Administracinė byla Nr. AS-438-603/2008
Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių butų ūkis“ dėl aktų teisėtumo ištyrimo ir jų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas pripažinti Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 458 „Dėl daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifo patvirtinimo“ prieštaraujančiu Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 4, 9 punktams ir laikyti jį panaikintu.
Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu atsakovas patvirtino vieningą daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifą, o ne jo skaičiavimo metodiką, pagal kurią mokestis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į namui priskirtos teritorijos plotą. Be to, mokesčiai už daugiabučių namų priežiūrą gali būti skaičiuojami ir renkami tik už teritorijos, kuri namui priskirta įstatymų nustatyta tvarka, priežiūrą. Ši tvarka yra numatyta Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, jog suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre. Tokie veiksmai atsakovo iki šiol nėra atlikti.
Atsakovas su pareiškėjos prašymu pripažinti Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 458 „Dėl daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifo patvirtinimo“ prieštaraujančiu teisės aktams nesutiko.
Atsakovo atstovas nurodė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje esantiems daugiabučiams namams pagal raudonųjų linijų planus yra priskirti valstybinės žemės sklypai. Šie planai buvo parengti vadovaujantis Kaišiadorių rajono valdytojo 1993 m. spalio 20 d. potvarkiu Nr. 485. Minėti planai yra įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl teigti, kad daugiabučiams nėra priskirtos teritorijos įstatymų nustatyta tvarka nėra pagrindo. Be to, rengiant ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo projektą buvo apklausti daugiabučių namų įgaliotiniai, kurių dauguma sutiko su priskirtu tarifu. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, 8 punkte nustatyta, kad patalpų savininkų mėnesinės įmokos apskaičiuojamos ir paskirstomos proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) pagal tame punkte numatytas išlaidas, tame tarpe ir pagal išlaidas už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, šiukšlių ir kitų buitinių atliekų išvežimą, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės institucijos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir atliekų tvarkymo taisyklėms, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų tiekėjais sudarytomis sutartimis. Todėl savivaldybė visiškai pagrįstai tarifą nustatė patalpų naudingajam plotui.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad įmonės administruojamiems daugiabučiams namams yra prisikirti valstybinės žemės sklypai 1994 metais pagal tuo metu galiojusią tvarką. Savivaldybė priimdama ginčijamą sprendimą vadovavosi daugiabučių namų įgaliotinių pateikta nuomone bei įstatymo nustatytoms normoms.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 1 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nurodė, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 458 „Dėl daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifo patvirtinimo“, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifą 9,90 ct be pridėtinės vertės mokesčio už 1 kv. m. turimų patalpų naudingojo ploto, priimtas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai vykdant viešojo administravimo funkcijas, tačiau šiame administraciniame akte nėra įtvirtinta bendro pobūdžio nurodymų, nenustatytos jokios bendros elgesio taisyklės individualiais požymiais neapibrėžtų subjektų grupei. Be to, šis administracinis aktas nėra įstatymų nustatyta tvarka paskelbtas, todėl šio akto negalima priskirti norminiams administraciniams aktams kaip numatyta ABTĮ 2 straipsnio 13 punkte ir analogiškai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje. Teismo nuomone, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 458 „Dėl daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifo patvirtinimo“ yra teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektų ratui apibudintam individualias požymiais (t.y. Kaišiadorių rajono savivaldybės daugiabučių namų gyventojams), nustatant konkretų tarifo dydį skaičiumi, skaičiuojant mokestį pagal 1 kv. m. turimų patalpų naudingą plotą. Šiame administraciniame akte nėra įtvirtintų bendro pobūdžio nurodymų, skirtų tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, neapibrėžtiems individualias požymiais, todėl jo atitikimo įstatymui ABTĮ šešioliktojo skirsnio normų taikymo prasme vertinimas negalimas.
Be to, kaip pabrėžė teismas, administracinis aktas, kurio teisėtumą pareiškėjas prašo teismą ištirti, nebuvo paskelbtas vietinėje spaudoje, kaip tai numatė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnis. Atsakovo pateiktoje 2004 m. gegužės 14 d. laikraščio „Atspindžiai“ kopijoje pateikta publikacija, kurios pavadinimas „Kiemų priežiūra“ yra publicistinio stiliaus, joje nenurodyta ginčijamo sprendimo priėmimo data, pavadinimas, todėl nurodyta publikacija nelaikytina akto paskelbimu. Teismo nuomone, nelaikytina ir administracinio norminio akto paskelbimu informacija apie įvyksiančio tarybos 2004 m. balandžio 29 d. posėdžio darbotvarke, kurioje numatytas daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifo patvirtinimo klausimo svarstymas. Taigi, teismo manymu, administracinis aktas, kurio teisėtumą pareiškėjas prašo teismą ištirti, nebuvo paskelbtas vietinėje spaudoje, o tai, taip pat yra vienas iš požymių, kad prašomas tirti sprendimas nėra norminis administracinis aktas.
Teismas akcentavo, jog pagal ABTĮ 18 straipsnį apygardos administracinis teismas netiria individualių teisės aktų atitikimo įstatymams ar Vyriausybės nutarimams. Individualaus teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą turi vertinti teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą dėl subjekto teisių pažeidimo, t.y. toks aktas gali būti ginčijamas laikantis bendrųjų taisyklių individualaus pobūdžio aktams ginčyti. Nors pareiškėjas turi teisę ginti administraciniame teisme viešuosius interesus tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. pagal ABTĮ 110 straipsnį, kreipiantis su prašymu ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, tačiau šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad aktas, kurio teisėtumą Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausias prokuroras prašo teismą ištirti nėra norminis administracinis aktas ABTĮ taikymo prasme, dėl šios priežasties tokių aktų teisėtumo nagrinėjimas pagal ABTĮ 16 skirsnio nuostatas nėra administracinių teismų kompetencija. Atsižvelgdamas į tai, teismas administracinę byla nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje norminis teisės aktas apibrėžiamas kaip teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Daugiabučių namų gyventojai sudaro grupę, kuri neapibrėžta individualiais požymiais, ji nėra pastovi ir yra kintanti. Ginčijamas atsakovo sprendimas, priimtas daugiabučių namų gyventojų atžvilgiu, yra numatytas taikyti daugelį kartų ir yra nukreiptas į ateitį, todėl jis laikytinas norminiu teisės aktu, o laikyti jį individualiu teisės aktu nėra pagrindo.
2. Nepagrįstas teismo teiginys, kad sprendimas nepaskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 12 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą. 2004 m. gegužės 14 d. vietiniame laikraštyje „Atspindžiai" išspausdintas pranešimas laikytinas oficialiu norminio akto paskelbimu.
3. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimą - visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Trečiojo suinteresuoto asmens – UAB "Kaišiadorių butų ūkis" atstovas pripažino, kad ginčijamu sprendimu nustačius vieningą tarifą buvo pažeistas reikalavimas, jog daugiabučių namų gyventojai privalo prižiūrėti tik jų namui priskirtą teritoriją. Tretysis suinteresuotasis asmuo taip pat teismui pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad taikant šį reikalavimą, vienam kvadratiniam metrui gyvenamojo ploto mokesčio dydis kiekvienam daugiabučiui yra skirtingas, kas yra aišku ir taikant loginį norminių aktų, reglamentuojančių atsiskaitymo už prižiūrimą teritoriją, tvarką. Tretysis suinteresuotasis asmuo pripažino, jog teikiant ginčijamo sprendimo projektą buvo vadovautasi lygiavos principu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, apie tai nepasisakė.
4. Taip pat teismas nepasisakė ir neįvertino tos aplinkybės, kad žemės sklypai, už kurių priežiūrą imamas mokestis nepriskirti daugiabučiams namams įstatymų nustatyta tvarka, nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip tai yra numatyta Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje. Atsakovo - Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos atstovo pateikti dokumentai, kad raudonųjų linijų planai įregistruoti teritorijų planavimo dokumentų registre, neatitinka minėtame įstatyme keliamų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas pripažinti Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 458 „Dėl daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifo patvirtinimo“ prieštaraujančiu Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 4, 9 punktams ir laikyti jį panaikintu. Pareiškėjo nuomone, šis Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra laikytinas norminiu administraciniu aktu ir atitinkamai jo teisėtumas gali būti ginčijamas specialia ABTĮ apibrėžta tvarka (ABTĮ 110 – 117 straipsniai, 16 skirsnis).
Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį individualus teisės aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Tuo tarpu ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje pateikta norminio teisės akto sąvoka apibūdina tokį aktą kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Analizuojant šias teisės normas, darytina išvada, kad norminiu teisės aktu gali būti laikomas administracinis ar kitas teisės aktas, kuris yra priimtas atitinkamo subjekto, vykdant administravimo funkcijas, ir kuris nustato skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei elgesio taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas norminio administracinio akto sąvoką yra ne kartą konstatavęs, kad norminiuose teisės aktuose yra įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų, šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 18, 26, 54; Administracinių teismų praktika Nr.3, p. 71).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pagal šiuos formalius požymius Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 458, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atitinka norminio administracinio akto sąvoką. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 458 įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai (daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifai) tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šis aktas adresuotas ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (Kaišiadorių rajono savivaldybės daugiabučių namų gyventojams) ir iš esmės yra abstraktus (kaip atskirajame skunde pagrįstai nurodo pareiškėjas, daugiabučių namų gyventojai sudaro grupę, kuri neapibrėžta individualiais požymiais, nes ji nėra pastovi ir yra kintanti). Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog ginčijamas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimas neatitinka bendrųjų norminio administracinio akto požymių.
Tačiau kartu konstatuotina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įstatymų leidėjas administraciniams teismams pavesdamas tirti galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą, siekė šios teisenos nustatyta tvarka nutraukti prieštaraujančių įstatymui ar Vyriausybės aktams norminių administracinių aktų galiojimą. Kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2002 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I6-9/2002, skelbtą biuletenyje Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 11) administraciniams teismams nėra teismingos bylos dėl prašymų ištirti, ar nepradėję galioti norminiai administraciniai aktai, kuriuos priėmė administravimo subjektai, neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog norminis administracinis aktas, kurio teisėtumą prašo ištirti pareiškėjas, yra priimtas Kaišiadorių rajono savivaldybės institucijos (Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos). Šio akto priėmimo metu galiojęs Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1270 redakcija) 12 straipsnis numatė, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Bylos medžiaga patvirtina (šio fakto neginčija ir atsakovas, t. y. institucija, priėmusi ginčijamą norminį administracinį aktą), kad vietinėje spaudoje (laikraštyje „Atspindžiai“) 2004 m. gegužės 14 d. buvo paskelbta tik apibendrinta informacija (publicistinio pobūdžio ir stiliaus pranešimas) apie tai, jog padidinta kaina už kiemų priežiūrą (b.l. 82). Tačiau Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka visas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 458 „Dėl daugiabučių namų teritorijos priežiūros tarifo patvirtinimo“ tekstas vietinėje spaudoje nebuvo paskelbtas.
Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik tokio turinio informacijos atspausdinimas vietos laikraštyje „Atspindžiai" nelaikytinas tinkamu norminio akto paskelbimu. Kadangi norminis aktas nebuvo paskelbtas vietos spaudoje, remiantis Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką jis negali būti pripažintas oficialiai galiojančiu norminiu administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas gali būti ištirtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 skirsnio nuostatomis. Atitinkamai, darytina išvada, jog byla dėl tokio akto teisėtumo ištyrimo yra neteisminga administraciniam teismui ir dėl šios priežasties privalo būti nutraukta, kaip tai nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Romanas Klišauskas
Arūnas Sutkevičius