Civilinė byla Nr. e2A-74-370/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01818-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.3; 2.6.10.5.2.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-323-258/2019 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovams A. V., A. V., valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. E. pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovų A. V., A. V., valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ir Lietuvos Respublikos 43 443 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovų A. V., A. V., VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovų A. V. ir A. V. 49 899,22 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-471-748/2012, ieškovo ir atsakovės A. V. (iki santuokos nutraukimo – E.) santuokos nutraukimo byloje, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl 0,0830 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo uždraudimo. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. birželio 11 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką ir padalijo šalims priklausiusį nekilnojamąjį turtą – kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 pakeitė Kauno apylinkės teismo sprendimą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais priteisė atsakovei, ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją.
3. Atsakovai A. V. ir A. V. 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarė žemės sklypo ir jo statinių dovanojimo sutartį, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-21/2014 sustabdė Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties vykdymą. Dovanojimo sutartis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1230-259/2015 pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
4. Ieškovas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3L-3-225-686/2015 ieškovui ir atsakovei priteisė po 1/2 dalį gyvenamojo namo, su kiemo statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovui dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo apribotos disponavimo jam priklausančiu turtu teisės ir dėl to jis patyrė 43 443 Eur turtinę žalą, kuri susideda iš negautų pajamų, vykdant senovinių automobilių restauravimo veiklą, ir 15 000 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė dėl atsakovo A. V. inicijuotos civilinės bylos, dėl ieškovo iškeldinimo iš užimamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovas taip pat nurodė, jog pagal 2005 m. sausio 2 d. ir 2006 m. balandžio 2 d. sudarytas jungtinės veiklos sutartis atsakovas A. V. įsipareigojo paskolinti ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur), tačiau atsakovas ieškovui pervedė tik dalį pinigų – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), o likusią pinigų sumą galbūt pervedė į savo dukros A. V. sąskaitas 2005–2010 metų laikotarpyje. Ieškovas 2010 m. vasario 24 d. perdavė A. V. 180 000 litų (52 131,60 Eur) vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau jis negavo A. V. žadėtų paskolinti pinigų. Dėl to šeimos namo statybai ieškovas pasiskolino ir išleido papildomai 283 500 litų (82 107,27 Eur). 2005 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartyje buvo numatyta, kad pastatytas namas bus registruojamas viešame registre K. E. ir A. V. (E.) vardu, tačiau turtas buvo registruotas tik A. V. vardu. Atsakovės A. V. iniciatyva buvo pripažinta neteisėta statyba ir dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė iš viso 49 899,22 Eur žalą (49 814,64 Eur + 84,58 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovams A. V. ir A. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas, nustatė, jog ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), nes Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo nukreiptos į žemės sklypą, o ne į jame esančius pastatus, todėl VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre pagrįstai neregistravo draudimo perleisti nuosavybės teises, nes apribojimai žemės sklypui ir jame esantiems statiniams buvo įregistruoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3P-21/2014, pagrindu.
8. Teismas vertino, jog ieškovo teisėtas lūkestis gauti restauravimo darbų pajamas pagal pasirašytas sutartis atsirado ne nuo sutarties pasirašymo fakto, o nuo laiku ir kokybiškai atliktų antikvarinių automobilių restauravimo darbų atlikimo. Teismas nustatė, jog, tarp šalių esant konfliktiniams santykiams, ieškovas turėjo numatyti galimo elgesio riziką ir prognozuoti pasekmes.
9. Teismas vertino, jog ieškovas neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų atsakovų atžvilgiu, nes vien atsakovų A. V. ir A. V. sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia nepatvirtina, kad ieškovas negavo 43 443 Eur pajamų iš savo darbinės veiklos. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog iš antikvarinio automobilio restauravimo darbų kada nors buvo gavęs teisėtas pajamas, o ieškovo nurodytų sutarčių nutraukimo faktas nepatvirtina, jog šios sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovų kaltės.
10. Ieškovas, teigdamas, jog, atsakovams neperduodant jam pagal 2005 m. sausio 2 d. ir 2006 m. balandžio 2 d. sudarytas Jungtinės veiklos sutartis numatytų lėšų, buvo padaryta turtinė 49 814,64 Eur žala, neįrodė, kad tokie atsakovų veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių. Taip teismas pažymėjo, jog nepagrįsti ieškovo argumentai, kad pagal atsakovės A. V. skundą dėl ieškovo pastatytų statinių, kurie buvo pripažinti neteisėta statyba, buvo trukdoma sutvarkyti formalumus pradėtame teisminiame procese ir dėl to jis patyrė 84,58 Eur turtinę žalą.
11. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas A. V., pareiškęs ieškinį civilinėje byloje dėl ieškovo iškraustymo iš patalpų adresu: (duomenys neskelbtini), nesukėlė neigiamų pasekmių ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) išreikalauti į bylą iš visų Lietuvos bankų išrašus iš atsakovės A. V. banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. 4) pripažinti atsakovo A. V. ir A. V. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; 5) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Zarasų rajono notarą R. K., 5) bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į prejudicinius faktus, kurie buvo nustatyti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1230-259/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-104-464/2016. Nurodytose bylose atsakovų A. V. ir A. V. 2014 m. rugsėjo 8 d. sudaryta dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
12.2. Teismas nepagrįstai vertino, jog 2014 m. rugsėjo 8 d. VĮ Registrų centras turėjo teisėtą pagrindą išduoti notarui pažymą dovanojimo sutarčiai sudaryti, nes Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nebuvo nutarta leisti nutartį vykdyti skubiai, t. y. nuo jos priėmimo momento (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnio 2 dalis). Atsakovė VĮ Registrų centras nepagrįstai išdavė pažymą dovanojimo sutarčiai sudaryti ir įregistruoti, nes ginčo sandorio sudarymo metu taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo ir draudimas perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą buvo nepanaikintas.
12.3. Nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovo teisėtas lūkestis gauti restauravimo darbų pajamas pagal pasirašytas sutartis atsiranda ne nuo sutarties pasirašymo fakto, o laiku ir kokybiškai atlikus antikvarinių automobilių restauravimo darbus, kaip nurodyta sutartyje. Teismas nesivadovavo CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisėtų lūkesčio principu ir nenurodė, kodėl ieškovo lūkestis gauti ateityje pajamas yra nepagrįstas.
12.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jam buvo padaryta 49 814,64 Eur turtinė žala neperduodant jam pagal 2005 m. sausio 2 d. ir 2006 m. balandžio 2 d. sudarytas Jungtinės veiklos sutartis numatytas lėšas. Teismas, atsisakydamas išsireikalauti išrašus iš atsakovės banko sąskaitų, neatsižvelgė, jog atsakovas A. V. pinigines lėšas pervedė ne ieškovui, o atsakovei.
12.5. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, procesiniam dokumentui buvo pareikšti trūkumai, tačiau apeliacinės instancijos teismo sprendimu teisėja buvo priversta priimti ieškinį. Teisėja taip pat teismo posėdžiuose buvo nusistačiusi ieškovo atžvilgiu, atsisakė išreikalauti įrodymus, vengė gilintis į bylos esmę, taip pažeidžiant ieškovo teisę į teisingą teismą.
12.6. Siekiant užtikrinti ieškovo teises, teismui išreikalavus į bylą visus įrodymus, įtraukus į bylą visus su ja susijusius asmenis ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ieškovo skundą turėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. V. ir A. V. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovo argumentai, susiję ieškovo reiškiamo reikalavimu atlyginti žalą dėl 43 443 Eur negautų pajamų užsakovams nutraukus su juo sudarytas darbų sutartis, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovo reikalavimą atsakovei A. V., kuria buvo galutinai atmesti ieškovo reikalavimai dėl nuostolių, pasireiškusių negautų pajamų forma, atlyginimo.
13.2. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl 49 814,64 Eur turtinės žalos, neperduodant jam pagal 2005 m. sausio 2 d. ir 2006 m. balandžio 2 d. sudarytas Jungtinės veiklos sutartis numatytas lėšas, padarymo. Pagal 2010 m. vasario 24 d. Nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutartį ieškovas už 180 000 litų (52 131,60 Eur) skolą pagal 2005 m. sausio 2 d. ir 2006 m. balandžio 2 d. jungtinės veiklos sutartis perdavė nekilnojamąjį turtą A. V. ir I. V. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
13.3. Ieškovas nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių, galinčių kelti abejonių bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Ieškovas siekia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės būtų nustatytos iš naujo ir įvertintos kitaip.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos, palikti nepakeistą, o dėl likusios dalies – pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Taip pat prašo ieškovo prašymus – dėl įrodymų išreikalavimo, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, A. V., A. V. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu bei notaro įtraukimo trečiuoju asmeniu – atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovė VĮ Registrų centras 2014 m. rugsėjo 5 d. neturėjo teisėto pagrindo išduoti notarui pažymą dovanojimo sandoriui sudaryti. VĮ Registrų centras nebuvo civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvis, todėl minėtose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės neturi jokios reikšmės vertinant nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų teisėtumą.
14.2. Teismas pagrįstai nustatė, jog 2012 m. spalio 5 d. nutartyje laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas buvo nustatytas, iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-471-748/2012, kuri apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta ir joje priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gegužės 28 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovė VĮ Registrų centras neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, nes dovanojimo sutarties sudarymo metu laikinosios apsaugos priemonės negaliojo.
14.3. Teismas pagrįstai vertino, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ir jam galbūt atsiradusios žalos. Ieškovas neturtinės žalos dydį – negautas pajamas 43 443 Eur sumai, kildina iš nutrauktų automobilių restauravimo darbų atlikimo sutarčių, tačiau pranešimai apie minėtų sutarčių nutraukimą patvirtina, jog priežastis nutraukti šias sutartis buvo ginčo name gyvenusių asmenų veiksmai, o ne nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai. Taip pat neturtinė žala dėl to, jog atsakovas A. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl ieškovo iškeldinimo, priežastiniu ryšiu niekaip nėra susijusi su VĮ Registrų centro veiksmais.
14.4. Nepagrįsti ieškovo prašymai dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, kitų asmenų įtraukimo į bylą. Ieškovas nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurie leistų abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovo teisėtas lūkestis gauti pajamas iš automobilių restauravimo veiklos pagal pasirašytas sutartis atsiranda ne nuo sutarties pasirašymo dienos, o nuo darbų atlikimo. Ieškovas 2014 m. sausio 19 d., 2014 m. kovo 24 d. sudarydamas antikvarinių automobilių restauravimo sutartis, žinojo, kad jis neturėjo jokių nuosavybės teisių į žemės sklypą, adresu: Samylų g. 3K, Kaunas, kuriame vykdė savo veiklą, todėl turėjo įvertinti savo elgesio riziką, siekiant gauti pajamas iš darbinės veiklos.
15.2. Teismas pagrįstai vertino, kad nebuvo nustatytas teisinis pagrindas pripažinti, jog ieškovo siekis gauti 43 443 Eur pajamas iš darbinės veiklos galėjo būti realizuotas, o dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir ieškovo siekis ateityje gauti pajamas iš darbinės veiklos nesusiję priežastiniu ryšiu ir nesudaro pagrindo taikyti deliktinę atsakomybę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo reikalavimai iš atsakovų priteisti turtinę ir neturtinę žalą, netenkinti, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė, jog apeliantas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas K. E. ir atsakovė A. V. (E.) (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Sutuoktiniams gyvenant kartu atsakovė iš savo tėvo, atsakovo A. V. 2005 m. sausio 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,0830 ha dydžio žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Santuokos metu apeliantas ir atsakovė žemės sklype pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas) ir kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – kiti statiniai). Žemės sklypo priklausiniai buvo įregistruoti atsakovės vardu.
19. Atsakovai A. V., A. V., apeliantas ir I. V. 2005 m. sausio 2 d. ir 2006 m. balandžio 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartis. Pagal 2005 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau – JVS Nr.1), atsakovas A. V. savo dukrai A. V. atliko išankstinį avansinį mokėjimą 150 000 litų (43 443 Eur) sumai, už jai priklausantį butą adresu: (duomenys neskelbtini), o apeliantui K. E. skolina 150 000 litų (43 443 Eur). Pagal 2006 m. balandžio 2 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau – JVS Nr. 2) atsakovas A. V. A. V. ir K. E. paskolino po 30 000 litų (8 688,60 Eur). Pagal jungtinės veiklos sutartis atsakovo A. V. skolintos piniginės lėšos buvo skirtos gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, statyboms.
20. Apeliantas, atsakovas A. V. ir I. V. 2010 m. vasario 24 d. sudarė nekilnojamojo turto perdavimo už skolą sutartį, pagal kurią už 180 000 litų (52 131,60 Eur) skolą pagal JVS Nr. 1 bei JVS Nr. 2, K. E. perdavė šios sutarties 2.1, 2.2., 2.3. punktuose nurodytą turtą A. V. ir I. V. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
21. 2011 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti K. E. Ir A. V. santuokos nutraukimo byla. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-471-748/2012, K. E. prašymu taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo draudimo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Nekilnojamojo turto registre įrašas galiojo nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d.
22. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, nutraukė K. E. ir A. V. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas netenkino K. E. prašymo pripažinti santuokoje įgyto žemės sklypo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą priteisė šalims lygiomis dalimis. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 pakeitė Kauno apylinkės teismo sprendimą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais priteisė atsakovei, K. E. priteisiant piniginę kompensaciją.
23. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 panaikino Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
24. 2014 m. rugsėjo 8 d. atsakovai sudarė žemės sklypo su jame esančiais pastatais dovanojimo sutartį (toliau – dovanojimo sutartis), kuria A. V. perleido A. V. žemės sklypą su jame esančiais statiniais. Įrašas Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. kovo 29 d.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-21/2014, taikė laikinąją apsaugos priemonę dėl įrašo viešame registre dėl draudimo A. V. (E.) perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius.
26. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, panaikino ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo pakeitė, K. E. ir A. V. priteisė po ½ dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais.
27. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1230-259/2015 pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją. Lietuvos Apeliacinis Teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-104-464/2016 sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
28. Apeliantas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia argumentų, kodėl turėtų būti nukrypstama nuo bendrosios bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklės.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo.
30. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir atsakovų A. V. ir A. V. pripažinimo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, netenkinami.
Dėl notaro R. K. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu
31. Apeliantas prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti notarą R. K. grindžia tuo, kad notaras patvirtino 2014 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį.
32. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, taip pat jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
33. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).
34. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, įvertinant to asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).
35. Atkreiptinas dėmesys, kad notaras R. K. nėra pareiškęs pirmosios ar apeliacinės instancijos teismams prašymo dėl jo įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu. Apelianto prašymas įtraukti notarą į bylą iš esmės nemotyvuotas, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Be to, analogiškas apelianto prašymas buvo pareikštas ir pirmosios instancijos teismui. Apelianto atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad notaras patvirtino neteisėtą 2014 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, tačiau nenurodo, ar notaro įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu būtų buvusi esminė aplinkybė, leidusi priimti kitokį teismo sprendimą.
36. Nesant apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu neįtraukti notaro R. K. į bylą trečiuoju asmeniu. Priešingai, bylos faktinės aplinkybės ir apelianto išdėstyta pozicija neleidžia teigti, kad notarą ir apeliantą sieja materialusis teisinis santykis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nėra būtina įtraukti notarą R. K., nes išdėstytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtaką jo teisėms ir pareigoms. Be to, ir apeliacinį procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato pagrindo į apeliaciniame procese nagrinėjamą bylą įtraukti šalį, nedalyvavusią šalimi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo
37. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo, tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo laiko nepagrįstais.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
39. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja galbūt buvo šališka, nes nesigilino į bylos faktines aplinkybes, teismo posėdžių metu demonstravo savo poziciją dėl bylos baigties, taip pat atsisakė išsireikalauti duomenis apie atsakovės banko sąskaitose esančias lėšas.
40. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas pasinaudojo savo teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, tačiau Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2018 m. lapkričio 15 d. nušalinimo pareiškimo netenkino, nenustačiusi tam įstatyme numatytų pagrindų.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjos) nešališkumo. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelemia bylą nagrinėjančio teismo šališkumo nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Vien tai, kad teismas priėmė vienai šaliai (šiuo atveju apeliantui) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teisėjos šališkumo apelianto atžvilgiu. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas, nors jie ir nepalankūs apeliantei, savaime negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja elgėsi šališkai apelianto atžvilgiu ar buvo suinteresuota bylos baigtimi.
Dėl apelianto prašymo išreikalauti naujus duomenis
43. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka.
44. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Bylos aplinkybių visapusiškas išnagrinėjimas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
45. Apeliantas prašo išreikalauti į bylą iš visų Lietuvos bankų išrašus A. V. banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė išsireikalauti duomenis, kurių pats apeliantas negalėjo gauti, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tarp apelianto ir atsakovo A. V. sudaryta nekilnojamojo turto perdavimo už skolą sutartis patvirtino pinigų perdavimo faktą.
46. Byloje esančios aplinkybės dėl 2010 m. vasario 24 d. notarinės formos Nekilnojamojo turto perdavimo už skolą sutarties sudarymo aplinkybės pakankamai aiškios. Pagal sutarties 3.2 papunktį apeliantas už 180 000 litų (52 131,60 Eur) skolą pagal jungtinės veiklos sutartis perdavė šios sutarties 2.1., 2.2., 2.3. papunkčiuose nurodytą turtą A. V. ir I. V. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
47. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007 ir kt.).
48. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendime nustatė, jog A. V. lėšos pagal jungtinės veiklos sutartis buvo pervedamos dalimis į ieškovės asmeninę sąskaitą arba tiesiogiai tiekėjams, arba perduodamos grynaisiais pinigais. Teismas taip pat nustatė, jog buvę sutuoktiniai gavo po 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolas gyvenamojo namo statyboms, iš atsakovo A. V. ir I. V.. A. V. pardavė sau asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 278 000 Lt (80 514,37 Eur) ir 2007 m. rugsėjo 17 d. grąžino A. V. 180 000 Lt (52 131,60 Eur) skolą, o K. E. perdavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – žemės sklypą ir butą A. V. ir I. V. už 180 000 Lt (52 131,60 Eur) skolą pagal jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Nurodytos lėšos buvo skirtos apelianto ir atsakovės gyvenamojo namo statybos darbams atlikti.
49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioms aplinkybėms nustatyti duomenys apie atsiskaitymą tarp apelianto ir atsakovo A. V. nėra būtini, nes atsakovo A. V. skolintos lėšos tiek apeliantui, tiek atsakovei A. V., buvo skirtos statyboms gyvenamojo namo, kuris po apelianto ir atsakovės santuokos nutraukimo buvo padalytas lygiomis dalimis, nesant pagrindo konstatuoti, jog įgyvendinant jungtinės veiklos sutartis atsakovė galėjo gauti didesnę finansinę naudą nei apeliantas.
50. Teisėjų kolegija nenustačiusi apelianto įrodinėjamų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo ir (ar) pagrindo spręsti, kad atsisakymas išsireikalauti duomenis iš visų Lietuvoje veikiančių bankų išrašus iš A. V. banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., būtų lėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą, nes byloje nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, jog tokių duomenų išreikalavimas būtų perteklinis ir vilkintų šios civilinės bylos išnagrinėjimą.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sudarius dovanojimo sutartį
51. Apeliantas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, nurodo, jog atsakovai A. V. ir A. V. neteisėtai sudarė 2014 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartį, kurios pagrindu A. V. perleido A. V. žemės sklypą su jame esančiais statiniais. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Apelianto vertinimu, atsakovė VĮ Registrų centras galiojant 2012 m. spalio 5 d. taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, neturėjo pagrindo išduoti pažymos leidžiančios atsakovams A. V. ir A. V. sudaryti ir įregistruoti 2014 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartį. Dėl tokių atsakovų veiksmų apeliantas nurodo, jog negalėjo disponuoti turtu ir patyrė 43 443 Eur turtinę žalą (negavo pajamų), nes negalėjo vykdyti individualios veiklos – senovinių automobilių restauravimo darbų.
52. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
53. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
54. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.
55. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 246 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose yra įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 93 punktas, ir kt.).
56. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).
57. Atsakovai su apelianto reikalavimais nesutinka, nurodo, jog apeliantas neįrodo deliktinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1230-259/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-104-464/2016, kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovė VĮ Registrų centras nebuvo bylos šalimi, taigi minėtose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės neturi reikšmės vertinat nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų teisėtumą. Be to, minėtoje civilinėje byloje buvo vertinami atsakovų A. V. (E.) ir A. V. veiksmų teisėtumas sudarant dovanojimo sandorį, tačiau ne nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai.
58. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).
59. Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso ypatumai. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018). Teismas gali priteisti tik tas negautas pajamas, kurios atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys.
60. Apeliantas nurodo, jog užsakovui vienašališkai nutraukus 2014 m. vasario 19 d. antikvarinio automobilio restauravimo darbų sutartį, apeliantas negavo 17 377,20 Eur pajamų, kitam užsakovui nutraukus 2014 m. kovo 24 d. sudarytą kito antikvarinio automobilio restauravimo darbų sutartį apeliantas negavo 26 065,80 Eur pajamų (iš viso 43 443 Eur).
61. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant bylas dėl nuostolių atlyginimo, pirmiausia spręstinas klausimas, ar nukentėjęs asmuo apskritai patyrė žalą, t. y. ar jo turtinis ar kitoks interesas buvo pažeistas, ir tik tuomet spręstina dėl nuostolių dydžio patirtai žalai atlyginti. Teisės doktrinoje pabrėžiama, jog žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t. y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Taigi, žala įvardijama kaip intereso pažeidimas, o nukentėjusios šalies realiai patirtos išlaidos, tiksliai apskaičiuoti kaštai, negautos pajamos yra ne kas kita, kaip būdai apskaičiuoti patirtos žalos dydį.
62. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2262-638/2016, Lietuvos apeliacinis 2017 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-573-798/2017 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-223-915/2018, pagal K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo jog apeliantas neįrodė, jog jis tikrai būtų gavęs darbų sutartyse nurodytas pajamas ir jų negavo dėl atsakovės kaltės.
63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo galia. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Priešingu atveju tektų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir tai galėtų kelti grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008 ir kt.).
64. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas neįrodė, jog dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir apelianto lūkestis ateityje gauti darbines pajamas galėjo būti realizuotas, nes nebuvo nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, dėl kurių būtų pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
65. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui nekonstatavus žalos apelianto sveikatai padarymo fakto, bet atsakovų atsakomybę siejant su apelianto dvasiniais išgyvenimais, darbinės reputacijos praradimu, tačiau teismo pripažintomis neįrodytomis, neturtinės žalos atlyginimo apeliantui priteisimas nėra galimas.
67. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apeliantas neįrodė, kad atsakovų veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, nes, kaip teisingai pažymėjo teismas, apeliantas neįrodė visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apeliantui padarytą neturtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl civilinės atsakomybės pagal jungtinės veiklos sutartis
68. Apeliantas nurodo, jog pagal sudarytas jungtinės veiklos sutartis, atsakovas A. V. įsipareigojo paskolinti jam 180 000 litų (52 131,60 Eur), tačiau jam paskolino tik 8 000 litų (2 316,96 Eur), o likusią sumą galbūt pervedė atsakovei A. V., ir tokiu būdu apeliantui buvo padaryta 49 814,64 Eur turtinė žala, nes jis, verčiamas atsakovų, 2010 m. vasario 24 d. perdavė A. V. ir jo žmonai I. V. savo nekilnojamąjį turtą.
69. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos.
70. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
71. Pagal jungtinės veiklos sutartis atsakovas A. V. įsipareigojo paskolinti apeliantui 180 000 Lt (52 131,60 Eur) pervesdamas į jo banko sąskaitas arba duodamas grynais pinigais. Apeliantas nurodo, jog atsakovas į jo sąskaitą pervedė tik dalį pinigų 8 000 Lt (2 316,96 Eur), o likusią sumą atsakovas galbūt pervedė į atsakovės A. V. sąskaitas, kuri lėšas grąžino A. V.. Kaip buvo numatyta sutartyse, K. E., šeimyninių aplinkybių verčiamas, 2010 m. vasario 24 d. perdavė A. V. nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 180 000 Lt, tačiau likusios paskolos sumos apeliantas negavo.
72. Byloje yra pateikta Kauno miesto 24 notarų biuro tarp ieškovo ir atsakovo A. V. sudaryta nekilnojamojo turto perdavimo už skolą sutartis, kuri sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas A. V. paskolino apeliantui 180 000 litų (52 131,60 Eur), o apeliantas 2010 m. vasario 24 d. Nekilnojamojo turto perdavimo už skolą sutarties pagrindu atsakovui nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantas ieškinyje nurodė, jog 2010 m. vasario 24 d. sutartį buvo verčiamas pasirašyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurios patvirtintų tokias aplinkybes. Taip pat pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendime nustatė, jog A. V. lėšos pagal jungtinės veiklos sutartis buvo pervedamos dalimis į ieškovės asmeninę sąskaitą arba tiesiogiai tiekėjams, arba perduodamos grynaisiais pinigais. Teismas taip pat nustatė, jog buvę sutuoktiniai gavo po 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolas gyvenamojo namo statyboms, iš atsakovo A. V. ir I. V.. A. V. pardavė jai priklausiusį butą už 278 000 Lt (80 514,37 Eur) ir 2007 m. rugsėjo 17 d. grąžino A. V. 180 000 Lt (52 131,60 Eur) skolą, o K. E. perdavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – žemės sklypą ir butą A. V. ir I. V. už 180 000 Lt (52 131,60 Eur) skolą pagal jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, o nurodytos lėšos yra šalių asmeninė nuosavybė, kurios buvo panaudotos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti.
73. Teisėjų kolegija įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto ieškinį dėl 49 814,64 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes apeliantas neįrodė atsakovų A. V. ir A. V. neteisėtų veiksmų.
Dėl 84,58 Eur turtinės žalos atlyginimo
74. Apeliantas taip pat nurodė, jog atsakovai turi atlyginti apeliantui 84,58 Eur turtinę žalą, kurią jis patyrė Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014 ir Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-4-221/2016 dėl apelianto pastatytų statinių pripažinimo neteisėta statyba, pagal A. V. skundą. Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde šios sumos nedetalizuoja, neargumentuoja, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantas ir dėl šios ieškinio dalies taip pat neįrodė atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
75. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto K. E. apeliacinis skundas atmestas, jam apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
77. Atsakovai A. V. ir A. V. prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitą (sąskaitą apmokėjo A. V.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus, įvertinusi tai, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamų dydžių, sprendžia, jog atsakovui A. V. iš apelianto priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė