Civilinė byla Nr. e2A-1870-852/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17252-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Firma VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Firma VITI“ ieškinį atsakovei UAB „Daila“ dėl garantinių įsipareigojimų, kylančių iš statybos rangos santykių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Firma VITI“ (ankstesnis pavadinimas – akcinė bendrovė firma „Viti“) ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovę UAB „Daila“ per keturis kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), fasado įrengimo defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškove ir savo sąskaita ištaisyti pastato fasado įrengimo darbų defektus; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovei parengti nurodytą projektą bei atlikti defektų šalinimo darbus atsakovės lėšomis ir išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. 08/05/16 (toliau – statybos rangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti pastato fasado šiltinimo ir apdailos darbus. Ieškovės teigimu, 2017 m. ėmė ryškėti atsakovės atliktų statybos rangos darbų trūkumai, todėl ieškovė, siekdama objektyviai ištirti namo fasado darbų trūkumų priežastis, pasitelkė ekspertą D. K., kuris atliko ekspertinį vertinimą. Specialistas nustatė, kad namo fasado esamas dekoratyvinio tinko byrėjimas atsirado dėl nekokybiškai atliktų pastato išorės apdailos darbų, nesilaikant šiems darbams reikalaujamų kokybės reikalavimų, t. y. minimalios 5 laipsnių Celsijaus aplinkos temperatūros. Taip pat nustatė, kad armavimo sluoksnis yra tik iki 2 mm storio, nors pagal statybos taisykles, armuojamo sluoksnio storis vidutiniškai turi būti apie 4 mm. Ieškovės teigimu, ji raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu neatlygintinai pašalinti namo fasado įrengimo darbų trūkumus per šalių suderintą protingą terminą. Atsakovė 2018 m. birželio 7 d. pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė šalinti defektus bei nurodė šiuos pagrindinius savo nesutikimo argumentus: 1) vykdė statybos rangos darbus esant tinkamai temperatūrai, tai užfiksuota statybos darbų žurnale, kuriame taip pat yra techninio prižiūrėtojo parašai; 2) armuojamo sluoksnio storis atitinka Statybos taisyklių 14.8 punkto reikalavimus; 3) keliamos abejonės, jog trūkumai yra atsiradę dėl netinkamos kokybės medžiagų bei dėl netinkamai atliktų skardinimo darbų; 4) nesutinka, jog atliktiems darbams taikomas dešimties metų garantinis terminas, kadangi 5 metų kokybės garantija yra numatyta statybos rangos sutartyje. Ieškovė, siekdama, kad vis tik atsakovė pašalintų darbų defektus, papildomai pateikė atsakovei 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą, kuriuo nurodė papildomus argumentus bei pakartotinai pareikalavo neatlygintinai pašalinti pastato fasado įrengimo darbų trūkumus per šalių suderintą protingą terminą, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti ir šalinti statybos rangos darbų defektus. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė šalių pasirašytos statybos rangos sutarties 3.1.5, 4.2.3.1, 6.3 punktų sąlygomis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.695, 6.663 - 6.698 straipsnių nuostatomis. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas dešimties metų garantinis terminas, kadangi armuojamas sluoksnis yra padengiamas dekoratyviniu tinku, todėl armavimo darbai priskirtini paslėptiems darbams. Ieškovė 2019 m. spalio 15 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas vertintų, jog šis terminas buvo praleistas. Ieškovė prašyme nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. gegužės 12 d., kuomet atsakovė pateikė atsakymą, kadangi tiek pačiame 2017 m. gegužės 9 d. ieškovės rašte, tiek atsakovės 2017 m. gegužės 12 d. atsakyme nėra kalbama apie defektus, ar reiškiami atsikirtimai apie namo fasado apdailos darbų trūkumus. Abi šalys raštuose aptaria iškilusius balkonų apdailos, namo apšiltinimo defektus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia reikalavimus dėl pastato fasado apdailos darbų tinkamo neatlikimo ir defektų pašalinimo. Paaiškino, kad po to, kai atsakovė 2018 m. birželio 7 d. pateikė atsakymą apie tai, jog nešalins darbų defektų, ieškovė vis dar siekė išspręsti kilusį klausimą taikiu būdu. Siekdama įtikinti atsakovę geranoriškai pašalinti statybos darbų defektus, pateikė papildomą 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą, kuriame paaiškino, jog atsakovės 2019 m. birželio 7 d. rašte dėstoma pozicija yra nepagrįsta. Ieškovės įsitikinimu, vienerių metų ieškinio senatis skaičiuotina nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovės vertinimu, jos elgesys ginant pažeistą teisę (t.y. aktyvus siekis įtikinti atsakovę geranoriškai pašalinti defektus), leidžia taikyti ieškinio senaties termino atnaujinimo institutą.
2. Ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 16 401,59 Eur sumą pastato defektų šalinimo išlaidoms atlyginti bei 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Reikalavimą grindė CK 6.61 straipsnio 1 dalimi, 6.665 straipsnio 1 dalimi, taip pat statybos rangos sutarties 6.3 puntu. Prašyme nurodė, kad atsakovės vengimas šalinti defektus ateityje gali padidinti defektų apimtis, todėl ieškovė artimoje ateityje, esant palankioms oro sąlygoms, ketina pasitelkti trečiuosius asmenis, kurie pašalintų garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos darbų trūkumus.
3. Atsakovė UAB „Daila“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, o ieškinio neatmetus dėl ieškinio senaties termino praleidimo – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentu, jog statybos rangos sutarties pagrindu atsakovės atliktiems statybos darbams turėtų būti taikomas ne statybos rangos sutartyje numatytas penkių metų garantinis terminas, o CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas paslėptiems darbams taikomas dešimties metų garantinis terminas. Paaiškino, kad sudarant statybos rangos sutartį buvo sulygta dėl penkių metų garantinio termino taikymo rangovo atliktiems statybos darbams, kas patvirtina, kad ieškovė žinojo ir suprato, jog šie darbai pagal savo esmę negali būti laikomi paslėptais statybos darbais. Kadangi statybos rangos sutartimi yra nustatytas statybos darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovė turėjo teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, atsiradusių per garantinį laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio 4 d., kai buvo pasirašytas paskutinis atliktų darbų aktas (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė dar 2017 m. gegužės 12 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl tariamai netinkamai atliktų statybos darbų pagal statybos rangos sutartį bei defektų šalinimo, todėl būtent nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas rangos teisiniams santykiams (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.667 straipsnio 3 dalis). Atsakovė paaiškino, kad oro temperatūra, kuriai esant buvo atliekami statybos darbai, termometro pagalba buvo užfiksuota ir nurodyta statybos darbų žurnale, todėl nėra pagrindo vadovautis eksperto D. K. išrašais iš internetinės svetainės gismeteo.ru. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad statybos darbai buvo atliekami žemesnėje, nei leistina temperatūroje, tai savaime nesudarytų pagrindo išvadai, jog tinkas nuo pastato nutrupėjo būtent dėl šios priežasties, kadangi eksperto D. K. vertinimo akte nebuvo tirta panaudotų statybinių medžiagų kokybė bei kitų rangovų atliktų darbų įtaka tinko nubyrėjimui. Nurodė, kad nesutinka su ieškinio argumentais dėl tariamai per plono armavimo sluoksnio bei jo įtakos atsiradusiems defektams, kadangi ekspertas armavimo sluoksnio storį matavo tik vienoje vietoje. Pažymėjo, kad ekspertas D. K. vertinimo akte vadovavosi Statybos taisyklėmis ST121895674.03:2005 „Bendrieji statybos darbai“, kurios nėra privalomos rangovui, nes dėl šių taisyklių nebuvo susitarta statybos rangos sutartyje. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama statybos rangos sutartį su atsakove, veikė kaip generalinis rangovas. Įrodymų, kad ieškovė tuo pačiu buvo ir statybų užsakovas (statytojas), byloje nėra pateikta, todėl ieškovė negali pasinaudoti darbų kokybės garantija, kuri suteikiama statiniui ir statinio užsakovui. Atsakovė prašė atmesti ir ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Papildomai nurodė, kad ieškovės su pareiškimu pateiktos specialistės R. J. M. išvados nepagrindžia ieškinyje įrodinėjamų aplinkybių, nes nėra galimybės patikrinti išvadose nurodytų aplinkybių atitikties tikrovei, šios specialistės išvados padarytos remiantis vien eksperto D. K. padarytomis išvadomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. 08/05/16, kuria atsakovė (rangovas) įsipareigojo atlikti statybos darbus (pastato fasado šiltinimo ir apdailos) pagal lokalinę sąmatą, o ieškovė (užsakovas) įsipareigojo priimti faktiškai atliktą darbą ir už jį sumokėti (sutarties 1.4 punktas). Pagal minėtą sutartį rangovas įsipareigojo atlikti statybos darbus kokybiškai, vadovaujantis tokiems darbams nustatytomis techninėmis sąlygomis bei reglamentais, perduoti juos tinkamai paruoštus užsakovui (sutarties 3.1.5 punktas). Šalys susitarė, kad jeigu rangovas nukrypsta nuo sutarties sąlygų ir dėl to pablogėja darbų kokybė arba jeigu rangovas padaro darbe kitokių trūkumų, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti rangovo: 1) neatlygintinai ištaisyti nurodytuosius trūkumus per tam objektyviai reikalingą laiką ir atlyginti užsakovo turėtus nuostolius; 2) atlyginti užsakovo turėtas išlaidas, ištaisant rangovo darbo trūkumus užsakovo priemonėmis ir sąskaita; 3) atitinkamai sumažinti atlyginimą rangovui už darbą (sutarties 4.2.3.1, 4.2.3.1 - 4.2.3.3 punktai). Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad rangovas atsako už atliktų darbų kokybę, garantuoja atliktų darbų kokybę penkis metus, skaičiuojant garantinį terminą nuo darbų priėmimo dienos; jeigu garantinio laikotarpio metu iškyla trūkumai atliktuose darbuose dėl rangovo kaltės, tai užsakovas pareikalauja, kad rangovas juos ištaisytų savo sąskaita nedelsiant, per normalų tokios rūšies darbams atlikti reikalingą laiką; jeigu rangovas atsisako tai padaryti ar vilkina tokių darbų atlikimą, tai užsakovas išieško iš rangovo iškilusiems trūkumams ištaisyti turėtas savo išlaidas (sutarties 6.1, 6.2, 6.3 punktai). Teismas nustatė, kad rangos sutarties šalys 2010 m. sausio 4 d. pasirašė atliktų statybos rangos darbų aktą, ir kad ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. raštu pirmą kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama pašalinti atliktų statybos darbų defektus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, jog garantiniu laikotarpiu pastato fasado dekoratyvinio tinko byrėjimas atsirado dėl atsakovės nekokybiškai atliktų pastato išorės apdailos darbų, nesilaikant šiems darbams reikalaujamų kokybės reikalavimų, todėl pastaroji turi atlyginti tokių defektų pašalinimo išlaidas. Atsakovė nesutinka su pareikštu ieškinio reikalavimu bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.667 straipsnis), pastato fasado trūkumai atsirado jau pasibaigus garantiniam laikotarpiui, atsiradusių pastato fasado trūkumų priežastis nesusijusi su atsakovės atliktais statybos darbais. Ieškovė tvirtina, kad nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, o jeigu praleido, tai dėl svarbių priežasčių, kurios, jos vertinimu, sudaro pagrindą tokį terminą atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad bendroji taisyklė, reguliuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog nagrinėjamu atveju reikalavimui dėl rangos darbų trūkumų taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Bylos nagrinėjimo metu šalys skirtingai aiškino šio senaties termino skaičiavimo pradžią. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d., kai ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą pašalinti atsiradusius pastato fasado defektus. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 12 d., kai ieškovė pirmą kartą raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl defektų pašalinimo ir gavo atsakovės atsakymą. Teismas pažymėjo, kad bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. pirmą kartą raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu pašalinti pastato fasado trūkumus. Kaip matyti iš šio ieškovės rašto, šiuo raštu atsakovė buvo informuota apie pastato fasado defektus – nutrupėjusį balkonų tinką, atšokusias balkono plyteles. Antrą kartą ieškovė 2018 m. birželio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl fasado trūkumų pašalinimo. Antrasis ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas eksperto D. K. išvadomis. Byloje nėra duomenų apie laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ieškovės atsakovei pareikštas pretenzijas ir/ar reikalavimus pašalinti pastato fasado defektus. Kaip matyti iš byloje esančio eksperto D. K. vertinimo akto, objektas buvo apžiūrėtas 2017 m. lapkričio 27 d., vertinimo aktas surašytas ir 2018 m. sausio 3 d. įteiktas užsakovui. Pirminis ieškinys teismui pateiktas 2019 m. birželio 6 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo vertinimo akto surašymo. Teismas, įvertinęs minėtų ieškovės pranešimų (reikalavimų) turinį bei kitas aplinkybes, konstatavo, kad jau 2017 m. gegužės 9 d. ieškovei buvo žinoma apie atsiradusius pastato fasado apdailos darbų trūkumus. Tai, kad ieškovė pirmą kartą kreipdamasi į atsakovę su reikalavimu pašalinti pastato fasado trūkumus, informaciją apie defektus pateikė siauriau, nei antrą kartą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevengė bendradarbiauti bei tinkamai ir laiku pateikdavo atsakymus į visus ieškovės pranešimus. Iš atsakovės gauto 2017 m. gegužės 12 d. atsakymo bei jame aiškiai išdėstytos pozicijos ieškovė galėjo ir turėjo suprasti apie galimą savo teisių pažeidimą bei tinkamai ir laiku įgyvendinti teisę ginti teisme savo galimai pažeistus interesus. Teismo vertinimu, ieškovės 2017 m. gegužės 9 d. raštas laikytinas jos pareiškimu atsakovei apie statybos darbų (pastato fasado šiltinimo ir apdailos) rezultato trūkumus, todėl šio rašto surašymo data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Atitinkamai ieškinio senaties termino pabaiga – 2018 m. gegužės 9 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu bus padaryta išvada, jog toks terminas praleistas. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad ji bandė taikiai išspręsti kilusį ginčą, teikė atsakovei 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštus dėl atsiradusių fasado trūkumų šalinimo, nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jau 2017 m. gegužės 12 d., atsakydama į ieškovės 2017 m. gegužės 9 d. raštą, aiškiai išdėstė savo poziciją, kad pastato fasado apdailos ir šiltinimo darbai nepriskirtini paslėptiems darbams, todėl tokiems darbams taikomas penkių metų garantinis laikotarpis, kuris suėjo 2015 m. gruodžio 1 d. Analogiškos pozicijos atsakovė laikėsi 2018 m. birželio 7 d. raštu atsakydama ieškovei į 2018 m. birželio 1 d. raštą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, teikdama atsakymus į visas jos pretenzijas, atsakymuose pateikė aiškią ir nedviprasmišką poziciją dėl reikalavimo pašalinti pastato fasado apdailos darbų trūkumus. Be to, byloje nėra duomenų apie laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ieškovės atsakovei pareikštas pretenzijas ir/ar reikalavimus pašalinti pastato fasado defektus. Ieškovės pasitelktas ekspertas apžiūrėjo ginčo objektą tik 2017 m. lapkričio 27 d., o vertinimo išvadas surašė ir pateikė užsakovui tik 2018 m. sausio 3 d. Nuo pirmojo kreipimosi į atsakovę momento, ieškovė daugiau nei puse metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant nustatyti defektų priežastis, pareikšti pretenzijas atsakovei. Gavusi atsakovės atsakymą į 2018 m. birželio 1 d. reikalavimą, kuriame iš esmės buvo pateikta tokia pati pozicija, kaip ir atsakovės atsakyme į 2017 m. gegužės 9 d. ieškovės raštą, ieškovė beveik po dviejų mėnesių pakartotinai kreipėsi į atsakovę su raštišku reikalavimu pašalinti statybos darbų trūkumus, o ieškinį teismui pateikė beveik po metų nuo paskutinio kreipimosi į atsakovę momento. Teismo vertinimu, toks ieškovės pasyvus elgesys ginant pažeistą teisę, apie kurią ji turėjo suprasti ir žinojo nuo 2017 m. gegužės mėnesio, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ieškinio senaties termino atnaujinimo institutą. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė, esant atsakovės prašymui, sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
6. Be to, teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atsakovei pašalinti pastato apdailos darbų defektus yra pareikštas pasibaigus ir sutartiniam penkių metų kokybės garantijos terminui (rangos sutarties 6.2 punktas). Teismas pažymėjo, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis). Be kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, dėl kurios šalys nagrinėjamu atveju ir susitarė statybos rangos sutartyje. Sutartinė garantija apima sąlygas, susijusias su paslaugų kokybe, įskaitant darbų rezultato kokybės garantinį terminą, garantijos galiojimo ar įgyvendinimo sąlygas bei sąlygas, susijusias su teisių įgyvendinimo būdais. Tais atvejais, kai sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalims susitarus dėl sutartinės penkių metų garantijos, nėra teisinio pagrindo ginčo atvejui taikyti ieškovės prašomos dešimties metų kokybės garantijos pagal įstatymą. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog paskutiniai atliktų darbų aktai buvo pasirašyti 2010 m. sausio 4 d., atitinkamai garantinis laikotarpis pasibaigė 2015 m. sausio 4 d. Remiantis bylos duomenimis, atsakovės atliktų statybos darbų trūkumai pradėjo ryškėti 2017 metais, kai ieškovė pateikė atsakovei pirmąją pretenziją dėl atliktų statybos darbų defektų pašalinimo. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti pastato fasado trūkumai buvo nustatyti jau pasibaigus penkerių metų garantiniam terminui, kas sudaro atskirą pagrindą ieškiniui atmesti.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik terminui, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus rangovui, bet ir įrodinėjimo naštos paskirstymui tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės. CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Tačiau ši taisyklė netaikoma tuo atveju, jeigu darbų rezultato kokybės trūkumai paaiškėjo jau pasibaigus garantiniam laikotarpiui, kaip nagrinėjamu atveju. Tokiu atveju užsakovas turi įrodyti, kad pastato statybos apdailos darbų defektai, atsiradę pasibaigus garantiniam laikotarpiui, tiesiogiai susiję su atsakovės netinkamai atliktais statybos darbais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esančios specialistų išvados (tiek ieškovės, tiek atsakovės pusės) ir specialistų paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad pasibaigus garantiniam terminui atsiradę pastato fasado defektai tiesiogiai susiję su atsakovės netinkamai atliktais statybų darbais. Tiek ieškovės, tiek atsakovės pasitelkti specialistai patvirtino, kad ieškovės nustatytų pastato fasado trūkumai galėjo atsirasti dėl daugelio priežasčių, susijusių tiek su oro sąlygomis, tiek su panaudotomis statybų medžiagomis, tačiau įvertinti atitinkamų veiksmų reikšmę atsiradusiems trūkumams nėra galimybės, nes praėjo labai ilgas laiko tarpas nuo statybos darbų atlikimo momento. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovės pasitelktas ekspertas N. B., tiek ieškovės pasitelkta specialistė R. J. M. savo išvadas pateikė susipažinę su atitinkama dalimi bylos duomenų (ne su visa byla) bei eksperto D. K. išvadomis, todėl spręsti apie šių specialistų išvadų išsamumą ir reikšmę byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu šalims ne kartą buvo pasiūlyta atlikti byloje teismo statybos ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės atlikimo šalys atsisakė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė negali pasinaudoti darbų kokybės garantija, nes nėra laikytina statybos užsakovu (statytoju). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – statybos leidimas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas – patvirtina, kad kreipimosi į teismą dienai ieškovei priklausė patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji laikytina statytoju (užsakovu) ir turėjo teisę pasinaudoti statybos darbų kokybės garantija, nes tuo suinteresuota.
8. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį, paskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė ir apmokėjo 4 114 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms ir 1 800 Eur išlaidas specialisto paslaugoms. Tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje sprendžiamo ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, vertino, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovės atsakovei 2 000 Eur išlaidoms už suteiktas teisines paslaugas ir 1 800 Eur išlaidoms už suteiktas specialisto paslaugas atlyginti, iš viso 3 800 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Firma VITI“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai tenkinti ieškovė UAB „Firma VITI“ ieškinį bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliantė nurodo, kad ji, visų pirma, nesutinka su teismo nurodytu argumentu, jog 2017 m. gegužės 9 d. raštas atsakovei yra laikomas pirmąja pretenzija dėl pastato fasado trūkumų ir, kad ieškinio senaties termino pabaiga buvo 2018 m. gegužės 9 d. Paaiškina, kad pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Ieškovė pažymi, kad 2017 m. gegužės 9 d. pranešime UAB „Daila“ ji nereiškė pretenzijų ir nenurodė namo fasado apdailos trūkumų, o apie armavimo tinko įrengimo technines savybes – apskritai nieko nebuvo minima nei 2017 m. gegužės 9 d. pranešime, nei UAB „Daila“ 2017 m. gegužės 12 d. atsakyme. Tiek ieškovė, tiek atsakovė abiejose raštuose dėsto aplinkybes dėl išryškėjusių trūkumų balkonuose, t.y. balkonų plytelių bei namo apšiltinimo darbų trūkumų. Ieškovė byloje nurodė, kad namo fasado apdailos trūkumai pradėjo ryškėti tik 2017 metais, tačiau tai nereiškia, jog 2017 m. gegužės 9 d., teikiant raštą atsakovei, šie trūkumai jau buvo. Ieškovė ėmėsi veiksmų ir, siekdama išsiaiškinti tikrąsias namo fasado apdailos trūkumų priežastis, kreipėsi į ekspertą D. K., kuris atliko pastato ekspertinį vertinimą bei pateikė išvadas, kad pastato fasado esamas dekoratyvinio tinko byrėjimas atsirado dėl nekokybiškai atliktų pastato išorės apdailos darbų, nesilaikant šiems darbams reikalaujamų kokybės reikalavimų, t.y. minimalios 5 laipsnių Celsijaus aplinkos temperatūros; kad pastato fasado armavimas neatitinka statybos taisyklių, nes armavimo sluoksnis yra tik apie 2 mm, vietoje reikalaujamo 4 mm sluoksnio. Tik gavus eksperto D. K. vertinimą, ieškovė 2018 m. birželio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę, kad ši neatlygintinai pašalintų pastato fasado įrengimo darbų trūkumus. Rašte pažymėjo, jog atliktiems darbams taikomas 10 metų garantinis laikotarpis. Apeliantė paaiškina, kad iš 2018 m. birželio 7 d. gauto atsakovės atsakymo matyti, jog atsakovė atsisakė šalinti pastato defektus. Todėl ieškovė, toliau siekdama apginti savo pažeistas teises, dar kartą pakartotinai 2018 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į atsakovę, kad ši neatlygintinai pašalintų pastato fasado darbų trūkumus per šalių suderintą protingą terminą ir kartu pateikė įrodymus, kurie paneigia atsakovės dėstytas aplinkybes apie neva netinkamų statybinių medžiagų kokybę. Todėl apeliantės įsitikinimu, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne anksčiau kaip nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Apeliantė teigia, kad tokį senaties termino nuostatų taikymą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-257-464/2016).
11. Apeliantė mano, kad teismas nusprendęs, jog senaties terminas yra praleistas, neteisingai vertino senaties termino praleidimo priežastis ir be pagrindo jo neatnaujino. Teigia, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009 ir kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog viena iš ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių gali būti atsakovo elgesys, rodantis, kad ieškovas įstatymo nustatytu vienerių metų terminu nesikreipė į teismą dėl nuo atsakovo priklausiusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Apeliantė pažymi, kad jeigu teismas laikytų, jog ieškovė vis dėl to praleido ieškinio senaties terminą, tai pateikti įrodymai apie tai, jog ieškovė bandė ginti savo pažeistas teises teikiant 2018 m. birželio 1 d. pretenziją bei 2018 m. rugpjūčio 2 d. motyvuotą pretenziją su papildomais raštais iš trečiųjų asmenų, patvirtina, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė pašalins pažeidimus ir todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.
12. Apeliantės įsitikinimu, teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad šalims susitarus dėl sutartinės penkių metų garantijos, nėra teisinio pagrindo ginčo atvejui taikyti ieškovės prašomos dešimties metų kokybės garantijos pagal įstatymą. Apeliantė pažymi, kad nepaisant šalių 2018 m. gegužės 16 d. rangos sutartyje nurodyto 5 metų garantinio laikotarpio, nagrinėjamu atveju turi būti taikytinas CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas 10 metų garantinis terminas, kadangi armuojamas sluoksnis yra padengiamas papildomu kitu sluoksniu – dekoratyviniu tinku, todėl tokie darbai laikomi paslėptais darbais. Paaiškina, kad rangos sutarties sudarymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 36 straipsnio 1 dalis numatė, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų. Analogiška nuostata galioja ir šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje. Apeliantės įsitikinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, rangos sutartyje nurodytas 5 metų garantijos terminas negali būti taikomas, o ši sutartinė nuostata turėtų būti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį ir 6.157 straipsnio 1 dalį, nes tokio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2009). Apeliantė pažymi, kad jeigu teismas vis tiek laikytųsi nuomonės, jog tokiems pastatų fasado trūkumams yra taikomas 5 metų garantinis terminas, tokio termino skaičiavimo pradžia turi būti sietina ne su darbų perdavimo akto pasirašymo momentu, o su Statybos įstatyme nurodytu statinio pripažinimo naudoti tinkamu momentu. Pažymi, kad byloje esantis pastato nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog ginčo pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2015 m. gegužės 26 d.
13. Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, jog būtent užsakovas turi įrodyti, kad pastato statybos apdailos darbų defektai, pasibaigus garantiniam laikotarpiui, yra tiesiogiai susiję su atsakovės netinkamai atliktais statybos darbais, bei kad iš byloje esančių specialistų išvadų negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl defektų priežasties. Apeliantės vertinimu, garantiniai terminai šiuo atveju nėra praleisti. Be to, ieškovės įsitikinimu, į bylą pateikta pakankamai įrodymų, rodančių, kad atsakovė darbus atliko netinkamai. Pažymi, kad pastato fasado darbų trūkumai yra atsiradę ne ant viso pastato fasado, o tik tose vietose, kur ieškovės atliktais net keturiais armavimo mišinio sluoksnio vertinimais buvo nustatytas per plonas armavimo mišinio sluoksnis. Atsakovės specialistas N. B., 2020 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad armuojamo mišinio sluoksnio storio trūkumas 50 proc. yra ženklus trūkumas, dėl kurio galėtų atsirasti fasado pažeidimai.
14. Atsakovė UAB „Daila“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymi, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Atsižvelgiant į ieškovės pretenzijų bei atsakovės atsakymų į pretenzijas turinį, taip pat, į tai, jog atsakovė tinkamai vykdė sutartinę bendradarbiavimo pareigą, t.y., nedelsiant įvertino ir pateikė atsakymus į ieškovės pretenzijas, taip pat, į tai, kad atsakovė yra savo srities profesionalas, komercinę veiklą statybos rangos sferoje vykdantis nuo 1992 m., laikytina, jog pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, kad ieškovei jau 2017 m. gegužės 9 d. (pirmosios pretenzijos pareiškimo metu) buvo žinoma apie atsiradusius pastato fasado šiltinimo ir apdailos darbų trūkumus. Tai, kad ieškovė pirmą kartą kreipdamasi į atsakovę su reikalavimu pašalinti pastato fasado trūkumus, informaciją apie defektus pateikė siauriau, nei antrą kartą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes abiejose pretenzijose yra nurodyti iš esmės tie patys fasado defektai ir tų pačių atsakovės atliktų rangos darbų (pastato fasado šiltinimo ir apdailos) rezultato trūkumai. Atsakovės vertinimu, teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju taip pat nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė itin pasyviai gynė savo pažeistas teises – nors atsakovė atsakymą į 2017 m. gegužės 9 d. ieškovės pretenziją pateikė per 3 dienas (2017 m. gegužės 12 d.), ieškovė antrąją pretenziją pareiškė tik vėliau nei po vienerių metų – 2018 m. birželio 1 d. Atsakymą į šią pretenziją atsakovė pateikė per 6 dienas (2018 m. birželio 7 d.), o ieškinį teismui ieškovė pateikė dar po vienerių metų – 2019 m. birželio 6 d. Atsakovės įsitikinimu, nurodytoje situacijoje negalima pripažinti, jog ieškovė atliko aktyvius veiksmus, kuriais iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises. Atsakovės nuomone, teismas taip pat teisingai vertino, jog yra praleistas ir statybos garantijos terminas. Paaiškina, kad šalys rangos sutarties 6.2 punktu susitarė, jog atsakovė garantuoja atliktų darbų kokybę 5 metus, skaičiuojant garantinį terminą nuo darbų priėmimo datos. Paskutiniai atliktų darbų aktai buvo pasirašyti 2010 m. sausio 4 d., atitinkamai, garantinis terminas, ieškovės reikalavimams atsakovei dėl rangos darbų trūkumų pareikšti pasibaigė 2015 m. sausio 4 d. Atsakovė nesutinka su ieškovės vertinimu, kad taikytiną garantinį terminą reiktų skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, nes tai prieštarauja sutarčiai. Taip pat atsakovė nesutinka su apeliante, kad ieškovės atlikti darbai yra laikytini paslėptais, ir kad dėl to turėtų būti taikomas 10 metų garantinis terminas. Atsakovės vertinimu, ieškovė tokios aplinkybės neįrodė. Atsakovės pasitelktas ekspertas N. B. savo išvadose patvirtino, jog atlikti darbai nelaikomi paslėptais, taigi jiems taikomas 5 metų garantinis terminas. Atsakovė pažymi, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti teismui pašymą dėl teisminės ekspertizės skyrimo (ką teismas ne kartą siūlė ieškovei atlikti), kadangi būtent ieškovė įrodinėjo 10 metų garantinio termino taikymo aplinkybę. Teisminės ekspertizės išvados būtų laikomos objektyviu įrodymu byloje, tačiau ieškovė teise skirti teisminę ekspertize nepasinaudojo, todėl spręstina, jog ieškovė neįrodė teiginio dėl 10 metų garantinio termino atsakovės atliktiems rangos darbams. Atsakovės nuomone, teismas taip pat teisingai sprendė, jog aplinkybė, kad nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik terminui, per kurį užsakovė turi teisę pareikšti reikalavimus rangovei, bet ir įrodinėjimo naštos paskirstymui tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei (užsakovui) tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad atsakovės atliktų rangos darbų defektai, atsiradę pasibaigus garantiniam laikotarpiui, yra tiesiogiai susiję su atsakovės netinkamai atliktais rangos darbais. Tačiau ieškovė neįrodė, jog nustatyti fasado defektai yra susiję su atsakovės atliktais darbais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
16. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl rangovo atsakomybės už statybos rangos darbų rezultato kokybę.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė remiantis dviem pagrindais, t.y. remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, ir be to, konstatavęs, kad ieškovė taip pat yra praleidusi pretenzijos dėl garantinių įsipareigojimų pareiškimo terminą, numatytą CK 6.666 straipsnyje.
Byloje nustatytos aplinkybės
18. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo šalys, t.y. ieškovė UAB „Firma VITI“, veikdama, kaip užsakovė, ir atsakovė UAB „Daila“, veikdama kaip rangovė, 2008 m. gegužės 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 08/05/16, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos darbus (fasado šiltinimo ir apdailos) pagal pridedamą lokalinę sąmatą. Statybos rangos sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad rangovė garantuoja atliktų darbų kokybę 5 metus, skaičiuojant garantinį terminą nuo darbų priėmimo datos (e. bylos t. 1, b.l. 5 - 9).
19. Neginčijama, kad atsakovė atliko darbus pagal rangos sutartį ir paskutinį darbų rezultatą perdavė ieškovei 2010 m. sausio 4 d. Atliktų darbų aktu. Tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (e. bylos, t. 1, b.l. 123).
20. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apie darbų trūkumus ieškovė informavo atsakovę 2017 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. 0424-J-132 „Dėl defektų šalinimo“. Šiame rašte pažymima, kad UAB „Daila“ 2014 m. gegužės mėnesį pagal garantinius įsipareigojimus vykdė defektų šalinimo darbus tvarkė balkonų fasadus ir tinkavo balkonų sienas. Nurodoma, kad 2017 m. gegužės 3 d. buvo gautas gyventojos skundas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) fasado defektų, o šio namo 3 buto gyventojas pateikė termovizines šilumos nuotraukas, iš kurių matyti, kad buto sienos peršąla dėl blogo apšiltinimo. Dėl fasado defektų, t.y. nuolat krentančio nuo namo tinko ir plytelių, namo teritorijoje yra nesaugu gyventojams ir jų turtui. Pretenzijoje nurodoma, kad šių darbų garantiniai terminai nėra pasibaigę, todėl prašoma skubos tvarka pašalinti defektus (e. bylos t. 1, b.l. 116).
21. Atsakovė UAB „Daila“, atsakydama į šią pretenziją 2017 m. gegužės 12 d. raštu, nurodė, kad ji neatsako už medžiagų kokybę, nes buvo naudojamos užsakovo pateiktos medžiagos, be to, garantijos terminas pagal rangos sutartį pasibaigė 2015 m. gruodžio 1 d. (e. bylos t. 1, b.l. 117).
22. Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. 0424-IJ-115 kreipėsi į atsakovę, prašydama neatlygintinai pašalinti fasado įrengimo darbų trūkumus. Rašte nurodė, kad fasado darbų trūkumų priežastims įvertinti pasitelkė ekspertą, kuris nustatė, kad esamas dekoratyvinio tinko byrėjimas atsirado dėl nekokybiškai atliktų išorės pastato apdailos darbų (e. bylos t. 1, b.l. 27).
23. Atsakovė UAB „Daila“ 2018 m. birželio 7 d. raštu atsakė, kad su pareikšta pretenzija nesutinka, tiek dėl darbų kokybės, tiek ir dėl to, jog, atsakovės vertinimu, yra pasibaigę garantiniai terminai (e. bylos t. 1, b.l. 28-29).
24. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 0424-J-141 kreipėsi į atsakovę trečią kartą prašydama neatlygintinai pašalinti fasado įrengimo darbų trūkumus (e. bylos t. 1, b.l. 30-31).
25. Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2019 m. birželio 6 d.
Dėl ieškinio senaties termino
26. CK 6.667 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytus atvejus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai įstatymas ar sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.
27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, yra išaiškinęs, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas ir kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė yra praleidusi CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu ir taip pat teisingai sprendė, kad ieškovės 2017 m. gegužės 9 d. pateikta pretenzija atsakovei visiškai atitinka CK 6.667 straipsnio 3 dalyje numatytą pretenziją, nuo kurios pateikimo prasideda senaties termino eiga. Šioje ieškovės pretenzijoje yra aiškiai nurodyta, dėl kokių rangos darbų defektų ieškovė kreipiasi į atsakovę ir taip pat nurodyta, kad šiuos defektus ieškovė prašo pašalinti vykdant garantinius įsipareigojimus. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad fasado įrengimo defektai jai paaiškėjo tik atlikus ekspertinį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tiek 2017 m. gegužės 9 d. pretenzijoje, tiek ir 2018 m. birželio 1 d. pretenzijoje ieškovė nurodo tuos pačius statybos rangos darbų defektus, tik 2018 m. birželio 1 d. pretenzijoje detalizuoja šių defektų priežastis, o kaip jau minėta, defektų priežasčių paaiškėjimas šiuo atveju neturi reikšmės ieškinio senaties termino pradžiai, - ieškinio senatis prasideda nuo objektyviai apibrėžiamo momento - pranešimo rangovui apie defektus. Ieškovė pirmą kartą tai padarė 2017 m. gegužės 9 d., pateikdama pretenziją atsakovei.
29. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad atsakovės elgesys po pareikštos pretenzijos ieškinio senaties termino eigos nenutraukė (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo elgesiu, rašytiniu sprendimu (raštu) ar kitaip būtų pripažinusi prievolę ištaisyti defektus. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų sutikusi su kokiomis nors sąlygomis, pagal kurias ji būtų įvykdžiusi garantinius įsipareigojimus. Kaip matyti, atsakovė nedelsiant atsakė ieškovei į 2017 m. gegužės 9 d. pareikštą pretenziją, nurodydama, kad defektų šalinti neketina. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė būtų sutikusi, jog būtų atlikta nepriklausoma ekspertizė, siekiant nustatyti defektų priežastis, ir, kad jos įsipareigojimų vykdymas priklausytų nuo eksperto išvadų. Šioje situacijoje ieškovės atliekamas ekspertinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti defektų priežastis, senaties termino nesustabdė ir nepratęsė.
30. Apeliantė teigia, kad senaties terminas turėjo būti atnaujintas, nes ieškovės teigimu, ji pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė pašalins pažeidimus. Tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti. Kaip minėta, atsakovės atsakymas į pretenziją bei tolimesnis atsakovės elgesys nesudarė pagrindo tokiems vertinimams. Pastebėtina, kad pagal rangos sutarties 6.4 punktą, kilus ginčui dėl darbų trūkumų vertinimo, šalys gali pasitelkti nepriklausomą ekspertą, tačiau šiuo atveju šalys nesitarė dėl eksperto skyrimo, o atlikdama tokią ekspertizę ieškovė veikė savo rizika.
31. Vertindamas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuo pirmos pretenzijos pareiškimo, t.y. nuo 2017 m. gegužės 9 d., iki 2018 m. birželio 1 d. ieškovė atsakovei neteikė kitokių pretenzijų, ir nėra gavusi kitokių atsakovės atsakymų, kuriais atsakovė pripažintų pretenzijų pagrįstumą. Ieškovės pasitelktas ekspertas ginčo objektą apžiūrėjo tik 2017 m. lapkričio 27 d., o vertinimo išvadas surašė ir pateikė užsakovei 2018 m. sausio 3 d. Nuo pirmojo kreipimosi į atsakovę momento, ieškovė daugiau nei pusę metų nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant nustatyti defektų priežastis. Gavusi atsakovės atsakymą į 2018 m. birželio 1 d. reikalavimą, kuriame iš esmės buvo pateikta tokia pati pozicija, kaip ir atsakovės atsakyme į 2017 m. gegužės 9 d. ieškovės raštą, po dviejų mėnesių – 2018 m. rugpjūčio 2 d. pakartotinai (trečią kartą) kreipėsi į atsakovę su raštišku reikalavimu pašalinti statybos darbų trūkumus, o ieškinį teismui pateikė 2019 m. birželio 6 d., t.y. daugiau nei po metų nuo antro kreipimosi į atsakovę momento. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog toks ieškovės elgesys ginant pažeistą teisę, apie kurią ji turėjo suprasti ir žinojo nuo 2017 m. gegužės mėnesio, nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių jis galėtų būti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad praleistas ieškinio senaties terminas, esant atsakovės prašymui, sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl statinio kokybės garantijos termino skaičiavimo
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė yra praleidusi ir Statybos rangos sutarties 6.2 punkte numatytą 5 metų terminą pretenzijai dėl kokybės garantijos pareikšti.
34. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria apeliantei, kad kokybės garantijos terminai yra reglamentuojami imperatyviomis įstatymo normomis, o šalims susitarus kitaip, teismas turėjo remtis įstatymu, o ne sutartimi.
35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statybos teisiniai santykiai yra visai visuomenei reikšmingi teisiniai santykiai, kuriuose rangovui tenka svarbi dalis pareigų, rangovo pareigos, nukreiptos į statinio saugumo ir stabilumo užtikrinimą, yra nulemtos viešosios teisės normų ir yra imperatyviosios bei skirtos ne tik kitos šalies, bet ir trečiųjų asmenų, visuomenės interesams apsaugoti. Ši aplinkybė turi lemiamą reikšmę vertinant, ar rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per statinio garantinį terminą yra iš sutartinių santykių atsiradusi pareiga ir taikytina tik esant rangos sutartiniams santykiams, todėl tik kitos sutarties šalies atžvilgiu, ar yra įstatymo nustatyta pareiga, susijusi su statiniu (garantija suteikiama statiniui), ir todėl yra nukreipta prieš visus (lot. erga omnes). <...> Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnis nustato būtent statinio garantinius terminus. Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų (Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio 1 dalis). Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus (Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio nuostatos vertintinos kaip nustatančios statinio garantiją, kuri yra suteikiama statiniui. <...> Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio nuostatomis yra reguliuojami statinio garantiniai terminai ir statinio garantija. Statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, jog statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatymo nustatytą laikotarpį. Taigi, šio įstatymo imperatyviosiomis normomis nustatyto reguliavimo paskirtis yra užtikrinti, kad rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę galiotų įstatymo nustatytą laikotarpį ir kad per šį laikotarpį rangovas atsakytų tuo atveju, kai per įstatymo nustatytą terminą statinys sugriūna ar neatitinka kokybės reikalavimų. Įstatymo nustatytas statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, o tai reiškia, kad jis taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir iš esmės yra skirtas asmenų, eksploatuojančių statinį, interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).
36. Rangos sutarties sudarymo metu galiojusio Statybos įstatymo redakcijos 36 straipsnio 1 dalis numatė, kad „Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų“. Pirmosios pretenzijos pareiškimo metu (o taip pat ir šiuo metu) garantinį terminą reglamentuoja Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies ir CK 6.698 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 6.698 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatyti (garantiniai) terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Apeliantė pagrįstai nurodo, kad garantinis terminas yra reglamentuojamas šiomis imperatyviomis įstatymo nuostatomis, ir kad šiuo atveju statybos darbus vykdant mišriu būdu (kai rangovai pasitelkiami ne visiems statytojo vykdomiems statybos darbams), statiniui taikomo garantinio termino eigos pradžia skaičiuotina nuo statybos užbaigimo dienos. Kaip minėta, tokios statinio kokybės garantijos termino skaičiavimo nuostatos turi erga omnes pobūdį.
37. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio pastato Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti (e. bylos t. 1, b.l. 48), jog Statybos darbų užbaigimo aktas buvo sudarytas 2015 m. gegužės 26 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog imperatyviomis įstatymo normomis reglamentuojamas garantinis terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo statinio statybos užbaigimo dienos ir šiuo atveju ieškovei pateikiant 2017 m. gegužės 9 d. pretenziją atsakovei, šis garantinis terminas nebuvo pasibaigęs.
38. Nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas skaičiuoja garantinį terminą, tokie apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai šiuo atveju neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir kitu alternatyviu pagrindu, t.y. nustatęs, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
39. Apeliantė taip pat įrodinėja, jog už statybos darbų trūkumus yra atsakinga atsakovė, nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, iš viso nesprendė dėl materialinių santykių, t.y. dėl atsakovės atsakomybės pagal rangos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje, todėl taip pat papildomai nepasisako dėl ieškovės argumentų, kuriais yra įrodinėjamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tuo pačiu teismas nepasisako ir dėl to, ar nustatyti fasado įrengimo defektai gali būti vertinami kaip paslėpti darbų trūkumai, nes ši aplinkybė taip pat neturi reikšmės šios bylos baigčiai.
40. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
41. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teismas atitinkamai paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į proceso baigtį, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
42. Ieškovė prašo priteisti 1 694 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas vertina, kad šios išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą ir neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl atsakovės prašymas tenkinamas.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Ieškovės UAB „Firma VITI“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Daila“, juridinio asmens kodas 121455244, iš ieškovės UAB „Firma VITI“, juridinio asmens kodas 221504240, 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko