Civilinė byla Nr. e2A-496-614/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22308-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SIA „Light Solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27705-1154/2021 pagal ieškovo SIA „Light Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laika Logistics“ dėl arbitražinės išlygos ir pareiškimo pripažinimo negaliojančiais, krovinio vežimo sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovo kaltės, netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas SIA „Light Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais šalių sutartyje nustatytą arbitražinę išlygą ir ieškovo pareiškimą, kad dėl sutarties vykdymo jis pretenzijų neturi, taip pat pripažinti, jog šalių sudaryta krovinio vežimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ir priteisti iš atsakovės 2700 Eur netesybų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas su LLC AMB Logistik 2021 m. sausio 27 d. sudarė Transportavimo sutartį-paraišką Nr. 3626, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Anglijos į Rusiją. Pagal šią sutartį krovinys krovinio gavėjui LLC Global Printing Systems turėjo būti pristatytas iki 2021 m. vasario 8 d. Krovinio gabenimas pagal šią sutartį buvo padalintas į du etapus: pirmu etapu krovinys buvo gabenamas iš Anglijos į Lietuvą, o antru etapu turėjo būti gabenamas iš Lietuvos į Rusiją. Būtent antram krovinio gabenimo etapui ieškovas 2021 m. vasario 1 d. sudarė Transporto sutartį–užsakymą Nr. 01629/2-LV (toliau – Krovinio vežimo sutartis), kuria prašė atsakovės atlikti gabenimą maršrutu Lietuva (Vilnius) – Rusija (Smolenskas). Pagal Krovinio vežimo sutartį atsakovas krovinį turėjo pasikrauti 2021 m. vasario 5 d. ir gavėjui pristatyti 2021 m. vasario 8 d. Krovinys 2021 m. vasario 5 d. buvo pristatytas į atsakovės UAB „Laika Logistics“ sandėlį, tačiau sutartyje nustatytu laiku atsakovas krovinio nepasikrovė ir nepradėjo jo gabenti į paskirties vietą. Ieškovo teigimu, atsakovas, apsiėmusi vežti krovinį, jo vežti nepradėjo ir neteisėtai jį sulaikė reikalaudama atsiskaityti su ja pagal krovinių vežimo sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis. Atsakovė krovinį grąžino tik tada, kai su ja buvo atsiskaityta ir tik kai ieškovas, siekdamas atgauti krovinį, pasirašė pareiškimą, kad neturi atsakovei jokių pretenzijų dėl šio krovinio vežimo. Ieškovo teigimu, toks jo pareiškimas, pasirašytas dėl atsakovės ekonominio spaudimo, yra negaliojantis, o vežimo sutartis turi būti pripažinta nutraukta dėl atsakovės kaltės. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė, sulaikydama krovinį, pažeidė krovinio vežimo sutarties 3.6 punkte nustatytą draudimą sulaikyti krovinį, todėl pagal sutarties 3.7 punktą jai taikytina 100 Eur bauda už kiekvieną sulaikymo dieną, iš viso 700 Eur už 7 krovinio sulaikymo dienas. Be to, ieškovas prašė taikyti atsakovei 2000 Eur baudą pagal sutarties 3.11 punktą, draudžiantį atsakovei turėti tiesioginių kontaktų su ieškovo klientais. Ieškovo teigimu, atsakovė šį draudimą pažeidė tiesiogiai susisiekusi tiek su krovinio gavėju, tiek su ieškovo klientu (vežimo užsakovu). Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančia vežimo sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlygą, nes joje nenumatyta, jog arbitražas vadovausis CMR konvencija, todėl tokia išlyga pagal CMR konvenciją yra negaliojanti.

2.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Laika Logistics“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas taikyti atsakovei vežimo sutartyje numatytą baudą už krovinio sulaikymą lemtų dvigubos atsakomybės taikymą, todėl toks vežimo sutartyje įtvirtintas susitarimas pagal CMR konvenciją laikytinas niekiniu. Taip pat atsakovė nesutiko, kad ji yra atsakinga už sutarties 3.11 punkto pažeidimą, nes ji nepažeidė sąžiningos konkurencijos, o ieškovo klientą pažinojo gerokai anksčiau, be to, ieškovo prašoma taikyti bauda yra neproporcingai didelė, lyginant ją tiek su ieškovo nurodomo pažeidimo pobūdžiu, tiek su šalių sutartu užmokesčiu už vežimą (350 Eur), realių nuostolių dėl šio tariamo pažeidimo ieškovas nepatyrė. Atsakovės teigimu, ieškovo prašomoms netesyboms priteisti yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl prašė jį taikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: pripažinti negaliojančiu ieškovo SIA Light Solutions pareiškimą, kuriuos jis pareiškė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laika Logistics“, kad: „Pagal paraiškos numerį 1629-LV, UAB „Laika Logistics“ ir SIA „Light Solutions“ bendromis pastangomis susitarė dėl krovinių gabenimo, SIA „Light Solutions“ nori atsiimti krovinį ir neturi jokių nusiskundimų, ir ateityje jų neturės.“; pripažinti, kad 2021 m. vasario 1 d. ieškovo SIA Light Solutions ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ sudaryta Transporto sutartis – užsakymas Nr. 01629/2-LV buvo nutraukta dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ kaltės; priteisti ieškovui SIA Light Solutions iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ 600 Eur baudos; priteisti ieškovui SIA Light Solutions iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ 349,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; grąžinti ieškovui SIA Light Solutions 34 Eur žyminio mokesčio. Teismas atmetė ieškovo SIA „Light Solutions“ reikalavimus kuriais, ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančią 2021 m. vasario 1 d. Transporto sutarties – užsakymo Nr. 01629/2-LV 5.4 punkto sąlygą, pagal kurią „visi ginčai, kylantys dėl šio pervežimo, yra išsprendžiami Rygos arbitražo teisme (registracijos numeris (duomenys neskelbtini) per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų“ bei skirtri baudą už Sutarties nuostatos, įpareigojančios atsakovą UAB „Laika Logistics“ susilaikyti nuo tiesioginio bendravimo su ieškovo SIA „Light Solutions“ klientais, pažeidimą.

4.       Įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog 2021 m. vasario 1 d. šalys sudarė Transporto sutartį-užsakymą Nr. 01629/2-LV, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu Lietuva (Vilnius) – Rusija (Smolenskas) (toliau – Krovinio vežimo sutartis), yra nustatyta.

5.       Teismas, įvertinęs tai, jog nepaisant šalių sudarytos Krovinio vežimo sutarties, atsakovė ne tik nepateikė transporto priemonės ir nepradėjo krovinio vežti, bet net ir neketino to daryti bei atįsižvelgęs į CMR konvencijos reglamentavimo sritį ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2008), konstatavo, kad sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės pagal ieškovo ieškinio reikalavimus CMR konvencija netaikytina, o šalių ginčas spręstinas pagal nacionalinės teisės normas. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui CMR konvencija netaikytina remiantis tuo, jog atsakovė nepateikė transporto priemonės ir nepradėjo krovinio vežti, savaime nereiškia, jog šalims negalioja jų sudarytos 2021 m. vasario 1 d. Krovinio vežimo sutarties sąlygos. Nenustačius Krovinio vežimo sutarties negaliojimo pagrindo, ji yra galiojanti ir jos nuostatos saisto ją sudariusias šalis.

6.       Teismas nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje CMR konvencija netaikytina, ieškovo reikalavimą pripažinti arbitražinę išlygą prieštaraujančia CMR konvencijos nuostatoms ir dėl to negaliojančia ab initio atmetė kaip nepagrįstą ir dėl šio reikalavimo plačiau nepasisakė.

7.       Spręsdamas dėl šalių nukreipimo į arbitražą, teismas atsižvelgė į tai, jog šalių elgesys nepatvirtino jų valios laikytis arbitražinio susitarimo sąlygų. Ieškovas aiškiai išreiškė siekį atsisakyti arbitražinio susitarimo ir net prašė pripažinti jį negaliojančiu, o atsakovės pozicija buvo neapibrėžta, ne iki galo nuosekli. Teismo vertinimu, iš atsakovės elgesio negalima daryti išvados, jog atsakovė siekė laikytis šalių susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže: ji aktyviai įsitraukė į bylą, teikė atsiliepimą, įrodymus, paaiškinimus parengiamojo teismo posėdžio metu ir tik nagrinėjant bylą iš esmės ėmė reikalauti taikyti arbitražinę išlygą. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu aktyviai neigė Krovinio vežimo sutarties sudarymą, tačiau arbitražinis susitarimas įtvirtintas būtent šioje Sutartyje. Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad šalių valia buvo atsisakyti arbitražinio susitarimo ir nagrinėti bylą teisme. Teismas konstatavo, kad, nepaisant to, jog ieškinio reikalavimas šalių arbitražinį susitarimą, įtvirtintą Krovinio vežimo sutarties 5.4 punkte, pripažinti negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau aplinkybės, jog abi šalys aktyviai įsitraukė į ginčo nagrinėjimo procesą teisme (viena pareiškė ieškinį, kita atsiliepimą, kuriame teismo kompetencijos neginčijo, abi atsakingai dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje), teikia pagrindą išvadai, jog šalys konkliudentiniais veiksmais atsisakė arbitražinio susitarimo, todėl šis susitarimas jų ir teismo nesaisto.

8.       Spręsdamas dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir Krovinio vežimo sutarties nutraukimo, teismas iš bylos rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatė, kad pagal šalių sudarytą Krovinio vežimo sutartį atsakovė turėjo pasikrauti krovinį 2021 m. vasario 5 d. ir pristatyti gavėjui 2021 m. vasario 8 d. Krovinys atsakovei buvo perduotas 2021 m. vasario 5 d., tai patvirtina tos pačios dienos krovinio važtaraštis. Iš šalių atstovų A. K. ir S. K. susirašinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis nustatė, kad atsakovė jau 2021 m. vasario 5 d. informavo, kad krovinio negabens, jeigu su atsakove nebus atsiskaityta, ir atsisakė grąžinti ieškovui krovinį; ieškovas mėgino atgauti krovinį, bet nesėkmingai. 2021 m. vasario 9 d. ieškovo atstovas advokatas A. S. ieškovo vardu pareiškė atsakovei pretenziją, nurodydamas, kad, atsakovei nevykdant vežimo, ieškovas pateikė transporto priemonę, kuri turėjo išgabenti krovinį iš atsakovės sandėlio, tačiau atsakovė atsisakė krovinį išduoti, jo sulaikymą motyvuodama nepagrįstais reikalavimais sumokėti kitų asmenų skolą. Pretenzijoje buvo prašoma per 2 dienas pateikti paaiškinimą dėl krovinio sulaikymo, ir nurodyta, kad ieškovas imsis teisinių gynybos priemonių. Iš 2021 m. vasario 10 mokėjimo nurodymo nustatė, kad vežimo užsakovas LLC AMB Logistik pervedė 2691,01 Eur į atsakovės UAB „Laika logistics“ sąskaitą. 2021 m. vasario 10 d. šalių atstovų A. K. ir S. K. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė po atsiskaitymo sutiko grąžinti krovinį su sąlyga, kad ieškovas raštu atsisakys pretenzijų atsakovei, atšauks advokato A. S. pretenziją. Ieškovas pateikė atsakovei raštą, kuria advokato A. S. pretenziją atšaukė, tačiau atsakovė grąžino krovinį tik tuomet, kai ieškovas pateikė pareiškimą, kuriame nurodė: „Pagal paraiškos numerį 1629-LV, UAB „Laika Logistics“ ir SIA „Light Solutions“ bendromis pastangomis susitarė dėl krovinių gabenimo, SIA „Light Solutions“ nori atsiimti krovinį ir neturi jokių nusiskundimų, ir ateityje jų neturės.“. Iš CMR važtaraščio Nr. SVE 3 nustatė, kad 2021 m. vasario 11 d. krovinys buvo atiduotas ir kitas vežėjas išgabeno jį į Rusiją krovinio gavėjui. Teismas taip pat nustatė, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas tik 2021 m. vasario 13 d., krovinio gavėjas LLC Global Printing Solutions dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo 2021 m. vasario 20 d. pateikė pretenziją LLC AMB Logistik, kuria pareikalavo atlyginti 243 965,50 RUB dydžio nuostolius, o LLC AMB Logistik 2021 m. kovo 2 d. pateikė pretenziją ieškovui, kuria pareikalavo, kad ieškovas atlygintų 243 965,50 RUB nuostolių ir sumokėtų 500 Eur baudą. Savo ruožtu ieškovas 2021 m. kovo 2 d. pateikė pretenziją atsakovei, reikalaudamas, kad atsakovė atlygintų 5427,51 Eur dydžio sumą, kurią sudarė 243 965,50 RUB krovinio gavėjo LLC Global Printing Solutions patirti nuostoliai dėl pavėluoto krovinio pristatymo, 700 Eur netesybų ir 2000 Eur bauda. Atsakovė pretenziją atmetė, nurodydama, kad šalys bendromis pastangomis susitarė dėl krovinio pervežimo, ką patvirtina ieškovo raštas, kuriuo jis atsisakė nuo pretenzijų atsakovei pagal krovinio vežimo sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai, taip pat jo pateikti duomenys apie 120 775 GBP krovinio vertę patvirtina, kad pavėluotas krovinio pristatymas galėjo sukelti jam didelių nuostolių, todėl pripažino įrodyta aplinkybę, kad ieškovas buvo priverstas sutikti su atsakovės reikalavimu parašyti pareiškimą, kuriuo atsisakė bet kokių pretenzijų dėl neįvykusio krovinio vežimo. Teismas vertino ir tai, kad atsakovė neginčijo aplinkybių, kad ji neketino vežti krovinio ir jį sulaikė siekdama atsiskaitymo už kitų asmenų skolas. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovo pasirašytas pareiškimas dėl taikaus ginčo išsprendimo ir bet kokių pretenzijų atsisakymo, išgautas atsakovei neteisėtai sulaikius krovinį, neatitiko ieškovo tikrosios valios, todėl pripažintinas negaliojančiu (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

9.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pareiškimas buvo išgautas neteisėtai, todėl pripažintinas negaliojančiu, taip pat į tai, kad atsakovė, sudariusi Krovinio vežimo sutartį, iš tikrųjų krovinio nevežė ir neketino vežti, teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė Krovinio vežimo sutartį, ir tai sudarė pagrindą ieškovui ją nutraukti, tačiau tikroji ieškovo valios išraiška buvo suvaržyta neteisėtais atsakovės veiksmais. Nustatęs tokias bylos aplinkybes, teismas pripažino, kad šalių sudaryta Krovinių vežimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiu pareiškimą ir nustatyti, kad Krovinio vežimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, tenkino.

10.       Spręsdamas dėl baudos už krovinio sulaikymą priteisimo ir senaties termino reikalavimui sumokėti baudą taikymo, iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad krovinys buvo sulaikytas tą pačią dieną, kai jis buvo perduotas atsakovei, t. y. 2021 m. vasario 5 d., o atiduotas tolimesniam vežimui vykdyti 2021 m. vasario 11 d. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad krovinys buvo sulaikytas 6 dienas. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė Krovinio vežimo sutarties 3.6 punkte nustatytą draudimą sulaikyti krovinį. Iš bylos aplinkybių teismas sprendė, kad šį pažeidimą atsakovė padarė sąmoningai (tyčia), siekdama savo tikslų įgyvendinimo, to iš esmės ji ir neginčijo, tik teigė, kad šis pažeidimas buvo formalus ir nesukėlė ieškovui neigiamų padarinių. Nustatęs, kad pažeidimas (krovinio sulaikymas) nebuvo tik formalus, be to, atliktas sąmoningai, ir ieškovui pateikus įrodymų apie realius patirtus nuostolius, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalavo taikyti atsakovei baudą. Pasisakydamas dėl senaties termino, teismas nurodė, kad baudos sumokėjimo terminas šalių sutartyje nebuvo nustatytas. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Pagal 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovas pareikalavo atsakovės sumokėti baudą, pateikdamas jai 2021 m. kovo 2 d. pretenziją. Atsakovė 2021 m. kovo 5 d. atsakymu į pretenziją nurodė, kad reikalavimą laiko nepagrįstu (1 t., b. l. 126-127). Teismo vertinimu, 2021 m. kovo 5 d. laikytina ta diena, kai ieškovas sužinojo apie savo pažeistą teisę ir nuo kurios skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti baudą pareikšti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas nepraleido sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti baudą pateikti, nes terminas prasidėjo kitą dieną po atsakovės atsakymo į pretenziją (2021 m. kovo 6 d.) ir iki ieškinio pareiškimo teisme (2021 m. rugpjūčio 11 d.) dar nebuvo pasibaigęs (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl, atsižvelgdamas į tai, kad krovinys buvo sulaikytas 6 dienas, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 700 Eur baudos tenkintino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisė 600 Eur baudos.

11.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 2000 Eur baudos už Krovinio vežimo sutarties 3.11 punkto, įpareigojančio vežėją susilaikyti nuo tiesioginio susisiekimo su užsakovo klientu, pažeidimą priteisimo yra neįrodytas, todėl jį atmetė. Teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties termino šiam reikalavimui taikymo, nes šis klausimas, atmetus reikalavimą, tapo neaktualus.

12.       Spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad šioje byloje yra tokia situacija, kad ieškovas prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas pagal CMR konvenciją, kuri netaikytina, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos didesnės – 6 procentų metinės palūkanos. Kadangi procesinių palūkanų dydis yra nustatytas įstatyme, o tinkamai parinkti taikytiną teisės normą yra teismo pareiga, be to, procesinėms palūkanoms priteisti pakanka raštu pareikšto šalies reikalavimo, teismas sprendė, kad ieškovui pagal CPK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį priteistinos 6 procentų palūkanos nuo priteistos 600 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13.       Ieškinį patenkinęs iš dalies ir bylinėjimosi išlaidas paskirstydamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai bei atlikęs paskirstytų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisė 349,60 Eur (179,55 Eur žyminio mokesčio ir 170,05 Eur už dokumentų vertimą) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Ieškovas SIA „Light Solutions“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-27705-1154/2021, dalyje, kuria teismas atmetė ieškovo SIA „Light Solutions“ reikalavimą pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. vasario 1 d. transporto sutarties-užsakymo Nr. 01629/2-LV 5.4 punktą, kuris nustato, kad „Visi ginčai, kylantys dėl šio pervežimo yra sprendžiami Rygos arbitražo teisme (registracijos numeris (duomenys neskelbtini) per trisdešimt kalendorinių dienų“ ir šį reikalavimą patenkinti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

14.1.                      pirmosios instancijos teismas nors tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius – t.y. nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, tačiau klaidingai aiškino iš šios sutarties atsiradusiems teisiniams santykiams taikomas teisės normas, ko pasėkoje priėjo nepagristos išvados;

14.2.                      vertinant CMR konvencijos 33 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kuri nustato, kad vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia Konvencija, krovinių vežimo sutartyje esanti arbitražinė išlyga akivaizdžiai patenka į CMR konvencijos tiesiogiai reglamentuojamus vežimo teisinius santykius, todėl pirmosios teismas privalėjo spręsti klausimą dėl 2021 m. vasario 1 d. sudarytos Transporto sutarties-užsakymo Nr. 01629/2- LV 5.4.p. (ne) prieštaravimo CMR konvencijos 33 straipsniui ir 41 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Kadangi ieškiniu ginčijamoje nuostatoje šalys neįtvirtino sąlygos, kad arbitražas spręsdamas šalių ginčus vadovausis CMR konvencija, teismas turėjo pripažinti ginčo šalių krovinių vežimo sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlyga negaliojančia, ieškovo SIA „Light Solutions“ ieškinyje nurodytais argumentais;

14.3.                      2021 m. vasario 1 d. sudarytos Transporto sutarties-užsakymo Nr. 01629/2-LV 5.4. punkte įtvirtinta arbitražinė išlyga negali būti palikta galiojančia taip pat todėl, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas teikdamas atsiliepimą į ieškinį dėl tokio ieškovo SIA „Light Solutions“ reikalavimo neprieštaravo, jokių argumentų dėl šio reikalavimo nepagrįstumo nepateikė, be to, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Laika Logistics“ atstovas pripažino, kad teismas yra kompetentingas nagrinėti bylą, todėl darytina išvada, kad su šiuo ieškovo SIA „Light Solutions“ reikalavimu sutiko. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas UAB „Laika Logistics“ pareiškė, kad atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant atsakovo UAB „Laika Logistics“ civilinės atsakomybės klausimą CMR konvencijos nuostatos netaikomos, tai ir arbitražinė išlyga turi būti palikta galioti. Tačiau įvertinus šiame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, remiantis kuriais iš 2021 m. vasario 1 d. transporto sutarties-užsakymo Nr. 01629/2-LV tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams turėjo būti taikoma CMR konvencija, šiuos atsakovo UAB „Laika Logistics“ siurprizinius atsikirtimus pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti.

15.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

15.1.                      atsakovė palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime (15-19 punktai) nurodytą argumentaciją, jog 2021 m. vasario 1 d. transporto sutarties – užsakymo Nr. 01629/2- LV, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu Lietuva (Vilnius) – Rusija (Smolenskas), 5.4. punkto sąlygai CMR konvencija netaikoma, nes šioje sąlygoje nurodyta situacija nepatenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį. Atitinkamai, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Sutarties 5.4. punktą, yra nepagrįstas;

15.2.                      remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013). Spręsdamas klausimą dėl atsakomybės vežėjui taikymo už pavėluotą krovinio pristatymą, kai byloje nustatyta, kad krovinys nebuvo pakrautas ir pradėtas vežti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, konvencija yra išsami ir negali būti aiškinama pernelyg plačiai, be to, negali būti pagal analogiją taikoma teisinėms situacijoms, tiesiogiai nenustatytoms Konvencijoje, todėl CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies norma negali būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį;

15.3.                      pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad nagrinėjamoje byloje ir sprendime aptartose bylose susiklostė analogiška situacija, nes, nepaisant šalių sudarytos Krovinio vežimo sutarties, atsakovė ne tik nepateikė transporto priemonės ir nepradėjo krovinio vežti, bet net ir neketino to daryti. Atitinkamai, teismas, atsižvelgdamas į CMR konvencijos reglamentavimo sritį ir remdamasis kasacinio teismo praktika, suformuota byloje, kurioje buvo labai panašios faktinės aplinkybės, teisingai konstatavo, kad, šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės pagal ieškovo ieškinio reikalavimus CMR konvencija netaikytina, o šalių ginčas spręstinas pagal nacionalinės teisės normas. CMR Konvencija nereguliuoja baudų už krovinio nepakrovimą ar sulaikymą, baudų už kontaktavimą dėl nesąžiningo konkuravimo tikslo su kitais vežimo procese dalyvaujančiais asmenimis. Taigi, jeigu ieškinyje keliami reikalavimai dėl klausimų, kuriems taikytina nacionalinė teisė, Krovinio vežimo sutarties sąlygoje dėl arbitražo neturėtų būti nuostatos apie tai, kad arbitražas turi vadovautis CMR konvencija;

15.4.                      apeliantas nurodo, kad krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis laikytina konsensualine sutartimi, nes pripažįstama, jog ji sudaryta šalims pasiekus susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Konsensualinių sutarčių sudarymui esminiu elementu laikytinas šalių valios sutapimas (lot. consensus ad idem). Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad šalys siekė sudaryti Krovinio pervežimo sutartį, tačiau neįvertina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė ne tik, kad nepateikė transporto priemonės ir nepradėjo krovinio vežti, bet net ir neketino to daryti. Kitaip tariant, atsakovė nuo pat pradžių turėjo valią nevykdyti sudarytos Krovinio vežimo sutarties.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas. 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18.       Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškovo SIA „Light Solutions“ reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio 2021 m. vasario 1 d. transporto sutarties-užsakymo Nr. 01629/2-LV (toliau – Krovinio vežimo sutarties) 5.4 punktą, kuris nustato, kad „Visi ginčai, kylantys dėl šio pervežimo yra sprendžiami Rygos arbitražo teisme (registracijos numeris (duomenys neskelbtini) per trisdešimt kalendorinių dienų“.

19.       Apelianto teigimu, ši Krovinio vežimo sutarties 5.4 punktas prieštarauja CMR konvencijos 33 straipsniui, kuriame imperatyviai nustatyta, jog vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia Konvencija. Krovinio vežimo sutarties 5.4 punkte CMR konvencijos taikymo nenumatyta, todėl jis pripažintinas negaliojančiu ab initio.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

21.       CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia (be kita ko), vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie šios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; kt.).

22.       Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties šalių civiline atsakomybe, išsamus teisinis reglamentavimas pasireiškia ir atsakomybės sąlygų, ir atsakomybės ribų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, 27 punktas).

23.       Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013).

24.       Taigi, įvertinus šios nutarties 20-23 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad jeigu krovinio vežimo sutartis atitinka šios nutarties 20 punkte nurodytus požymius, jai taikytina CMR konvencija, tačiau tik CMR konvencijoje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos.

25.       Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė tokia situacija, jog šalių sudaryta Krovinio vežimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu Lietuva (Vilnius) – Rusija (Smolenskas), vykdoma nebuvo. Atsakovė, priėmusi sutartą nugabenti krovinį į savo sandėlį, jo vežti nepradėjo, be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė net ir neketino vežti krovinio į Rusiją, o pasinaudojo krovinio sulaikymo teise dėl kitų asmenų, su kuriais ieškovas nėra susijęs, skolų. Šių nustatytų aplinkybių šalys neginčija.

26.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, į tai, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, daro išvadą, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės pagal ieškovo ieškinio reikalavimus CMR konvencija netaikytina, o šalių ginčas spręstinas pagal nacionalinės teisės normas.

27.       Apelianto teigimu, Krovinio vežimo sutarties 5.4 punkte įtvirtinta arbitražinė išlyga neatitinka imperatyvaus CMR konvencijos reglamentavimo, todėl pagal šią konvenciją toks susitarimas negalioja. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

28.       CMR konvencijos 33 straipsnyje nustatyta, kad vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia konvencija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tokia sąlyga Krovinio vežimo sutarties 5.4. punkte tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau sisteminis šios sutarties aiškinimas leidžia spręsti, kad arbitražo teismas buvo įpareigotas vadovautis CMR konvencija (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Tokia išvada darytina iš Krovinio vežimo sutarties 1.1. punkto, nustatančio, kad vežėjas įsipareigoja atlikti vežimą, atsižvelgdamas į aptariamą CMR konvenciją. Todėl spręstina, kad šalys, susitardamos, jog jų veiksmai pagal Krovinio vežimo sutartį bus atliekami ir susiklostę santykiai bus reguliuojami CMR konvencijos nuostatų, atitinkamai nusprendė ir dėl savo santykių ginčų kilimo atveju reguliavimo būtent CMR konvencijos nuostatomis.

29.       Be to, vertintina ir tai, kad šiuo atveju ieškovas dėl savo pažeistų teisių kreipdamasis į teismą, o ne arbitražą, aiškiai išreiškė siekį atsisakyti arbitražinio susitarimo ir net prašė pripažinti jį negaliojančiu. Atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto ieškinio, aktyviai įsitraukė į bylą, teikė atsiliepimą, įrodymus ir paaiškinimus, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašo bylą perduoti arbitražo teismui, o bylą nagrinėjant iš esmės nors ir pareikalavo taikyti arbitražinę išlygą, tačiau priimto teismo sprendimo neskundė, todėl darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė taip pat atsisakė arbitražinės išlygos ir pripažino teismo kompetenciją.

30.       Pažymėtina ir tai, kad nors bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visų ieškovo reikalavimų ir nepatenkino, tačiau ieškovas apeliacinį skundą pateikė tik dėl sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia ab initio Krovinio vežimo sutarties sąlygą dėl arbitražinės išlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio apeliacinio skundo reikalavimo patenkinimas jokių teisinių pasekmių nesukurs, nes byla jau išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, o atsakovė priimto teismo sprendimo nurodytų dalių neskundė ir jos yra įsiteisėjusios.

31.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

34.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 469,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija AMS Nr. 21/5429 ir 2022 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistinos 469,88 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovo SIA „Light Solutions“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio 2021 m. vasario 1 d. transporto sutarties-užsakymo Nr. 01629/2-LV 5.4. punktą, kuris nustato: „Visi ginčai, kylantys dėl šio pervežimo yra sprendžiami Rygos arbitražo teisme (registracijos numeris (duomenys neskelbtini) per trisdešimt kalendorinių dienų“, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo SIA „Light Solutions“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laika Logistics“ (įmonės kodas 302097531) 469,88 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Asta Jakutytė-Sungailienė

        Eglė Surgailienė

        Urmila Valiukienė