Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-502-2006].doc
Bylos nr.: 2K-502/2006
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas R. Čaika Civ. byla Nr. 3K - 223

Baudžiamoji byla Nr. 2K-502/2006

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                                2.1.6.2.

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. spalio 4 d.

Vilnius

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui T. Čepelioniui,

gynėjui advokatui J. Gaudučiui,

nukentėjusiajai R. U.,

 

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo, iš dalies tenkindama Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundą, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeitė: nuosprendžio dalį dėl A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi bei padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką – nustatymo ir dėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo, panaikino ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskyrė A. T. laisvės atėmimą septyneriems metams.

Nuteistojo A. T. gynėjo ir nukentėjusiosios R. U. apeliacinius skundus atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu A. T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, buvo nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

 

n u s t a t ė :

 

A. T. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 9 d., nuo 3.00 val. iki 5.00 val., bute, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė savo motinai B. T. ne mažiau kaip 27 smūgius rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę, pilvą, nugarą, juosmenį, sėdmenis, kojas, taip padarė įvairius sužalojimus. Dėl daugybinių ir masyvių kraujosruvų kūno minkštuosiuose audiniuose su abipusiais šonkaulių lūžiais ir plaučių, inksto, plonžarnių pasaito ir taukinių sužalojimų sukelto ūmaus vidinio kraujavimo ir šoko, kurie savo ruožtu sukėlė ūmų širdies ir kraujagyslių veiklos (kraujotakos) nepakankamumą, B. T. mirė, t. y. šiais veiksmais A. T. nužudė savo motiną.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius prašo patikrinti, ar žemesnės instancijos teismas tam tikras aplinkybes pripažino įrodytomis, nepažeisdamas BPK taisyklių ir ar padarytos išvados yra pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatoriaus nuomone, teismas, neteisingai įvertinęs surinktus įrodymus, išvadas pagrindė vien aplinkybių sutapimu, spėjimu ir prielaidomis, o ne pakankamais įrodymais. Visa tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį. BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio reikalavimų pažeidimai vertintini kaip esminiai BPK pažeidimai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepateikė argumentų, kuriais paneigtų jo skundo motyvus ir neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, todėl padarė abejotinas išvadas.

Kasatorius nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, būdo ir kitų svarbių aplinkybių. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog B. T. prieš įvykį niekur nebuvo išėjusi ir mirtinus sužalojimus patyrė savo bute, padaryta neįvertinus svarbios aplinkybės liudijančios, kad lavono radimo vieta nesutampa su nusikaltimo padarymo vieta. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad įvykio vietoje (mediniame name) prasta garso izoliacija, todėl, vykstant muštynėms, kitų butų gyventojai būtų girdėję nakties metu triukšmą. Be to, baldai, daiktai bute rasti tvarkingi, įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuota, kad ant grindų būtų vandens klanas, girtuokliavimo požymių nerasta, nors B. T. kraujyje rasta 2,40 promilių alkoholio, nesiaiškinta, ar ji vilkėdavo dienos metu naktinius marškinius. Šios aplinkybės liko nepatikrintos ir neįvertintos.

Kasatorius nurodo, kad teismo medicinos eksperto parodymai teismuose yra prieštaringi. Vilniaus apygardos teismo posėdyje ekspertas parodė, kad judėti su tokiais sužalojimais ji galėjo, galėjo kažkur nueiti, o po to sugrįžti. Apeliacinės instancijos teisme tas pats ekspertas parodė, jog po patirtų sužalojimų ji galėjo nueiti tik 10-20 metrų. Esant tokiems prieštaringiems eksperto parodymams, apeliacinės instancijos teismas turėjo paskirti komisinę ekspertizę prieštaravimams pašalinti (BPK 286 straipsnis), tačiau padarė išvadą, kad B. T., patyrusi nurodytus sužalojimus išėjusi iš namų pardavinėti cigarečių, jokiu būdu nebūtų galėjusi sugrįžti atgal. Kasatoriaus nuomone, B. T. sužalojimus galėjo gauti kitur ir grįžti į savo butą.

Kasatorius nurodo, kad teismas sužalojimų padarymo laiką nepagrįstai sutapatino ir pritaikė jo grįžimui į namus ir tuo pagrindė nuosprendį. Jeigu teismas pripažino, kad mirtis įvyko tarp 4.30 val. ir 8.30 val., o mirtinus sužalojimus B. T. patyrė 1-4 val. iki mirties (eksperto parodymai teisme), tai pasitvirtina kasatoriaus parodymai apie tai, kad jis ją rado sužalotą, nes sužalojimai galėjo būti padaryti tarp 1.30 val. ir 3.30 val. Tuo laiku kasatorius dar nebuvo grįžęs. Be to, byloje yra teismo medicinos eksperto išvada (T. 1, b. l. 24-30), kurioje nurodyta, kad sužalojimai buvo padaryti keletos valandų laikotarpyje iki mirties. Šis prieštaravimas taip pat nepašalintas.

Taip pat teisėjų samprotavimais, o ne įrodymais pagrįsta išvada, kad visus 27 smūgius B. T. sudavė jis. Kasatorius teigia, kad spyrė B. T. ne daugiau kaip 3 kartus.

 

              Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

 

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tuomet, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tuomet, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Nuteistojo kasaciniame skunde yra teiginiai, kad teismai netinkamai įvertino eksperto parodymus, kitus įrodymus, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, be to, jo kaltė pagrįsta prielaidomis, dėl to jis nuteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegija šiuos skundo teiginius palieka nenagrinėtus, nes kaip minėta, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas faktinių bylos aplinkybių ar įrodymų vertinimas nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacinis pagrindas. Nagrinėjami tik tie skundo argumentai, kuriuose nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindai.

 

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

 

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorius taip pat nenurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas.

Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą kasatorius nurodo tai, kad teismas nevertino kai kurių, jo nuomone, svarbių aplinkybių, susijusių su nusikaltimo padarymo vieta ir laiku. Analogiški argumentai buvo pateikti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, išsamiai juos išnagrinėjo ir pateikė dėl jų motyvuotas išvadas. Visi kasatoriaus argumentai šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti ir motyvuotai paneigti.

Pagal BPK 285 straipsnį ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Vadovaujantis šia nuostata teismo medicinos ekspertas J. Plenta, atlikęs tyrimą ir davęs specialisto išvadą, buvo šaukiamas į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teisme buvo aiškinamasi, ar B. T. po patirtų sužalojimų galėjo judėti. Ekspertas teisme paaiškino, kad B. T. su tokiais sužalojimais judėti galėjo, kad galėjo kažkur nueiti, o po to sugrįžti, tačiau nebuvo konkretizuojama, kokį atstumą ji galėjo nueiti. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas dėl B. T. galimybių judėti patikslino, kad po gautų sužalojimų ji galėjo nueiti ir grįžti tik nedidelį atstumą, t. y. apie 10-20 metrų. Taip pat teismo posėdyje ekspertas patikslino, kad kūno sužalojimai buvo padaryti 1-4 valandų laikotarpyje iki mirties, nes specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog po kūno sužalojimų padarymo, išvardytų išvados 3.1. papunktyje, tiriamoji išgyveno keletą valandų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo medicinos eksperto parodymai abejų instancijų teismuose nėra prieštaringi, taip pat neprieštarauja specialisto išvadai Nr. M 64/05 (01). Taigi visos bylos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos.

              Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Kasaciniame skunde neteigiama, kad teismo sprendimas pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, jog nuosprendis pagrįstas prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, patikrino A. T. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir pateikė dėl jų motyvuotas ir išsamias išvadas. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Be to, kasatorius nenurodė, į kokius svarbius jo apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esminius A. T. gynėjo apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo.

Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnių teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus nepadaryta. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas A. T. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Nuteistojo A. T. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Alvydas Pikelis

 

 

                                                                                                                Josifas Tomaševičius

 

 

                                                                                                                                            Vytautas Masiokas