Civilinė byla Nr. e2S-1552-587/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09208-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5;

3.1.7.11; 3.1.14.8.2; 3.3.1.18; 3.3.2.8

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugos akademija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugos akademija“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Saugos akademija LT“ dėl klaidinamai panašaus juridinio asmens pavadinimo pripažinimo ir įpareigojimo jį pakeisti.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saugos akademija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Saugos akademija LT“ (toliau – ir atsakovė) pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovės pavadinimą, įpareigoti atsakovę per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pavadinimą, nenaudojant jokiomis formomis žodžių junginių „saugos akademija“, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno

3.       Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure buvo įregistruotas ieškovės grafinis prekės ženklas „SAUGOS AKADEMIJA“. Ieškovė 2023 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos patentų biurą, pateikdama paraišką dėl prekės ženklo „Saugos akademija“ registracijos ir patentų biuras nustatė, kad prekės ženklas atitinka absoliučius reikalavimus, todėl paskelbė ieškovės paraišką oficialiame prekės ženklų leidinyje. 2023 m. lapkričio 11 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruotas atsakovės pavadinimas, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės ankščiau įregistruotą pavadinimą, atsakovės pavadinimas klaidina vartotojus ir visuomenę, nes įsteigtas atsakovės juridinis asmuo vykdo tą pačią ar labai panašią veiklą, kuriai priskiriamos jau įregistruotu pavadinimu ir prekės ženklu žymimos ieškovės teikiamos paslaugos. Teismas konstatavo, kad ieškiniu ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis siekia ginti ne tik juridinio asmens pavadinimą, bet ir registruotą žymenį – prekės ženklą, kurio gynimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) nuostatomis. PŽĮ įstatymo 70 straipsnis reglamentuoja ženklo savininko teisių gynimo būdus, tokius kaip teisių pripažinimas, įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos, atlyginti žalą ir kita. PŽĮ numato, kad tokius ginčus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas (PŽĮ 69 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai įvertinęs teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Kauno apylinkės teismui, todėl atsisakė jį priimti.

III.        Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai įvertino ieškinyje nurodytus argumentus dėl ieškovės prekės ženklo registracijos, kaip teisinį pagrindą nustatyti, jog ieškinys reiškiamas dėl ieškovės prekės ženklo pažeidimo. Ieškovė kaip teisinį ieškinio pagrindą nurodo CK normas. Ieškovė yra pateikusi Patentų biurui paraišką dėl prekės ženklo registracijos, tačiau prekės ženklas nėra registruotas ir nėra išduotas prekės ženklo liudijimas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovė siekia ginti savo teises į pavadinimą kaip prekės ženklą, vadovaudamasi PŽĮ nuostatomis. Ieškovė nesiekia panaikinti atsakovės prekės ženklų registracijos ar pripažinti, kad atsakovė naudoja ar pažeidė ieškovės prekės ženklo išimtines teises. Ieškinio teisinis pagrindas yra susijęs išskirtinai su ieškovės naudojamo ir registruoto juridinio asmens pavadinimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

6.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovės pavadinimą, įpareigoti atsakovę per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pavadinimą, nenaudojant jokiomis formomis žodžių junginių „saugos akademija“. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį, konstatavęs, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo.

8.       2024 m. spalio 10 d. ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad atsakovė 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė VĮ Registrų centrui dokumentus dėl atsakovės pavadinimo pakeitimo, 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo įregistruotas naujas atsakovės pavadinimas MB SAUGOS KURSAI. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovei įvykdžius ieškinio reikalavimą po to, kai jis buvo pareikštas teisme, nebeliko ginčo dalyko.

9.       Įvertinęs naują faktinę aplinkybę, kad atsakovė pakeitė pavadinimą iš „Saugos akademija LT“ į SAUGOS KURSAI, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl klaidinamai panašaus juridinio asmens pavadinimo pripažinimo ir įpareigojimo jį pakeisti, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka neteko teisinės prasmės, nes bylos išnagrinėjimo pagal atskirąjį skundą rezultatas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių (atsakovei pakeitus pavadinimą ieškovės prašomu būdu, ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo dėl to kreiptis į teismą).

10.       Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad susiklosčius nurodytai faktinei situacijai, išnyko pagrindas vertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

11.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti ieškovei iš atsakovės 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 110 Eur žyminį mokestį. Ieškovės teigimu, atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimą tik po to, kai kitoje civilinėje byloje sužinojo, jog ieškovės ieškinys pareikštas teisme. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios susijusios su ieškinio parengimu ir pateikimu teismui (1 258,40 Eur), pretenzijų dėl neteisėto ieškovės pavadinimo naudojimo parengimu (387,20 Eur). Be to, ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį.

12.       CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Taigi, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas.

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamoje situacijoje ieškinys nebuvo priimtas nagrinėti ir civilinė byla nebuvo iškelta, tai nepaneigia teismo pareigos susidariusias bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taikant CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatytą priežasties teoriją. 

14.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė į teismą dėl klaidinamai panašaus juridinio asmens pavadinimo pripažinimo ir įpareigojimo jį pakeisti kreipėsi po to, kai atsakovė 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. netenkino ieškovės 2024 m. balandžio 17 d. ir balandžio 30 d. pareikštų pretenzijų reikalavimų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1783-1167/2024, kurioje šalimis yra ieškovės akcininkas bei atsakovės vienintelė dalininkė ir direktorė, 2024 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės akcininkas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame, be kita ko, atsakovės vienintelei dalininkei ir direktorei nurodė, kad Kauno apylinkės teisme yra inicijuota civilinė byla Nr. e2-18952-584/2024 dėl neteisėto ieškovės pavadinimo naudojimo. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą dėl juridinio asmens pakeitimo, atsakovės pavadinimas pakeistas 2024 m. rugpjūčio 26 d. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė sprendimą pakeisti pavadinimą priėmė tik po to, kai sužinojo, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl klaidinamai panašaus juridinio asmens pavadinimo pripažinimo ir įpareigojimo jį pakeisti, nors visos su ieškovės reikalavimu susijusios aplinkybės atsakovei buvo žinomos, pastarajai gavus ieškovės pretenzijas, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė būtent nuo atsakovės priklausančios priežastys.

15.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinio parengimą taikomas 2,5 atlygintinų išlaidų dydžio koeficientas, todėl maksimali atlygintina suma už išlaidas advokatui rengiant ieškinį yra 5 402,50 Eur (2,5 × 2 161 Eur), o vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą taikomas 0,4 atlygintinų išlaidų dydžio koeficientas, todėl maksimali atlygintina suma už išlaidas advokatui rengiant dvi pretenzijas yra 1 728,80 Eur (0,4 × 2 161 Eur × 2). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ją atstovaujančiam advokatui už ieškinio parengimą turėjo sumokėti 1 258,40 Eur, o už dviejų pretenzijų parengimą – 387,20 Eur. Ieškovė taip pat pridėjo pervedimo išrašą, patvirtinantį 387,20 Eur sumos sumokėjimą. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, kad sumokėjo 1 258,40 Eur sumą (per klaidą pridėjo pervedimo išrašą dėl sąskaitos Nr. 24/09-44, o ne Nr. 24/08-44 apmokėjimo), tačiau atsakovę atstovaujantis advokatas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patvirtino visų šioje byloje suteiktų paslaugų apmokėjimą. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Atsakovę atstovaujančiam advokatui patvirtinus atstovavimo išlaidų apmokėjimo faktą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė neapmokėjo ieškinio parengimo išlaidų. Nustačius, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, apeliacinės instancijos teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Kadangi ieškovės ieškinį buvo atsisakyta priimti, ieškovei grąžinamas sumokėtas 110 Eur žyminis mokestis. Atsakovei nurodytina, kad, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugos akademija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugos akademija“, juridinio asmens kodas 301732223, iš atsakovės mažosios bendrijos SAUGOS KURSAI (buvęs pavadinimas „Saugos akademija LT“), juridinio asmens kodas 306622720, 1 645,60 Eur (tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugos akademija“, juridinio asmens kodas 301732223, 110 Eur (šimto dešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja            Lina Žemaitienė