Civilinė byla Nr. e2-2509-1115/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00290-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.11.1; 2.6.10.6; 2.6.11.1; 2.6.11.16.

(S)

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant Simonai Mozerytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikauta“ atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai, atsakovės O. P. atstovui advokatui Dariušui Lučinskiui (Dariuš Lučinski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikauta“ ieškinį atsakovei O. P. dėl reikalavimų nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus pripažinimo nepagrįstais.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė UAB „Mikauta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. P. prašydama:

1.1.                      pripažinti atsakovės O. P. reikalavimus nutraukti automobilio Hyundai Santa Fe, VIN (duomenys neskelbtini) (toliau ir Automobilis), pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (3 000,00 Eur) ir atlyginti turtinę žalą (už automobilio patikrą, registraciją) (485,40 Eur), iš viso – 3 485,40 Eur, nepagrįstais;

1.2.                      priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovei O. P. už 3 000,00 Eur pardavė naudotą, ką tik parvežtą iš užsienio 2004 metų gamybos automobilį Hyundai Santa Fe, VIN (duomenys neskelbtini). Vėliau, po Automobilio pardavimo, atsakovė O. P. kreipėsi į ieškovės atstovą nurodydama, kad Automobilis turi trūkumų. Ieškovės atstovas išklausė atsakovę ir pasiūlė jai kartu apžiūrėti Automobilį dar kartą. Į Automobilio apžiūrą nuvyko ieškovės atstovas (vadybininkas), kuris apžiūrėjęs Automobilį, pamatė tą patį, ką galėjo matyti ir bet kuris, automobilį įsigyjantis asmuo, t. y. išoriškai matomus nedidelius ir nepaslėptus Automobilio trūkumus. Ieškovės atstovai suprasdami, kad Automobilį pardavė ne naują, o 2004 metų gamybos, t. y. Automobiliui jau 18 metų, kad Automobilis Lietuvoje nebuvo eksploatuojamas, daug metų dirbdami automobilių rinkoje ir nenorėdami gadinti savo reputacijos sutiko ir įsipareigojo šiuos trūkumus pašalinti savo sąskaita. Tačiau, atsakovė su tuo kategoriškai nesutiko, bet reikalavo sutarties nutraukimo bei pinigų grąžinimo.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad šiuos trūkumus buvo galima matyti įsigyjant Automobilį ir jie nebuvo paslėpti trūkumai. Be to, jų pašalinimas nereikalavo didelių išlaidų. Dėl to ieškovės atstovas nesutiko nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties bei dar kartą atsakovei pasiūlė savo sąskaita pašalinti trūkumus. Tačiau, atsakovei ir vėl nesutikus, bendravimas su atsakove nutrūko.

4.       Vėliau ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri ieškovės paprašė pateikti paaiškinimą. Ieškovė pateikė paaiškinimą nurodydama, jog nesutinka su atsakovės reikalavimu nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, bet sutinka savo sąskaita pašalinti Automobilio trūkumus. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė:

4.1.                      Patenkinti vartotojos O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, t. y. pripažinti pagrįstais vartotojos reikalavimus nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (3 000,00 Eur) ir atlyginti turtinę žalą (už Automobilio patikrą, registraciją) (485,40 EUR), iš viso – 3 485,40 Eur.

4.2.                      Įpareigoti UAB „Mikauta“, į. k. 300610490,  atlyginti vartotojos patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas (300,00 Eur). 

4.3.                      Įpareigoti UAB „Mikauta“, į. k. 300610490, vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

4.4.                      Įpareigoti UAB „Mikauta“, į. k. 300610490, Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą.

4.5.                      Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės.

5.       Ieškovės įsitikinimu, tiek atsakovės O. P. reikalavimas nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (3 000,00 Eur) ir atlyginti turtinę žalą (už Automobilio patikrą, registraciją) (485,40 Eur), iš viso – 3 485,40 Eur, tiek Komisijos nutarimas yra nepagrįsti.

6.       Ieškovė pažymėjo, kas atsakovė, įsigydama ginčo Automobilį, puikiai žinojo, kad įsigyja ne naują, o 18 metų senumo Automobilį. Atsakovė taip pat žinojo, kad prieš įsigydama Automobilį ji galinti šį Automobilį papildomai pasitikrinti bet kuriame servise, tačiau to nedarė, nes nutarė neišlaidauti. Ginčo Automobilis Lietuvoje buvo neeksploatuotas, prieš techninės apžiūros praėjimą, buvo patikrintas ir jokių vizualiai didelių trūkumų dėl ko negalima būtų jo eksploatuoti nebuvo. Kad Automobilis buvo tinkamas eksploatacijai, patvirtino ir praeita techninė apžiūra. Dėl smulkų defektų ieškovė nesiginčija, kadangi Automobilis buvo ne naujas, 18 metų senumo, techniškai ir vizualiai tvarkingas. Prieš įsigydama Automobilį atsakovė pretenzijų ieškovės atstovams nereiškė.

7.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad, atsakovei informavus ieškovės atstovus apie laisvumą važiuoklėje, ieškovės atstovai iškarto sureagavo ir nuvyko į apžiūrą. Apžiūros metu buvo jaučiamas laisvumas važiuoklės dalyje, tačiau taip galėjo nutikti, nes ginčo Automobilis prieš tai galėjo būti užsienyje ilgesnį laiką neeksploatuojamas, todėl ir galėjo atsirasti toks laisvumas vienoje iš važiuoklės dalių.

8.       Ieškovė akcentavo, kad nors apžiūrint ginčo Automobilį, ant variklio bloko buvo matomas alyvos (tepalo) parasojimas, likučiai, tačiau šis alyvos buvimas ant variklio bloko buvo nežymus. Kad alyvos (tepalo) buvimas ant variklio bloko buvo nežymus, patvirtina ir ginčo Automobiliui pareita techninė apžiūra, kurios metu techninės apžiūros specialistas net nefiksavo pažeidimo.

9.       Ieškovė taip pat akcentavo, kad atsakovė, prieš varydama Automobilį dar kartą į techninę apžiūrą, apie tai ieškovės atstovų net neinformavo. Taigi ieškovės atstovams nebuvo sudarytos sąlygos dar kartą apžiūrėti ginčo Automobilio bei dalyvauti jo apžiūroje. Taip atsakovė užkirto kelią ieškovės atstovams ginčyti techninės apžiūros sprendimą, kadangi jis akivaizdžiai prieštarauja tos pačios įmonės jau priimtam sprendimui.

10.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė ieškovės atstovams reiškė konkrečias pretenzijas dėl ginčo Automobilio, kurios buvo nei paslėpti defektai, nei tokie, kurie neleistų ginčo Automobilio eksploatuoti. Be to, ieškovės atstovai sutiko tuos defektus pašalinti. Tačiau vėliau sužinoma, kad ginčo Automobilis pakartotinai buvo varomas į techninę apžiūrą ir tuomet jau jam nustatyti net septyni dideli trūkumai. Be to, šiai dienai net nėra žinoma, kokie tie septyni dideli trūkumai, kadangi Komisija ieškovės atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai taip ir nepateikė visos medžiagos. Kitas visiškas nesusipratimas yra tas, kad Komisija savo nutarime nurodė, jog ieškovė esą sutinkanti, kad ginčo Automobilyje buvo paslėpti defektai. Tai visiška netiesa, kadangi tie trūkumai, kuriuos matė ieškovės atstovas kartu su atsakove apžiūrėdamas ginčo automobilį, matėsi iš išorės ir jokių paslėptų defektų nebuvo. Tai visiškai nepagrįstas Komisijos faktinių aplinkybių iškraipymas. Ieškovė niekada netvirtino ir neteigė, kad ginčo Automobilis turėjo paslėptų defektų.

11.       Ieškovės įsitikinimu, atsakovė šioje ginčo situacijoje galimai pasielgė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, t. y., įsigijusi ginčo Automobilį, galbūt būdama prietaringa, jeigu tikrai buvo taip, kaip ji nurodė Komisijai, kad jai važiuojant ginčo Automobiliu jai buvo paskirta bauda už pokalbį telefonu, vėliau ji sugalvojo šį Automobilį gražinti ieškovei. Ieškovės atstovams sutikus pašalinti jos nurodytus trūkumus, ji kategoriškai atsisakė leisti jiems tai padaryti, nors toks atsakovės kategoriškumas buvo niekuo nepagrįstas. Matydama, kad ieškovės atstovai nesutinka atsiimti Automobilio, bet sutinka pašalinti trūkumus, atsakovė suvokdama, kad dėl tokių smulkių trūkumų niekas nepanaikins pirkimo – pardavimo sutarties, ji, galimai susitarusi su jai žinomo serviso darbuotojais, padarė taip, kad prieš nuvažiuojant dar kartą į techninę automobilių apžiūrą, ginčo Automobilis buvo paremontuotas taip, kad po to jam buvo nustatyti net septyni dideli trūkumai. Kitaip sunkiai suvokiama, kad staiga Automobiliui be trūkumų būtų nustatomi net septyni dideli trūkumai. Kad galimai taip ir buvo, patvirtina tas faktas, kadangi atsakovė neinformavo ieškovės atstovų apie ketinimą važiuoti į techninės apžiūros centrą, net ir užsiminusi apie tokį pageidavimą nebuvo paskutinio jų susitikimo metu. Kad nebuvo būtinybės važiuoti į techninės apžiūros centrą patvirtina tai, kad ginčo Automobilis buvo ką tik praėjęs techninę apžiūrą, be to, atsakovės pasirinkto serviso darbuotojai, kuriame buvo apžiūrėtas ginčo Automobilis, taip pat neišreiškė nei minties nei tokios pozicijos.

12.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė:

12.1.                      ginčą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti ir pripažinti pagrįstais atsakovės reikalavimus bei nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovės atsakovei už Automobilį sumokėtus pinigus – 3 000,00 Eur bei patirtus 785,40 Eur nuostolius;

12.2.                      priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. atsakovė ieškovo buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vizualiai apžiūrėjo atsakovo parduodamą automobilį „Hyundai Santa Fe“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tenkino jos poreikius. Atsakovo atstovų buvo informuota, jog Automobilis yra geros techninės būklės ir prieš pardavimą bus praeita jo privaloma techninė apžiūra. 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė atvyko pas ieškovę įgyti Automobilį ir pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija AUTO Nr. 0805 ieškovė pardavė, o atsakovė nuosavybės teise įgijo Automobilį už 3 000,00 Eur kainą. 2022 m. rugsėjo 27 d. po Automobilio įgijimo atsakovė važiuodama iš Kėdainių į Vilnių pradėjo jausti automobilio traukimą į šoną, kas sukėlė įtarimus dėl Automobilio techninės būklės. 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė pastebėjo, jog iš po Automobilio priekio intensyviai laša tepalai. Atlikusi Automobilio registraciją ir gavusi numerius, atsakovė nuvyko į artimiausią automobilių remonto įmonę nustatyti tokio tepalų lašėjimo priežastis. 2022 m. rugsėjo 28 d. atlikus Automobilio patikrą atsakovė buvo informuota, jog Automobilis yra labai blogos techninės būklės ir geriau su juo nevažinėti: laša tepalai iš pavarų dėžės ir variklio, kėbulas kiaurai paveiktas korozijos, šarnyro gedimai ir t.t. Sužinojusi šias aplinkybes, atsakovė susisiekė su ieškovo atstovais ir bandė išspręsti ginčą taikiai, bet nepavyko padaryti. Tokiu būdu atsakovė informavo ieškovo atstovą apie atvykimą 2022 m. spalio 3 d. į Automobilio apžiūrą UAB „Autogila“. 2022 m. spalio 3 d. Automobilio apžiūroje dalyvavo ieškovo atstovas, kuris apžiūrą tam tikrais epizodais filmavo. Apžiūros metu buvo nustatyti Automobilio trūkumai - 1) priekinis kairės pusės vairo traukės antgalis; 2) priekinės kairės pusės stabdžių žarnelės nepritvirtinimas (nėra fiksatoriaus); 3) kardano guolis; 4) priekiniai amortizatoriai rasoja; 5) priekinis kairės pusės apatinis šarnyras; 6) priekiniai apatiniai galiniai svirčių sailenblokai; 7) alyvos pratekėjimai (nemažai); 8) greičio dėžės karteris leidžia (korozija); 9) kėbulo korozija; 10) galinių išilginių svirčių sailenblokai (pavargę). Po trūkumų nustatymo, ieškovo atstovai iš dalies pakeitė savo poziciją ir pradėjo šiuos trūkumus vertinti kaip smulkius, lengvai pašalinamus bei pradėjo daryti atsakovei poveikį, jog ji pristatytų Automobilį, o jie pašalins šiuos trūkumus. Atsakovė nesutiko su tokiu ieškovo pasiūlymu, taigi nepavykus ginčo išspręsti taikiai, 2022 m. spalio 10 d. atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri išnagrinėjusi atsakovės prašymą, 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą kuriuo nutarė atsakovės reikalavimus tenkinti.

14.       Atsakovė pažymėjo, kad siekdama pašalinti galimas abejones ir objektyviai bei nešališkai įvertinti ieškovo atstovų nurodomus argumentus, jog Automobilio trūkumai yra smulkūs, nusprendė kreiptis dėl Automobilio techninės būklės vertinimo sertifikuotoje įmonėje, kuriai Lietuvoje yra suteikta teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą – Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“. 2022 m. spalio 21 d. atlikus Automobilio privalomąją techninės apžiūrą buvo nustatyta, jog Automobilis turi 7 didelius trūkumus (standūs stabdžių sistemos vamzdeliai gale pažeisti arba per daug paveikti korozijos; vairo traukių ir svirčių mechanizme trūksta tvirtinimo, fiksavimo detalių; nėra valytuvo šepečio arba jis turi akivaizdžių defektų; išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; vilkiko arba priekabos elektros jungtis neįrengta, neveikia arba veikia netinkamai; kėbulo arba kabinos statramsčiai nesaugūs (nepatikimi) (dešinė galas, kairė galinį buferį laikančio konstrukcijos paveiktos korozijos); skysčio nuotėkis) ir 4 nedidelius trūkumus, o visa tai pagrindė, jog Automobilio techninė būklė yra netinkama ir Automobilis negali dalyvauti eisme, nes yra techniškai netvarkingas, o tai laikytina esminiu trūkumu. Atsakovė prieš kreipdamasi dėl Automobilio techninės apžiūros atlikimo neinformavo ieškovo, nes neturėjo tokios pareigos. Atsakovė suvokė, jog dėl apžiūros atlikimo kreipiasi ne į privatų asmenį, kuriam vienoka ar kitokią forma galėtų daryti įtaką, o į atitinkamai sertifikuotą ir valstybės kontroliuojamą asmenį, kuris Automobilio būklę įvertins pagal patvirtintas metodikas objektyviai ir nešališkai. Asmenų dalyvavimas tokioje apžiūroje nėra būtinas ir jis negali turėti jokios įtakos tokiai apžiūrai ir jos rezultatams. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovės nurodomo argumento, kad prieš įsigydama Automobilį galėjo jį patikrinti servize, pažymėjo, kad atsakovė, būdama vartotoja ir įgydama Automobilį iš juridinio asmens, kuris verčiasi automobilio prekyba, neturėjo jokio pagrindo suabejoti dėl Automobilio techninės būklės, kuriam dieną prieš tai buvo atlikta privaloma techninė apžiūra ir kuriam iš esmės nėra nustatyta jokių trūkumų. Atsakovė žinojo, jog perka nenaują automobilį, bet visos šios aplinkybės nesudarė jokio pagrindo daryti išvadai, kaip tai teigia ieškovas, jog atsakovė turėjo Automobilį patikrinti prieš įgijimą jos pasirinktame servise.

15.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė teismo tenkinti ieškinį visiškai.

16.       Tripliku atsakovė prašė ginčą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti ir pripažinti pagrįstais atsakovės reikalavimus bei nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovo atsakovei už automobilį sumokėtus pinigus – 3 000,00 Eur bei patirtus 785,40 Eur nuostolius.

17.       Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir argumentus. 

18.       Teismo posėdžio metu liudytojas V. Z. nurodė, kad pirkėja (atsakovė) atvyko šeštadienį, apžiūrėjo Automobilį, paprašė praeiti techninę apžiūrą. Automobilis techninės apžiūros iš pirmo karto nepraėjo, tik iš antro karto. Praėjus techninę apžiūrą, paskambino atsakovei, kuri atvažiavo, sumokėjo sutartus 3 000,00 Eur už Automobilį, ir jį pasiėmė. Pažymėjo, kad prieš parduodant Automobilį, jo variklis buvo neplautas. Dėl viešai prieinamų atsiliepimų apie ieškovės įmonę paaiškino, kad per metus įmonė parduoda apie 200 automobilių, todėl pasitaiko nesusipratimų, tačiau viską išsisprendžia. Pažymėjo, kad automobiliai nėra nauji. Ginčo Automobilio pardavimo metu – defektų, nurodytų UAB „Tuvlitos“ išvadoje, nebuvo. Liudytojas nurodė, kad Automobilio defektavime dalyvavo pats. Paaiškino, kad Automobilio rėmas nebuvo prarūdijęs, prarūdijimai buvo buferio apačioje, jo sutvarkymas – 50,00 – 100,00 Eur. Pažymėjo, kad pirkėjai buvo pasiūlyta trūkumus pašalinti, be to jie nebuvo paslėpti. Atsakant į klausimą, ar galėjo minėti defektai atsirasti per 3 savaites nuo Automobilio pardavimo, paaiškino, kad daugiau pravažiavus tepalų rasojimas atsirasti galėjo. Dėl šarnyro defekto pasisakė, kad per techninę apžiūrą kontrolierius galėjo jo nepastebėti. Dėl išmetimo sistemos nurodė, kad važiavimo metu laikiklis galėjo nutrūkti. Skysčio nuotėkis, anot liudytojo, taip pat galėjo atsirasti, nes iš viršaus truputį tepalo matėsi. Dėl vairo ir žibinto defektų liudytojas negalėjo nieko pasakyti. Dėl gesintuvo nurodė, kad parduodant Automobilį jis neprivalomas. Dėl stabdžių paaiškino, kad vamzdeliai negali surūdyti per 3 savaites. Nurodė, kad vilkimo jungtis, kai tikrino, veikė. Patikino, kad ieškovė neįtakojo techninės apžiūros, kai Automobilis ją praėjo pirmą kartą (iki pardavimo atsakovei).

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sąlygų bei pardavėjo pareigos atskleisti duomenis apie parduodamą transporto priemonę ir jos trūkumus 

19.       CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

20.       Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

21.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

22.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

24.       Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 29 punktas).

25.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė O. P. įsigijo iš ieškovės UAB „Mikauta“ transporto priemonę Hyundai Santa Fe, VIN (duomenys neskelbtini), 2004 m. gamybos už 3 000,00 Eur. Tai patvirtina byloje esanti PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitas bei kiti byloje esantys įrodymai. Bylos duomenimis, ieškovė, įsigijusi Automobilį, kreipėsi į ieškovę nurodydama, jog Automobilis sugedo (2022 m. rugsėjo 29 d. elektroninis laiškas). Atsakovė taip pat prašė ieškovės atsiimti parduotą Automobilį, t. y. nutraukti sutartį bei taikyti restituciją, tačiau ieškovė nesutiko, siūlė defektus sutvarkyti savo sąskaita. Bylos duomenimis, atsakovė 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją su reikalavimu nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (3 000,00 Eur) bei atlyginti turtinę žalą (už Automobilio patikrą, registraciją, teisinės pagalbos išlaidas) (785,40 Eur), iš viso – 3 785,40 Eur. Komisija atsakovės reikalavimus patenkino (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas). Ieškovė, nesutikdama su Komisijos nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti atsakovės reikalavimus, kuriuos tenkino Komisija, nepagrįstais.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

27.       Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

28.       Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. UAB „Autogaila“ ir 2022 m. spalio 21 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaitos matyti, kad Automobiliui buvo nustatyti šie defektai: 1) priekinis kairės pusės vairo traukės antgalis; 2) priekinės kairės pusės stabdžių žarnelės nepritvirtinimas (nėra fiksatoriaus); 3) kardano guolis; 4) priekiniai amortizatoriai rasoja; 5) priekinis kairės pusės apatinis šarnyras; 6) priekiniai apatiniai galiniai svirčių sailenblokai; 7) alyvos pratekėjimai (nemažai) 8) greičių dėžės karteris leidžia (korozija); 9) kėbulo korozija; 10) galinių išilginių svirčių sailenblokai (pavargę) (2022 m. rugsėjo 29 d. UAB „Autogaila“ Automobilio priėmimo-perdavimo aktas, Serviso užsakymas-sutartis). Iš byloje pateikto 2022 m. spalio 21 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 001-2273174 matyti, kad Automobiliui nustatyti šie trūkumai: 1) standūs stabdžių sistemos vamzdeliai. Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos (gale); 2) trūksta vairo mechanizmo tvirtinimo, fiksavimo detalių (kairė priekis); 3) nėra valytuvo šepetėlio arba jis turi akivaizdžių defektų; 4) vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys) neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai; 5) išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; 6) kėbulo arba kabinos statramsčiai nesaugūs (nepatikimi) (dešinė galas, kairė galas galin. Buferio laikančios konstrukcijos paveiktos korozijos); 7) skysčio nuotėkis; 8) priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai); 9) trikampis avarinio sustojimo ženklas. Nėra arba nesukomplektuotas, trūksta dalių; 10) gesintuvas; 11) pirmosios pagalbos rinkinio nėra, nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų. Taigi iš minėtos ataskaitos matyti, kad dėl Automobilio techninės būklės jis negali būti eksploatuojamas.

29.       Iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų, kuriuose filmuojamas ant specialių staklių pakeltas Automobilis, taip pat matyti Automobilio defektai: alyvos nuotėkis, korozija, važiuoklės dalių laisvumas ir kt. Taigi minėti įrodymai paneigia ieškovės teiginius apie tai, jog Automobiliui nustatyti defektai laikytini smulkiais ir jis gali būti eksploatuojamas.

30.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė (pirkėja) šioje byloje tinkamai įgyvendinimo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio, esminius kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra įmanoma. Tuo tarpu teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė to, jog ji pardavė atsakovei tinkamos kokybės automobilį, kad automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl atsakovės kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad atsakovė, kaip vidutinė ir atidi pirkėja, turėjo žinoti apie galimą parduodamo daikto trūkumą.

31.       Ieškovė teigė, kad parduodamas automobilis buvo tinkamos techninės būklės, jo techninė apžiūra galiojo iki 2024 m., apie jokius esminius automobilio trūkumus ji nežinojo, be to, Automobilio defektai nebuvo paslėpti, jie buvo akivaizdžiai matomi, smulkūs ir jų pašalinimas nereikalavo didelių išlaidų, todėl atsakovė negali remtis tuo, jog automobilis buvo parduotas su esminiais kokybės trūkumais.

32.       Teismas, vertindamas šiuos ieškovės argumentus, pažymi, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (kaip nagrinėjamu atveju, praėjus vos porai dienų), svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

33.       Pažymėtina tai, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas).

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

35.       Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

36.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad šiuo atveju negalėjimas automobilį naudoti pagal paskirtį yra nulemtas tokių trūkumų, dėl kurių automobilis neeksploatuotinas ir kurių be specialių tam skirtų priemonių nėra galimybės pastebėti, neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, apžiūrėjusi įsigyjamą iš ieškovės automobilį, visgi turėjo realią galimybę nustatyti esminius automobilio gedimus jo įsigijimo metu, taigi ir prisiimti riziką už automobilio trūkumus praėjus vos porai dienų po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

37.       Nors atsakovė nurodo, kad automobilis buvo tinkamos techninės būklės, jo techninė apžiūra galiojo iki 2024 m. ir ji apie tai, kad automobilis neeksploatuotinas, nežinojo, tačiau pastebėtina, kad šios aplinkybės neatleidžia pardavėjo (ieškovės) nuo atsakomybės ir/ar jos nesumažina pardavus netinkamos kokybės daiktą.

38.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovės iš ieškovės 2022 m. rugsėjo 27 d. įsigyto naudoto automobilio techninė apžiūra galiojo dar iki 2024 m., savaime nelemia to, kad automobilis buvo tinkamos kokybės būtent jo pardavimo atsakovei dieną.

39.       Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas). Taigi tai, ar šiuo atveju atsakovė žinojo ar ne apie esminius automobilio trūkumus ginčo atveju teisinės reikšmės neturi ir neleidžia kitaip vertinti pardavėjo atsakomybės netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju.

40.       Teismas pažymi, kad šiuo atveju būtent ieškovė, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą atsakovei. Atsakovė jai priskirtą įrodinėjimo pareigą įvykdė, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje buvo nustatytas esminiai automobilio trūkumų faktas, dėl kurių automobilis neeksploatuotinas (žr. sprendimo 28 p.). Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad automobilio gedimo priežastis, kaip nurodė ieškovė, buvo atsakovės nesąžiningas elgesys – esą galimai ji pati ar jos prašomame servize darbuotojai atsuko varžtus ar atliko kitus veiksmus, kad Automobilyje atsirastų defektai, tikslu ieškovei susigrąžinti pinigus. Šie ieškovės argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o tėra deklaratyvūs ieškovės samprotavimai (CPK 178 straipsnis).

41.       Kaip nurodė liudytojas V. Z., kuris dalyvavo automobilio atsakovei pardavime ir atliekant pirmą techninę apžiūrą, pirmą kartą atliekant automobilio techninę apžiūrą, kontrolierius galėjo nepastebėti kai kurių trūkumų. Teismo vertinimu, juolab jų negalėjo pastebėti atsakovė.

42.       Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovei perduotas Automobilis buvo perduotas netinkamos kokybės su paslėptais defektais. Konstatuotina, kad atsakovė negalėjo išoriškai apžiūrėdama Automobilį pamatyti visų defektų, kurie nurodyti UAB „Autogaila“ priėmimo-perdavimo akte, o atsakovės pasitikėjimą ieškove ir pasirinkimą prieš Automobilio pirkimą jo netikrinti servize, teismo vertinimu, lėmė visiškai suprantamos aplinkybės – prieš Automobilio įsigijimą, jis praėjo privalomąją techninę apžiūrą, todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog Automobilis yra tinkamos būklės jo eksploatacijai. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės pasirinkimo netikrinti Automobilio servize prieš jo įsigijimą negalima vertinti kaip nerūpestingo pirkėjo elgesio. Be to, teismas įvertina tai, kad Automobilis, antrą kartą apžiūrėtas privalomosios techninės apžiūros specialistų, įvertintas kaip neatitinkantis privalomųjų reikalavimų, taigi netinkamas eksploatuoti (2022 m. spalio 21 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita).

43.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant konstatuotam automobilio trūkumų faktui – automobilis dėl gedimų neeksploatuotinas, ieškovei neįrodžius, kad ji pardavė tinkamos kokybės daiktą ir ji nėra atsakinga dėl automobilio gedimo priežasčių (šioms priežastims apskritai esant nenustatytoms), darytina išvada, kad atsakovė įrodė, kad jos įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad ji neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus.

44.       Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti šalinančias/mažinančias jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę aplinkybes (kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės). Dėl šių priežasčių yra pagrindas šioje byloje taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teisių gynybą, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

Dėl vartotojo teisių, kai prekė yra netinkamos kokybės

45.       CK 6.3641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta vartotojo teisė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu prekės trūkumas yra esminis.

46.       Teismų praktikoje nurodoma, kad daikto trūkumas galėtų būti laikomas esminiu, jeigu apskritai nebūtų įmanomas tokio trūkumo pašalinimas arba, jeigu ir įmanomas, trūkumo pašalinimas reikalautų didelių darbo ir laiko sąnaudų, kas ilgam laiko tarpui atimtų iš pirkėjo galimybę naudoti daiktą pagal jo paskirtį, arba jeigu trūkumo šalinimas iš esmės pakeistų daiktą ar būtų nustatytos kitos aplinkybės, dėl kurių neproporcingai būtų ribojamos pirkėjo (vartotojo) teisės, įgytos pagal sutartį ir saugomos įstatymų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1664-585/2016).

47.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Automobilis buvo perduotas netinkamos kokybės, t. y. nustatyti esminiai trūkumai, dėl ko Automobilis negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį - dalyvauti eisme. Tokia situacija, priešingai nei tvirtina ieškovė, neleidžia pripažinti, jog atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas ar pažeidžia atsakovo teises. Ieškovei nurodant, kad galimi defektai yra pašalinami minimaliomis sąnaudomis, situacija, kai transporto priemonės sutarties nutraukimo bei restitucijos yra siekiama išvengti, papildomai pagrindžia vertinimą, kad taikoma atsakovės teisių gynimo priemonė nėra neproporcinga ar neteisinga. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-152-425/2023). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas nutraukti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.3641 straipsnis).

48.       CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.

49.       Nutraukus automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties šalys yra grąžinamos į ikisutartinių santykių buvusią padėtį, t. y. nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių yra taikoma restitucija. Pritaikius restituciją, ginčo šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, t. y. atsakovei grąžintini už automobilį sumokėti pinigai, o automobilis grąžintinas ieškovei.

Dėl nuostolių priteisimo

50.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

51.       Šiuo atveju ieškovė, parduodama atsakovei Automobilį, nutylėjo esminius defektus, dėl ko atsakovė ne tik negali naudotis Automobiliu pagal tiesioginę jos paskirtį, bet taip pat jau patyrė 785,40 Eur nuostolių, kuriuos patyrė už po Automobilio įgijimo atliktą jo privalomą registraciją viešajame registre (už tai atsakovė sumokėjo 433,88 Eur registracijos mokestį), už Automobilio patikrą (UAB „Autogila“ atsakovė sumokėjo 30,10 Eur), už UAB „Tuvlita“ atliktą apžiūrą (už tai atsakovė sumokėjo 25,40 Eur), taip pat Advokato teisinei pagalbai apmokėti už ginčo sprendimą ikiteismine tvarka Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (atsakovė už tai sumokėjo 300,00 Eur).

52.       Teismas, įvertinęs patirtų atsakovės nuostolių pagrįstumą bei remdamasis byloje esančiais įrodymais, tenkina atsakovės reikalavimą dėl 785,40 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovės (CK 6.3641 straipsnio 7 dalis, 6.221 straipsnio 2 dalis).

53.       Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys atmestinas, atsakovės reikalavimai tenkintini visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54.       Atsakovė byloje turėjo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisines paslaugas. Tai pagrindžia byloje esanti sąskaita Nr. 2023-0006 ir mokėjimo nurodymas. Ieškinį atmetus bei tenkinus atsakovės reikalavimus, ši suma priteistina atsakovės naudai iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55.       Teismas byloje turėjo 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Nutraukti atsakovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikauta“, j. a. k. 300610490, 2022 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

Įpareigoti atsakovę O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mikauta“, j. a. k. 300610490, automobilį „Hyundai Santa Fe“, VIN (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikauta“, j. a. k. 300610490, už automobilį sumokėtus 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) ir atlyginti patirtus 785,40 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 40ct) nuostolius.

Priteisti atsakovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikauta“, j. a. k. 300610490, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikauta“, j. a. k. 300610490, 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

 

Teisėja                 [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]        Indrė Savkinienė