Civilinė byla Nr. 2A-111/2014 (S)

              Proceso Nr. 2-55-3-04131-2010-7

              Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.6

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsarma“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsarma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos, nuostolių ir palūkanų priteisimo; tretieji asmenys: akcinė bendrovė „SEB lizingas“, J. M., valstybės įmonė „Oro navigacija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 353 113 Lt draudimo išmokos (paskirstant ją taip: 293 607,32 Lt trečiajam asmeniui AB „SEB lizingas“ ir 1 059 505,70 Lt ieškovui), 70 035,43 Lt nuostolių, 51 603,65 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 3 d. su atsakovu sudarė aviacijos draudimo sutartį (draudimo polisas PZU Nr. 1087788) (toliau – Draudimo sutartis). Šia sutartimi buvo apdraustas lėktuvas Cirrus SR22-GTS (toliau – Orlaivis). Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Aviacijos draudimo taisykles Nr. 027 (toliau – Taisyklės). Draudimo sutartimi (Taisyklių 1.12, 6.1 p.) buvo apdrausti draudėjo (ieškovo) turtiniai interesai, susiję su Orlaiviu. Atsakovas įsipareigojo sumokėti draudimo išmoką, atlygindamas nuostolius dėl žalos Orlaiviui, apmokėti pagrįstas skubios pagalbos išlaidas, būtinas Orlaivio saugumui užtikrinti po jam padarytos žalos ar priverstinio nusileidimo.

              Ieškovo teigimu, 2009 m. liepos 18 d. įvyko draudžiamasis įvykis – Orlaivio avarija, kurios metu draudimo objektas buvo nepataisomai sugadintas. Civilinės aviacijos administracija, išnagrinėjusi Orlaivį pilotavusio trečiojo asmens J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl bylą nutraukė. Ieškovas atsakovui pateikė visus šio reikalautus dokumentus, susijusius su minėtu įvykiu. Atsakovas 2010 m. gegužės 10 d. pranešimu Nr. 04-11B-65715 informavo, kad 2009 m. liepos 18 d. įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, kadangi ieškovas pažeidė Taisyklių 10 ir 14 punktus (Taisyklių 9.1.3 p.) ir šie pažeidimai sąlygojo įvykio atsiradimą/kilimą, todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką.

              Dėl reikalavimo dydžio ieškovas pažymėjo, kad Orlaivis buvo apdraustas atstatomąja verte. 2009 m. liepos 18 d. jo vertė buvo 1 368 113 Lt, tačiau ši vertė mažintina Draudimo sutartyje numatyta 15 000 Lt franšizės suma. Be to, po draudžiamojo įvykio ieškovas patyrė šias su įvykiu ir jo pasekmių likvidavimu susijusias išlaidas: 3 640 Lt – už Orlaivio apsaugą įvykio vietoje, 2 521,01 Lt – už Orlaivio išrinkimo darbus, 2 200 Lt – Orlaivio transportavimo išlaidos, iš viso 8 361,01 Lt. Ieškovas taip pat patyrė išlaidų, susijusių su žalos dydžio nustatymu, kviesdamas Orlaivio gamintojo reikalavimus atitinkantį ekspertą, jį apgyvendindamas ir mokėdamas už jo paslaugas, t. y. 2 415,51 Lt – lėktuvo bilietai, 7 596,16 Lt – žalos dydžio įvertinimas, 334 Lt – ataskaitos vertimas į lietuvių kalbą, 62,90 Lt – eksperto kelionės į Nidą išlaidos, 493 Lt – apgyvendinimo išlaidos, iš viso 10 901,57 Lt. Kadangi draudimo išmoka nebuvo išmokėta per 30 dienų nuo dokumentų, reikšmingų nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes, t. y. iki 2010 m. kovo 14 d., ieškovas patyrė papildomų išlaidų (nuostolių): 10 184,2 Lt – sumokėtos lizingo palūkanos, 14 036 Lt – negauta suma už Orlaivyje esantį reklamos plotą, 26 552,40 Lt – Orlaivio prarastos nuomos pajamos, iš viso 50 772,85 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas taip pat privalo sumokėti ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo termino mokėti draudimo išmoką pabaigos dienos iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 51 603,65 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 450 000 Lt draudimo išmoką, paskirstant ją taip: 293 607,32 Lt – trečiajam asmeniui AB „SEB lizingas“ ir 156 392,68 Lt – ieškovui, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 8 371 Lt nuostolių, 17 195 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 14 d. iki 2010 m. lapkričio 2 d., 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, atmetė kitą ieškinio dalį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

              Teismas nustatė, kad ieškovas (draudėjas) draudimo laikotarpiui nuo 2009 m. liepos 4 d. iki 2010 m. liepos 3 d. apdraudė lėktuvą Cirrus SR22-GTS (toliau – Orlaivis) (aviacijos draudimo polisas PZU Nr. 1087788). Draudimo polise nurodyta draudimo suma – 900 000 Lt ir franšizė – 15 000 Lt. Atsižvelgdamas į Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį ir atsakovo (draudiko) 2008 m. gruodžio 18 d. Aviacijos draudimo taisyklių Nr. 027 (toliau – Taisyklės) 1.9 punktą teismas nustatė, kad šalys susitarė, kad draudimo suma yra 900 000 Lt, todėl draudimo išmoka negali viršyti šios sumos. Pažymėjo, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad draudimo išmoka ieškovui nepriklauso. Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovo galutinės ataskaitos teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 18 d. Orlaivis, leisdamasis į neveikiantį Nidos aerodromą, važiuokle grubiai atsitrenkė į asfaltuoto kilimo ir tūpimo tako (KTT) 08 pradžią, šio įvykio metu Orlaivis patyrė stiprius konstrukcijos pažeidimus. Iš eksperto B. M. ekspertizės ataskaitos teismas nustatė, kad Orlaivis leidosi visų orlaivių, išskyrus sraigtasparnius, skrydžiams uždraustame Nidos aerodrome, įvykio metu Orlaivis patyrė pilną konstrukcinę žūtį. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasis Taisyklių 10.1.5 punktu, pagal kurį draudimo apsauga netaikoma, kai orlaivis leidžiasi ar kyla, ar mėgina tai padaryti vietose, kurios neatitinka orlaivio gamintojo pateiktų rekomendacijų, išskyrus, kai tai nulemia force majeure sąlygos. Teismas pažymėjo, kad draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymą ir draudimo sutartį atsiradimas saistomas draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Pasak teismo nagrinėjamu atveju Taisyklėse nėra nurodyta, kas laikytina orlaivio gamintojo pateiktomis rekomendacijomis, todėl sprendė, kad Taisyklių 10.1.5 punkto nuostata nėra pakankamai aiški. Be to, Orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas nebuvo nustatytas nė vienoje iš šio įvykio tyrimo išvadų. Iš Civilinės aviacijos administracijos pranešimo teismas nustatė, kad Nidos aerodromas neatitinka aerodromams nustatytų reikalavimų ir jį naudoti orlaivių skrydžiams yra draudžiama, apie šį draudimą paskelbta viešai. Teismo nuomone, šią aplinkybę pripažįstant Orlaivio gamintojo pateiktų rekomendacijų pažeidimu faktu, tai neatitiktų CK 193 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Pažymėjo, kad Taisyklių 17.1.2 punkte nustatyta, jog draudimo išmoka gali būti mažinama dėl draudėjo, jo atstovo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Nidos aerodromas neatitinka aerodromams keliamų reikalavimų, yra nebaigtas statyti ir iki šiol neveikiantis. Tai, kad Orlaivio pilotas (trečiasis asmuo J. M.) neįvertino dėl to kilusios rizikos, nustatyta eksperto B. M. ekspertizės ataskaitoje. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl Orlaivio piloto didelio neatsargumo. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo polise numatytas Orlaivio panaudojimo tikslas – nuoma, teismas piloto didelį neatsargumą prilygino draudėjo atstovo dideliam neatsargumui. Nagrinėjamu atveju teismas Orlaivio piloto veiksmus tūpti neveikiančiame Nidos aerodrome, esant aplinkybei, kad pilotas informavo Palangos skrydžių valdymo centrą apie „tūpimą savarankiškai, savo atsakomybėj į aikštelę už Bulvikų“ ir gavo atsakymą, jog „supratau, savo atsakomybėj galite tūpti“, prilygino labai neatsargiems veiksmams. Todėl sprendė, kad dėl tokio piloto didelio neatsargumo ieškovui tenka 50 proc. kaltės ir atitinkamai sumažino draudimo išmoką, iš kurios išskaičiuotina draudimo polise nurodyta franšizė. Teismas pažymėjo, kad teisę gauti draudimo išmoką turi draudėjas ir draudimo polise nurodytas naudos gavėjas (trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“), o pačiam naudos gavėjui nesikreipus dėl draudimo išmokos, nėra draudžiama draudimo išmoką paskirstyti tarp draudėjo ir naudos gavėjo. Teismas nurodė, kad atsakovo pareiga mokėti draudimo išmoką atsirado 2010 m. kovo 14 d., todėl už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (232 dienas) privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.210, 6.261 str.). Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti ieškovo turėtas 2 521,01 Lt išlaidas už Orlaivio išrinkimo darbus, lizingo palūkanas, negautas pajamas už Orlaivio nuomą ir reklamos plotą, kaip išlaidas, kurias atsakovas įsipareigojo kompensuoti pagal Taisyklių 8.1 punkto b papunktį. Tačiau atsakovas neginčijo ieškovo turėtų 10 901,75 Lt išlaidų, susijusių su eksperto atvykimu, žalos dydžio įvertinimu, ataskaitos vertimu į lietuvių kalbą ir t. t. Teismas nurodė, kad iš atsakovo priteistina: 50 proc. draudimo sumos (900 000 Lt), kuri mažintina draudimo sutartyje numatyta 15 000 Lt franšizės suma; 50 proc. Orlaivio apsaugos įvykio vietoje (3 640 Lt) ir transportavimo (2 200 Lt) išlaidų bei ieškovo turėtų kitų išlaidų (10 902 Lt); 17 195 Lt palūkanų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 937 555 Lt priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl teisės mažinti draudimo išmoką. Teismas nepagrįstai sutapatino draudėją ir Orlaivio pilotą, prilygindamas jį draudėjo atstovui. Taisyklės nepateikia draudėjo atstovo apibrėžimo, nenumato, kad jeigu Orlaivio nuomininkas pažeidė Taisykles, laikoma, jog jas pažeidė pats draudėjas. Taisyklių 17.1.2 punktas taikomas tik draudėjui (apeliantui), jo atstovui (atstovavimas juridiniam asmeniui reglamentuojamas CK) ir naudos gavėjui (AB „SEB lizingas“). Kadangi atsakovas parengė neaiškias taisykles, jos aiškinamos jo nenaudai. Be to, atsakovas savo pozicijos negrindė aplinkybe, kad Orlaivio nuomininko neatsargumas yra prilyginamas draudėjo neatsargumui, todėl teismas plečiamai aiškino draudimo sutartį ir šią sutartį prisijungimo būdu sudariusio apelianto nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų teismas nustatė draudėjo atstovo didelį neatsargumą ir priėmė sprendimą 50 proc. sumažinti draudimo išmoką. Draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, kai įstatymas numato tokią galimybę (CK 6.1014 str. 2 d.). Draudimo įstatymo 89 straipsnis numato galimybę turto draudimo sutartyje nustatyti tokius atvejus, tačiau tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai.

              2. Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, pripažindamas, kad žala atsirado dėl draudėjo, jo atstovo, naudos gavėjo didelio neatsargumo (Taisyklių 17.1.2 p.). Šiuo punktu atsakovas nei atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, nei atsikirsdamas į ieškinį nesivadovavo, didelio neatsargumo neįrodinėjo.

              3. Dėl draudimo sumos viršijimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo draudimo sutartyje nurodyta 900 000 Lt draudimo suma negali būti viršijama. Draudimo suma – tai draudimo sutartyje nurodyta suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus (Draudimo įstatymo 2 str. 21 d.). Taisyklių 1.28 punkte yra nustatytas atvejis, kuomet draudimo išmoka mokama nepriklausomai nuo draudimo sumos. Atstatomoji vertė – tai suma, reikalinga pilnos oro transporto priemonės žūties atveju įsigyti analogiškos klasės, modelio ir būklės, buvusios iki draudžiamojo įvykio transporto priemonei. Ši draudimo sutarties sąlyga nėra ribojama draudimo suma. Byloje nėra ginčo, kad Orlaivis buvo apdraustas atstatomąja verte ir kad įvykio dieną jis kainavo 1 368 113 Lt (kuri mažintina franšizės suma). Esant tokiai draudimo sutarties sąlygai, draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą.

              4. Dėl palūkanų priteisimo. Teismui nepriteisus 903 113 Lt išmokos, nuo šios sumos nebuvo priteistos ir 34 442 Lt dydžio palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos.

              Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Atsakovas įrodinėjo, kad šioje byloje taikytinos Taisyklių 14 skyriaus, apibrėžančio nedraudžiamuosius įvykius, nuostatos, tačiau teismas dėl jų visiškai nepasisakė. Sistemiškai aiškinant Taisykles, atsakovas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais, juos apibrėžė taip pat Taisyklių 10 ir 14 skyriuose (Taisyklių 9.1.3 p.). Taisyklių 14.1 punkte konkrečiai nurodyta, kad Taisyklių nuostatų vykdymas yra būtina sąlyga, kad draudimas išmokėtų draudimo išmoką. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Orlaivio piloto pasirinkimas tūpti Nidos aerodrome pažeidė Aviacijos įstatymo 38 ir 42 straipsnius. Byloje nustatyta, kad šis aerodromas neatitinka aerodromams nustatytų reikalavimų ir jį naudoti orlaivių skrydžiams yra draudžiama. Apie šį draudimą yra viešai paskelbta NOTAM (oficialių pranešimų lakūnams rinkinys, kuriame valstybės įgaliotos institucijos pateikia informaciją apie skrydžių sąlygas ir tvarką atskiruose rajonuose ar vietovėse bei skrydžių tvarką aerodromuose) ir apie tai informuota Neringos miesto savivaldybė. Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovo ataskaitoje pateikta išvada, kad Orlaivio pilotas planavo skrydį, skrido ir leidosi į neveikiantį Nidos aerodromą, Vilniaus ONIS instruktorius ir Kauno SVC skrydžių vadovas perspėjo pilotą, kad tūpti Nidoje negalima, Palangos SVC skrydžių vadovas piloto neperspėjo. Tokiu būdu ieškovas pažeidė Taisyklių 14.2 ir 14.3 punktus, nes veikė ir nesielgė taip, kad išvengtų ar sumažintų bet kokius nuostolius, be to, nesilaikė Civilinės aviacijos administracijos nurodymo, uždraudžiančio naudoti Nidos aerodromą skrydžiams, todėl neteko teisės į draudimo išmoką.

              2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 10.1.5 punktą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Negalima sutikti su teismo motyvu, kad Orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas nebuvo nustatytas nė vienoje iš įvykio tyrimo išvadų. Ekspertizės ataskaitoje nurodyta, kad arti kilimo – tūpimo tako augantys gana aukšti medžiai vėjuotu oru sukelia sūkurius, užuovėjas, kuriuose oro srautų kryptis gali staiga ir neprognozuojamai kisti; šie pokyčiai ypač pavojingi Cirrus SR22 tipo lėktuvams. Šios Orlaivio gamintojo rekomendacijos atitinka Aviacijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytus apribojimus, kad jeigu aerodromo apsaugos zonoje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kelia pavojų skrydžių saugai, jie kertami ar kitaip pertvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka. Vadinasi, ekspertizės ataskaitoje yra cituojamas Orlaivio gamintojo rekomendacijų turinys, o konkrečiai – Cirrus SR22 tipo lėktuvams dėl jiems būdingos padidintos smukos nerekomenduojama skristi vietose, apaugusiose aukštais medžiais. Šios Orlaivio gamintojo rekomendacijos yra įtvirtintos lėktuvo „Skrydžių vadovo“ dalies „Normalios procedūros“ skyriuje „Smuka“ ir dalies „Avarinės procedūros“ skyriuje „Ypatingos avarinės sąlygos“. Be to, ekspertizės ataskaitoje yra nustatytas Orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas – Orlaivis patyrė avariją dėl to, kad pažeidė lėktuvo „Skrydžių vadovo“ dalies „Normalios procedūros“ skyriuje „Smuka“ ir dalies „Avarinės procedūros“ skyriuje „Ypatingos avarinės sąlygos“ numatytas sąlygas, t. y. skrido vietoje, kuri yra nesaugi oro erdvė dėl joje augančių aukštų medžių, kai tokios vietos yra ypač pavojingos tokio tipo lėktuvams, turintiems padidintą smukos riziką skrendant nedideliais greičiais. Orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas buvo nustatytas ir Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovo ataskaitoje.

              3. Teismas neproporcingai draudėjo kaltės laipsniui per mažai sumažino draudimo išmoką. Esant ne paprastam, bet dideliam draudėjo neatsargumui, ieškovui tenka didesnė nei 50 proc. kaltės dalis. Teismas pernelyg švelniai įvertino draudėjo kaltę, pažeidus imperatyvų draudimą leistis neveikiančiame Nidos aerodrome, kai toks pažeidimas turėjo būti įvertintas kaip itin šiurkštus Taisyklių 14.2 ir 14.3 punktų reikalavimų pažeidimas, neleistinas rizikingos transporto priemonės – orlaivio – valdymo metu. Orlaiviui žala padaryta ne dėl piloto klaidos, orlaivio eksploatacijos taisyklių neišmanymo ar aplaidumo, o dėl sąmoningo paties piloto neatsakingo, iš anksto numatyto, planuoto veiksmo.

              4. Teismas iš priteistos draudimo išmokos neišskaičiavo franšizės sumos ir taikė neteisingą jos apskaičiavimo formulę. Teismas iš 900 000 Lt sumos išskaičiavo 15 000 Lt franšizės sumą ir gautą sumą sumažino 50 proc. Tai prieštarauja Taisyklių 16.3 punktui. Šiuo atveju franšizės suma turi būti atimama ne iš 900 000 Lt sumos, bet iš apskaičiuotos 450 000 draudimo išmokos. Be netinkamai pritaikytos franšizės skaičiuotės, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje apskritai neišskaičiavo franšizės, priteisdamas visą 50 proc. sumažintą 450 000 Lt draudimo išmoką. Turėjo būti priteista 435 000 Lt.

              Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl Orlaivio piloto prilyginimo draudėjui. Kadangi draudimo sutarties šalimi kaip draudėjas buvo juridinis asmuo (ieškovas), vien ši aplinkybė patvirtina, kad juridinis asmuo faktiškai valdyti orlaivį gali per kitus asmenis, t. y. juridinio asmens atstovus, nuomininkus ar kitais pagrindais valdančius asmenis. Pats juridinis asmuo savo veiksmais negali pilotuoti orlaivio. Taisyklių 1.8 punktas numato, kad apdrausto turto valdytojas yra asmuo, valdantis oro transporto priemonę nuomos sutarties pagrindu. Ieškovas kaip draudėjas yra atsakingas už bet kurį Orlaivio valdytoją, kuriam perleido Orlaivį valdyti bet kokiu valdymo pagrindu. Draudimo apsaugos netaikymo prasme nėra svarbu, dėl kurio asmens kaltės įvyko įvykis. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad Taisyklių 17.1.2 punktas netaikomas, nes, ieškovo teigimu, įvykis įvyko ne dėl draudėjo (ieškovo) didelio neatsargumo, o dėl Orlaivio nuomonininko veiksmų ir kaltės. Sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo ar atleidimo nuo jos mokėjimo klausimą, faktinio orlaivio valdytojo veiksmai yra prilyginami draudėjo veiksmams. Draudimo sutartyje šalys susitarė, kad yra apdraudžiamas specialus orlaivio panaudojimas – nuoma privatiems, verslo, mokymo ir kvalifikaciniams skrydžiams, todėl draudėjas, perduodamas Orlaivį nuomai, atsako už nuomininko veiksmus valdant Orlaivį ir prisiimą visą atsakomybę dėl Orlaivio valdytojo neteisėtų veiksmų, kaltės ir padarytos žalos.

              2. Dėl galimybės atsisakyti mokėti ar mažinti draudimo išmoką dėl didelio neatsargumo. Ieškovas skundžiamo sprendimo motyvą, kad atsakovas Taisyklėse individualiai neaptarė, nedetalizavo, kokiais atvejais draudimo išmoka gali būti mažinama dėl didelio draudėjo neatsargumo, aiškina neteisingai. Teismas turėjo omenyje, kad atsakovas Taisyklėse individualiai aptarė, kad draudimo išmoka gali būti mažinama dėl draudėjo didelio neatsargumo, tačiau tokiu atveju nedetalizavo draudimo išmokos mažinimo proporcijos apskaičiavimo tvarkos. Taisyklių 17.1.2 punktas numato, kad draudimo išmoka gali būti mažinama dėl draudėjo, jo atstovo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Tai reiškia, kad Taisyklėse yra individualiai aptarta galimybė mažinti draudimo išmoką dėl didelio neatsargumo.

              3. Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovas šioje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad įvykis, kurio metu buvo nepataisomai sugadintas Orlaivis, yra nedraudžiamasis. Teismui nustačius, kad įvykis yra draudžiamasis ir atsakovui kilo pareiga mokėti draudimo išmoką, teismas taikė Taisyklių 17.1.2 punktą, tai atitinka CK 6.1014 straipsnį ir Draudimo įstatymo 103 straipsnį. Šie teismo veiksmai nelaikytini byloje pareikštų reikalavimų peržengimu.

              4. Dėl draudimo sumos viršijimo. Teismas teisingai konstatavo, kad draudimo suma dėl orlaivio sugadinimo ar praradimo yra 900 000 Lt, todėl šios sumos negali viršyti draudimo išmoka. Taisyklių 11.5 punkte numatyta, kad jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip, draudimo polise nurodyta draudimo suma yra maksimali draudimo išmokų suma per visą draudimo laikotarpį. Šalys jokių papildomų susitarimų dėl draudimo sumos ir minėto punkto pakeitimo nepasirašė. Negalima sutikti su ieškovo motyvu, kad Orlaivis buvo draudžiamas atstatomąja verte. Taisyklių 11.2 punktas numato, kad Orlaivis yra draudžiamas atstatomąja verte, jeigu draudėjo ir draudiko nėra sutarta kitaip. Draudimo polise, kuris individualizavo draudimo sutarties sąlygas, numatytas Taisyklėse, matyti, kad šalys susitarė kitaip, t. y. Orlaivis buvo draustas rinkos verte draudimo sutarties sudarymo dieną, kai tokia vertė tiesiogiai nustatyta draudimo polise (900 000 Lt).

              Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškovo patenkintų reikalavimų palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl draudimo išmokos mažinimo masto. Atsakovo teigimu, ieškovui tenka didesnė nei 50 proc. kaltės dalis. Teismui konstatavus, kad yra pagrindas mažinti draudimo išmoką dėl Orlaivio piloto atliktų rizikingų veiksmų, tačiau nenustačius ieškovo Taisyklių pažeidimo, šiuo atveju atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos draudimo išmokos mažinimo ribos yra nepagrįstos, nes jos neproporcingos ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei reikštų ieškovo teisių pažeidimą gauti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui.

              2. Dėl Taisyklių 14 skyriaus taikymo. Ieškovas teismui nurodė, kad Taisyklių 10.1.5 punkto nuostatos yra neaiškios, o nukreipimas į kitą skyrių nėra tinkamas. Teismas, pasisakydamas apie kompetentingų institucijų draudimus iš esmės pasisakė ir dėl atsakovo nurodyto Taisyklių 14.3 punkto taikymo, t. y. nurodė, kad jos nėra aiškiai apibrėžtos ir dviprasmiškos, todėl aiškintinos ieškovo naudai.

              Atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ prašo skundus spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Ieškovas (draudėjas) su atsakovu (draudiku) 2009 m. liepos 3 d. sudarė aviacijos draudimo sutartį, kurią patvirtina draudimo polisas PZU Nr. 1087788 (t. 1, b. l. 10). Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Aviacijos draudimo taisykles Nr. 027 (toliau – Taisyklės) draudimo laikotarpiui nuo 2009 m. liepos 4 d. iki 2010 m. liepos 3 d. (t. 1, b. l. 151-162). Šia sutartimi buvo apdraustas lėktuvas Cirrus SR22-GTS (toliau – Orlaivis). Pretenzijos priežastimi pagal draudimo sutartį gali būti Orlaivio sugadinimas ir praradimas. Byloje nėra ginčo, kad 2009 m. liepos 18 d. Orlaivis leisdamasis Nidos aerodrome patyrė avariją, kurios metu buvo nepataisomas sugadintas. Atsakovas 2010 m. gegužės 10 d. raštu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 10 ir 14 punktus, t. y. leidosi uždraustame eksploatuoti ir nesaugiame Nidos aerodrome, ir šie pažeidimai sąlygojo minėto įvykio kilimą, 2009 m. liepos 18 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju (t. 1, b. l. 26-27).

              Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį ir Taisyklių 17.3 punktą draudikas (atsakovas) privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas minėtą įvykį pripažinti draudžiamuoju, rėmėsi Taisyklių 10.1.5 punktu, kuris numato, kad draudimo apsauga netaikoma, kai orlaivis leidžiasi ar kyla, ar mėginta tai padaryti vietose, kurios neatitinka orlaivio gamintojo pateiktų rekomendacijų, išskyrus, kai tai nulemia force majeure sąlygos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taisyklių 10.1.5 punktas nėra pakankamai aiškus, suteikia teisę draudiko interpretacijai, pažymėjo, jog Taisyklėse nėra nurodyta, kas laikytina orlaivio gamintojo rekomendacijomis, be to, orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas nebuvo nustatytas nė vienoje iš šio įvykio tyrimo išvadų. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija. Atsakovas nepateikė orlaivio gamintojo rekomendacijų, taikomų būtent vietoms, kuriose orlaivis leidžiasi arba kyla. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovo parengtoje Orlaivio avarijos tyrimo galutinėje ataskaitoje Nr. B04-09 (toliau – Galutinė ataskaita) ir atsakovo užsakymu eksperto B. M. atliktos Orlaivio avarijos ekspertizės ataskaitoje (toliau – Ekspertizės ataskaita) yra nuorodos į Orlaivio skydžių vadovą (Pilots operating handbook and EASA approved airplane flight manuals for Cirrus design SR22) (t. 1, b. l. 29-38, 163-184). Atkreiptinas dėmesys, kad Galutinėje ataskaitoje ir Ekspertizės ataskaitoje cituojamos Orlaivio skrydžių vadovo nuostatos nėra susijusios su rekomendacijomis, taikomomis vietoms, kuriose Orlaivis leidžiasi ar kyla. Galutinėje ataskaitoje nurodyta, kad Orlaivio skydžių vadovo sekcijos „Normalios procedūros“ skyriuje „Srauto atplyšimas“ yra perspėjimas: ypatingai atidžiai reikia elgtis vengiant nekoordinuotų, greitėjančių ar grubių judesių vairais, kai lėktuvo greitis yra arti srauto atplyšimo greičio, ypač skrendant arti prie žemės, o sekcijos „Avarinės procedūros“ skyriuje „Neįprastos avarinės lėktuvo padėtys“ parašyta, kad jei skrendant greičiu, artimu srauto atplyšimo greičiui, neteisingai naudojamasi vairais ir grubiais greitėjančiais vairavimo judesiais yra atlenkiamas aukščio vairas, posūkio vairas ir/ar eleronai, gali įvykti staigus sparno virtimas ir lėktuvas gali įeiti į spiralę ar sukimąsi. Galutinėje ataskaitoje taip pat teigiama, kad Orlaivio skrydžių vadove esantis perspėjimas, kad lėktuvą, skrendantį mažu greičiu, ypač prie žemės, negalima valdyti nekoordinuotais ir grubiais vairų atlenkimo judesiais, rodo, jog Orlaivis tūpimo tiesiojoje yra labai jautrus skrydžio greičiams ir gali turėti tendenciją nerti žemyn, jei skrydžio greitis yra nepakankamas. Ekspertizės ataskaitoje ekspertas, vadovaudamasis Orlaivio skydžių vadovu, nurodė, kad tokio tipo lėktuvui būdinga staigi smuka pasiekus kritinį atakos kampą. Taigi apie rekomendacijas, taikomas vietoms, kuriose Orlaivis leidžiasi ir kyla, minėtose avarijos tyrimo ataskaitose neužsiminta, todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas buvo nustatytas šiose ataskaitose. Pažymėtina, kad Taisyklių 10.1.5 punkte nurodomos ne bet kokios Orlaivio gamintojo rekomendacijos, o būtent rekomendacijos vietoms, kuriose lėktuvas leidžiasi ar kyla. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, paremtais kasacinio teismo praktika, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Atsakovas (draudikas) Taisyklių 10.1.5 punkte aiškiai neapirėžė, kokių konkrečiai orlaivio gamintojo rekomendacijų nesilaikymas sudaro pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, todėl nagrinėjamu atveju atsisakydamas įvykį pripažinti draudžiamuoju nepagrįstai rėmėsi šiuo punktu.

              Atsakovas, atsisakydamas minėtą įvykį pripažinti draudžiamuoju, taip pat rėmėsi Taisyklių 14 skyriaus nuostatomis, konkrečiai 14.1-14.3 punktais. Pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovas skundžia ir tuo aspektu, kad teismas visiškai nepasisakė dėl šių nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 9 skyrius reglamentuoja nedraudžiamuosius įvykius. Taisyklių 9.1.3 punkte nustatyta, kad draudimui nuo orlaivio sugadinimo ar sunaikinimo taip pat taikomos 10 ir 14 skyrių nuostatos. Taisyklių 14 skyrius nustato bendras visoms draudimo taisyklių nuostatoms taikomas sąlygas. Taisyklių 14.1 punktas numato, kad Taisyklių ir jų priedų nuostatų vykdymas yra būtina sąlyga, kad draudimas išmokėtų draudimo išmoką. Pagal Taisyklių 14.2 punktą draudėjas turi veikti ir elgtis taip, kad išvengtų ar sumažintų bet kokius nuostolius. Taisyklių 14.3 punktas nustato, kad draudėjas privalo laikytis kompetentingų institucijų, besirūpinančių saugiu darbu, visų reglamentuotų reikalavimų, susijusių su oro navigacija ir orlaivio eksploatacija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudimo sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai negali būti aiškinami plečiamai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nedraudžiamuosius įvykus apirėžė Taisyklių 9 skyriuje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 9.1.3 punkte esantis nukreipimas į kitus Taisyklių skyrius nėra tinkamas, nes tokiu atveju draudimo apsauga apibrėžiama ne per draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, kas leidžia nedraudžiamuosius įvykius aiškinti plečiamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje tiesiogiai nenurodė Taisyklių 14.1-14.3 punktų, tačiau pasisakė dėl draudėjo veiksmų ignoruojant kompetentingų institucijų nurodymus, draudžiančius tūpti Nidos aerodrome, laikydamas šiuos veiksmus ne nedraudžiamuoju įvykiu, o iš esmės draudimo sąlygų pažeidimu, sudarančiu pagrindą mažinti draudimo išmoką. Taisyklių 14.1 ir 14.2 punkto nuostatos yra bendro pobūdžio ir juose numatytos pareigos pažeidimas negali sudaryti nebejotino pagrindo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Taisyklių 14.3 punktas įpareigoja draudėją laikytis kompetentingų institucijų, besirūpinančių saugiu darbu, visų reglamentuotų reikalavimų, susijusių su oro navigacija ir orlaivio eksploatacija. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas apie kompetentingų institucijų draudimus iš esmės pasisakė, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl Taisyklių 14 skyriaus nuostatų taikymo, atmestini kaip nepagrįsti.

              Byloje nėra ginčo, kad Nidos aerodromas, kuriame įvyko įvykis, dėl esančių kliūčių (medžių) oro prieigose ir šalia skrydžių juostos neatitinka aerodromams nustatytų reikalavimų ir jį naudoti orlaivių skrydžiams yra draudžiama, išskyrus sraigtasparnius (t. 1, b. l. 186). Orlaivio pilotas pripažino, kad apie šį draudimą jam buvo žinoma, be to, apie tai jį informavo Vilniaus oro eismo informacijos (VFIS) operatorius ir Kauno skrydžių valdymo centro (KSVC) aerodromo/prieigų skrydžių vadovas. Kompetentingų institucijų, besirūpinančiu saugiu darbu, visų reglamentuotų reikalavimų, susijusiu su oro navigacija ir orlaivio eksploatacija, vykdymas numatytas Taisyklių 14.3 punkte. Pirmosios instancijos teismas Orlaivio piloto veiksmus tūpti neveikiančiame Nidos aerodrome prilygino labai neatsargiems veiksmams ir, remdamasis Taisyklių 17.1.2 punktu, 50 proc. sumažino atsakovo išmokėtiną draudimo išmoką. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes, ieškovo teigimu, šiuo punktu atsakovas nei atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, nei atsikirsdamas į ieškinį nesivadovavo, didelio neatsargumo neįrodinėjo. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad, nors atsakovas ir nesivadovavo Taisyklių 17.1.2 punktu, t. y. neįrodinėjo Orlaivio piloto didelio neatsargumo, tačiau įrodinėjo, kad Orlaivio piloto apsisprendimas skristi ir tūpti nesaugiame Nidos aerodrome, sudaro pagrindą išvis atsisakyti įvykį pripažinti draudžiamuoju. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtus veiksmus iš esmės pripažino Taisyklių sąlygų pažeidimu, sudarančių pagrindą mažinti draudimo išmoką. Todėl pirmosios instancijos teismas neišėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad minėti Orlaivio piloto veiksmai laikytini dideliu neatsargumu, sudarančiu pagrindą mažinti draudimo išmoką. Draudimas naudotis Nidos aerodromu yra susijęs su saugos reikalavimais. Bylos duomenys patvirtina, kad šalia šio aerodromo auga aukšti medžiai, dėl kurių tūpti jame yra pavojinga. Nors avarijos tyrimų ataskaitose nėra nurodyta, kad ši aplinkybė (aukšti medžiai šalia tūpimo tako) buvo tiesioginė avarijos priežastis, tačiau kai kurios ataskaitų išvados sudaro pagrindą spręsti, kad minėta aplinkybė galėjo turėti įtakos šiam įvykiui. Galutinėje ataskaitoje avarijos priežastimi nurodytas Orlaivio grubus atsitrenkimas į tūpimo taką mažame aukštyje pasikeitus skrydžio trajektorijai, staigus lėktuvo žemėjimas galėjo įvykti dėl oro srauto atplyšimo nuo sparno, o oro srauto atplyšimo priežastimi galėjo būti mažas greitis, neatsargūs judesiai arba abu faktoriai kartu. Ekspertizės ataskaitoje nurodyta, kad dėl turbulencijos pilotui bandant suvaldyti lėktuvą ar patekus į sūkuriuotą srautą galėjo būti pasiektas kritinis atakos kampas, oro srautas atitrūko nuo sparno ir prasidėjo smuka. Taigi pagrindine Orlaivio atsitrenkimo į tūpimo taką priežastimi pripažintas oro srauto atplyšimas nuo sparno, kuris galėjo įvykti dėl mažo greičio. Galutinėje ataskaitoje teigiama, kad Orlaiviui nusileidus žemiau medžių aukščio, kilimo ir tūpimo tako dešiniajame šone augančios pušys galėjo užstoti vėją ir tikrasis lėktuvo greitis galėjo sumažėti vėjo greičio dydžiu, tuomet tikrasis lėktuvo greitis galėjo tapti lygus 62-64 mazgams, t. y. oro srauto atplyšimo greičiui. Ekspertizės ataskaitoje pažymėta, kad neatmestina tikimybė (nors ir nedidelė), kad Orlaivis pateko į šalia tako augančių medžių sukeltą vėjo šešėlį ar žemyn nukreiptą oro sūkurį. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Orlaivio piloto didelio neatsargumo.

              Atmestini kaip nepagrįstai ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Orlaivio pilotą sutapatino su draudėju, t. y. Orlaivio piloto didelį neatsargumą prilygino draudėjo dideliam neatsargumui, sudarančiu pagrindą mažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris faktiškai negali pilotuoti orlaivio, jis tai daro per kitus asmenis, t. y. juridinio asmens atstovus, nuomininkus ir kt. Pagal Taisyklių 1.8 punktą apdrausto turto valdytojas – tai asmuo, valdantis oro transporto priemonę panaudos, nuomos sutarčių arba kitų teisėtu pagrindu. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad draudėjas yra atsakingas už bet kurį Orlaivio valdytoją, kuriam perleido orlaivį bet kokiu valdymo pagrindu, nes toks fizinio asmens faktinis orlaivio valdymas sukelia teisines pasekmes – įvykį, kurio metu patiriami nuostoliai, pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu arba nepripažįstamas.

              Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neproporcingai draudėjo kaltės laipsniui per mažai sumažino draudimo išmoką. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus Orlaivio piloto veiksmus pirmosios instancijos teismas jau įvertino pripažindamas tuos veiksmus piloto dideliu neatsargumu, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad esant dideliam neatsargumui teisinga, protinga ir sąžininga būtų laikyti, jog draudimo išmokos mažinimo ribos turėtų būti nuo 50 iki 99 proc. draudėjo kaltės, laikant, kad 50 proc. yra minimali riba. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymas ir Taisyklės nenustato konkrečios kaltės proporcijos ir draudimo mažinimo apskaičiavimo tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti, atsižvelgiant į Orlaivio piloto didelį neatsargumą, draudimo išmoką 50 proc. atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).

              Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šalys draudimo sutartyje susitarė, kad Orlaivis apdraudžiamas atstatomąja verte. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 1.28 punktą atstatomoji vertė – tai suma, reikalinga pilnos transporto priemonės žūties atveju įsigyti analogiškos klasės, modelio ir būklės, buvusios iki draudžiamojo įvykio transporto priemonei. Ieškovo teigimu, ji sudaro 1 368 113 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju draudimo suma dėl Orlaivio sugadinimo ar praradimo yra 900 000 Lt, todėl draudimo išmoka negali viršyti šios sumos. CK 6.997 straipsnio 2 dalis numato, kad ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Draudimo įstatymas nenumato išimčių iš šios taisyklės. Draudimo suma yra viena iš esminių draudimo sutarties sąlygų, kuri individualizuojama draudimo polise. Šalių pasirašytame draudimo polise nurodyta, kad Orlaivio vertė yra 900 000 Lt ir atitinkamai draudimo suma už Orlaivio sugadinimą ar praradimą yra 900 000 Lt, taikant 15 000 Lt franšizę. Ieškovo nurodytame Taisyklių 11.2 punkte nustatoma, kad Orlaivis yra draudžiamas atstatomąja verte, jeigu draudėjo ir draudimo nėra susitarta kitaip. Iš draudimo poliso matyti, kad šalys susitarė kitaip, t. y. Orlaivis buvo draustas rinkos verte draudimo sutarties sudarymo dieną, kai tokia vertė tiesiogiai nustatyta draudimo polise (900 000 Lt).

              Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš priteistos draudimo išmokos neišskaičiavo franšizės sumos. Taisyklių 16.3 punkte nustatyta, kad jei draudimo sutartyje numatyta besąlyginė išskaita (franšizė), paskaičiuota draudimo išmoka mažinama išskaitos (franšizės) suma. Šiuo atveju 15 000 Lt franšizės suma turėjo būti atimta iš apskaičiuotos 450 000 Lt draudimo išmokos ir iš atsakovo turėjo būti priteista 435 000 Lt draudimo išmoka. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pateikdamas aritmetinius paskaičiavimus, taikė neteisingą franšizės apskaičiavimo formulę. Pažymėtina, kad ši klaida pasireiškė neteisingu priteistų palūkanų dydžio nustatymu. Skundžiamame sprendime palūkanų suma buvo apskaičiuota taip: (900 000-15 000)/2+(3 640/2)+(2 200/2)+(10 902/2) x 6 proc./365 x 232 d.=17 195 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus palūkanų suma turėjo būti apskaičiuota taip: (900 000/2)-15 000+(3 640/2)+(2 200/2)+(10 902/2) x 6 proc./365 x 232 d.=16 909 Lt. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovo priteistą draudimo išmoką iki 435 000 Lt sumos ir palūkanas iki 16 909 Lt sumos, taip pat nurodant, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 443 371 Lt sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo sprendimo pakeitimas nėra esminis, nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistą draudimo išmoką iki 435 000 (keturių šimtų trisdešimt penkių tūkstančių) Lt, paskirstant ją taip: 293 607,32 Lt – trečiajam asmeniui AB „SEB lizingui“ ir 141 392,68 Lt – ieškovui UAB „Vilsarma“, priteistas palūkanas iki 16 909 (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų devynių) Lt sumos, nurodant, kad procesinės palūkanos priteistos nuo 443 371 (keturių šimtų keturiasdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt vieno) Lt sumos.

              Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.