Civilinė byla Nr. e2-4857-841/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01922-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.4; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 8 d.

 Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant S. B.,

dalyvaujant ieškovės C. V. I. G. ADB atstovei M. V., atsakovės UAB Kuršėnų komunalinis ūkis atstovams K. N., E. K. (visi Zoom platformoje),  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės C. V. I. G. ADB ieškinį atsakovei UAB Kuršėnų komunalinis ūkis dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 657,60 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2022-01-02 dėl daugiabučio namo stogo dangos trūkumų, vandeniu buvo užlietas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas gyventojų turto draudimu. Ieškovė draudėjui išmokėjo 657,60 Eur dydžio draudimo išmoką. Gyvenamojo namo administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą, organizuoti jo remontą. Nors atsakovė jau 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo nustačiusi stogo dangos trūkumus, tačiau nesiėmė būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos padarymo, todėl turi pareigą ją atlyginti.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, siūlė jį atmesti ir paaiškino, kad pastatą esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. administruoja nuo 2019-06-13. Jau 2020-08-07 informavo butų savininkus apie blogėjančią pastato būklę ir poreikį jo atnaujinimui ir organizavo balsavimą dėl pastato atnaujinimo, kam gyventojai pritarė. Šiaulių rajono savivaldybės administracija parengė pastato atnaujinimo investicijų planą, kurį patalpų savininkai patvirtino. Administratorius kelis kartus skelbė konkursus pastato atnaujinimo darbams, tačiau pasiūlymų iš rangovų kurie vykdytų statybos rangos darbus su projektavimu neatsirado. Minėti veiksmai parodo, kad administratorius vykdė ir vykdo visas savo pareigas, bei atlieka visus veiksmus siekiant užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad C. V. I. G. ADB laikotarpiu nuo 2021-12- 02 iki 2022-12-01 gyventojų turto draudimu apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (draudimo liudijimo Nr. 220 0181304/2021), priklausantį V. G.. 2022-01-03 turto draudimo apžiūros akte užfiksuota, kad 2021-01-02 buto apžiūros metu nustatyta, kad apgadintos kambario pažymėto buto plane 5-5 lubos, sienos. Tikėtina priežastis- vandens prasiskverbimas pro nesandarias stogo konstrukcijas. 20211-01-03 pranešime apie žalą turtui, turto savininkas nurodė, kad smarkiai lyjant lietui ir atitirpus ledui pradėjo lašėti vanduo. Fotonuotraukose užfiksuota draudėjo turtui vandens padaryta žala. Draudiko sudarytoje nuostolių apskaičiavimo lentelėje užfiksuota, kad buvo padaryta 657,60 Eur žala, kuri 2022-01-12 buvo išmokėta draudėjui.

Iš UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ 2020-08-08 pranešimo daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. būtų ir kitų patalpų savininkams matyti, kad organizuojamas balsavimas raštu dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo). Pateikti balsavimo raštu biuleteniai patvirtina, kad būtų ir kitų patalpų savininkai vienbalsiai pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui. Namo administratorius skelbė kelis konkursus (paskutinio data 2022-04-26) daugiabučio gyvenamojo namo neypatingųjų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų su projektavimo paslaugomis įsigyti, tačiau konkursai paskelbti neįvykusiais, nes nebuvo gauta pasiūlymų. Statinio apžiūros aktuose (2020-05-21, 2020-09-10, 2021-04-01, 2021-09-02, 2022-05-12) tarp pastebėtų defektų, nuolat minimas stogas, nurodant, jog jo būklė patenkinama, konstatuojant, kad galimai vietomis stogas nesandarus, esant galimybei, planuojama organizuoti stogo remonto darbus.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sugadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. 

Tarp šalių nėra ginčo nei dėl žalos šaltinio- nesandarios stogo konstrukcijos, nei dėl žalos dydžio- 657,60 Eur, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė būdama gyvenamojo namo administratoriumi yra atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą (stogo), tačiau neužtikrino, kad daugiabutis namas atitiktų keliamus reikalavimus, neturėtų trūkumų, dėl kurių galėtų kilti žala. Dėl atsakovės nepakankamo rūpinimosi daugiabučio namo stogu kilo žala, kurią ji turi pareigą atlyginti.

Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, teigia, jog nėra atsakinga už kilusią žalą, kadangi vykdė ir vykdo visas savo pareigas, bei atlieka visus veiksmus siekiant užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6. 246-6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str.).

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.), jis turtą administruoja pagal CK 4.240 straipsnį, nustatantį paprastojo administravimo turinį. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str.). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str. 8 d.). Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 buvo patvirtinta nauja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603, redakcija (toliau – Administravimo nuostatai). Administravimo nuostatų 3 punkte įtvirtinta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Atsakovė 2019-06-13 Šiaulių rajono administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-830, paskirta pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. administratoriumi. Vykdydama jai pavestas funkcijas 2020-05-21, 2020-09-10, 2021-04-01, 2021-09-02, 2022-05-12 statinio apžiūros aktuose fiksavo statinio defektus, deformacijas ir gedimus. Jau pirmosios apžiūros metu, t. y. 2020-05-21 užfiksuota, kad stogo būklė patenkinama, nutarta stebėti stogo dangos hidroizoliacijos sandarumą, o pablogėjus jo būklei organizuoti kapitalinį viso stogo remontą. Nors 2020-09-10, 2021-04-01 aktuose nieko naujo susijusio su stogo dangos trūkumais nepažymėta, tačiau 2021-09-02 jau užfiksuota, kad stogo būklė prasta, vizualiai matomas ruloninės prilydomosios bitumo dangos nusidėvėjimas, galimai vietomis stogas nesandarus. Tuo tarpu 2021-09-02 akte užfiksuota, kad stogo būklė, be jau ankstesniuose aktuose nurodytų trūkumų, dar yra ir prastėjanti. Atsakovė nuo 2020-08-08 ėmėsi priemonių pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. būklei pagerinti- organizavo gyventojų balsavimą dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo), gyventojams pritarus ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai parengus pastato atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, jį pateikė būtų ir kitų patalpų savininkams, kurie vienabalsiai patvirtino. Vykdant pastato atnaujinimą, tarp kitų darbų, numatytas ir stogo dangos remontas. Siekiant įgyvendinti projektą, atsakovė tris kartus skelbė konkursus, tačiau jie neįvyko, nes nebuvo gauta nustatytus reikalavimus atitinkančių pasiūlymų iš rangovų.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad butas buvo užlietas dėl daugiabučio namo stogo dangos trūkumų, atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad būtų išvengta žalos. Nors atsakovė įrodinėjo, kad iki draudžiamojo įvykio ir ėmėsi tam tikrų priemonių vykdant jai tenkančias pareigas, susijusių su daugiabučio namo stogo priežiūra, tačiau, atsižvelgiant į kilusius padarinius, darytina išvada, jog jos buvo netinkamos ir nepakankamos, kad būtų išvengta žalos kilimo. Teismo nuomone, atsakovės atlikti veiksmai nors ir parodo, kad atsakovė nebuvo tik pasyvi situacijos stebėtoja, tačiau ėmėsi ir tam tikrų veiksmų, tačiau bendrąja prasme, visi veiksmai buvo nukreipti į ateitį, t. y. buvo dedamas pastangos siekiant atnaujinti (modernizuoti) pastatą, tuo tarpu priemonių, kurios būtų veiksmingos trumpuoju laikotarpiu, t. y. nuo to momento (2021-09-02) kai buvo nustatyta, kad stogo dangos būklė stogo būklė prasta (vizualiai matomas ruloninės prilydomosios bitumo dangos nusidėvėjimas, galimai vietomis stogas nesandarus) jokie realūs stogo remonto darbai atlikti nebuvo. Kaip jau minėta, būsto savininko teigimu, žala turtui kilo po to, kai smarkiai lyjant lietui ir atitirpus ledui pradėjo į butą pro stogą skverbtis vanduo. Taigi atsakovė bent jau nuo 2021-09-02, artėjant rudens ir žiemos sezonams, kas dėl padidėjusio kritulių kiekio (lietaus, sniego) ir esant prastai stogo dangai, jau savaime didina grėsmę žalos kilimui, turėjo pareigą imtis priemonių stogo dangos einamajam remontui, bent jau tų vietų, kuriose buvo labiausiai matomas dangos nusidėvėjimas, tačiau to nepadarė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad buvo suplanuoti darbai siekiant nuo pastato stogo pašalinti sniegą, kuriam tirpstant ant stogo galėjo susidaryti didelis vandens kiekis, kuris, esant prastai dangos būklei, galėjo prasiskverbti į patalpas. Minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė, kaip namo administratorė savo pareigų tinkamai neatliko, t. y. nesiėmė visų būtinų priemonių jog būtų išvengta žalos padarymo. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. nepakankamas ir netinkamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą, kas sudaro pagrindą išvadai, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 657,60 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovei iš atsakovės, praleidusios terminą piniginei prievolei įvykdyti, priteistinos  6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 657,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-04-06 iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, į. k. 175606358, ieškovei ADB „C. V. I. G.“ į. k. 304080146, 657,60 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 60 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 657,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja                                                                    Gražina Mataitienė