Civilinė byla Nr. e2A-35-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05725-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Project EU“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Project EU“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Project EU“ priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aderealis“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aderealis“, atstovaujama nemokumo administratorės, (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Project EU“ (toliau – ir atsakovė) 9 439,06 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2382-779/2023 ieškovei iškėlė bankroto bylą.
3. Ieškovės nemokumo administratorė nustatė, kad nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. liepos 10 d. ieškovė pardavė atsakovei UAB „Project EU“ prekių už 9 439,06 Eur. Patikrinusi turimus banko sąskaitų išrašus už 2022 ir 2023 metus, nemokumo administratorė nerado duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų apmokėjusi ieškovei už įsigytas prekes, todėl atsakovės skola ieškovei sudaro 9 439,06 Eur.
4. Atsakovė UAB „Project EU“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, skirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 1 000 Eur baudą. Nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, pateikė 6 sąskaitas faktūras, kurių pagrindu reikalauja priteisti 9 439,06 Eur iš atsakovės, nors yra skolinga atsakovei 53 021,21 Eur. Įskaičius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, ieškovė skolinga atsakovei daugiau kaip 40 000 Eur.
5. Atsakovė UAB „Project EU“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 43 582,30 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesumokėjo 6 549,83 Eur už UAB „Project EU“ pristatytas prekes, pagal pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras Nr. PE-002A, PE-007A ir PE-019. Pažymėjo, kad atsakovė yra apmokėjusi ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 26 232,03 Eur pagal ieškovės prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.
7. Atsakovė paaiškino, kad tarp UAB „Aderealis“, UAB „Project EU“, G. ir I. M. 2023 m. liepos 14 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kurios 7 punkte nustatyta, jog UAB „Aderealis“ neįvykdžius sutartyje nurodytų įsipareigojimų G. ir I. M. turi teisę kreiptis į UAB „Project EU“, reikalaujant įvykdyti sutartyje nurodytus UAB „Aderealis“ įsipareigojimus. Tuo tarpu garantas (UAB „Project EU“) įgyja reikalavimo teisę į atsakovę, kuri privalės atlyginti visas garanto išlaidas vykdant sutartyje nurodytus įsipareigojimus. UAB „Project EU“ vykdė UAB „Aderealis“ įsipareigojimus G. ir I. M. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įgijo 10 182 Eur reikalavimo teisę į UAB „Aderealis“.
8. 2023 m. liepos 10 d. buvo sudaryta sutartis tarp atsakovės, ieškovės ir UAB „Amber Food“, kurios pagrindu UAB „Project EU“ prievolėje pakeitė UAB „Aderealis“. Taigi, UAB „Aderealis“ gautą 10 057 50 Eur mokėjimą iš UAB „Amber Food“ turėjo pervesti UAB „Project EU“, tačiau tokio mokėjimo ieškovė atsakovei neatliko.
9. Atsakovė vertino, kad ieškovės skola sudaro 53 021,36 Eur, o atsakovės skola sudaro 9 439,06 Eur. Atsakovė, įvykdžiusi ieškovės prievoles, perėmė kreditorių teises į ieškovę. Ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove, todėl ši prašo priteisti 43 582,30 Eur skolą.
10. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Aderealis“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad patikrinus visus po bankroto bylos iškėlimo UAB „Aderealis“ vadovo perduotus bendrovės dokumentus, rastos 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PE-0007A už 1 075,81 Eur ir 2022 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra NR. PE-003A už 1 163,03 Eur.
11. Ieškovė pažymėjo, kad tarp bendrovės dokumentų nemokumo administratorė nerado nė vienos PVM sąskaitos faktūros, atitinkančios atsakovės atliktus mokėjimus. Atsakovė nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiu pagrindu ir už kokias prekes ar paslaugas buvo atliekami mokėjimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 9 439,06 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 439,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė atsakovei iš ieškovės 22 339,40 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 339,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios patvirtina, jog ieškovė atsakovei pardavė prekes už 9 439,06 Eur. Teismas vertino, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
14. Teismo sprendime pažymėta, kad 2023 m. liepos 19 d. skolų suderinimo aktas Nr. 1 tarp ieškovės ir atsakovės patvirtina, jog tuo metu ieškovė buvo skolinga atsakovei 43 582,30 Eur, tačiau minėtas įrodymas nepagrindžia, kad priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pareigą perduoti prekes įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinio reikalavimas dėl 9 439,06 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas.
16. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra pirminių dokumentų, pagrindžiančių, jog atsakovė realiai suteikė prekes ieškovei pagal 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PE-0007A ir 2022 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PE-003A, nusprendė, jog atsakovės reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo nepagrįsta.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė už ieškovę sumokėjo 2 076,40 Eur kreditorei Baltic Express LV SIA, 596,70 Eur kreditorei Ceramica Globo S.p.a., 76,80 Eur kreditorei UAB „ACE Logistics“, 500 Eur kreditorei NOOR advokatų profesinei bendrijai, iš viso – 3 249,90 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors kitiems kreditoriams dalyje atliktų mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodyta, jog mokėjimas atliekamas už UAB „Aderealis“, tačiau byloje nėra pateikti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami mokėjimai. Teismo vertinimu, vien mokėjimų paskirtyse atliktas įrašas, kad atliekamas mokėjimas už UAB „Aderealis“, nesudaro pagrindo spręsti, jog mokėjimas atliktas už ieškovę. Teismas akcentavo, kad vien pateikti mokėjimo pavedimai, nesant pirminių dokumentų, įrašų buhalteriniuose dokumentuose, kurie pagrįstų prievolių atsiradimo pagrindą, nėra pakankami įrodymai piniginės prievolės faktui ir jos dydžiui pagrįsti.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė už ieškovę pagal 2023 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-857-779/2024 patvirtintą taikos sutartį įvykdė įsipareigojimus, kurių vertė 9 032 Eur. Teismas nusprendė, kad atsakovė įgijo reikalavimo teisę į ieškovę, todėl priešieškinio reikalavimo dalį dėl 9 032 Eur patenkino.
19. Teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 10 d. sudaryta sutartis tarp atsakovės, ieškovės ir UAB „Amber Food“, kurios pagrindu UAB „Project EU“ prievolėje pakeitė UAB „Aderealis“, todėl ieškovė UAB „Aderealis“ gautus 10 057,50 Eur iš UAB „Amber Food“ turėjo pervesti atsakovei UAB „Project EU“, tačiau tokio mokėjimo neatliko. Teismas vertino, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę dėl 10 057,50 Eur. Teismas nusprendė, kad priešieškinio reikalavimas dėl 10 057,50 Eur yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovė UAB „Project EU“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies bei atmesta dalis priešieškinio reikalavimų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti; priimti į bylą naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. liepos 19 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuris patvirtina, kad ieškovė yra skolinga atsakovei 43 582,30 Eur. Skolų suderinimo aktas buvo sudarytas esant ieškovės 53 021,36 Eur skolai atsakovei bei atsakovės 9 439,06 Eur skolai ieškovei
. 20.2. Ieškovė, atsikirsdama į priešieškinį, nekvestionavo prekių perdavimo fakto. Atsakovė nurodė visas ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias yra apmokėjusi, t. y. nurodė sąskaitų išrašymo datas, numerius ir jose nurodytas sumas, kurios iš esmės sutampa su nurodytomis mokėjimų pavedimų paskirtyse. Atsakovė apmokėdavo kreditorių ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o šią aplinkybę pagrindžia ieškovės pirkimų žurnaluose fiksuotos PVM sąskaitos faktūros. Mokėjimų pavedimų paskirtyse ir pirkimų žurnaluose nesutampa numeriai, nes atsakovė, atlikdama mokėjimus, papildomai nurodydavo mokėjimo eilės numerį.
20.3. Teismas, nustatęs, kad į ieškovės pirkimų žurnalą yra įtraukta 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PE-0007A už 1 075,81 Eur ir 2022 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PE-003A už 1 163,03 Eur, priešieškinio reikalavimo nepagrįstai netenkino.
20.4. Tarp šalių 2023 m. liepos 19 d. sudarytas skolų suderinimo aktas Nr. 1, kuris pagrindžia, kad ieškovė pripažino, jog yra skolinga atsakovei 43 582,30 Eur. Ši suma susidarė įskaičius vienarūšius tarpusavio reikalavimus, t. y. atsakovės 9 439,06 Eur skolą ieškovei ir ieškovės 53 021,36 Eur skolą atsakovei.
21. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Aderealis“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Atsakovė priešieškinyje neneigė esanti skolinga 9 439,06 Eur ieškovei.
21.2. 2023 m. liepos 19 d. skolų suderinimo aktas Nr. 1 tarp ieškovės ir atsakovės patvirtina, kad tuo metu ieškovė buvo skolinga atsakovei 43 582,30 Eur, tačiau jis nepagrindžia, jog priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti.
21.3. Ieškovei UAB „Aderealis“ bankroto byla iškelta 2023 m. liepos 18 d. nutartimi, o skolų suderinimo akto Nr. 1 tarp ieškovės ir atsakovės data nurodyta 2023 m. liepos 19 d., tačiau ieškovės buvęs vadovas nemokumo administratorei neperdavė 2023 m. liepos 19 d. skolų suderinimo akto Nr. 1.
21.4. Nemokumo administratorė neturi informacijos, ar perkamos prekės buvo perduotos, ar perkamų statybinių medžiagų gavėja buvo UAB „Aderealis“, o ne UAB „Project EU“. Jokios statybinės medžiagos ar kitos prekės iškėlus ieškovei bankroto bylą nebuvo perduotos nemokumo administratorei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
23. Atsakovė UAB „Project EU“ kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovei tiekėjų 2021 m. kovo 12 d. – 2023 m. kovo 8 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už prekes ir užsakymų detalizacijų kopijas, 2018 m. birželio 1 d. nuomos sutarties kopiją, 2020 m. rugsėjo 23 d. lizingo sutarties kopiją, 2021 m. gruodžio 20 d. nuomos sutarties kopiją ir 2023 m. sausio 26 d. elektroninio laiško kopiją. Nurodo, kad pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog atsakovė atliko mokėjimus tiekėjams už ieškovę.
24. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės naujai pateiktų įrodymų turiniu, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovės bankrutuojančios UAB „Aderealis“ nemokumo administratorė nurodė, jog po bankroto bylos iškėlimo ieškovės buvęs vadovas kartu su bendrovės dokumentais neperdavė PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų, kurie pagrįstų atsakovės atliktus už ieškovę mokėjimus tiekėjams, todėl nemokumo administratorė nesutiko, kad atsakovės atlikti mokėjimai yra už ieškovės įsigytas prekes. Taigi, atsakovė žinojo, kad nemokumo administratorė neturi PVM sąskaitų faktūrų ir kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės prekių įsigijimo faktą, ginčijo ieškovės pareigą atsiskaityti su atsakove, tačiau atsakovė pirmosios instancijos teismui minėtų įrodymų nepateikė, nors jais disponavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, akcentuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinio proceso metu, priešingai, atsakovė galėjo ir turėjo įrodymus pateikti laiku, kadangi, kaip minėta, aplinkybės dėl ieškovės pareigos atsiskaityti su atsakove pagal tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras (ne)egzistavimo buvo kvestionuojamos pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje esantys duomenys yra pakankami bylai pagal apeliantės apeliacinį skundą išnagrinėti, įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
27. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovei UAB „Aderealis“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Draugo petys“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d.
28. Ieškovė nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. liepos 10 d. pardavė atsakovei UAB „Project EU“ prekių už 9 439,06 Eur. Ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 341 už 284,53 Eur, 2023 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 347A už 2 047,36 Eur, 2023 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 349 už 1 358,29 Eur, 2023 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 349 už 1 949,32 Eur, 2023 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 355 už 1 850,73 Eur, 2023 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 356 už 1 948,83 Eur. Ieškovė pardavė atsakovei prekių iš viso – už 9 439,06 Eur.
29. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. nustatyta, kad atsakovė mokėjimų už prekes pagal PVM sąskaitas faktūras ieškovei neatliko.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė už parduotas ieškovei prekes išrašė 2022 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PE-002A už 1 163,03 Eur, 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PE-007A už 1 075,81 Eur, 2023 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PE-019 už 4 310,99 Eur, iš viso – už 6 549,83 Eur.
31. Iš atsakovės pateiktų 2022–2023 m. mokėjimo nurodymų nustatyta, kad atsakovė atliko kreditoriams mokėjimus paskirtyse nurodydama „už UAB „Aderealis“ iš viso už 26 232,03 Eur.
32. 2023 m. liepos 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas skolų suderinimo aktas Nr. 1, iš kurio matyti, kad ieškovės skola atsakovei sudarė 43 582,30 Eur.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės skola ieškovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras sudaro 9 439,06 Eur, o pagal atsakovės įvykdytus už ieškovę įsipareigojimus kreditoriams ieškovės skola sudaro 22 339,40 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tarp šalių atliktas skolų įskaitymas, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės skolos pagal PVM sąskaitas faktūras, o ieškovės skola atsakovei sudaro 43 582,30 Eur už įvykdytus įsipareigojimus ieškovės kreditoriams.
Dėl šalių atlikto tarpusavio skolų įskaitymo ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
34. Apeliantės teigimu, šalys 2023 m. liepos 19 d. sudarė skolų suderinimo aktą Nr. 1, kuris patvirtina, kad ieškovė yra skolinga atsakovei 43 582,30 Eur. Atsakovė nurodo, kad skolų suderinimo aktas buvo sudarytas esant ieškovės 53 021,36 Eur skolai atsakovei bei atsakovės 9 439,06 Eur skolai ieškovei, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. liepos 10 d. pardavė atsakovei UAB „Project EU“ prekių už 9 439,06 Eur. Ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 341 už 284,53 Eur, 2023 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 347A už 2 047,36 Eur, 2023 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 349 už 1 358,29 Eur, 2023 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 349 už 1 949,32 Eur, 2023 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 355 už 1 850,73 Eur, 2023 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DT 356 už 1 948,83 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija, jog jai prekės pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras yra perduotos. Taip pat byloje esantis atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. atsakovė mokėjimų už prekes ieškovei neatliko.
36. Į bylą pateiktas 2023 m. liepos 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas skolų suderinimo aktas Nr. 1, iš kurio matyti, kad jo sudarymo metu ieškovės skola atsakovei sudarė 43 582,30 Eur. Apeliantės įsitikinimu, šis įrodymas pagrindžia, kad atsakovės prievolė atsiskaityti už prekes pagal PVM sąskaitas faktūras pasibaigė.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „Aderealis“ iškelta bankroto byla. Minėta nutartimi, be kita ko, UAB „Aderealis“ nekilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms pritaikytas areštas, galiojęs iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuo 2023 m. liepos 18 d. esant pritaikytam areštui, t. y. galiojant nustatytam draudimui disponuoti UAB „Aderealis“ turtinėmis teisėmis, ieškovė ir atsakovė negalėjo sudaryti 2023 m. liepos 19 d. tarpusavio skolų suderinimo akto Nr. 1 ir juo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2023 m. liepos 19 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas Nr. 1 negali sukelti šalims pasekmių, t. y. negali būti pripažinta, jog pasibaigė atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pažymėtina, kad ieškovės UAB „Aderealis“ buvęs vadovas D. T. ir atsakovės vadovė E. T. yra sutuoktiniai, jų santykiai yra artimi, todėl neabejotina, jog abu šie asmenys, pasirašydami bendrovių vardu 2023 m. liepos 19 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą Nr. 1, žinojo apie bankroto byloje pritaikytą draudimą disponuoti UAB „Aderealis“ turtinėmis teisėmis.
39. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei nepateikus įrodymų apie tinkamą atsiskaitymą su ieškove pagal PVM sąskaitas faktūras už prekes bei pripažinus, jog esant areštuotoms ieškovės turtinėms teisėms šalys negalėjo sudaryti 2023 m. liepos 19 d. tarpusavio skolų suderinimo akto Nr. 1 ir įskaityti skolų, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ji neturi pareigos atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovė turi neįvykdytą prievolę ieškovei, t. y. pareigą sumokėti 9 439,06 Eur už prekes pagal PVM sąskaitas faktūras, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados (CPK 178 straipsnis).
Dėl ieškovės pareigos atsiskaityti su atsakove ir priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė nurodė visas kreditorių ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias yra apmokėjusi atsakovė, t. y. nurodė sąskaitų išrašymo datas, numerius ir jose nurodytas sumas, kurios iš esmės sutampa su nurodytomis mokėjimų pavedimų paskirtyse. Atsakovė apmokėdavo ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o šią aplinkybę pagrindžia ieškovės pirkimų žurnaluose fiksuoti įrašai.
42. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė atliko mokėjimo pavedimus SIA „Citadele Leasing“, nurodydama, jog mokėjimas atliekamas už UAB „Aderealis“: 2023 m. sausio 27 d. atliko 335 Eur mokėjimą pagal sutartį Nr. 720444/000; 2022 m. lapkričio 21 d. atliko 327,54 Eur mokėjimą pagal sutartį Nr. 720444/00; 2022 m. gruodžio 27 d. atliko 330 Eur mokėjimą pagal sutartį Nr. 720444/000; 2023 m. birželio 5 d. atliko 350 Eur mokėjimą pagal sutartį Nr. 720444/000; 2023 m. vasario 28 d. atliko 350 Eur mokėjimą pagal sutartį Nr. 720444/000.
43. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atliko mokėjimus SIA „Citadele Leasing“, todėl nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu atlikti mokėjimai. Be to, kaip matyti iš ieškovės 2022 m. pirkimų žurnalo duomenų, ieškovės mokėtinos sumos kreditorei SIA „Citadele Leasing“ per mėnesį sudarė 119,34 Eur (2023 m. sausio 12 d.), 112,29 Eur (2023 m. vasario 15 d.), 135,67 Eur (2023 m. liepos 12 d.). Taigi, atsakovės atliktų mokėjimų sumos nesutampa su ieškovės turėtomis mokėti kreditorei sumomis.
44. Taip pat atsakovė 2023 m. kovo 1 d. atliko 383,50 Eur mokėjimą kreditoriui CONTE GROUP S.r.l. pagal užsakymą Nr. 12301/03/2023, nurodydama, jog mokama už UAB „Aderealis“. Į bylą pateikta 2023 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000092/1 už 1 083,50 Eur. Kaip matyti iš ieškovės 2023 m. pirkimų žurnalo duomenų, jame nėra fiksuoti duomenys apie ieškovės įsipareigojimą (mokėtiną sumą) kreditoriui CONTE GROUP S.r.l., be to, atsakovės atlikto mokėjimo suma nesutampa su pateiktos PVM sąskaitos faktūros suma.
45. 2022 m. spalio 13 d. atsakovė atliko 272,25 Eur mokėjimą kreditoriui Ideal Lux S.r.l. pagal užsakymą Nr. 22WEB-40278, nurodydama, jog mokama už UAB „Aderealis“. Atsakovė nepateikė PVM sąskaitos faktūros, pagal kurią atliktas mokėjimas, taip pat duomenų apie ieškovės prievolės pagrindą, todėl nėra galimybės nustatyti subjekto, kuris turi pareigą atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat ir įsipareigojimo dydžio.
46. Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus, atliktus 2022 m. spalio mėn. – 2023 m. lapkričio mėn. kreditoriams, šių mokėjimų paskirtyse nurodyta, kad mokama už UAB „Aderealis“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai, taip pat įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės prievoles kreditoriams, todėl nėra galimybės nustatyti, subjekto, turinčio pareigą atsiskaityti su kreditoriais, bei įsipareigojimų dydžio ir pagrindo.
47. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29–33 punktai; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22–24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 66 punktas).
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atliktus mokėjimo nurodymus, konstatuoja, kad šie įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog atsakovė įvykdė prievoles kreditoriams už UAB „Aderealis“ ir dėl to ieškovei kyla pareiga atsiskaityti su atsakove. Kaip minėta, iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė turėjo prievoles nurodytiems kreditoriams, kokiu pagrindu šios prievolės atsirado ir ar jos nebuvo pasibaigę, taip pat, koks įsipareigojimų dydis ir įvykdymo terminas. Į bylą nėra pateikti dokumentai, kurie patvirtintų atliktų mokėjimų pagrindą, taip pat tai, kad ieškovė turėjo prievoles kreditoriams bei šių prievolių dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik aplinkybė, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus, paskirtyse nurodė, jog moka už UAB „Aderealis“, nėra pakankama vertinti, jog ieškovė turėjo kreditoriams įsipareigojimus, kuriuos įvykdė atsakovė. Pažymėtina, kad ieškovės nemokumo administratorė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog patikrinusi po bankroto bylos iškėlimo ieškovės buvusio vadovo perduotus bendrovės dokumentus nerado PVM sąskaitų faktūrų ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių ieškovės prievoles, kurias vykdydama už ieškovę atsakovė atliko mokėjimus. Akcentuotina, kad nustatytų minėtų aplinkybių kontekste tai, jog ieškovės UAB „Aderealis“ buvęs vadovas D. T. ir atsakovės vadovė E. T. yra sutuoktiniai, juos sieja artimi santykiai, sudaro pagrindą apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės atliktų mokėjimų už ieškovę vertinti kaip keliančius didelių abejonių ir kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ji už ieškovę įvykdė prievoles, t. y. atliko mokėjimus kreditoriams, todėl ieškovei nekyla pareiga atsiskaityti su atsakove, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados.
49. Apeliantė teigia, kad ieškovė nekvestionavo prekių perdavimo fakto, todėl teismas, nustatęs, jog į ieškovės pirkimų žurnalus yra įtrauktos 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PE-0007A už 1 075,81 Eur ir 2022 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PE-003A už 1 163,03 Eur, nepagrįstai nepriteisė skolos atsakovei. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė išrašė ieškovei 2022 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PE-002A už 1 163,03 Eur ir 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PE-007A už 1 075,81 Eur. Iš į bylą pateiktų ieškovės 2022 m. ir 2023 m. pirkimų žurnalų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PE-002A už 1 163,03 Eur ir 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PE-0007A už 1 075,81 Eur yra apskaitytos ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pažymėtina, kad ieškovės nemokumo administratorė nurodė, jog kartu su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais buvęs ieškovės vadovas pateikė minėtas dvi sąskaitas faktūras.
51. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PE-0007A už 1 075,81 Eur ir 2022 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PE-003A už 1 163,03 Eur yra apskaityta ieškovės buhalteriniuose dokumentuose, jos įtrauktos į ieškovės 2022 m. ir 2023 m. pirkimų žurnalus, taip pat įvertinęs tai, jog minėtos sąskaitos faktūros buvo perduotos kartu su bendrovės dokumentais nemokumo administratorei, o ieškovės nemokumo administratorė byloje neginčijo, kad ieškovė pagal minėtas sąskaitas faktūras nėra gavusi prekių, konstatuoja, jog ieškovė turi pareigą atsiskaityti su atsakove už prekes pagal 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PE-0007A ir 2022 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PE-003A. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi pagal minėtas sąskaitas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės skola atsakovei už prekes sudaro 2 238,84 Eur (1 075,81 Eur + 1 163,03 Eur), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant atsakovei iš ieškovės 2 238,84 Eur skolą.
52. Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad 2023 m. liepos 19 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu Nr. 1 ieškovė pripažino, jog yra skolinga atsakovei 43 582,30 Eur, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso metu nustatyta, kad 2023 m. liepos 19 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas Nr. 1 sudarytas esant areštuotoms ieškovės turtinėms teisėms, t. y. galiojant nustatytam draudimui disponuoti UAB „Aderealis“ turtinėmis teisėmis, todėl šis aktas nesukelia šalims pasekmių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sprendžiant dėl ieškovės skolos dydžio atsakovei vadovautis minėtu aktu, o pagal kitus pateiktus byloje įrodymus nustatyta, kad atsakovė įrodė ieškovės 24 578,24 Eur skolą (neskundžiama sprendimo dalimi priteista 22 339,40 Eur skola + apeliacinio proceso metu pakeičiant teismo sprendimą priteisiama ir 2 238,84 Eur skola).
Dėl bylos procesinės baigties
53. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už prekes pagal PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė turi pareigą padengti dalį įsiskolinimo atsakovei, kuris susidarė atsakovei už ieškovę įvykdžius prievoles kreditoriams, tačiau nepagrįstai nenustatė ieškovės pareigos atsiskaityti su atsakove už prekes pagal PVM sąskaitas faktūras. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti atsakovei iš ieškovės iš viso 24 578,24 Eur skolą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
55. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Project EU“, juridinio asmens kodas 306026357, ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aderealis“, juridinio asmens kodas 303221291, 9 439,06 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 6 centus) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 439,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“, juridinio asmens kodas 303221291, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Project EU“, juridinio asmens kodas 306026357, 24 578,24 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 24 centus) skolą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (24 578,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.“
Teisėjai Alma Urbanavičienė
Tomas Venckus
Vigintas Višinskis