Civilinė byla Nr. e2-1272-600/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20630-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,
sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei, Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovės užsienio bendrovės „Balcia Insurance SE“, veikiančios per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, atstovui teisininkui M. J.,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei užsienio bendrovei „Balcia Insurance“ SE, veikiančiai per „Balcia Insurance“ SE Lietuvos filialą, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 2 266,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 15,27 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1 Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 8 d. 15.02 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo nagrinėjama eismo įvykio medžiaga ir 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta motyvuojant tuo, kad policijos pareigūnams nepavyko gauti objektyvių duomenų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš eismo įvykio dalyvių kaltę, kas lėmė, kad nėra galimybės konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus.
1.2 Eismo įvykio metu ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių (Kasko) draudimu, todėl gavusi iš draudėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Freor LT“ prašymą pradėjo žalos administravimo veiksmus. Ieškovė, vadovaudamasi draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2018 m. vasario 13 d. redakcija, galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.). Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė pagal remonto sąmatą, UAB „Moller Auto Vilnius“ sąskaitą faktūrą apskaičiavo, kad jos apdraustos transporto priemonės remonto kaina sudaro 2 881,01 Eur ir, atskaičiusi 115,00 Eur nuostolio sumą ir 500,00 Eur besąlyginę išskaitą, išmokėjo savo draudėjai 2 266,00 Eur draudimo išmoką.
1.3 Eismo įvykio dalyviams neužpildžius eismo įvykio deklaracijos ir policijos pareigūnams nenustačius eismo įvykio kaltininko, ieškovė žalos administravimo procese ėmėsi veiksmų, siekdama nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis. Ieškovės žalų tyrimo ekspertas inžinierius R. L. 2020 m. gruodžio 22 d. ekspertinėje pažymoje padarė išvadą, kad techniniu požiūriu galima teigti, kad pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo junginio–vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. HR 246, vairuotojo U. S. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 101 ir 107 straipsniams.
1.4 Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė gera valia žalos neatlygino.
1.5 Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas už nesumokėtą žalos atlyginimo sumą, skaičiuojamas už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. gruodžio 18 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos.
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti.
2.1 Nurodo, kad 2020 m. spalio 27 d. gavusi ieškovės regresinę pretenziją Nr. R0002505516, atsakovė pateikė ieškovei sprendimą atsisakyti tenkinti pretenziją, nes ištyrusi eismo įvykio aplinkybes atsakovė nenustatė, kad jos draudėjas pažeidė KET ar įstatymų imperatyviąsias normas, nes draudėjas, išvažiuodamas į pagrindinį kelią, rodė dešiniojo posūkio signalą, įsitikino, kad tai daryti saugu, ir pradėjo posūkio manevrą į dešinę. Taip pat atsakovė atsižvelgė į tai, kad draudėjo valdoma transporto priemonė buvo didelių gabaritų, todėl, prieš atlikdama manevrą į dešinę, turėjo užimti padėtį toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o draudėjui atliekant posūkio manevrą į dešinę, transporto priemonė „VW Passat“ įvažiavo į tarpą tarp atsakovės draudėjo transporto priemonės ir dešiniojo kelkraščio, tokiais savo veiksmais sutrukdydama atsakovės draudėjui saugiai atlikti posūkio manevrą, pažeisdama KET 9, 128 punktų reikalavimus ir sukeldama žalą savo valdomai transporto priemonei, nors turėjo suprasti, kad įvažiavimas tarp didelių gabaritų transporto priemonės ir dešiniojo kelkraščio kelia grėsmę eismo saugumui.
2.2 Transporto priemonės „VW Passat“ vairuotojos paaiškinime nurodyta, kad ji „nesuprato“ ar vilkikas ruošiasi sukti į dešinę, tačiau tai nereiškia, kad vilkiko vairuotojas nerodė dešiniojo posūkio signalo. Vairuotojos „nesupratimas“ šiuo atveju reiškia nepamatymą ar nepastebėjimą. Atsakovei nėra aišku, kodėl 2020 m. balandžio 20 d. Vyriausiojo policijos komisariato nutarime ir vairuotojos paaiškinime nurodytos aplinkybės skiriasi ir nutarime jau nurodoma, kad vilkiko vairuotojas nerodė posūkio signalo. Ši išvada yra niekuo neparemta ir prieštarauja vairuotojos paaiškinimams apie eismo įvykio aplinkybes.
2.3 Ieškovės išsiųstame 2018 m. sausio 8 d. pranešime nukentėjusios transporto priemonės savininkei nurodoma, kad ieškovė taikys 115,00 Eur išskaitą ir papildomai išskaičiuos iš atlygintinos sumos 500,00 Eur. Draudimo veiklos praktikoje dažnu atveju franšizė (besąlyginė išskaita) yra netaikoma draudėjams tais atvejais, kai draudėjas yra neatsakingas už sukeltą žalą, nes draudikas įgyja reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį ir gali atgauti visą žalos sumą iš atsakingo asmens. Ieškovės ir jos draudėjai sudarytai draudimo sutarčiai galiojo Transporto priemonių taisyklių Nr. 021, patvirtintų ieškovės Draudimo rizikos vertinimo komiteto, 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 11. Pagal minėtų Taisyklių 9.11.3.2 punktą, jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, netaikomas reikalavimas dėl besąlyginės išmokos. Nagrinėjamu atveju ieškovė išskaičiavo besąlyginę išskaitą, kas reiškia, kad ieškovė suprato, kad išmokėjusi savo draudėjai draudimo išmoką, ji neturės regreso teisės į atsakovę.
2.4 Ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą dėl reikalavimų iš draudimo teisinių santykių, nes žalą ieškovė patyrė 2018 m. sausio 19 d., kai ji atliko mokėjimą UAB „Moller Auto Vilnius“, o nuo šios dienos iki ieškinio pateikimo praėjo ilgesnis laiko tarpas, nei 1 metai.
2.5 Iš atsakovės neturėtų būti priteistos kompensacinės palūkanos. Ieškovės regresinė pretenzija buvo pateikta 2020 m. sausio 27 d., joje buvo nurodytas 15 kalendorinių dienų apmokėjimo terminas, tačiau šalių susirašinėjimas ir ginčo sprendimas vyko iki 2020 m. gruodžio 18 d., kai atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją. Pastebėtina, kad ieškovė pretenziją atsakovei pateikė neturėdama ją pagrindžiančių dokumentų, nes ekspertinę pažymą Nr. 1934436 ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. gruodžio 28 d., t. y. jau po atsakovės pateikto atsisakymo apmokėti ieškovės pretenziją.
3. Teismo posėdžio metu
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
4. Byloje kilo ginčas tarp draudikų dėl žalos atlyginimo draudikui reikalaujant atlyginti žalą draudėjui išmokėjus draudimo išmoką pagal savanorišką transporto priemonių (Kasko) draudimą.
5. Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini), prie degalinės VIADA apie 15:00 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė lengvasis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. B., ir vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas U. S. (Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 4 d. pažyma, t. 1., b. l. 29-30). Policijos pažymoje nurodyta, kad vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, įvykį tiria Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnai.
6. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. ROIK: 07-17-9462181 nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (e/b. t. 1, b. l. 33-34). Nutarime nurodyta, kad eismo įvykio liudytojų nėra, vairuotojų paaiškinimai prieštaringi, eismo įvykio vietos degalinėje VIADA esančios vaizdo kameros nesiekia, todėl nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, nėra pagrindo kurio nors dalyvio parodymus vertinti kaip teisingesnius, objektyvių duomenų spręsti, kad yra nustatytas administracinio nusižengimo faktas, nėra. Nutarime nurodyta, kad vairuotojas U. S. paaiškino, kad jis vairuodamas transporto priemonių junginį išvažiavo iš degalinės VIADA ir ketindamas sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo pravažiavime užėmęs kairę padėtį, nes dėl transporto priemonės gabaritų, iš dešinės padėties pasukti negalėtų; dešinėje, jo atžvilgiu, jokių transporto priemonių nebuvo; kai (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantis transportas pravažiavo, jis pažiūrėjo į dešinį veidrodį ir įsitikino, kad jam iš dešinės nieko nėra ir pradėjo važiuoti ir sukti į dešinę, dešinysis posūkio signalas buvo įjungtas visą laiką; kai transporto priemonės junginio priekis jau buvo antroje eismo juostoje ((duomenys neskelbtini) gatvėje), jis išgirdo garsinį signalą ir iš karto sustojo; paaiškėjo, kad į laisvą tarpą, dešinėje transporto priemonių junginio pusėje įvažiavo automobilis VW ir buvo kliudytas puspriekabe. Nutarime nurodyta, kad vairuotoja A. B. paaiškino, kad vairuodama automobilį VW išvažiavo iš degalinės VIADA, pamatė, kad prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę stovi transporto priemonių junginys, kuris, pasak, vairuotojos, stovėjo priešpriešiniam eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusėje, posūkio signalo nerodė, todėl nebuvo aišku, kodėl jis taip stovi; ji privažiavo, sustojo šalia puspriekabės, dešinėje pusėje; staiga transporto priemonių junginys pradėjo važiuoti ir kliudė VE visą kairįjį šoną (t. 1, b. l. 33).
7. Policijos pareigūnams 2017 m. gruodžio 8 d. pateiktame paaiškinime vairuotoja A. B. nurodė, kad „<...vilkiko posūkio rodančio nemačiau, atsistojau į pirmą juostą prie kelkraščio, kada galėsiu pasukti į dešinę. Ar vilkikas sugedę, ar ruošiasi kokiam manevrui, ar šiaip stovi, nesupratau...>“ (t. 1, b. l. 41).
8. Vilkiko vairuotojas policijos pareigūnams 2017 m. gruodžio 8 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad tą dieną vairavo bendrovei UAB „Girteka“ priklausantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. HR246; privažiavo (duomenys neskelbtini) esančią sankryžą norėdamas pasukti į dešinę; tuo metu automobilių sankryžoje nebuvo, sukdamas į dešinę įsitikinau, kad iš dešinės ir iš kairės kliūčių nėra; pažiūrėjęs į dešinį veidrodį, nieko nepastebėjo, sukdamas buvo įjungęs dešinį posūkio signalą, jis veikė; tuo metu išgirdo garsinį signalą ir sustojo, dešiniajame veidrodyje nieko nebuvo matyti, buvo akloji zona, išlipęs pamatė stovintį automobilį VW.
9. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų (t. 1, b. l. 6-8) matyti, kad eismo įvykis įvyko ties išvažiavimu, ties kuriuo stovi kelio ženklai – ženklas, žymintis važiavimo kryptį, ir įspėjamasis ženklas „Duoti kelią“. Abi transporto priemonės pasisukusios transporto priemonių korpusais į dešinę pusę. Tarp vilkiko ir dešinės pusės kelkraščio yra tarpas, kuriame yra automobilis VW. Vizualiai vertinant nuotraukoje užfiksuotas transporto priemones matyti, kad tarp automobilio VW ir dešinės pusės kelkraščio ant važiuojamosios dalies nėra laisvos vietos, t.y. lengvojo automobilio dešinės pusės ratai yra visai šalia kelkraščio trinkelių. Tarp lengvojo automobilio ir vilkiko puspriekabės esantis tarpas vizualiai vertinant iš nuotraukų yra labai mažas; eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tarp lengvojo automobilio dešinės pusės priekinio rato ir posūkio išlenkimo trajektorijos yra 10 cm, o tarp automobilio dešinės pusės galinio rato ir kelkraščio krašto (trinkelės) – 30 cm (t. 1, b. l. 37).
10. Ieškovės žalų tyrimo ekspertas inž. R. L. 2020 m. gruodžio 22 d. ekspertinėje pažymoje Nr. 1934436 nurodė, kad duotoje kelio situacijoje automobilio VW Passat vairuotoja, laikydamasi kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir važiuodama pro kairiau stovintį transporto priemonių junginį esant pakankamam saugiam atstumui iki jo, Kelių eismo taisyklių reikalavimus įvykdė; bet kokiu atveju nepriklausomai nuo signalo, kurį rodė junginys, šio vairuotojas, pajudėdamas iš vietos, neturėjo važiavimo pirmumo teisės priešų ją (Kelių eismo taisyklių 87, 101 punktų reikalavimai); junginio vairuotojas, vykdydamas Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus, kai dėl junginio gabaritų negalėjo pasukti iš kraštinės padėties, galėjo sukti ir atsitraukęs nuo jos, tačiau tik įsitikinęs, kad tai nekliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams; eksperto vertinimu, techniniu požiūriu galima teigti, kad pagrindine šios eismo įvykio kilimo sąlyga buvo junginio vairuotojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių 87, 101, 107 punktų reikalavimams.
11. Ieškovė buvo apdraudusi lengvojo automobilio VW PASSAT, priklausančio uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „FREOR LT“, valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių (Kasko) draudimu ir apsauga galiojo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 16-20).
12. Eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės - vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo drausta pagal 2017 m. gegužės 22 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2018 m. liepos 6 d.
13. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius 2266,00 Eur dydžio draudimo išmokos paskaičiavimą ir išmokėjimą, atėmus 115 Eur dydžio išskaitos sumą ir 500,01 Eur PVM (t. 1, b. l. 23-27).
14. Byloje kilus ginčui dėl eismo įvykio aplinkybių, t.y. kurios transporto priemonės valdytojo veiksmai buvo tiesiogine priežastimi eismo įvykiui kilti, šalims atsisakius naudotis išaiškinta proceso teise prašyti skirti byloje ekspertizę (CPK 212 straipsnis), teismas vadovaujasi civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
15. Išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus konstatuotina, kad nors transporto priemonių vairuotojų paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių, kaip nurodė policijos pareigūnai priimtame nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, yra prieštaringi, tačiau teismas konstatuoja, kad taro vairuotojų paaiškinimų nėra prieštaravimo, kad vilkiko vairuotojas jau buvo prie išvažiavimo iš degalinės ties kelio ženklu, rodančiu važiavimo kryptį į dešinę ir įspėjamuoju ženklu duoti kelią, kai prie išvažiavimo iš degalinės pajudėjo lengvojo automobilio VW valdytoja (vairuotojos A. B. paaiškinimai kelių policijos pareigūnams) (LR CPK 12, 178, 179, 185, 186, 187 straipsniai). Be to, kaip matyti, lengvojo automobilio valdytoja privažiavo prie transporto priemonių junginio, kuris yra didesnių gabaritų nei jos valdoma transporto priemonė ir junginys užstojo jai matomumą saugiam manevrui lengvąja transporto priemone atlikti kelio ženklui vienintele leidžiama kryptimi į dešinę.
16. Toliau vairuotojų paaiškinimus teismas vertina analizuodamas juos Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytų reikalavimų prasme. Atsakovė ginasi teigdama, kad ieškovės drausto automobilio valdytoja nesilaikė KET 9, 128 punktuose įtvirtintų reikalavimų. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 128 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Ieškovė teigia, kad atsakovės draustos transporto priemonės valdytojas pažeidė KET 87, 101, 107 punktuose įtvirtinus reikalavimus. KET 87 punkte nurodyta, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 107 punkte nurodyta, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
17. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad junginio vairuotojas būtų atlikęs persirikiavimo manevrą, keitęs važiavimo (judėjimo) kryptį (abu eismo įvykio vairuotojai apie tai nenurodo, policijos pareigūnai tokių aplinkybių taip pat nenustatė), todėl teismas kritiškai vertina ieškovės eksperto nurodytą teiginį apie KET 101 punkte numatytų reikalavimų taikymo pagrįstumą ginčo situacijoje, teismui atkreipiant dėmesį į tai, kad išvažiavimas iš degalinės ginčo vietoje pagal kelio ženklus buvo galimas tik viena kryptimi – į dešinę. Be to, pati lengvojo automobilio vairuotoja nurodė, kad ji matė, kad junginys buvo sustojęs, kai ji norėjo išvažiuoti iš degalinės, bet nesuprato junginio vairuotojų veiksmų – ar junginys stovėjo, ar buvo sugedęs, ar ruošėsi kokiam manevrui. Nurodytus lengvojo automobilio vairuotojos paaiškinimus teismas vertina KET 150 ir 151 punktuose nurodytų reikalavimų kontekste. KET 150.15 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai; o KET 151 punkte nurodyta, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu ketinama sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte. Ginčo atveju lengvosios transporto priemonės vairuotoja, paaiškinimuose nurodydama „<...vilkiko posūkio rodančio nemačiau, atsistojau į pirmą juostą prie kelkraščio, kada galėsiu pasukti į dešinę. Ar vilkikas sugedęs, ar ruošiasi kokiam manevrui, ar šiaip stovi, nesupratau...>“ nenurodė, kad buvo įjungtas junginio avarinis signalas ar pastatytas avarinio sustojimo ženklas. Kada (kuriuo momentu) vairuotoja privažiavo eismo įvykio schemoje pažymėtoje vietoje (t.y. ar tuo metu, kai vilkikas pajudėjo manevrui į dešinę užbaigti, ar dar iki junginio pajudėjimo) neaišku, nes byloje tokios informacijos nėra, o liudytoja atsisakė vykti į teismo posėdį apklausai, policijos pareigūnai tokios informacijos taip pat nenustatė. Tai sąlygoja išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad VW vairuotoja jau stovėjo eismo įvykio vietos schemoje pažymėtoje vietoje, kai junginys pajudėjo, o ne privažiavo tuo pačiu metu, kai junginys pradėjo judėti tikslu užbaigti manevrą. Teismo vertinimu, nesant įrodymų, patvirtinančių VW vairuotojos teiginius, kad ji privažiavo (įvažiavo į tarpą tarp junginio ir kelkraščio) ir tada sustojo, laukdama, kol junginys pravažiuos, labiau tikėtina išvada, įvertinus fotonuotraukose ir eismo įvykio schemoje užfiksuotas transporto priemonių padėtis, kad VW vairuotoja privažiavo tuo pačiu metu, kai junginys pradėjo judėti ir transporto priemonių vieta schemoje užfiksuota jų kontakto metu, nes priešingu atveju nepaneigta galimybė, kad VW vairuotojai nebuvo būtinybės sustoti toje vietoje, kurioje ji užfiksuota eismo įvykio schemoje ir ji galėjo ir turėjo realią galimybę tęsti manevrą link zonos (visiško išvažiavimo į greitėjimo juostą), kurioje vilkiko puspriekabė, baigiant vilkikui manevrą, nebūtų jos kliudžiusi pagal junginio važiavimo trajektoriją. Tuo tarpu pagal VW vairuotojos paaiškinimą, kad ji privažiavo prie junginio ir sustojo taip, kaip pavaizduota eismo įvykio schemoje sąlygotų išvadą, kad ji tokiais savo veiksmais sukėlė didelį pavojų sau, sustojusi toje vietoje prie didelių gabaritų transporto priemonių junginio ir užimdama vietą, kurioje jai užstotas matomumas pagrindiniu keliu, o išvažiavimo ir toje vietoje yra tik viena greitėjimo juosta išvažiuojant į pagrindinį kelią.
18. Be to, VW vairuotojos paaiškinimus įvertinus KET 101 ir 107 punktuose numatytų reikalavimų prasme, darytina išvada, kad VW vairuotoja, nebūdama tikra transporto priemonių junginio valdytojo atliktinais veiksmais (kaip ji pati nurodė, kad nesuprato, ką ruošiasi daryti vairuotojas), neturėdama galimybės įsitikinti savo planuojamo atlikti manevro saugumu (išvažiuoti iš degalinės atliekant manevrą į dešinę), pati nesilaikė nurodytų reikalavimų. Pažymėtina tai, kad transporto priemonės junginys buvo pasisukęs pagrindinio kelio atžvilgiu į dešinę, avarinio signalo nerodė, įspėjamųjų ženklų, rodančių avarinę junginio būklę, pastatyta nebuvo, todėl lengvojo automobilio vairuotojos pateiktas paaiškinimas vertinamas kritiškai, jis nepaaiškinamas elementaria logika, įvertinant, kad kitokia važiavimo kryptimi išvažiuoti iš degalinės neleido kelio ženklai, be to, buvo ne tik kelio ženklas, rodantis važiavimo kryptį, bet ir įspėjamasis ženklas, reikalaujantis duoti kelią. Tam, kad lengvojo automobilio vairuotoja galėtų įvykdyti kelio ženklų reikalavimus, ji turėjo įsitikinti savo atliekamo manevro saugumu, o matomumo lauką jai užstojo transporto priemonių junginys, kuriam pagal KET 107 punkto reikalavimus ginčo situacijoje buvo reikalingas papildomas plotas saugiam manevrui atlikti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kai junginio vairuotojas, ketindamas atlikti išvažiavimą į dešinę KET 107 punkte nurodyta tvarka užėmė schemoje pavaizduotą padėtį, tai padarė taisyklėse nustatyta tvarka, nes jis jau stovėjo prie pagrindinio kelio, t.y. buvo paruošęs junginį manevrui į dešinę atlikti. Tokią išvadą sąlygoja VW vairuotojos paaiškinimai, kad junginys jau stovėjo, jo vieta po kontakto iš esmės nesikeitė, nes junginio vairuotojui vos pradėjus judėti, jis išgirdo garsinį signalą ir karto sustojo. Kitoks nurodytų aplinkybių aiškinimas prieštarautų KET reikalavimams, prezumpcijai, kad vairuotojai žino kelių eismo taisyklių reikalavimus ir elementariai logikai elgtis saugiai ir atsargiai. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškovė pagal pateiktus į bylą įrodymus neperkėlė atsakovei įrodinėjimo naštos ir atitinkamai neįrodė, kad atsakovės draustos transporto priemonės valdytojo veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Dėl nurodyto ieškinys atmetamas, ieškovei neįrodžius atsakovės draustos transporto priemonės valdytojo kaltės dėl ginčo eismo įvykio, todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (vairuotojo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio) buvimo (CK 6.245-6.249 straipsniai).
19. Atitinkamai, teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo svarstyti eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų mišrios kaltės klausimo (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.297 straipsnis).
20. Kiti šalių nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
21. Netenkinus iš esmės reikalavimo dėl žalos atlygimo dėl ieškinio senaties teismas atskirai nepasisako, taip pat dėl išvestinių reikalavimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 8,96 Eur, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, į valstybės biudžetą 8,96 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Kasimovienė