Civilinė byla Nr. e2-538-798/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00396-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistika“ ieškinį atsakovams F. K., V. P. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistica“ vadovų civilinės atsakomybės taikymo, skolos priteisimo, sandorių nuginčijimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) priteisti iš atsakovės V. P. 455 572,29 Eur žalos, padarytos nesumokėjus ieškovei už žemės sklypą ir jame esančius aštuonis pastatus; 2) priteisti iš atsakovės V. P. 79 024,85 Eur, atsakovei nepagrįstai sumokėtus pagal 2012 m. gegužės 8 d. bendradarbiavimo sutartį; 3) priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir F. K. 515 884,16 Eur žalos, padarytos atsakovei nesumokėjus už statybines medžiagas; 4) priteisti iš atsakovo F. K. 144 810 Eur skolos, 5) priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos; 6) pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

2. Ieškovė ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės V. P. turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą 1 050 481,30 Eur sumai; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – F. K. turto, turtinių ir piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius, asmenis areštą 660 694,16 Eur sumai; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 7 žemės sklypus bei padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti šiuos žemės sklypus.  Nurodė, kad atsakovai veikia nesąžiningai, nepaisant teismo įpareigojimų ir paskirtų baudų, neperduoda bankroto administratoriui turimų įmonės dokumentų. Reiškiami ieškinio reikalavimai atsakovams yra dideli, atsakovei V. P. – 1 051 350,16 Eur sumai, atsakovui F. K. – 660 694,17 Eur sumai, be to atsakovas F. K. iki savo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui visą savo turtą yra perleidęs, o atsakovė V. P. šiuo metu intensyviai turtą perleidžia. Esant tokioms aplinkybėms, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 1 050 481,30 Eur sumai areštavo atsakovei V. P. priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, leidžiant atsakovei V. P. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) bei atsiskaityti su ieškovu BUAB „Baltic Logistika“ pagal pareikštą ieškinį; 660 694,16 Eur sumai areštavo atsakovui F. K. priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, leidžiant atsakovui F. K. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) bei atsiskaityti su ieškovu BUAB „Baltic Logistika“ pagal pareikštą ieškinį; įrašą viešame registre uždraudžiant atsakovei V. P. perleisti žemės sklypus, kurių unikalieji (duomenys neskelbtini) (541/7964 dalis).

4. Teismas nustatė, kad ieškovės išdėstytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas ir dėl to nebūtų galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

5. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl  didelės  pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012;  2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 2-210/2013). Nagrinėjamu  atveju, atsižvelgiant į tai, kad  ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimai pareikšti fiziniams asmenims, nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie atsakovų turimą turtą, ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovams laikytina  didele.  

6. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisti ieškovei po padalijimo suformuotus žemės sklypus. Todėl svarbu, kad šis turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti ieškovo nurodytus žemės sklypus. 
7. Esant  šioms  aplinkybėms buvo parytina  išvada, jog yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). 

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikyti ieškovės BUAB „Baltic Logistika“ bankroto  administratoriui 5 792 Eur baudą, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovei V. P.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Patikslintas ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi bankroto byloje, kuria buvo patvirtinta 334 615,11 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Maksimali suma, kurios galėtų būtų prašoma priteisti (ir kurios apimtimi galėtų būti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones), galėtų būti 334 615,11 Eur, tačiau ne 1 711 175,46 Eur, kurių patikslintu ieškiniu reikalauja ieškovės bankroto administratorius.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1059-186/2016 klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių 70 676,59 Eur reikalavimo dalyje jau yra išspręstas, tai yra 70676,59 Eur vertės atsakovės turto ir piniginių lėšų areštas yra panaikintas. Teismas motyvavo tuo, jog ieškovės bankroto byloje VMI pareikštas kreditorinis reikalavimas yra tas pats, dėl kurio buvo reiškiamas netiesioginis ieškinys Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015. Kadangi šioje byloje VMI reikalavimo įvykdymo užtikrinimui jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (kurios iki šiol nėra panaikintos), Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 70 676,59 Eur žalos priteisimo iš atsakovės nėra tikėtinai pagrįstas. Todėl teismas negali antrą kartą taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

3. Ieškovė nepagrįstai padidino ieškinio reikalavimus. Pagal sudarytas kredito sutartis ieškovei kredito unija realiai sumokėjo ne visas paskolos sumas, o tik jų dalį, atskaičius pajų. Tačiau ieškovė vis tiek tvirtina, kad jai buvo sumokėta visa suma ir būtent pagal ją nustato atsakovės padarytos žalos dydį. Ieškovės nurodyti 5 pastatai, buvę viename iš žemės sklypų, buvo nusidėvėję. Tik po 2012 m. birželio 26 d. sandorio sudarymo, žemės sklype prasidėjo esminiai statybos darbai. Pagal 2012 m. balandžio 11 d. paskolos sutartį atsakovė paskolino ieškovei 552 000 Lt. Todėl ieškovės prašoma priteisti žala tėra atsakovės teisėtai atgautos pinigų sumos. Atsakovės suteiktos paskolos realumą patvirtina ieškovės buhalteriniai duomenys, šiuo metu esantys pas FNTT pareigūnus.

4. Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad kai kuriuos sandorius įmonės vardu su atsakove sudarė jos įgalioti asmenys. Tačiau pagal teismų praktiką ir CK 2.134 straipsnio 2 dalį bei ABĮ 37 straipsnio 1 ir 8 dalį bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi. Tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas. Nagrinėjamu atveju 2012 m. lapkričio 6 d. susitarimo sudarymo metu atsakovė buvo ieškovės administracijos vadovė ir, sudarydama šį susitarimą, bendrovės atžvilgiu veikė sąžiningai ir protingai, buvo lojali bendrovei, taip pat neveikė interesų konflikto sąlygomis.

5. Savo reikalavimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį ieškovė grindžia vienintele prielaida, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. ieškovas tariamai turėjo visas finansines ir teisines galimybes ne tik sumokėti už žemės sklypą, bet ir tęsti vykdomą veiklą. Tačiau žemės sklypo vystymas buvo tiesiogiai priklausomas  nuo kredito unijos papildomo kredito suteikimo. Tokio kredito negavusi, projekto tęsti bendrovė nebeturėjo jokių galimybių. Ieškovė akivaizdžiai nesuvokia nei statybų, nei bet kurio kito verslo ekonominės logikos, manydama, jog vos daugiau nei pusmetį veikianti naujai įsteigta įmonė, gavusi kredito sumas, už kurias galėjo įsigyti du žemės sklypus, nedarydama jokių pardavimų, be papildomo išorinio finansavimo, tariamai galėjo savo vardu įsigyti bei išvystyti kitą žemės sklypą. Todėl nėra net teorinio pagrindo teigti, kad reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu galėtų būti teismo patenkintas.

6. Statybų organizavimas ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas yra tiesioginė atsakovės veikla, iš kurios ji gauna pajamas. Todėl tai, kad atsakovė su klientais sudaro jai priklausančio neareštuoto ir kitaip nesuvaržyto turto pirkimo-pardavimo sandorius, nepatvirtina jokios grėsmės dėl būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumo, bet kaip tik užtikrina, kad atsakovė gautų pajamas, iš kurių galėtų pragyventi ir, tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimus, galėtų įvykdyti teismo sprendimą.

7. Toks ieškovės administratoriaus procesinis elgesys, kai jis pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą patikslintą ieškinį dėl visiškai nepagrįsto žalos dydžio, kurio apimtimi prašė taikyti, o teismas pritaikė atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, vienareikšmiškai laikytinas piktnaudžiavimu teise (CPK 95 straipsnis). Todėl ieškovės administratoriui taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos teisinės pasekmes.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

1. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenumato bankroto administratoriaus teisės, nustačius sandorių neteisėtumą, bankrutuojančios įmonės teises ginti tik iš dalies ir reikšti tik tokio dydžio reikalavimus, kokie yra patvirtinti bankroto byloje. Įstatymas nenumato jokių kriterijų, kuriais remdamasis bankroto administratorius galėtų pats pasirinkti, kokia apimtimi ginti bankrutuojančios įmonės interesus, taip pat nenumato, kad bankrutuojančios įmonės interesai ginami patvirtintų kreditorinių reikalavimų ribose. Neteisėtų sandorių palikimas galioti, prieštarautų civilinėje teisėje galiojančiam teisėtumo principui. Bankroto administratoriui nėra perduoti visi įmonės dokumentai, nėra aišku, ar ateityje kreditorinių reikalavimų suma nepadidės. Pateikus pradinį ieškinį, kreditorinių reikalavimų suma buvo 70 676,59 Eur, tačiau bylą nagrinėjant teisme ji išaugo iki 334 615,11 Eur. Tuo atveju, jeigu bankroto byloje būtų pareikšti ir patvirtinti papildomi kreditoriniai reikalavimai, tų kreditorių interesai negalėtų būti apginti.
2. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų panaikinimo, pakeitimo nesukuria prejudicijos. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, ginčo šalys gali pakartotinai reikšti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusius prašymus. Pirminis ieškinys buvo pareikštas pagal tuos dokumentus, kuriuos bankroto administratoriui pavyko gauti iš viešųjų registrų ir trečiųjų asmenų. Atsakovės argumentus, kad užtikrinamų reikalavimų suma turi būti sumažinta 70 676,59 Eur suma, nes ši suma yra priteista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu ir jos įvykdymas yra užtikrintas toje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, paneigia patikslinto ieškinio argumentai. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu yra konstatuota, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei už statybines medžiagas 2 033 690,76 Lt. Minėtu sprendimu Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į netiesioginio ieškinio specifiką, vienam iš kreditorių (VMI) priteisė tik dalį atsakovės skolos (70 676,59 Eur), todėl šiuo metu ieškovė prašo priteisti likusią skolos už statybines medžiagas dalį.

3. Atsakovė savo atskirajame skunde pripažįsta, kad ji visą nekilnojamąjį turtą perleidžia, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovei ir toliau perleidžiant visą turtą, neliks turto, į kurį galės būti nukreiptas išieškojimas.  Bankroto administratorius nedisponuoja duomenimis, kokį verslą vykdo buvę bankrutuojančių įmonių vadovai. Bankroto administratorius taip pat neturi kompetencijos atsakovės vykdomų pardavimų kvalifikuoti verslu. Be to, jeigu atsakovės nurodyta aplinkybė, susijusi su jos vykdomu verslu yra teisinga, tai yra ĮBĮ įtvirtintas pagrindas, kuriam esant preziumuojama, kad ieškovės bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1punktas). 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas 1 050 481,30 Eur vertės atsakovei priklausantis turtas bei viešajame registre padarytas įrašas, draudžiantis atsakovei perleisti 7 žemės sklypus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovei palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

15. Atsakovė, atskirajame skunde teigdama, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovė prašo priteisti iš jos daug didesnę sumą, negu yra patvirtinta bendra visų kreditorinių reikalavimų suma ieškovės bankroto byloje, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014. Tačiau minėtoje nutartyje buvo analizuojamas bankrutavusios įmonės reikalavimas pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį priteisti iš buvusių įmonės vadovų žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja iš atsakovų atlyginti žalą pagal jų konkrečius sudarytus sandorius ar galimai neteisėtai atliktus veiksmus. Pripažintina, kad tokio reikalavimo dydį lemia faktiškai padaryta žala ar nesumokėta skola, ir tokiam ieškiniui nėra taikomos ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos ribos.

16. Nagrinėjamoje byloje pagal pradinį ieškovės ieškinį teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi jau buvo pritaikęs atsakovams priklausančio 70 676,59 Eur vertės turto areštą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi panaikino šios nutarties dalį, kuria buvo areštuotas atsakovės V. P. 70 676,69 Eur vertės turtas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015 patenkino ieškovės VMI ieškinį iš dalies ir priteisė UAB “Baltic Logistika” iš atsakovės V. P. 73 113,39 Eur, todėl sprendė, jog ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad jos prašoma priteisti žala nėra tapati VMI kreditoriniam reikalavimui, kurio įvykdymui teismai jau priteisė iš atsakovės atitinkamo dydžio skolą ieškovės naudai, ieškinys atsakovės atžvilgiu nėra tikėtinai pagrįstas.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Be to, teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neužkerta kelio bylos šaliai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pakartotinai pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2016 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame padidino reikalaujamą priteisti iš atsakovų sumą, taip pat nurodė papildomas aplinkybes bei pateikė naujus įrodymus.

18. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015 nagrinėjo ieškovės VMI netiesioginį ieškinį ir tenkino jį ieškovės galiojančio ir vykdytino reikalavimo apimtyje, tai yra nustatęs, jog ieškovė VMI turi teisę reikalauti iš bankrutavusios įmonės 73 113,39 Eur mokestinės nepriemokos. Tačiau teismas minėtoje byloje 2015 m. sausio 22 d. sprendimu konstatavo, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už parduotas statybines medžiagas ir kitas prekes UAB „Baltic Logistika“ turi teisę reikalauti iš atsakovės 588 997,56 Eur. Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Baltic Logistika“ reikalauja solidariai iš atsakovų V. P. ir F. K. priteisti 515 884,16 Eur (588 997,56 Eur-73 113,39 Eur)  už parduotas statybines medžiagas, tai yra prašo likusios sumos, kuri nebuvo priteista Vilniaus apygardos 2015 m. sausio 22 d. sprendimu, kadangi jame buvo vertinama tik netiesioginį ieškinį pareikusios VMI reikalavimo apimtis. Todėl atsakovės atskirojo skundo argumentas, jog teismas negali antrą kartą taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, yra nepagrįstas.

19. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Todėl atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl faktiškai ieškovei suteikto paskolos dydžio, įsigytuose žemės sklypuose buvusių statinių būklės bei ieškovės galimybių pačiai tęsti statybos darbus šiuose žemės sklypuose, galės būti patikrintos tik nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme iš esmės. Aptariamos aplinkybės neleidžia iš karto daryti išvados apie ieškinio nepagrįstumą.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta ir pačios atsakovės patvirtinta aplinkybė, jog atsakovė parduoda jai priklausantį turtą, kelia grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie savo vykdomo verslo pobūdį bei egzistuojančius jau šiuo metu su klientais sudarytus turto pirkimo-pardavimo sandorius bei jų neįvykdymo pasekmes atsakovei. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti galimos atsakovei daromos žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dydžio. Atsakovei išaiškintina, kad ji turinti teisę pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį teikti pirmos instancijos teismui prašymą, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

21. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar ieškinys atsakovei yra pareikštas piktnaudžiaujant teise, galės būti nustatyta tik nagrinėjant bylą iš esmės pirmos instancijos teisme, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei nenagrinėja.

22. Apeliacinis teismas sprendžia, jog esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį.

23. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovės jiems visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovė atsiliepime nenurodė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepateikė teismui jokių duomenų apie šias išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos, todėl ieškovei pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Antanas Rudzinskas