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu, asmenys turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, šio straipsnio 5 dalyje pasakyta, kad kartu su 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, atstovauti gali tik advokatas, advokato padėjėjas ar jo artimas giminaitis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o kiti asmenys gali atstovauti fiziniam asmeniui tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Įstatyme nenumatyta teisė atstovauti fiziniam asmeniui asociacijoms, kurių nariu yra tas fizinis asmuo. Išimtis yra tik profesinės sąjungos ir tik tarnybos teisinių santykių bylose.

Kadangi skundą suinteresuoto asmens vardu padavė ir pasirašė Asociacijos vadovas, kuris nenurodė, kad yra pareiškėjo artimasis giminaitis, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, daroma išvada, kad skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

Tai neatima galimybės iš pareiškėjo pasirašyti paduotą skundą asmeniškai ir iš naujo tiesiogiai teikti jį teismui. Be to, nemokamą teisinę pagalbą teikia ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, į kurią pareiškėjas gali kreiptis ir atlikdamas bausmę, mokamą teisinę pagalbą teikia Lietuvos advokatūros advokatai.

III.

Pareiškėjas Ž. A., atstovaujamas Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M., pateikė atskirąjį skundą (b. l. 43-45), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį ir iš naujo spręsti pirminio (2016 m. liepos 13 d.) skundo priėmimo klausimą bei jį priimti.

Atkreipia dėmesį, kad A. Ž. yra Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ narys nuo 2016 m. birželio 6 d. regis. Nr. 160606/N16-16(22). Nario tapatybė patvirtinta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus C. V. išduotu 2015 m. kovo 23 d. įgaliojimu Nr. 4-44. Taigi, Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, teikdama skundą ir pridėdama prie jo atstovavimo dokumentus, nesivadovavo ir nesuteikė jokio pagrindo nustatyti, kad santykius tarp Ž. A. ir jos galima būtų vertinti kaip artimųjų giminaičių ar sutuoktinio. O priešingai, į bylą pateikti prie skundo pridėti atstovavimo dokumentai, nustato visai kitą teisinį santykį tarp minimų asmenų. Ž. A. yra minėtos organizacijos narys. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.33 straipsnio 1 dalį Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ yra juridinis asmuo, asociacija, todėl priskiriama viešiesiems juridiniams asmenims (CK 2.34 str.), o pagal CK 2.74 straipsnio 2 dalį viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Viešųjų juridinių asmenų specialusis teisnumas pačia bendriausia apimtimi nustatytas CK 2.34 straipsnio 2 dalyje – viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Sąvoka „viešieji interesai“ reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, taip pat žmonių gerovę. Viešųjų interesų požymis yra jų bendrumas kiekvieno asmens atžvilgiu, t. y. kaip apimančius ir grupinius interesus. Grupinės naudos siekimo pagrindas yra tai, kad asmenys sujungia turimus išteklius siekti to, ko kiekvienas galėtų siekti atskirai. Atsižvelgiant į Asociacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Iš to seka, kad Ž. A., įstodamas į Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ narius, tapo juridinio asmens dalyviu – juridinis asmuo. Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, kaip asociacijos, tikslas pagal įstatymą ir yra koordinuoti narių veiklą ir atstovauti narių interesams, juos ginti ar tenkinti viešuosius interesus.

Pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 2 punktu, asmuo – fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kita organizacija. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato suinteresuotiems subjektams teisę kreiptis į teismą. To paties straipsnio 3 dalies, kuri nustato administracinių bylų nagrinėjimą teisme tvarką, 2 punktas numato – įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ koordinuoja ir gina savo narių interesus. Atsižvelgiant į ABTĮ 47 straipsnio 3 dalį „Bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Teismui, kuris kreipėsi į administracinį teismą, atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba teisėjų kolegijos pirmininkas).“ Taigi, prie skundo buvo pridėti Registro Centro išplėstinis išrašas, kuriame aiškiai nurodytas Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovas – pirmininkas M. R., ir jo asmens tapatybės kortelės kopija, abu dokumentai patvirtinti notarine tvarka, be to, teismui paprašius pateikiami originalai. To paties straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktai nustato teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir jo nariams (dalyviams), vienasmenio valdymo organui ir pagal įstatymą ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka pagal pavedimą. Registrų centro išplėstiniame išraše 7 punkte yra nurodyta taisyklė pagal, kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu, 7.1 punktas – vienasmenis atstovavimas, juridinio asmens vardu veikia vadovas. Nuo 2015 m. kovo 19 d. vadovu yra paskirtas M. R. (Registrų Centro išplėstinio išrašo 5.2 ir 5.2.1 punktai). Be to, yra aktualus ir ABTĮ 47 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad „Kartu su šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Jeigu į teismo posėdį neatvyksta šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodyti asmenys, kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali.“ Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Ž. A. interesų atstovavimo ribas, vadovaudamasis ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktu. Šioje byloje nario Ž. A. ir Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ teisinį santykį atitinka ABTĮ 47 straipsnio 3 dalyje, 4 dalies 5 ir 6 punktuose bei 5 dalyje nustatytos atstovavimo taisyklės, todėl Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, atstovaujama vadovo M. R., yra tinkamas atstovas teisme atstovaudamas ir gindamas savo nario interesus administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundą teismui suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Nagrinėjamu atveju skundą pareiškėjo Ž. A. vardu padavė jo atstovas Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, vadovaujama R. M.. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pagal ABTĮ 47 straipsnį nėra tinkamas pareiškėjo Ž. A. atstovas.

Pareiškėjo atstovas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas Ž. A. yra Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, įsikūrusios ginti savo narių interesus, narys, įgaliojimu, patvirtintu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus V. C., įgaliojęs Nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“ atstovauti pareiškėjui visose civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose bei kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose. Todėl šiuo atveju Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ turi teisę atstovauti savo nariui administraciniame teisme.

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei pareiškėjo atstovo argumentus, akivaizdu, kad šiuo atveju kyla klausimas dėl juridinio asmens – nevyriausybinės organizacijos, teisės atstovauti fiziniam asmeniui, savo nariui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, kuri pakeitė nemažą dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, tarp jų ir reglamentuojančias atstovavimo administraciniame procese klausimus.

Pastebėtina, jog iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 49 straipsnis numatė pakankamai platų įgaliotų atstovų (pagal pavedimą) ratą. Šis ABTĮ nenumatė kokių nors ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose galėjo būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame CK ir CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-44/2008, 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015, 2016 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-492/2016).

Tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojęs ABTĮ susiaurino įgaliotų atstovų administraciniame procese ratą, 47 straipsnio 4 dalyje nustatydamas baigtinį sąrašą asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme, t. y. 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; 6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

Taigi, pagal naująjį reguliavimą juridiniai asmenys teisės atstovauti fiziniam asmeniui, esančiam jų nariu, neturi. Išimtis numatyta tik profesinėms sąjungoms, atstovaujančioms profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Todėl šiuo atveju nevyriausybinė organizacija („Iustitia est fundamentum“), kaip juridinis asmuo – asociacija, tik profesinei sąjungai suteiktos teisės atstovauti savo nariams administraciniame procese neturi. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme numatytas asociacijos tikslas koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, negali paneigti specialiajame proceso klausimus reglamentuojančiame Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytų atstovavimo nuostatų, kaip ir Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ steigimo dokumentuose numatyti šios organizacijos tikslai – „atstovauti narių ir į organizaciją besikreipiančių asmenų interesus visose valstybinėse įstaigose, taip pat nevalstybinėse organizacijose ir juos ginti, atstovauti jų interesus administracinėse/civilinėse/baudžiamosiose bylose, atstovauti jų interesus visuose Lietuvos, įskaitant ir tarptautiniuose teismuose įstatymų nustatyta tvarka bei tenkinti kitus viešuosius interesus“. Taigi būtent tokia atstovavimo minėtos organizacijos narių interesams teismuose (šiuo atveju administraciniuose) tvarka ir numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnyje.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Ž. A. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas