Civilinė byla Nr. e2A-265-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00019-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.29.1; 3.3.1.19.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,JB Investicijos“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. B., J. B. ir trečiojo asmens A. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JB Investicijos“ (toliau – ir atsakovė) 138 438,37 Eur negrąžintą paskolą, 5 708,21 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 46 072,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo A. B. (dabartinis atsakovės direktorius) 2007 m. birželio 18 d. bankiniu pavedimu į ieškovės banko sąskaitą pervedė 100 000 Lt (28 962 Eur) (mokėjimo paskirtyje nurodęs, kad tai yra paskola). Kitu tos pačios dienos mokėjimo nurodymu A. B. ieškovei pervedė dar 500 000 Lt (144 810,01 Eur) (mokėjimo paskirtyje nurodęs, kad tai yra paskola). Iš viso trečiasis asmuo A. B. pervedė ieškovei 600 000 Lt (173 772,01 Eur).
3. Ieškovė 2007 m. birželio 19 d. pervedė atsakovei 600 000 Lt (173 772,01 Eur), o 2007 m. liepos 10 d. ieškovė pervedė atsakovei 100 000 Lt (28 962 Eur). Abiejuose mokėjimų nurodymuose, paskirtyje ieškovė nurodė, kad tai yra paskola. Tokiu būdu, ieškovės teigimu, buvo sudarytos dvi neterminuotos paskolos sutartys, kuriomis ieškovė paskolino atsakovei iš viso 700 000 Lt (202 734,01 Eur), kurie buvo panaudoti įsigyjant turtines teises iš UAB „Domus firma“, o atsakovė įsipareigojo juos grąžinti pagal ieškovės pareikalavimą arba, jo nesant, savo nuožiūra.
4. Atsakovė 2010 m. gruodžio 13 d. bankiniu pavedimu ieškovei grąžino 189 000 Lt (54 738,18 Eur) (mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra paskolos grąžinimas). 2011 m. gegužės 6 d. atsakovė bankiniu pavedimu ieškovei grąžino 33 000 Lt (9 557,46 Eur) (mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra paskolos grąžinimas). Ieškovės teigimu, atsakovė negražino 478 000 Lt (138 438,37 Eur).
5. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. (ieškovės buvusio sutuoktinio) ieškinį atsakovui A. B. (dabartiniam atsakovės vadovui) dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodytoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu (civilinės bylos Nr. e2-458-555-2022). Ieškovės vertinimu, nurodytoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai.
6. Ieškovė pažymėjo, kad prejudicinėje byloje nustatyta, jog ieškovas J. B. su atsakovu A. B. 2011 m. balandžio 18 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui 2 000 vnt. UAB „JB investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų už 500 000 Lt (144 810 Eur). Taip pat, kad ieškovo buvusi sutuoktinė M. B. pervedė 600 000 Lt į atsakovės UAB „JB Investicijos“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“ bei, jog šias lėšas atsakovė panaudojo įsigydama turtines teises iš UAB „Domus firma“. Ieškovės vertinimu, prejudiciniu faktu nurodytoje byloje laikytina tai, kad A. B. prievolė atsiskaityti už įsigytas akcijas yra pasibaigusi, darant tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą, įskaitant jo reikalavimo teisę į ieškovo J. B. buvusiai sutuoktinei M. B. paskolintas pinigines lėšas.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-840-467/2022). Apeliacinės instancijos teismas nustatė analogiškus faktus, t. y. kad atsakovas A. B. trečiajam asmeniui M. B. paskolino 600 000 Lt ir nei M. B., nei ieškovas J. B. iki 2011 m. balandžio 18 d. šių pinigų atsakovui A. B. negrąžino. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad sutarties sudarymo metu šalys turėjo viena kitai abipusių pareigų (ieškovas ir trečiasis asmuo – grąžinti paskolą, atsakovas – sumokėti už akcijas); šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, nes, esant sutuoktinių bendro turto bei įsipareigojimų prezumpcijai, atsakovas galėjo įvykdyti prievolę tiek trečiajam asmeniui, tiek ir ieškovui; šalių reikalavimai buvo vienarūšiai (piniginės prievolės); reikalavimai buvo galiojantys, vykdomi bei apibrėžti. Taigi, atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą ir taip užbaigti prievolę.
8. Atsižvelgdama į šiuos nustatytus prejudicinius faktus, ieškovė teigė, kad jos prievolė trečiajam asmeniui A. B. grąžinti paskolą yra pasibaigusi įskaitymu, tačiau atsakovės prievolė grąžinti ieškovei paskolą nėra pasibaigusi ir yra galiojanti.
9. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 17 d. pareikalavo atsakovės grąžinti suteiktas paskolas ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 20 d. Tačiau 2023 m. liepos 25 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo nesutiko su ieškovės pareikštu reikalavimu. Be to, atsakovė 2023 m. gegužės 31 d. perleido keturis nekilnojamojo turto objektus savo vadovui (trečiajam asmeniui) A. B. bei jo sutuoktinei (atsakovės akcininkei) J. B.. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas iš atsakovės priteisti visą negrąžintos paskolos sumą, lygią 138 438,37 Eur, bei 5 proc. palūkanas nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos (5 708,21 Eur).
10. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsniu, taip pat prašė priteisti iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanas už naudojimąsi pinigais. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos nuo piniginių lėšų perdavimo iki sutarties pasibaigimo, t. y. jos tinkamo įvykdymo. Dėl to atsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, ieškovė prašė priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas tik už paskutinius 5 metus, kurios remiantis Lietuvos banko duomenimis naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms palūkanų norma, skolinant iki 1 mln. litų, 2007 m. birželio mėn. (kai buvo paskolinta 600 000 Lt) siekė 6,61 proc. Tuo tarpu liepos mėn. (kai buvo paskolinta 100 000 Lt) – 6,83 proc. Iš viso 46 072,46 Eur.
11. Taigi, ieškovės teigimu, atsakovė šiai dienai yra jai skolinga 190 219,04 Eur (138 438,37 Eur negrąžinta paskolos suma + 5 708,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma + 46 072,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų suma).
12. Trečiasis asmuo A. B. pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslinęs (DOK–8989), prašė priteisti iš ieškovės M. B. 20 273,34 Eur skolą ir 1 986,79 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
13. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis 2007 m. paskolino atsakovei UAB „JB Investicijos“ 600 000 Lt sumą, t. y. 100 000 Lt ir 500 000 Lt pervesdamas į ieškovės sąskaitą. Tokiu būdu buvo sudarytos dvi neterminuotos paskolos sutartys. Tai, kad paskolos dalis nėra grąžinta įrodo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-58-555/2022. Šiuo sprendimu buvo atmestas ieškovės buvusio sutuoktinio J. B. ieškinys trečiajam asmeniui A. B., nurodant, kad trečiojo asmens ieškovei paskolintos lėšos, kurios pervestos atsakovei UAB „JB Investicijos“, buvo užskaitytos kaip atsiskaitymas pagal 2011 m. balandžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Trečiajam asmeniui A. B. neatgavus lėšų, atsakovės tuometiniam vadovui J. B. pasiūlius, buvo nuspręsta parduoti atsakovės akcijas, o ieškovei paskolintas lėšas užskaityti kaip atsiskaitymą už akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Po akcijų pirkimo–pardavimo trečiasis asmuo A. B. pateikė privačių interesų deklaraciją ir deklaravo ieškovei suteiktos 500 000 Lt paskolos grąžinimo faktą. Likusi 100 000 Lt paskola liko grąžinta tik iš dalies, nes ieškovė 2008 m. spalio 9 d. pervedė trečiajam asmeniui tik 30 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, trečiojo asmens priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės M. B. trečiajam asmeniui A. B. 20 273,34 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (20 273,34 Eur) nuo reikalavimo pareiškimo teisme (2024 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą trečiojo asmens savarankiško reikalavimo dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-458-555/2022, kurioje 2022 m. balandžio 21 d. priimtas sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-840-467/2022, ieškovės buvusio sutuoktinio J. B. pareikštas ieškinys A. B. dėl 144 810 Eur (500 000 Lt) priteisimo iš esmės buvo susijęs su tais pačiais A. B. priklausiusiais 600 000 Lt, kuriuos jis paskolino ieškovei, o ieškovė juos paskolino atsakovei. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir išnagrinėtoje kitoje byloje dalyvavo (dalyvauja) (nors ir skirtinga jų procesinė padėtis) M. B., J. B. ir A. B.. Dėl to nurodyta byla laikytina prejudicine nagrinėjamai bylai.
4. Teismas, iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad per 2007–2011 m. laikotarpį ieškovė atsakovei bankiniais pavedimais suteikė 700 000 Lt paskolą, o atsakovė ieškovei bankiniais pavedimais grąžino 222 000 Lt, trečiasis asmuo (ieškovės buvęs sutuoktinis) J. B. suteikė 174 882 Lt paskolą, o atsakovė jam grąžino 677 090 Lt (mokėjimo paskirtyje įvairiai nurodant: tiek „paskolos grąžinimas akcininkui“, tiek ir „paskolos grąžinimas“), t. y. minėtu laikotarpiu ieškovė ir trečiasis asmuo J. B. pervesdami pinigus į atsakovės atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, iš viso suteikė paskolų bendrai 847 882 Lt sumai, o iš tų pačių banko sąskaitų bendrai abu kaip paskolos grąžinimą gavo 899 090 Lt: 24 208 Lt daugiau, nei faktiškai abu buvo paskolinę.
5. Nors ieškovė aiškina, kad atsakovė teismui pateikė selektyviai atrinktus įrodymus, t. y. banko pavedimus tik už 2007–2011 m. laikotarpį, taip pat nepateikė įrodymų apie atsakovės kasoje buvusių grynųjų pinigų judėjimą, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamam ginčui būtent aktualus yra šis laikotarpis, t. y. nuo ieškovės paskolos suteikimo atsakovei (2007 m.) iki atsakovės akcininku tapo trečiasis asmuo A. B. (2011 m.).
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad J. B. ir M. B. yra buvę sutuoktiniai, taip pat nepateikta įrodymų, paneigiančių sutuoktinių bendro turto prezumpciją (pvz., vedybų sutarties, kitokio susitarimo dėl turto ar įsipareigojimų padalinimo), ir sutiko, jog 600 000 Lt grąžinimas trečiajam asmeniui A. B. yra abiejų sutuoktinių prievolė. Kadangi sutuoktinių prievolės yra bendros, prievolės grąžinti paskolą įvykdymą trečiasis asmuo A. B. galėjo priimti iš abiejų sutuoktinių arba bet kurio vieno iš jų. Teismas pažymėjo, kad tokios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir pateiktas išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju bei leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovės UAB „JB Investicijos“ prievolės grąžinti paskolą įvykdymą galėjo priimti tiek pati ieškovė, tiek bet kuris iš abiejų sutuoktinių.
7. Teismo vertinimu, byloje pateikti atsakovės UAB „JB Investicijos“ finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinės ataskaitos, balansai už 2017, 2019, 2021 ir 2022 metus), kuriuose yra nurodytos atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (atitinkamai 217 977 Eur, 200 804 Eur, 202 991 Eur ir 203 832 Eur), savaime nepatvirtina, kad tai yra būtent ir ieškovei negrąžinta paskolos dalis. Priešingai, kad ieškovė nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę, įrodo Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2FB-10543-475/2021 dėl fizinio asmens bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė vienu iš savo debitorių nenurodė atsakovės, nors ieškovės prašoma priteisti suma yra didelė. Be to, ieškovė fizinio asmens bankroto byloje aiškiai nurodė, kad skolininkų neturi.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė byloje ieškinį pareiškė praėjus 16 m. po paskolos suteikimo, ir tik po to, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, baigta ieškovės fizinio asmens bankroto byla ir nurašyti jos finansiniai reikalavimai bendrai 163 813,45 Eur sumai ir atmestas jos sutuoktinio J. B. ieškinys A. B. dėl skolos priteisimo už parduotas atsakovės akcijas.
9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovė yra pilnai įvykdžiusi prievolę ieškovei, t. y. grąžinusi visą paskolos sumą ieškovei, o tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atsakovei dėl 138 438,37 Eur skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas atmetė ir išvestinį ieškovės reikalavimą dėl 5 708,21 Eur ir 46 072,46 Eur palūkanų priteisimo, kurių savarankiškų priteisimo aplinkybių ieškovė byloje neįrodinėjo.
10. Spręsdamas dėl trečiojo asmens A. B. pareikšto priešieškinio, teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatyta, jog trečiasis asmuo A. B. 2007 m. birželio 18 d. suteikė ieškovei 600 000 Lt paskolą; kad J. B. pardavė trečiajam asmeniui A. B. 2 000 vnt. UAB „JB Investicijos“ akcijų už 500 000 Lt; jog akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalys turėjo viena kitai abipusių pareigų (ieškovas J. B. ir trečiasis asmuo M. B.– grąžinti paskolą, atsakovas A. B. – sumokėti už akcijas); šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, nes, esant sutuoktinių bendro turto bei įsipareigojimų prezumpcijai, atsakovas galėjo įvykdyti prievolę tiek trečiajam asmeniui, tiek ir ieškovui; šalių reikalavimai buvo vienarūšiai (piniginės prievolės); reikalavimai buvo galiojantys, vykdomi bei apibrėžti; atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą ir atliktas įskaitymas laikomas teisėtu. Teismas pažymėjo ir tai, kad trečiasis asmuo A. B. ieškovei suteiktos paskolos grąžinimo faktą 2011 m. deklaravo ir valstybinėms institucijoms.
11. Teismas taip pat nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2008 m. spalio 9 d. atliko pavedimą trečiajam asmeniui 30 000 Lt sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas“. Likusi ieškovės trečiajam asmeniui negrąžinta paskolos suma yra 70 000 Lt (20 273,34 Eur). Ieškovė pripažįsta ir sutinka (jos paaiškinimai 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdyje), kad yra skolinga trečiajam asmeniui jo nurodomą sumą, ir teigia, kad prašomos priteisti paskolos dalies negrąžina, nes atsakovė, kuriai dabar vadovauja trečiasis asmuo, jai nėra grąžinusi visos paskolintos sumos.
12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad paskolos suteikimo faktas nustatytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas), skola – 20 273,34 Eur negrąžinta, todėl trečiojo asmens savarankišką reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 20 273,34 Eur skolą patenkino.
13. Tačiau, teismas nenustatęs, kad trečiasis asmuo raštu būtų kreipęsis į ieškovę su reikalavimu grąžinti skolą (negrąžintos paskolos dalį) ir nustatęs jos įvykdymo terminą, reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Ieškovė M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Teismas nesilaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tinkamą prievolės įvykdymą tinkamam kreditoriui ir sutuoktinių turtinių teisių skirstymą į bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtines teises ir asmeninės nuosavybės teise turimas turtines teises.
1.2. Teismas konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovei paskolą, o atsakovė šią paskolą priėmė, tačiau nepaisant to, teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-840-467/2022, nusprendė, jog kadangi bet kuris iš sutuoktinių galėjo grąžinti trečiajam asmeniui jo ieškovei suteiktą paskolą, tai atitinkamai ir atsakovė galėjo bet kuriam iš sutuoktinių grąžinti ieškovės atsakovei suteiktą piniginę paskolą. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-840-467/2022 pasisakyta dėl visiškai priešingo santykio, nei šioje byloje nagrinėjamu atveju, t. y. minėtoje nutartyje išspręstas klausimas dėl prievolės įvykdymo laikomo tinkamu, kai prievolę už skolininką įvykdo kitas asmuo. Šioje civilinėje byloje teismas be jokio teisinio pagrindo pripažino, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai pakeisti kreditorių.
1.3. Teismas sprendime tik užsimena, kad ieškovė ir J. B. sutuoktiniai, tai atsakovė įvykdyti prievolę galėjo bet kuriam iš sutuoktinių. Tačiau tokios savo išvados teismas nepagrindė materialiosios teisės normų aiškinimu, nenurodė teismų praktikos, kuria pagrįstų tokią išvadą. Nagrinėjamu atveju ieškovė asmeniškai suteikusi atsakovei piniginę paskolą iškart įgijo asmeninę turtinę teisę – reikalavimo teisę į atsakovę grąžinti ieškovei 700 000 Lt suteiktą paskolą. Trečiasis asmuo savarankišką reikalavimą pareiškė tik į ieškovę, tačiau ne į ieškovę ir trečiąjį asmenį J. B., kaip sutuoktinius. Teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę ir netinkamai pritaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-840-467/2022 nustatytas aplinkybes, kurios laikytinos prejudiciniais faktais.
1.4. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškė ieškinį praėjus 16 m. po paskolos suteikimo, neturi reikšmės, nes būtent kitoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai atskleidė aplinkybę, jog atsakovės prievolė ieškovei yra nepasibaigusi ir galiojanti. Ieškovė negalėjo pareikšti ieškinio anksčiau nei buvo nustatyti prejudiciniai faktai. Ieškovės fizinio asmens bankroto byla išnagrinėta 2021 m., taip pat iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties priėmimo.
1.5. Teismas klaidingai vertino arba visiškai nevertino byloje esančių įrodymų ir jų lemiamą įtaką civilinės bylos baigčiai, nustatydamas, kad atsakovės trečiajam asmeniui J. B. atlikti bankiniai pavedimai yra skolos grąžinimas ieškovei, o ne tarpusavio atsiskaitymas su trečiuoju asmeniu už jo grynųjų pinigų įnašus atsakovei. Tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės.
1.6. Teismas visiškai nemotyvuodamas nurodė, kad nagrinėjamam ginčui būtent aktualus yra laikotarpis nuo ieškovės paskolos suteikimo atsakovei (2007 m.) iki atsakovės akcininku tapo trečiasis asmuo A. B. (2011 m.), o aplinkybe, jog paskolos bendrovei buvo suteikiamos ar jos grąžinamos grynaisiais pinigais per kasą, nesiremia nei šioje, nei išnagrinėtoje byloje dalyvaujantys asmenys. Atsakovė pateikė teismui selektyviai atrinktus įrodymus, nors atsakovei ieškovės sutuoktinis vadovavo iki pat 2016 m. ir per tą laikotarpį taip pat galėjo būti tiek piniginių lėšų pervedimų į banko sąskaitą, tiek ir grynųjų pinigų operacijų. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, susijusių su atsakovės kasoje buvusių pinigų judėjimu, o grynuosius pinigus nuolat didelėmis sumomis įnešinėjo ieškovės buvęs sutuoktinis.
1.7. Atsakovė grąžindama paskolos sumas aiškiai atskirdavo, kada yra grąžinamos trečiojo asmens J. B., kaip akcininko, suteiktos paskolos, o kada grąžinamos ieškovės suteiktos paskolos. Atsakovės vadovas ir trečiasis asmuo patvirtino aplinkybę, kad ieškovei atsakovė grąžino tik 222 000 Lt. Be to, atsakovė (kaip ir teismas), skaičiuodama trečiojo asmens J. B. pervestas jai sumas, visiškai nevertino iš jo sąskaitos atsakovės reikmėms pervestų piniginių lėšų. Trečiasis asmuo J. B. yra įnešęs gerokai didesnę sumą pinigų, nei deklaruoja atsakovė. Be to, trečiasis asmuo A. B. taip pat negalėjo paaiškinti, kam atsakovė turi finansinius įsipareigojimus, kurie atsispinti atsakovės pateiktose finansinėse atskaitomybėse, kurių suma yra apie 200 000 Eur.
1.8. Teismo sprendimas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, buvo pažeisti CPK 263, 270 straipsniai, dėl to jis turi būti panaikintas.
2. Atsakovė UAB „JB Investicijos“ ir trečiasis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Teismas teisingai ir tinkamai kvalifikavo piniginių lėšų grąžinimą iš UAB „JB Investicijos“ sąskaitų ieškovei ir trečiajam asmeniui J. B. kaip visišką atsiskaitymą su ieškove ir trečiuoju asmeniu. Tai, kad jie ir patys 16 m. nereiškė jokių reikalavimų atsakovei, tik patvirtina, jog visi pinigai buvo jiems grąžinti. Nors apeliantė teigia, kad šios aplinkybės visiškai neturi reikšmės ginčo nagrinėjimui iš esmės ir fakto apie tinkamą atsakovės atsiskaitymą su ieškove nustatymui, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo mano visiškai priešingai – ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, jog ieškovė jokios reikalavimo teisės į atsakovę nebeturi, nes visa paskola 2007–2011 m. buvo grąžinta.
2.2. Aktualiu ginčui laikotarpiu, nuo 2007 m. iki 2011 m., UAB „JB Investicijos“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo trečiasis asmuo J. B., kuris ir sprendė visus su bendrovės valdymu susijusius klausimus, įskaitant ir bendrovei suteiktų paskolų grąžinimo klausimus. Jokia rašytinė paskolos sutartis, kurioje būtų buvusios aptartos paskolos grąžinimo sąlygos, tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo. Taigi, teismas visiškai teisingai vertino, kad trečiojo asmens J. B., kaip bendrovės vadovo, atsiskaitymas su pačiu savimi buvo tinkamas atsiskaitymas ir su ieškove, kuri aktualiu ginčui laikotarpiu buvo jo sutuoktinė. Sutuoktiniai dėl artimų jų tarpusavio ryšių ir pasitikėjimo negalėjo nežinoti apie vienas kito suteiktas paskolas ir prievoles. Ieškovė ir pati bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pasitikėjo savo buvusiu sutuoktiniu, nes jis tvarkė visus su UAB „JB Investicijos“ susijusius reikalus.
2.3. Nagrinėjamu atveju galima vertinti, kad ieškovės buvęs sutuoktinis, susigrąžindamas ieškovės suteiktą paskolą atsakovei į savo sąskaitą, veikė galimai nesąžiningai, siekdamas asmeninės naudos sau arba galbūt veikė ir su ieškovės pritarimu, tačiau bet kuriuo atveju, jis, priėmęs prievolės įvykdymą iš atsakovės, privalėjo viską, ką yra gavęs grąžinti tikrajam kreditoriui (ieškovei) arba skolininkui (atsakovei). Jokių įrodymų, kurie pagrįstų kokių nors kitų nei byloje nustatytų teisinių santykių egzistavimą, kurių pagrindu būtų buvusios pervestos piniginės lėšos trečiajam asmeniui J. B., nei ieškovė, nei jos buvęs sutuoktinis, į bylą nepateikė.
2.4. Ieškovė savo kaip fizinio asmens bankroto procese nenurodė aplinkybės, kad atsakovė jai yra skolinga pinigų. Dėl to tikėtina, kad sutuoktiniai buvo visiškai atsiskaitę ir tarpusavyje, nes ieškovės ir trečiojo asmens J. B. santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu.
2.5. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose yra nurodytos atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, savaime nepatvirtina, jog tai yra būtent ir ieškovei negrąžinta paskolos dalis. Šis laikotarpis yra gerokai vėlesnis, o, kaip matyti iš atsakovės banko sąskaitų išrašų laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m., atsakovė ieškovei ir jos sutuoktiniui yra grąžinusi daugiau pinigų negu jie buvo atsakovei paskolinę. Be to, svarbu pastebėti ir tai, kad ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis buvo nesąžiningi su trečiuoju asmeniu nuo pat jo paskolos suteikimo ieškovei 2007 m.
2.6. Nagrinėjamu atveju bendrovės akcijos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jokios vedybų sutarties tarp jų sudaryta nebuvo, taigi tiek jų prievolės buvo bendros, tiek ir suteiktos paskolos buvo bendros. Dėl to teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovei suteiktos paskolos grąžinimas bet kuriam iš sutuoktinių buvo tinkamas prievolės įvykdymas ir atsakovės prievolė pasibaigė. Be to, ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo, kad tai buvo jos asmeninė paskola atsakovei ir reikalavimas ją grąžinti buvo asmeninė jos turtinė teisė.
2.7. Trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą į ieškovę, kadangi būtent jai paskolino pinigus, o ji jau buvo nutraukusi santuoką su trečiuoju asmeniu J. B. ir visi klausimai dėl jų tarpusavio turtinių teisių bei pareigų jau buvo ar turėjo būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Be to, teismas byloje aiškinosi faktines aplinkybes ar ieškovei buvo žinoma apie tai, kad jos buvęs sutuoktinis persivedė į savo asmeninę sąskaitą bendrovės lėšas. Ji nurodė tai žinojusi, tačiau teigė, kad tai neva buvo kitų paskolų grąžinimai, tačiau kokių konkrečiai nei ji, nei trečiasis asmuo J. B., įvardyti negalėjo, paskolų sutarčių nepateikė.
2.8. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė, kokiomis įstatymų nuostatomis remiantis yra pagrindas konstatuoti, jog piniginis reikalavimas į atsakovę priklauso abiem sutuoktiniams. Priešingai, iš įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-458-555/2022 yra visiškai aišku, kad A. B. paskola nors ir buvo suteikta tik ieškovei, tačiau tai buvo bendra abiejų sutuoktinių prievolė. Nėra pagrindo nustatinėti tas pačias aplinkybes iš naujo.
2.9. Apeliantė, tvirtindama, kad teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, jog paskolos bendrovei buvo suteikiamos ar jos grąžinamos grynaisiais pinigais per kasą, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų grynųjų pinigų įnešimą, o trečiasis asmuo pateikė vos vieną kasos pajamų orderio kvitą (avansas už baldus), todėl nesant byloje įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu buvo įnešami į bendrovę grynieji pinigai, teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar tai buvo paskola ar mokėjimas už prekes, baldus ar pan.
2.10. Apeliantė niekada nereikalavo duomenų iš atsakovės, kam ir kokio dydžio įsipareigojimus turi bendrovė, neprašė, kad tokius duomenis išreikalautų teismas, todėl teismas padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina, kad tai yra ieškovei negrąžintos paskolos dalis. Trečiasis asmuo šios aplinkybės niekada nepripažino, o priešingai – nurodė, kad B. į savo sąskaitas persivedė daugiau pinigų nei kada nors buvo pervedę ar įnešę į bendrovės sąskaitą.
2.11. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pakankamai nemotyvavo teismo sprendimo, nepagrįsti jokiais argumentais ir įrodymais, todėl darytina išvada, jog teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo A. B. (dabartinis atsakovės UAB ,,JB Investicijos“ direktorius) 2007 m. birželio 18 d. ieškovei M. B. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 600 000 Lt. Tai patvirtina akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 206889186, kuriuo pervesta 100 000 Lt, ir vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 206895250, kuriuo pervesta 500 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Paskola“ (ieškinio priedas Nr. 1).
4. Iš atsakovės UAB ,,JB Investicijos“ bankinių operacijų ataskaitų ir AB Parex banko ir AB SEB banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2011 m. nustatyta, kad ieškovė 2007 m. birželio 19 d. ir 2007 m. liepos 10 d. pervedė į atsakovės sąskaitą iš viso 600 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,Paskola“ (atsiliepimo į ieškinį (DOK–4786), priedai Nr. 8–12).
5. 2007 m. gegužės 16 d. UAB ,,JB Investicijos“ su UAB ,,Domus firma“ sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto, žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos O. B. vardu, pirkimo–pardavimo sutartį bei susitarė dėl 1 038 000 Lt kainos. 2008 m. rugsėjo 19 d. šalys sudarė susitarimą dėl 2007 m. gegužės 16 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, kuria parduodamo nekilnojamojo turto kaina buvo sumažinta nuo 1 038 000 Lt iki 515 844 Lt, o UAB „Domus firma“ avansu sumokėti 522 156 Lt buvo grąžinti UAB „JB Investicijos“ (atsiliepimo į ieškinį (DOK–4786) priedai Nr. 18–19).
6. Iš atsakovės UAB ,,JB Investicijos“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad atsakovė 2007 m. gegužės 16 d. pervedė UAB „Domus firma“ 50 000 Lt, 2007 m. gegužės 28 d. pervedė 50 000 Lt, 2007 m. birželio 19 d. pervedė 600 000 Lt, 2007 m. liepos 11 d. pervedė 100 000 Lt (ieškinio priedas Nr. 2).
7. Iš 2008 m. spalio 9 d. AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė į trečiojo asmens sąskaitą Nr. LT08 7044 0600 0298 2316 pervedė 30 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Paskolos grąžinimas“ (priešieškinio priedas Nr. 9 priedas).
8. Atsakovė UAB ,,JB Investicijos“ 2010 m. gruodžio 13 d. bankiniu pavedimu ieškovei pervedė į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 189 000 Lt (54 738,18 Eur) (paskirtis: paskolos grąžinimas), o 2011 m. gegužės 6 d. atsakovė bankiniu pavedimu ieškovei grąžino dar 33 000 Lt (9 557,46 Eur) (paskirtis: paskolos grąžinimas) (ieškinio priedai Nr. 3–4).
9. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2011 m. balandžio 18 d. J. B. ir A. B. sudarė UAB ,,JB Investicijos“ paprastųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartimi susitarė, kad pardavėjas J. B. perduoda pirkėjo A. B. nuosavybėn 2 000 vnt. UAB ,,JB Investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, o pirkėjas įsipareigoja jas priimti ir apmokėti nustatyta tvarka. Šios sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suma yra 500 000 Lt (atsiliepimo į ieškinį (DOK–4786) priedas Nr. 5).
10. Po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją, kuria deklaravo ieškovei suteiktos 500 000 Lt paskolos grąžinimo faktą 2011 m. balandžio 18 d. (atsiliepimo į ieškinį (DOK–4786) priedas Nr. 6).
11. Byloje pateiktas ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00376-20 liudytojos (ieškovės) M. B. 2021 m. sausio 15 d. apklausos protokolas, kuriame ji paliudijo aplinkybes apie 600 000 Lt gavimą iš trečiojo asmens A. B.. Ieškovė nurodė, kad neatsimena, kodėl pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, iš kur trečiasis asmuo gavo jos sąskaitos numerį, kokia pervestų pinigų paskirtis, apskritai, kokiu tikslu pinigai jai pervesti ir ką su gauta suma ji darė (atsiliepimo į ieškinį (DOK–4786) priedas Nr. 14).
12. Taip pat byloje buvo pateiktas ir liudytojo J. B. apklausos protokolas. Liudytojas J. B. nurodė, kad savo įmonės akcijas 2011 m. balandžio 18 d. perrašė A.. Sandoryje užrašyta, kad 2 000 vnt. akcijų pirko už 500 000 Lt, nors jis realiai pinigų nemokėjo. Kaina tuo metu nebuvo didelė. Taip yra, kad A. pirko akcijas UAB ,,JB Investicijos“ jau su jo investuotais pinigais 600 000 Lt, tai yra jis tarsi ,,pats sau paskolino“ tuos pinigus. Nors sandoryje parašyta, kad nuosavybės teisė pereina tik sumokėjus pinigus, tačiau tai padaryta realiai nebuvo. Apie ką jis pats pripažįsta ir sutinka. Jei norint viską atstatyti atgal, tai UAB ,,JB Investicijos“ turi grąžinti paskolą M., ji turi grąžinti A.. Šiuo atveju A. tiesiogiai nėra investavęs į UAB ,,JB investicijos“ jokių pinigų, kaip ir nesumokėjęs už akcijas (atsiliepimo į ieškinį (DOK–4786) priedas Nr. 15).
13. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-458-555/2022 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. B.. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinys atmestas.
14. Nurodytoje byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl 2011 m. balandžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 papunktyje nustatytos kainos už įsigyjamas akcijas sumokėjimo. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas (pirkėjas) nėra įvykdęs prievolės apmokėti už įsigytas akcijas. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad atsakovo prievolė atsiskaityti už įsigytas akcijas yra pasibaigusi, darant tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą, užskaitant atsakovo reikalavimo teisę į ieškovo sutuoktinei M. B. paskolintas pinigines lėšas.
15. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinės bylos Nr. e2A-840-467/2022, ieškinio priedai Nr. 7 – 8).
16. Ieškovė 2023 m. vasario 17 d. atsakovei pateikė reikalavimą grąžinti suteiktas paskolas, tačiau atsakovė nesutiko su pareikštu reikalavimu (ieškinio priedai Nr. 5, 6). Atsižvelgdama į tai, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl negrąžintos paskolos sumos dalies – 478 000 Lt (138 438,37 Eur) priteisimo.
17. Trečiasis asmuo A. B., remdamasis Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-458-555/2022 ir ieškovės 2008 m. spalio 9 d. atliktu pavedimu 30 000 Lt sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas“, savarankišku reikalavimu prašė priteisti iš ieškovės likusią negrąžintą paskolos sumą – 70 000 Lt (20 273,34 Eur).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 138 438,37 Eur negrąžintos paskolos dalį, 5 708,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 46 072,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, reikalavimą kildindama iš 2007 m. birželio 19 d. ir 2007 m. liepos 10 d. mokėjimų nurodymų, kuriais ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė iš viso 700 000 Lt (202 734,01 Eur), mokėjimo paskirtyse nurodydama, jog tai yra paskola. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, tačiau šalys neginčija, kad atsakovė gavo iš ieškovės šias pinigines lėšas.
19. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė M. B. 2007 m. birželio 19 d. pervedė atsakovei UAB „JB Investicijos“ 600 000 Lt (173 772,01 Eur), šią pinigų sumą, kaip paskolą, gavusi iš trečiojo asmens A. B.. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. B. 2007 m. birželio 18 d. bankiniu pavedimu į ieškovės M. B. banko sąskaitą pervedė 100 000 Lt (28 962 Eur) (mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra paskola). Kitu tos pačios dienos mokėjimo nurodymu A. B. ieškovei pervedė dar 500 000 Lt (144 810,01 Eur) (mokėjimo paskirtyje taip pat nurodydamas, kad tai yra paskola). Iš viso 600 000 Lt (173 772,01 Eur).
20. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovė 2010 m. gruodžio 13 d. bankiniu pavedimu ieškovei grąžino 189 000 Lt (54 738,18 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra paskolos grąžinimas). 2011 m. gegužės 6 d. atsakovė bankiniu pavedimu ieškovei grąžino 33 000 Lt (9 557,46 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra paskolos grąžinimas). Taigi, atsakovė ieškovei iš viso grąžino 222 000 Lt (63 716,40 Eur). Likusi negrąžinta paskolos suma, ieškovės teigimu, sudaro 478 000 Lt (138 438,37 Eur).
21. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo J. B. (buvusio ieškovės sutuoktinio) ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. B.. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 144 810 Eur skolą ir 72 226,47 Eur palūkanas, reikalavimą kildindamas iš šalių sudarytos UAB „JB Investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui 2 000 vnt. UAB „JB Investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų už 500 000 Lt (144 810 Eur). Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas (pirkėjas) nėra įvykdęs prievolės apmokėti už įsigytas akcijas. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinys atmestas (civilinės bylos Nr. e2-458-555-2022). Kauno apygardos teismas nusprendė, kad atsakovo prievolė atsiskaityti už įsigytas akcijas yra pasibaigusi, darant tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą, užskaitant atsakovo reikalavimo teisę į ieškovo sutuoktinei M. B. paskolintas pinigines lėšas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinės bylos Nr. e2A-840-467/2022).
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi, įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, kad yra bylai reikšmingų prejudicinių faktų, turi byloje jais vadovautis.
23. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinės galios taisyklė, pagal kurią, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju šiai civilinei bylai prejudicinę galią turinčiais faktais pripažintinos įsiteisėję Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-458-555/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-840-467/2022, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šioje civilinėje byloje, nustatytos ir įrodinėjimo dalyku minėtoje byloje buvusios aplinkybės dėl tarp šalių buvusių paskolos teisinių santykių, tarpusavio atsiskaitymo. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta teisinga bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai rėmėsi nurodytose bylose nustatytais prejudiciniais faktais bei jais grindė savo išvadas. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas analizavo ir išsamiai pasisakė dėl visų su byla susijusių įrodymų bei vertino naujai surinktus įrodymus ir paaiškėjusias aplinkybes. Dėl šios priežasties pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nėra.
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata (teismo išspręstos bylos) padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020 39 punktą). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ankstesnėse bylose priimti sprendimai turi prejudicinę galią ir atsakovei UAB „JB Investicijos“, kuri procese nedalyvavo.
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išnagrinėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybes kaip prejudicinius faktus ir pateiktus išaiškinimus kartu su nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovė yra pilnai įvykdžiusi prievolę ieškovei, t. y. grąžinusi visą paskolos sumą ieškovei. Tuo tarpu ieškovė trečiajam asmeniui yra skolinga 70 000 Lt (20 273,34 Eur). Dėl to šią sumą iš ieškovės priteisė trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįsta, kad yra skolinga trečiajam asmeniui nurodytą sumą.
27. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas priimdamas sprendimą nesilaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tinkamą prievolės įvykdymą tinkamam kreditoriui ir sutuoktinių turtinių teisių skirstymą į bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtines teises ir asmeninės nuosavybės teise turimas turtines teises. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas klaidingai vertino arba visiškai nevertino byloje esančių įrodymų ir jų lemiamą įtaką civilinės bylos baigčiai, nustatydamas, jog atsakovės UAB „JB Investicijos“ ieškovės buvusiam sutuoktiniui J. B. atlikti bankiniai pavedimai yra skolos grąžinimas ieškovei, o ne tarpusavio atsiskaitymas su J. B. už J. B. grynųjų pinigų įnašus atsakovei, neatskleidė bylos esmės.
28. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB „JB Investicijos“ grąžino ieškovei M. B. jai suteiktos paskolos dalį, iš viso 478 000 Lt (138 438,37 Eur). Ieškovės teigimu, atsakovė nėra jai grąžinusi šios dalies suteiktos paskolos. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ji visiškai yra atsiskaičiusi su ieškove, nes paskola buvo grąžinta jos buvusiam sutuoktiniui J. B. ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai.
29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi į bylą pateiktus įrodymus bei įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
30. Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju tarp proceso dalyvių nėra ginčo dėl to, jog jie turėjo abipusių pareigų, t. y. byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. B. paskolino ieškovei 600 000 Lt, kurie buvo pervesti atsakovei, taip pat, jog trečiasis asmuo A. B. turėjo pareigą sumokėti 500 000 Lt trečiajam asmeniui (ieškovės buvusiam sutuoktiniui) J. B. už įsigyjamas UAB „JB Investicijos“ akcijas.
31. Antra, Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-458-555/2022) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-840-467/2022) pripažinta, kad ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio J. B. prievolės trečiojo asmens A. B. atžvilgiu buvo bendros (CK 3.109 straipsnis), nes į bylą nebuvo pateikti įrodymai paneigiantys sutuoktinių bendro turo prezumpciją (pvz., vedybų sutarties, kitokio susitarimo dėl turto ar įsipareigojimų padalinimo), todėl prievolę grąžinti trečiajam asmeniui A. B. ieškovei paskolintas 600 000 Lt turėjo abu sutuoktiniai, taip pat kaip ir suteiktos paskolos įvykdymą trečiasis asmuo A. B. galėjo priimti iš abiejų sutuoktinių arba bet kurio vieno iš jų. Būtent dėl to trečiojo asmens A. B. prievolė sumokėti ieškovės buvusiam sutuoktiniui J. B. 500 000 Lt buvo pripažinta pasibaigusi įskaitymo būdu.
32. Trečia, iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų (atsakovės banko sąskaitų išrašų AB „SEB bankas“ ir AB „Parex bankas“) taip pat nustatyta, kad per 2007–2011 m. laikotarpį ieškovė atsakovei bankiniais pavedimais suteikė 700 000 Lt paskolą, o atsakovė ieškovei bankiniais pavedimais grąžino 222 000 Lt. Trečiasis asmuo J. B. suteikė atsakovei 174 882 Lt paskolą, o atsakovė jam grąžino 677 090 Lt (mokėjimo nurodyme nurodant skirtingas paskirtis: tiek „paskolos grąžinimas akcininkui“, tiek ir „paskolos grąžinimas“). Iš to darytina išvada, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė ir trečiasis asmuo J. B., pervesdami pinigus į atsakovės atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, iš viso suteikė paskolų bendrai 847 882 Lt sumai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktų sąskaitų išrašus, taip pat nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo J. B. iš atsakovės, kaip paskolų grąžinimą, gavo 899 090 Lt, t. y. 24 208 Lt daugiau, nei faktiškai abu buvo paskolinę.
33. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovė, laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. bankiniais pavedimais pervedusi trečiajam asmeniui J. B. 677 090 Lt, šiais pavedimais faktiškai grąžino ieškovės atsakovei suteiktą paskolą, nes atsakovė neįrodė, o ir bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog trečiasis asmuo J. B. turėjo įstatymų ar teismo nustatytą pareigą priimti prievolės įvykdymą, kuri turėjo būti įvykdyta ieškovei. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju res judicata galią turinčiais sprendimais pripažinta, kad ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio J. B. prievolės buvo bendros. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys sutuoktinių bendro turto prezumpciją. Dėl to atsakovė UAB „JB Investicijos“ galėjo grąžinti jai paskolintas lėšas tiek ieškovei, tiek ir jos buvusiam sutuoktiniui.
34. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad sutuoktiniai, nors ir būdami santuokoje, gali turtą valdyti tiek bendrąja jungtine sutuoktinių teise, tiek asmeninės nuosavybės teise, tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, t. y. ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovei suteikė paskolą iš asmeninių lėšų. Be to, byloje nustatyta, kad 600 000 Lt, kuriuos ji paskolino atsakovei, buvo gauti kaip paskola iš trečiojo asmens ir kurie, pripažinus, jog tai yra bendras sutuoktinių turtas, buvo įskaityti, kaip apmokėjimas už ieškovės buvusio sutuoktinio parduotas atsakovės akcijas trečiajam asmeniui. Dėl kitos atsakovei suteiktos paskolos dalies, t. y. 100 000 Lt, nuosavybės (asmeninės ar bendrosios) ieškovė argumentų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neteikė.
35. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad aktualiu ginčui laikotarpiu (2007–2011 m.) atsakovės UAB „JB Investicijos“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo ieškovės buvęs sutuoktinis J. B., kuris ir sprendė visus su bendrovės valdymu susijusius klausimus, įskaitant ir bendrovei suteiktų paskolų grąžinimo klausimus. Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad J. B., kaip bendrovės vadovo, atsiskaitymas su pačiu savimi buvo tinkamas atsiskaitymas ir su ieškove, kuri aktualiu ginčui laikotarpiu (2007–2011 m.) buvo jo sutuoktinė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis nutraukė santuoką bendru sutarimu bei jokių pretenzijų vienas kitam nereiškė.
36. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, susijusių su atsakovės kasoje buvusių pinigų judėjimu, o grynuosius pinigus nuolat didelėmis sumomis įnešinėjo trečiasis asmuo J. B., tai patvirtina ir pačios atsakovės pateikti bankų išrašai, kuriuose matomi ir grynųjų pinigų iš kasos įnešimai į banko sąskaitas, kurių bendra suma siekia 58?690,40 Lt, tai patvirtina ir trečiojo asmens J. B. į bylą pateikti turimi kasos pajamų orderiai, kurių suma siekė 100 000 Lt, tačiau tokie ieškovės argumentai pripažįstami nepagrįstais.
37. Trečiasis asmuo J. B. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė tik du kasos pajamų orderius, iš kurių matyti, kad jis 2008 m. lapkričio 4 d. ir 2008 m. lapkričio 6 d. sumokėjo už baldus, iš viso 100 000 Lt. Tačiau, trečiasis asmuo nepaaiškino nei už kokius baldus, nei kokiu tikslu. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad trečiasis asmuo J. B., nors ir būdamas įtrauktas į bylą ir tvirtindamas, jog jis teisėtai iš atsakovės persivedė lėšas sau, neatvyko nei į vieną teismo posėdį, nepateikė teismui paaiškinimų žodžiu ir nepatvirtino ieškovės nurodomų argumentų, kad grynaisiais pinigais skolino lėšas atsakovei.
38. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, tvirtindama, kad trečiasis asmuo J. B. didelėmis sumomis grynaisiais pinigais įnešinėjo į bendrovės sąskaitą, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų grynųjų pinigų įnešimą, todėl nesant byloje įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu buvo įnešami į bendrovę grynieji pinigai, teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar tai buvo paskola ar mokėjimas už prekes, baldus ar pan.
39. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esantį atsakovės banko sąskaitos išrašą, taip pat nustatė, kad 2008 m. vasario 14 d. ūkininkas J. B. įnešė į bendrovę 120 000 Lt, nurodydamas, jog tai yra avansinis mokėjimas už statybines medžiagas, 2008 m. vasario 20 d. ūkininkas J. B. įnešė į bendrovę 38 000 Lt, nurodydamas, kad tai yra avansinis mokėjimas už statybines medžiagas. 2008 m. vasario 21 d. J. B. susigrąžino į savo sąskaitą pervestus 38 000 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „grąžinami pasiklydę pinigai“. 2008 m. rugpjūčio 29 d. ūkininkas J. B. į UAB „JB Investicijos“ pervedė 248 756,98 Lt (72 045 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra už statybines medžiagas. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad, prieš perleisdamas bendrovę trečiajam asmeniui A. B., bendrovės vardu 2011 m. gegužės 6 d. buvo paimtas 35 000 Lt kreditas iš Kredito unijos „Sūduvos parama“ ir tą pačią dieną buvo atliktas mokėjimas, kaip paskolos grąžinimas ieškovei M. B.. Grynųjų pinigų įnešimai buvo nedidelėmis sumomis – po 1 000 Lt ar 2 000 Lt. Remdamasi šiomis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo traktuoti trečiojo asmens J. B. atliekamus įnešimus ar pervedimus į atsakovės sąskaitą, kaip paskolą bendrovei. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė, pervesdama tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui J. B. pinigines lėšas, mokėjimo nurodymuose aiškiai nurodydavo, jog tai yra paskolos grąžinimas.
40. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad dėl to, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo A. B. nenurodė, kam atsakovė turi finansinius įsipareigojimus, kurie atsispinti jos pateiktose finansinėse atskaitomybėse už 2017, 2019, 2021 ir 2022 metus, ir kurių suma yra apie 200 000 Eur, tai yra būtent ieškovei negrąžinta paskolos dalis, yra atmetami, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Visų pirma pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo neturi pareigos atskleisti ieškovei informaciją apie jo valdomą bendrovę, todėl tai, jog jis nepateikė ieškovei atsakovės turimų kreditorių sąrašo, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė. Be to, pirmosios instancijos teismas nebuvo įpareigojęs trečiojo asmens pateikti tokius įrodymus. Antra, byloje esantys atsakovės banko sąskaitų išrašai aktualiu laikotarpiu (2007–2011 m.) patvirtina, kad atsakovė ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui yra grąžinusi daugiau pinigų negu jie buvo atsakovei paskolinę, o pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra už žymiai vėlesnį laikotarpį.
41. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad ieškovė atsakovei nereiškė reikalavimo dėl skolos priteisimo net 16 m. po paskolos suteikimo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu tik po to, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, baigta jos fizinio asmens bankroto byla, nurašyti jos finansiniai reikalavimai bendrai 163 813,45 Eur sumai bei atmestas jos buvusio sutuoktinio J. B. ieškinys trečiajam asmeniui A. B. dėl skolos priteisimo už parduotas atsakovės akcijas. Tokie ieškovės veiksmai bei nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, kad ieškovė jokios reikalavimo teisės į atsakovę nebeturi, nes visa paskola 2007–2011 m. buvo grąžinta.
42. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2FB-10543-475/2021 dėl fizinio asmens bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė vienu iš savo debitorių nebuvo nurodžiusi atsakovės, nors ieškovės prašoma priteisti suma yra didelė. Ieškovė fizinio asmens bankroto byloje buvo aiškiai nurodžiusi, kad skolininkų neturi. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, inicijavusi fizinio asmens bankroto procesą ir nuslėpdama atsakovės įsiskolinimą, elgėsi nesąžiningai.
43. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra su ja neatsiskaičiusi. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą.
44. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens priešieškinio reikalavimu dėl 20 273,34 Eur skolos priteisimo, todėl teisėjų kolegija išsamiau šiuo klausimu nepasisako.
45. Ieškovės argumentai, kad skundžiamas sprendimas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, atmetami kaip nepagrįsti. Susipažinusi su skundžiamo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija iš esmės neturi prielaidų sutikti su ieškovės skundo argumentais, kad ginčą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo ir jame padarytos išvados dėl ieškinio nepagrįstumo neišsamiai ir nepakankamai argumentavus. Teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimų, nurodė faktines bei teisines aplinkybes, dėl kurių įvertino visus ieškovės ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus ir juos atmetė. Nagrinėjamu atveju skundžiamame teismo sprendime yra pateiktas teisinis įvertinimas dėl esminių ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų grupių bei jų reikalavimų. Aplinkybė, kad ieškovė nurodytas faktines aplinkybes vertina kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti motyvų nepakankamumą. Taigi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas.
46. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės ir materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovės argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
49. Atmetus ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą.
50. Atsakovė UAB „JB Investicijos“ pateikė prašymą dėl 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą bei lėšų pervedimo nurodymą). Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. I ketvirtį (2025 m. kovo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2024 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 237,9 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijas, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamu atveju yra 2 909,27 Eur (2 237,9 x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis)). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, iš ieškovės M. B. atsakovei UAB „JB Investicijos“ priteisiama 2 909,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JB Investicijos“ (juridinio asmens kodas 300809446) iš ieškovės M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 909,27 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devynis eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Neringa Švedienė
Vigintas Višinskis