Civilinė byla Nr. e2-999-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00166-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų M. Z. ir R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikos parkas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) L. K. pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikos parkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Technikos parkas“, R. Z. ir M. Z..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Technikos parkas“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Audmina“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 28 d.
2. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) „Technikos parkas“ bankrotą tyčiniu ir atsakingais asmenimis dėl bankroto pripažinti M. Z. ir R. Z., apriboti jų teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkeriems metams, priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iškėlus BUAB „Technikos parkas“ bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organai sąmoningai slėpė dokumentus, jų laiku ir tinkamai neperdavė nemokumo administratorei, nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonės valdymo organai sąmoningai realizavo turtą, kad nebūtų vykdomi taikos susitarimai su pareiškėju, iš vienos įmonės kitai (kurios valdymo organai yra suinteresuoti asmenys šioje byloje) perleido turtą, dėl to padarė žalą kreditoriams, ir tokiu aplaidžiu įmonės valdymu, įmonę privedė prie bankroto. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. preliminariu sprendimu priteisė iš UAB „Technikos parkas“ 13 500 Eur skolą pareiškėjui. Tarp UAB „Technikos parkas“ ir pareiškėjo buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3007-549/2020, pagal kurią skolininkė įsipareigojo sumokėti skolą pareiškėjui per šešis mėnesius, tai yra iki 2020 m. sausio 31 d. d., kas mėnesį mokant po 2 250 Eur. Šios prievolės UAB „Technikos parkas“ nevykdė. Antstoliui areštavus UAB „Technikos parkas“ turtą, paaiškėjo, kad, turėdama vykdytiną prievolę pareiškėjui, bendrovė suteikė privilegijas kitiems kreditoriams ir sudarė turto pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo perleido jai nuosavybės teise priklausiusį turtą kitai įmonei LCE Construkction LTD, kurios valdymo nariai ir direktorė yra M. Z. ir R. Z.. UAB „Technikos parkas“ neturi nei piniginių lėšų, nei nekilnojamojo turto, bei turtinių teisių į transporto priemonę TOYOTA, kuria garantavo savo prievolių užtikrinimą pagal taikos sutartį.
3. Suinteresuoto asmens UAB „Technikos parkas“ nemokumo administratorė pareiškėjo pareiškimą dėl BUAB „Technikos parkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad paskutinis įmonės vadovas R. Z. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei nėra perdavęs, dėl to nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti BUAB „Technikos parkas“ finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų bei jų įvertinti.
4. Suinteresuotas asmuo R. Z. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad nei jis, nei jo sutuoktinė M. Z., būdami juridinio asmens valdymo organais, jokių sąmoningų neteisėtų ar įmonės interesus pažeidžiančių veiksmų, kurie būtų sąlygoję įmonės bankrotą, neatliko, sudaryti įmonės veiklos sandoriai kreditorių interesų nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Iki įmonės bankroto iškėlimo suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, kai visi BUAB „Technikos parkas“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo Lietuvoje, todėl jų perduoti buvęs bendrovės vadovas laiku negalėjo. Visi įmonės dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti 2022 m. rugsėjo 8 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi BUAB „Technikos parkas“ bankrotą pripažino tyčiniu; dėl tyčinio bankroto atsakingais asmenimis pripažino R. Z. ir M. Z.; apribojo bankrutavusios bendrovės buvusiam vadovui R. Z. teisę vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas; apribojo bankrutavusios bendrovės buvusiai vadovei M. Z. teisę vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad BUAB „Technikos parkas“, kuri įregistruota Juridinių asmenų registre 2014 m. gruodžio 17 d., vadovu nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo M.Z., o nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. (išrinkimo data 2021 m. rugsėjo 15 d.) iki bankroto bylos iškėlimo – 2021 m. spalio 20 d. – buvo R. Z..
7. Teismas pripažino, kad BUAB „Technikos parkas“ valdymo organai nevykdė tinkamai ir laiku perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tai patvirtina bylos duomenys – nemokumo administratorės prašymai skirti bendrovės vadovui baudą. Nemokumo administratorės prašymai buvo patenkinti. Visi dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti 2022 m. lapkričio 9 d., tačiau įmonės balansas bankroto bylos iškėlimo dienai nebuvo sudarytas. R. Z. 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad perduotuose dokumentuose yra daug neatitikimų. Vėliau nemokumo administratorė teismui pateikė duomenis, kad elektroniniu paštu yra gavusi tik 2021 m. birželio 30 d. ilgalaikio turto ir prekių likučių sąrašus, duomenis apie įmonės sąskaitas, kurių valdymą perėmė nemokumo administratorė, bei duomenis apie nuotekų šalinimo tinklą, dėl to minėtas nuotekų tinklas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nemokumo administratorė teismui nurodė, kad neturi galimybės nustatyti BUAB „Technikos parkas“ finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, bei jas įvertinti.
8. Teismas vertino, kad bendrovės buvęs vadovas R. Z., įmonės dokumentų nemokumo administratorei laiku bei tinkamai neperdavė ir tuo nevykdė įstatyme bei teismo nutartyje nustatytos pareigos. Buvęs įmonės vadovas tai pripažino ir prašė atidėti teismo posėdį bei sudaryti galimybę susisiekti su buvusia įmonės buhaltere, pateikti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus bei sudarytą balansą, tačiau teismui tokią galimybę suteikus, buvęs vadovas įmonės dokumentus juos perdavė tik naktį prieš 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdį, o balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo datai, nepateikė. Teismas pripažino, kad buvęs vadovas sąmoningai slėpė dokumentus, jų laiku ir tinkamai neperdavė nemokumo administratorei, todėl padarė išvadą, jog jis nevykdė įpareigojimo tinkamai vesti turto apskaitą, pateikti nemokumo administratorei balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo datai. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepateikti duomenys, jog įmonė teikė kasmetines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui iki bankroto bylos iškėlimo.
9. Pasisakydamas dėl įmonės veiklos iki bankroto bylos iškėlimo bei įmonės sudarytų sandorių, kaip pažeidžiančių kreditorių interesus, teismas nesutiko su pareiškėju, kad parduodant BUAB „Technikos parkas“ turtą tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas L. K. turėjo galiojančią reikalavimo teisę, UAB „Technikos parkas“ suteikė privilegijas kitiems kreditoriams, kadangi anksčiau minėto turto realizavimas nepriklausė nuo suinteresuotų asmenų R. Z. ir M. Z. valios – 147/725 dalys žemės sklypo bei ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbiami), buvo pardavinėjamai varžytynėse ir parduoti 2020 m. lapkričio 27 d. pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-4-33237. Tačiau sudarant taikos sutartį ir įmonė prisiimdama įsipareigojimą mokėti L. K. kiekvieną mėnesį po 2 250 Eur iki einamojo mėnesio 25 dienos, bendrovės vadovė žinojo (turėjo žinoti) apie realių finansinių galimybių vykdyti tokią sutartį nebuvimą, tai patvirtina vėliau paaiškėjusios aplinkybės bei į bylą pateikti įrodymai.
10. Teismas pripažino, kad sandoriai, kuriais BUAB „Technikos parkas“ perleido įmonės turtą kitai įmonei LCE Construction LTD, nors ir nepažeidė kreditoriaus interesų, nes 2018 m. rugpjūčio 22 d. BUAB „Technikos parkas“ ir LCE Construction LTD sudarant sutartį pareiškėjas dar neturėjo reikalavimo teisės, tačiau iš 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.3.1 punkto akivaizdu, jog šalys susitarė, kad visų daiktų kainą pirkėjas sumokės iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., t. y. per keturis metus. Įrodymų apie tai, kad minėtą turtą BUAB „Technikos parkas“ pardavusi už 35 000 Eur kainą, jį pardavė nepagrįstai pigiai ar akivaizdžiai nenaudingomis BUAB „Technikos parkas“ sąlygomis, byloje nepateikta. Nemokumo administratorė nurodė neturinti duomenų, ar pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-2926 su BUAB „Technikos parkas“ buvo atsiskaityta, o jeigu buvo atsiskaityta, ar gautos lėšos buvo panaudos įmonės veiklai, ar BUAB „Technikos parkas“ tokiu būdu nesuteikė privilegijų kitiems kreditoriams, kadangi nemokumo administratorei nepateikti įmonės apskaitos dokumentai. Tačiau aplinkybę, kad, sudarant su pareiškėju taikos sutartį, suinteresuoti asmenys M. Z. ir R. Z. žinojo ir apie iš LCE Construction LTD BUAB „Technikos parkas“ gautinas lėšas už parduotą nekilnojamąjį turtą, vertino kaip nemokios įmonės finansinės padėties bloginimą.
11. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog BUAB „Technikos parkas“ turto neturėjo ir įsipareigojimų kreditoriams nevykdė, ji nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo didindama finansinius įsipareigojimus bei sumažindama kreditorių galimybes atgauti skolas. Tą patį iš BUAB „Technikos parkas“ įsigytą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi LCE Construction LTD, atstovaujama M. Z., pardavė A. N. (pirkėjas), už 25 000 GBP (Didžiosios Britanijos svarų) kainą. Į bylą nepateikta duomenų, kad, pardavus turtą, LCE Construction LTD nebūtų atsiskaičiusi su BUAB „Technikos parkas“, vadinasi turto pardavimo kaina buvo sumokėta, tačiau už jį gautos piniginės lėšos, esant galiojančiai kreditoriaus L. K. reikalavimo teisei pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintą taikos sutartį, nebuvo panaudotos atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nusprendė, kad įmonės valdymo organai sąmoningai realizavo turtą tam, jog nebūtų vykdomi taikos susitarimai su kreditoriumi L. K. ir BUAB „Technikos parkas“ bei jį suklaidino, sudarydami taikos sutartį, kurios nevykdė, skolos nemokėjo, siekdami išvengti prievolių jam vykdymo. Taip pablogino įmonės turtinę padėtį, nes po to, kai 2018 m. rugpjūčio 22 d. perleido turtą kitai įmonei, t. y. LCE Construkction LTD, atstovaujama susijusio asmens, t. y. M. Z., 2020 m. lapkričio 4 d. jį pardavė.
12. Teismas pritarė pareiškėjo argumentams, kad BUAB „Technikos parkas“ apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti bei buvo sudaryti juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Tikėtina, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo ruošiami ir tvirtinami, įrašant suinteresuotiems asmenims palankius, tačiau tikrovės neatitinkančius duomenis. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad BUAB „Technikos parkas“ netinkamai valdė juridinį asmenį, turtą perleidinėjo savo įmonei, todėl tapo nemoki, ir yra pagrindas spręsti dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
13. Teismas pažymėjo, kad nuo finansinių sunkumų susidarymo 2020 m., įmonei tapus nemokiai nuo 2020 m. gruodžio 31 d., BUAB „Technikos parkas“ buvo valdoma neūkiškai, nebuvo užtikrinta kreditorių interesų apsauga, sudaryti žalingi sandoriai, žinant, jog jie pažeidžia kreditorių teises bei teisėtus interesus, tokie veiksmai nulėmė įmonės bankrotą ir esminį nemokios įmonės padėties pabloginimą, taip iš esmės apsunkino ir panaikino įmonės kreditorių galimybę gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, todėl egzistuoja visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnyje nustatytos ir preziumuojamos tyčinio bankroto sąlygos. BUAB „Technikos parkas“ bankrotą pripažino tyčiniu.
14. Teismas nusprendė, kad buvusi įmonės direktorė M. Z. ir paskutinis vadovas R. Z. nuosekliai bei kryptingai siekė veikti ne bendrovės, jos kreditorių interesams, bet blogino įmonės finansinę padėtį.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Apeliantai (suinteresuoti asmenys) M. Z. ir R. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl BUAB „Technikos parkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; netenkinus prašymo, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį, panaikinant nutarties dalį dėl M. Z. pripažinimo atsakinga už tyčinį įmonės bankrotą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Suinteresuoti asmenys neginčijo aplinkybės, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos nemokumo administratorei turėjo perduoti R. Z., laiku perduoti nebuvo, už tokį pareigos nevykdymą buvusiam įmonės vadovui Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. nutartimis buvo taikyta atsakomybė ir skirtos baudos. Šios bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo R. Z. visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nemokumo administratorei perdavė. Byloje pateikti duomenys, 2022 m. rugsėjo 8 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, patvirtina, kad nemokumo administratorei yra perduoti darbo užmokesčio apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m., SODROS ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dokumentai už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2019 m., 2016 m. banko dokumentai, kasos ir banko dokumentai už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m., pardavimo dokumentai nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m., pirkimo dokumentai už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., darbo pažymėjimų ir darbo sutarčių registravimo žurnalai už 2015 m., kiti dokumentai (teismų, antstolių, skolų suderinimo aktai, pranešimai, pretenzijos), transportavimo važtaraščiai, suderinimo aktai bei kiti dokumentai už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2020 m. Nemokumo administratorei pateikus neperduotų dokumentų sąrašą, 2022 m. spalio 31 d. buvo perduotos ir metinės finansinės ataskaitos už 2014–2020 m., kasos ir banko dokumentai už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2021 m. birželio 30 d., pardavimų, pirkimų dokumentų žurnalai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ilgalaikio turto apskaitos kortelės už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., didžioji knyga už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., prekių apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d., įsakymai dėl personalo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., darbo užmokesčio apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., darbo sutartys už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., pardavimo, pirkimo dokumentai už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2021 m., įmonės veiklos sutartys, suderinimo, perdavimo–priėmimo aktai, prašymai, raštai ir kiti dokumentai už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2021 m.
15.2. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nemokumo administratorei perduoti ir jos priimti dokumentai yra netikri, nemokumo administratorė nepateikė. Konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad buvo siekiama nuslėpti tam tikrus sandorius, iš perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės turimo turto bei patikrinti sudarytų įmonės sandorių, nemokumo administratorė nenurodė, perduotų dokumentų analizės nepateikė.
15.3. Suinteresuotas asmuo R. Z., kaip įmonės valdymo organas, nutarties iškelti bankroto bylą metu, buvo įpareigotas perduoti visą juridinio asmens turtą, tačiau nebuvo įpareigotas sudaryti ir pateikti nemokumo administratorei balansą, kurio dėl objektyvių priežasčių jis negalėjo pateikti. Balanso sudarymas reikalauja specialiųjų žinių, kurių R. Z. neturi, o, iškėlus bankroto bylą, buhalterė įmonėje nebedirbo; be to, nemokumo administratorei buvo perduoti visi pirminiai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių pagrindu turėtų būti sudaromas šis dokumentas. R. Z. nors ir nesavalaikiai, tačiau perdavė nemokumo administratorei visą įmonės turtą (siurblinę ir nuotekų tinklus bei motorolerį Piaggo) bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Vien balanso nesudarymas, pagal nutarties iškelti bankroto bylą metu esamus finansinius duomenis, neturi ir negali turėti įtakos konstatuojant tyčinio bankroto požymį.
15.4. R. Z. iniciatyva bei jo asmeninėmis lėšomis nuotekų tinklai buvo įregistruoti BUAB „Technikos parkas“ vardu, iš šio turto gautomis lėšomis bankroto procese atsiskaitoma su kreditoriais.
15.5. Iš viešų duomenų matyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės finansinės ataskaitos už kiekvienus metus nuo 2014 m. iki 2020 m. buvo pateiktos. Byloje nemokumo administratorė yra pateikusi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. Įmonės finansinę padėtį galima nustatyti iš pateiktų pirminių apskaitos dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto požymius, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai.
15.6. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią buvo parduota dalis BUAB „Technikos parkas“ turto, negalėjo pažeisti pareiškėjo, kaip įmonės kreditoriaus, interesų, nes sutartis buvo sudaryta iki BUAB „Technikos parkas“ prievolės kreditoriui L. K. atsiradimo dienos. Teismas neteisingai vertino, kad, gavusi lėšas už parduotą turtą, įmonė turėjo atsiskaityti su pareiškėju ir tokią aplinkybę vertino kaip kreditoriaus teisių pažeidimą JANĮ 70 straipsnio 1 dalies apimtimi. Nemokumo administratorei buvo perduotas segtuvas, kuriame buvo visi įmonės 2020 m. ir 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. kasos ir banko dokumentai, tame tarpe ir pajamų orderis, patvirtinantis atsiskaitymą už parduotą nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties suinteresuoti asmenys šių dokumentų teismui pateikti negalėjo. LCE Construction su BUAB „Technikos parkas“ atsiskaitė, kuomet LCE Construction LTD tą patį nekilnojamąjį turtą 2020 m. lapkričio 4 d. pardavė.
15.7. Gavus pinigines lėšas už parduotą turtą, buvo atsiskaityta su kreditoriumi R. M., pagal 2018 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, kurios grąžinimo terminas buvo suėjęs 2019 m. balandžio 17 d. Atsiskaičius su R. M., įmonės turtinė padėtis nepablogėjo, kadangi BUAB „Technikos parkas“ prievolės sumažėjo, o likusiems kreditoriams įsiskolinimai turėjo būti grąžinti iš nuotekų tinklų eksploatavimo gaunamų pajamų.
15.8. Prievolės kreditoriui L. K. pagrindas buvo 2020 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią BUAB „Technikos parkas“ atsirado pareiga atsiskaityti už nupirktą mini ekskavatorių Volvo EC25. Taikos sutartimi su pareiškėju buvo nustatytas prievolės mokėjimo grafikas. Sudarant taikos sutartį pareiškėjui buvo atskleista įmonės turtinė padėtis, kuri jam buvo žinoma iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. turto aprašo. BUAB „Technikos parkas“ turėjo neįregistruotas nuosavybės teises į nuotekų tinklus ir siurblinę, kurie ateityje turėjo generuoti pelną, tačiau dėl ekonominių veiksnių nuotekų tinklai bei siurblinė iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą dienos, nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nebuvo pradėti eksploatuoti. BUAB „Technikos parkas“ valdymo organai, sudarydami taikos sutartį, ketino atsiskaityti su kreditoriumi iš tinklų eksploatavimo metu gaunamų pajamų, kurios turėjo būti didelės.
15.9. Be skolos grąžinimo kreditoriui R. M., sandorių, kurie iš esmės pablogintų įmonės turtinę padėtį, valdymo organų nariai neatliko, bendrovės bankrotą sąlygojo tai, kad BUAB „Technikos parkas“ nespėjo įregistruoti nuotekų tinklų bei siurblinės, iš kurių būtų gavusi pajamas. Tai nevertintina kaip įmonės valdymo organų tyčiniai veiksmai.
15.10. Teismas įmonės faktinį nemokumą pripažino 2020 m. gruodžio 30 d., remdamasis 2020 m. gruodžio 30 d. turto arešto akto duomenimis. Tačiau byloje esantis 2020 m. balansas patvirtina, kad BUAB „Technikos parkas“ turėjo turto iš viso už 232 680 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 156 555 Eur. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2020 m. matyti, kad 2020 m. įmonė gavo 31 021 Eur grynojo pelno. Tokie finansinių ataskaitų duomenys neleidžia konstatuoti įmonės nemokumo.
15.11. Teismas nenurodė ir nenustatinėjo, o nemokumo administratorė duomenų apie pradelstus įmonės įsipareigojimus 2020 m. gruodžio 30 d. nepateikė. Byloje nebuvo nustatinėjamos įmonės veiklos vykdymo galimybės, kitos reikšmingos aplinkybės, pripažįstant įmonę nemokia, todėl formalus įmonės nemokumo momento konstatavimas negali būti pripažintas pagrįstu.
15.12. Teismas nenustatė ir nemokumo administratorė nepateikė duomenų, apie BUAB „Technikos parkas“ po 2020 m. gruodžio 30 d. atsiradusius papildomus įsipareigojimus, tai reiškia, kad, net ir pripažinus, jog įmonė tuo metu buvo nemoki bei jos valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai neleidžia vertinti kaip tyčinių įmonės valdymo organų veiksmų, sukėlusių nemokumą arba pažeidžiančių kreditorių interesus.
15.13. Siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas, įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (liet. paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų būdus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 603-450/2022 55 punktas).
15.14. Teismas, pripažindamas BUAB „Technikos parkas“ bankrotą tyčiniu, nevertino BUAB „Technikos parkas“ turimo turto, iš kurio galės būti patenkinti visi arba didžioji dalis kreditorių finansinių reikalavimų.
15.15. BUAB „Technikos parkas“ vardu Nekilnojamojo turto registre, po bankroto bylos iškėlimo 2022 m. gegužės 2 d., buvo įregistruotas 773,38 m ilgio nuotekų slėginis vamzdynas, esantis (duomenys neskelbiami), kurio vidutinė rinkos vertė remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis yra 57 700 Eur. Nors šis turtas yra nelikvidus, tai yra nemokumo administratorė, remdamasi 2017 m. gegužės 18 d. sudarytos trišalės Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų sutartimi Nr. 24-DP, negali šio turto parduoti tretiesiems asmenims, tačiau jis generuoja pajamas, išduodant sutikimus prisijungti prie šių nuotekų tinklų. Vieno sutikimo prisijungti prie šių nuotekų tinklų kaina yra 5 000 Eur, gali prisijungti apie 80 sklypų. 2023 m. sausio 18 d. buvo gauta 12 000 Eur pajamų iš prisijungimo prie šių tinklų, todėl tikėtina, kad iki BUAB „Technikos parkas“ likvidavimo pabaigos, gaunamų pajamų pakaks atsiskaityti su visais arba didžiąją dalimis kreditorių.
15.16. Teismas, pripažindamas už įmonės tyčinį bankrotą atsakinga ir M. Z., neanalizavo jos dalyvavimo įmonės veikloje aplinkybių, įtakos bei galimybių priimant strateginius įmonės veiklos sprendimus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad už įmonės tyčinį bankrotą yra atsakinga ir M. Z..
15.17. Visais BUAB „Technikos parkas“ veiklos reikalais rūpinsi, įmonei vadovavo ir sprendimus priimdavo tik R. Z., kuris buvo faktinis įmonės direktorius. M. Z., nors ilgą laiką buvo de jure (teisiškai) įmonės vadovė, tačiau jos veikloje nedalyvavo, strateginių sprendimų nepriiminėjo. M. Z., duodama paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, kad jos sutuoktinis (R. Z.) vykdė projektus, ji įmonėje dirbo nepilnu etatu, neprisimena aplinkybių dėl sandorių sudarymo bei pardavimų. Pagrindinė jos darbo vieta buvo Eurovaistinėje. Todėl M. Z. jokių tyčinių veiksmų, kurie būtų įtakoję įmonės tyčinį bankrotą, neatliko.
15.18. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, nustatė dėl tyčinio bankroto kaltus asmenis bei apribojo jų teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų tyčinio bankroto institutą bei su tokio instituto taikymu susijusias teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų
19. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
20. Pareiškimas iškelti UAB „Technikos parkas“ bankroto bylą teismui pateiktas 2021 m. liepos 21 d., šios bendrovės nemokumo (bankroto) byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi, įsiteisėjo 2021 m. spalio 28 d. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad UAB „Technikos parkas“ nemokumo procesas buvo pradėtas ir prašyme dėl šio juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktos faktinės aplinkybės, vertinant tyčinį bankrotą sukėlusius veiksmus, atsiradę jau galiojant aktualioms JANĮ nuostatoms.
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas). Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
22. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas BUAB „Technikos parkas“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas atsakovų veiksmais (neveikimu), atliktais po 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjas įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė nemokia tapo 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. galiojant aktualioms JANĮ nuostatoms. Pareiškėjas prašė pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, remdamasis aplinkybe, kad juridinio asmens valdymo organai sąmoningai slėpė dokumentus, jų laiku ir tinkamai neperdavė nemokumo administratorei, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų iki bankroto bylos iškėlimo; realizavo turtą, jog nebūtų vykdomi taikos susitarimai su pareiškėju, perleido turtą susijusiai įmonei ir taip padarė žalą bendrovei bei jos kreditoriams bei tokiu aplaidžiu įmonės valdymu ją privedė prie bankroto.
23. Įvertinus tai, kad buvusių atsakovės vadovų M. Z. ir R. Z. veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „Technikos parkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant JANĮ nuostatoms, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai taikė JANĮ numatytą teisinį reguliavimą.
Dėl sąlygų, būtinų bankrotui pripažinti tyčiniu
24. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
27. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
28. Teisės doktrinoje pažymima, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, jog tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu. Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumą, tačiau įprastai blogą įmonės valdymą rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kurią ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Manytina, kad jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklą, prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtą ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes įmonei tapus nemokiai nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą, bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas. Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. Todėl veiksmai, kurie yra tyčinio bankroto požymiai, gali būti pagrindas taikyti kitas kreditorių teisių gynybai veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, sandorių ginčijimą ir kt. (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).
29. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, nagrinėjant prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno įstatyme (ĮBĮ ar JANĮ) įtvirtinto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas pripažinti bankrotą tyčiniu. Kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu bent vienu iš ĮBĮ (JANĮ) nustatytų pagrindų, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai ir nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto pagrindų egzistavimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m., liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/ 2021; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-378/2021).
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, remdamasis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 bei 4 punktuose nurodytais tyčinio bankroto požymiais (juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus; be to, juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai). Apeliantai (suinteresuoti asmenys) atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada BUAB „Technikos parkas“ bankrotą pripažinti tyčiniu bei asmenų, atsakingų dėl tyčinio bankroto sukėlimo, nustatymu.
Dėl BUAB „Technikos parkas“ faktinio nemokumo momento ir įmonės vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą (ne)vykdymo
31. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo bei jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
32. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
33. Vertindamas nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas iš BUAB „Technikos parkas“ nemokumo bylos Nr. eB2-762-459/2021 nustatė, kad pareiškėjas L. K. 2021 m. birželio 8 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Technikos parkas“. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Technikos parkas“ bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad UAB „Technikos parkas“ yra nemoki ir laiku negali vykdyti pareiškėjui turtinių prievolių, nevykdo taikos sutarties, sudarytos su L. K., kuri patvirtinta Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ir nesumoka skolos. BUAB „Technikos parkas“ skolinga ir kreditorei UAB „Reikalavimas.lt“ 786,50 Eur pagal 2017 m. sausio 27 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 264; vykdomas antstolių išieškojimas iš skolininkės UAB „Technikos parkas“ kreditoriaus L. K. naudai pagal vykdomąją bylą, užvestą 2021 m. gegužės 30 d. (išieškoma suma 7 380 Eur) ir pagal vykdomąją bylą, užvestą 2020 m. gruodžio 30 d. (išieškoma suma 7 020 Eur). Teismas nustatė, kad, remiantis 2020 m. rugpjūčio 11 d. turto apyrašu, skolininkė BUAB „Technikos parkas“ turėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį realizavo bei, pagal 2020 m. gruodžio 30 d. turto arešto akto duomenis, bendrovė neturi jokio nekilnojamojo turto, o kilnojamasis turtas yra nelikvidus.
34. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad už Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties, kuria įmonės valdymo organai privalėjo nemokumo administratorei perduoti BUAB „Technikos parkas“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus įmonės dokumentus, bei nemokumo administratorės nurodymų nevykdymą, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. nutartimis paskutiniam BUAB „Technikos parkas“ vadovui R. Z. paskyrė po 0,10 Eur baudą, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną 2021 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytos pareigos nevykdymo dieną. Dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti 2022 m. lapkričio 9 d., tačiau įmonės balansas bankroto bylos iškėlimo dienai nebuvo sudarytas. Byloje nėra ginčo, kad perduotuose finansiniuose dokumentuose galimai yra netikslumų. Nemokumo administratorė teismui nurodė, kad neturi galimybės nustatyti BUAB „Technikos parkas“ finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, bei jas įvertinti.
35. Apeliantai nurodo, kad byloje esantis 2020 m. balansas patvirtina, jog BUAB „Technikos parkas“ turėjo turto iš viso už 232 680 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 156 555 Eur; 2020 m. įmonė gavo 31 021 Eur pelno, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo įmonės nemokumo momentą – 2020 m. gruodžio 30 d.
36. Iš paskutinių pateiktų BUAB „Technikos parkas“ finansinės atskaitomybės duomenų už 2020 m. matyti, kad bendrovė turėjo turto už 232 680 Eur (ilgalaikis turtas sudarė 47 502 Eur, o trumpalaikis turtas – 185 178 Eur); atsakovė turėjo įsipareigojimų iš viso už 211 181 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos – 156 555, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 54 626 Eur); atsakovės pelno (nuostolio) ataskaita už 2020 m. ataskaitinį laikotarpį rodo, jog atsakovė gavo 31 021 Eur pelno. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenys neatspindi realios bendrovės finansinės padėties ir jos nemokumo. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, jog būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).
37. Akivaizdu, kad, viena vertus, BUAB „Technikos parkas“ jau 2020 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais – minėta, jog teismų procesiniais dokumentais iš atsakovės buvo priteistos skolos kreditoriams (2020 m. rugsėjo 22 d. kreditorei UAB „Sodybų servisas“ nutarta išieškoti 2 023 Eur skolą, 47,21 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei 446,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp bendrovės ir pareiškėjo, pagal kurią bendrovė įsipareigojo sumokėti skolą pareiškėjui per šešis mėnesius, iki 2020 m. sausio 31 d., kas mėnesį mokant po 2 250 Eur; bendrovė skolinga ir kreditorei UAB „Reikalavimas.lt“ 786,50 Eur pagal 2017 m. sausio 7 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 264). Duomenų, kad šios skolos būtų padengtos nepateikta, priešingai, vykdomas išieškojimas iš skolininkės BUAB „Technikos parkas“ kreditoriaus L. K. naudai pas antstolį Joną Petriką (vykdomoji byla užvesta 2021 m. gegužės 30 d.), išieškotina suma 7 380 Eur ir antstolį Mindaugą Mažrimą (vykdomoji byla užvesta 2020 m. gruodžio 30 d.), išieškotina suma 7 020 Eur. Be to, į BUAB „Technikos parkas“ nemokumo administratorę kreipėsi SE „Capitalia“, atstovaujama SE „Capitalia“ Lietuvos filialo, su prašymu įtraukti į kreditorių sąrašą, nurodydama, kad AB „Capitalia Finance“ (dėl reorganizavimo buvo prijungta prie SE „Capitalia“) suteikė paskolą BUAB „Technikos parkas“, dėl to, skolininkei nevykdžius įsipareigojimų, 2018 m. sausio 2 d. notaras Mindaugas Sipavičius išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 583; neišieškotos skolos likutis sudarė 76 744,60 Eur. Bendrovė buvo skolinga ir VMI 11 612,04 Eur (nemokumo administratorės pateiktas BUAB „Technikos parkas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, dokumento registracijos Nr. DOK-2746). Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad BUAB „Technikos parkas“ atitinka vieną iš alternatyvių sąlygų nemokumo būsenai konstatuoti – laiku negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams.
38. Kita vertus, nors formaliai vertinant įmonės turto balanso duomenis, turimi įsiskolinimai neviršija turimo turto vertės, tačiau, vertinant nemokumo momentą, svarbios šios aplinkybės, kad 1) didžiąją turto dalį sudarė įmonės trumpalaikis turtas (pagal į bylą pateiktus duomenis ilgalaikio turto nėra), 2) bendrovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas pas antstolius vykdomosiose bylose, 3) BUAB „Technikos parkas“ neatsiskaito su kreditoriais pagal teismų sprendimus bei šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, taip pat įvertinus pareiškėjo nurodytą negrąžintos skolos dalį, jog finansinių įsipareigojimų dydis nedaug skiriasi nuo įmonės balanse nurodyto turto dydžio (ilgalaikio), o 2020 m. gautas 31 d. balanso duomenyse nurodytas gautas pelnas (31 021 Eur) neužtikrino bendrovės atsiskaitymo su kreditoriais. Pagal 2020 m. gruodžio 30 d. turto arešto akto duomenis, bendrovė nekilnojamojo turto neturėjo, o kilnojamasis turtas buvo nelikvidus. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliantų minimų nuotekų tinklų ir siurblinės kaip turto, nes, pirma, iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą dienos, toks turtas nebuvo įregistruotas (įregistruotas tik 2022 m. gegužės 2 d.); antra, pagal 2017 m. gegužės 18 d. sudarytos trišalės Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų sutarties Nr. 24-DP nuostatas, šis turtas yra nelikvidus (jo negalima perleisti tretiesiems asmenims), o įmonei iškėlus bankroto bylą nuosavybės teisės į nuotekų tinklą pereina UAB „Palangos vandenys“, o faktinė aplinkybė, kad bankroto procese yra gaunamos atitinkamos lėšos iš prisijungimų prie šių nuotekų tinklų, nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatyto vertinimo dėl bendrovės nemokumo momento. Be kita ko, bendrovė turėdama įrodinėjimo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad realiai veiklą vykdo, yra pajėgi toliau generuoti pajamas bei mažinti finansinius įsipareigojimus, šios pareigos nevykdė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti, nei vertino pirmosios instancijos teismas, aptartų bendrovės finansinių rodiklių, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl susidariusių prievolių kreditoriams ir faktiškai nevykdomos veiklos, po 2020 m. lapkričio 27 d. turto pardavimo iš varžytynių, BUAB „Technikos parkas“ tapo nemokia 2020 m. gruodžio 30 d.
39. Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nustačius bendrovės nemokumo momentą – 2020 m. gruodžio 30 d. – bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Nors pareiškėjas pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nenurodė argumentų dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tai nėra aktualu (nepateiktas ir apeliacinis skundas), tačiau pažymėtina ir tai, jog, skirtingai nei pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, jog įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu.
40. BUAB „Technikos parkas“ vadove nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo M. Z., todėl pripažinus, kad bendrovė nemoki buvo 2020 m. gruodžio 30 d., kaip jau nurodyta nutarties 39 punkte, jai kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą, tačiau M. Z. tokios įstatyme (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nustatytos imperatyvios pareigos nevykdė, tai leistų konstatuoti apeliantės sąmoningai blogą bendrovės valdymą. Tačiau tam, jog tokį apeliantės elgesį būtų pagrindas įvertinti kaip patvirtinantį tyčinį bendrovės bankrotą, vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir doktrininiu aiškinimu, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo (tęsiant nemokios bendrovės veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso) ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
41. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte (buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai) įtvirtintas pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo
42. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
44. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės sandorius su Jungtinėje Karalystėje registruota per valdymo organus susijusia įmone LCE Construkction LTD, kurios direktorius yra apeliantas, teisingai pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-2926, pagal kurią buvo parduota dalis BUAB „Technikos parkas“ turto (žemės sklypo dalis ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbiami)) už 35 000 Eur kainą, negalėjo pažeisti pareiškėjo, kaip įmonės kreditoriaus, interesų, nes sutartis buvo sudaryta dar iki BUAB „Technikos parkas“ prievolės kreditoriui L. K. atsiradimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. taikos sutarties sudarymo (prievolės pagrindas 2020 m. gegužės 24 d. pirkimo pardavimo sutartis). Tačiau teismas aplinkybę, kad lėšos už parduodamą turtą turėjo būti sumokėtos per ketverius metus iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir įmonė šiuos pinigus gavo, tačiau neatsiskaitė su pareiškėju, vertino pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme. Sutiktina su teismo vertinimu, kad, viena vertus, byloje nėra duomenų, jog pagal minėtą sandorį (pardavus turtą LCE Constuction LTD) būtų neatsiskaityta; kita vertus, nemokumo administratorė nurodė neturinti duomenų, ar pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį su BUAB „Technikos parkas“ buvo atsiskaityta, nes jai nepateikti įmonės apskaitos dokumentai. Tačiau iš 2022 m. spalio 31 d. dokumentų perdavimo priėmimo akto matyti, kad nemokumo administratorei buvo perduotas segtuvas su visais įmonės 2020–2021 m. kasos bei banko dokumentais, tame tarpe, kaip nurodė apeliantai, buvo ir pajamų orderis, patvirtinantis atsiskaitymą už parduotą nekilnojamąjį turtą. Tokia aplinkybė niekaip nepaneigta. Taigi, viena vertus, pastarasis sandoris negalėjo pažeisti kreditoriaus L. K. teisių; kita vertus, vien tik mokėjimo išdėstymas sutartam terminui, nesant duomenų, kad pagal pirminį sandorį nebuvo atsiskaityta, negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje nėra paneigti ir apeliantų teiginiai, kad, įmonė gavusi atsiskaitymą už parduotą nekilnojamąjį turtą, atsiskaitė su kreditoriumi R. M., pagal ankstesnę 2018 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, kurios grąžinimo terminas buvo suėjęs – 2019 m. balandžio 17 d. Net vertinant, kad pastarasis atsiskaitymas įvyko esant kreditoriaus L. K. reikalavimo teisei, vien ši faktinė aplinkybė negali būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis – sąmoningas bendrovės valdymo organų veikimas, siekiant pabloginti įmonės finansinę padėtį ir tuo pagrindu pripažinti BUAB „Technikos parkas“ bankrotą tyčiniu, kadangi atskiri veiksmai, nesant nuoseklių ir kryptingų veiksnių, patvirtinančių siekį privesti įmonę prie nemokumo, nevertintini kaip tyčinio bankroto požymis, be to, pareiškimas nebuvo grindžiamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurio kreditoriaus finansinis reikalavimas (prievolė) buvo ankstesnis.
45. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, po taikos sutarties sudarymo buvo realizuotas įmonės turtas, neketinant vykdyti taikos sutarties. Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. turto aprašo matyti, kad sudarant taikos sutartį buvo areštuotas pastatas bei dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbiami), banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, turtinė teisė į automobilį TOYOTA C-HR, motoroleris Piaggio ir transporto priemonė MAN. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.
46. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir nustatytos pagrindinės šios teisės įgyvendinimo taisyklės. Skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui realizavimo būdas priverstiniame vykdymo procese pripažįstamas prioritetiniu, siekiant išlaikyti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017 26 punktas). Vis dėl to, ši skolininko teisė nėra absoliuti.
47. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam taikomos JANĮ normos, kurios yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (CPK 1 straipsnis).
48. Pagal bendrąją taisyklę, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo išieškojimas iš juridinio asmens turto, šio turto realizavimas stabdomas, išskyrus JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį, kai teismas leidžia antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas (JANĮ 30 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą (JANĮ 30 straipsnio 3 dalis). Teisės doktrinoje pažymima, kad aptariama išimtis įstatyme įtvirtinta atsižvelgiant į tai, jog, esant minėtoms aplinkybėms, turto realizavimo sustabdymas būtų netikslingas ir ekonomiškai nenaudingas. Tačiau tokiu atveju už parduotą skolininko turtą gauta suma, atskaičiavus sprendimo vykdymo išlaidas, pervedama į kreditorių sąskaitą. Todėl priverstinio vykdymo proceso metu realizavus turtą tenkinami ne išieškotojo konkrečioje vykdymo byloje reikalavimai, o visų skolininko kreditorių reikalavimai nemokumo procese (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Ksiegarnia Akademicka, 2021, p. 83).
50. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad juridiniam asmeniui (skolininkui) tapus nemokiu, CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teisė iki varžytynių pradžios pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją yra ribojama. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti ne pavienių išieškotojų, bet visų nemokaus juridinio asmens kreditorių interesus.
51. Viena vertus, kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo apeliantai, ginčo turtas nebuvo perleistas kitiems asmenims įmonės valdymo organų nariams siekiant nevykdyti taikaus susitarimo – žemės sklypo dalis ir pastatas dar iki bankroto bylos BUAB „Technikos parkas“ iškėlimo buvo 2020 m. lapkričio 27 d. parduoti iš varžytynių, automobilis TOYOTA C-HR grąžintas lizingo bendrovei, automobilis Man buvo nurašytas iki arešto dienos, o motoroleris perduotas nemokumo administratorei ir vėliau parduotas. Vadinasi, net ir nesant sudarytos taikos sutarties, išieškojimas iš šio turto pareiškėjo naudai negalėjo būti vykdomas.
52. Kita vertus, 2020 m. lapkričio 27 d. vykęs turto pardavimas varžytynėse negali būti vertinamas kaip bendrovės vadovo sąmoningas siekis esmingai pabloginti bendrovės padėtį, išvengti įsipareigojimų bendrovės kreditoriams vykdymo, nes turto pardavimo iš varžytynių procedūra yra griežtai reglamentuota ir nepriklauso nuo bendrovės vadovo(-ų) valios.
Dėl (ne)tinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo
53. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus, vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį bei identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
55. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).
57. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas). Nurodyta teismo praktika aktuali ir pasikeitus teisiniam reguliavimui (įsigaliojus JANĮ).
58. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad BUAB „Technikos parkas“ valdymo organai nevykdė tinkamai ir laiku perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir tai patvirtina bylos duomenys, t. y. nemokumo administratorės UAB „Audmina“ prašymai skirti bendrovės vadovui baudą; dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti tik 2022 m. lapkričio 9 d., tačiau bendrovės balansas bankroto bylos iškėlimo dienai nebuvo sudarytas ir nėra sudarytas; finansiniuose dokumentuose daug netikslumų. Teismo vertinimu, buvęs paskutinis įmonės vadovas sąmoningai slėpė dokumentus, jų laiku ir tinkamai neperdavė nemokumo administratorei, t. y. nevykdė įpareigojimo tinkamai vesti turto apskaitą, pateikti nemokumo administratorei balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo datai.
59. Pažymėtina, kad finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas. Pateikiant finansinių ataskaitų rinkinį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo 123 punkte numatyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Taigi tuo atveju, jeigu bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, akcininkų susirinkimas, kuriame bus tvirtinami finansinių ataskaitų rinkiniai už 2020 m., privalo įvykti atitinkamai ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d. Metinės ataskaitos turi būti paruoštos ir patvirtintos akcininkų susirinkimo taip pat per 4 mėnesius nuo fiskalinio laikotarpio, kuris dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais, pabaigos. Dar per 30 dienų nuo patvirtinimo jos turi būti pateiktos VĮ Registrų centrui.
60. Nagrinėjamu atveju, VĮ Registrų centro duomenimis, BUAB „Technikos parkas“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui yra savalaikiai pateikti tiek už 2018 m., tiek už 2019 m. bei 2020 m., todėl, viena vertus, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl savalaikio finansinės atskaitomybės dokumentų (taip pat ir bendrovės balansų) nepateikimo.
61. Kita vertus, įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. nutartimis, tenkinus nemokumo administratorės prašymus, paskutiniam BUAB „Technikos parkas“ vadovui paskirta po 0,10 Eur bauda, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, nevykdymo dieną. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu BUAB „Technikos parkas“ nemokumo administratorei, nors ir nesavalaikiai, buvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Nėra ginčo, kad perduotas ir visas bendrovės turtas. Nurodytina ir tai, kad apeliantas R. Z. savo asmeninėmis lėšomis įregistravo siurblinę ir nuotekų tinklus viešame registre. Galiausiai visi dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti 2022 m. lapkričio 9 d., prieš paskutinį teismo posėdį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas pagrindas pripažinti BUAB „Technikos parkas“ bankrotą tyčiniu neegzistuoja, nes, viena vertus, turtas bei buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratorei yra perduoti, o faktinė aplinkybė, kad dokumentai nebuvo perduoti savalaikiai, jau įvertinta ir apeliantui už savalaikį įmonės dokumentų nepateikimą du kartus buvo pritaikyta įstatyme nustatyta atsakomybė (skirta bauda).
62. Nurodytina ir tai, kad apeliantas argumentuotai paaiškino tokio nesavalaikio dokumentų neperdavimo priežastis, nurodydamas, jog, iki įmonės bankroto iškėlimo, jo ir sutuoktinės gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, tuo tarpu visi BUAB „Technikos parkas“ buhalterinės apskaitos dokumentai (ir turtas) buvo Lietuvoje. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, laisvo asmenų judėjimo garantija buvo panaikinta, todėl nei jis, nei jos sutuoktinė, kol nebuvo įgiję rezidento statuso Jungtinėje Karalystėje, grįžti į Lietuvą ir perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, neturėjo realios galimybės. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad buvęs vadovas (apeliantas) nuolat bendradarbiavo su nemokumo administratore, teikė jai paaiškinimus dėl įmonės dokumentų ir buhalterinės apskaitos duomenų.
63. Ištyręs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino bendrovės vadovo buhalterinės apskaitos dokumentų savalaikį neperdavimą nemokumo administratorei kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų, nes nenustatyta, jog bendrovės vadovas dokumentų laiku neperdavė sąmoningai, siekdamas tyčia nuslėpti tokią informaciją nuo nemokumo administratorės. Priešingai, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas perdavė, nors ir pavėluotai, turimus finansinius dokumentus, turtą (dalį jo įregistravo viešame registre savo lėšomis), bendradarbiavo su nemokumo administratore, o vien tik balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo datai, nepateikimo faktas, negali būti vertinamas kaip BUAB „Technikos parkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu kvalifikuojantis požymis.
64. Pažymėtina, kad nekeičia nurodytos situacijos vertinimo ir minimos aplinkybės dėl perduotuose finansiniuose dokumentuose galimai esamų netikslumų, kadangi, nėra nurodyta ir nekonkretizuota, kuriame dokumente (-uose) yra padarytos klaidos (netikslumai), kokios konkrečiai klaidos (neteisingi duomenys) rastos, kaip jos turi būti ištaisytos, bei kaip tokie netikslumai (klaidos) turėjo įtakos finansinių duomenų vertinimui. Be to, teisės aktai nedraudžia koreguoti, taisyti finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl aplinkybė, kad perduotuose nemokumo administratorei finansinės atskaitomybės dokumentuose galimai buvo netikslumų, pati savaime nepagrindžia ir neįrodo, jog buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai, kad būtų pagrindas BUAB „Technikos parkas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
65. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino BUAB „Technikos parkas“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 bei 4 punktų pagrindu.
66. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
67. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes bei netinkamai taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias tyčinio bankroto institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo L. K. pareiškimas dėl BUAB „Technikos parkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas, atitinkamai, panaikinant nutarties dalį apriboti buvusiems bendrovės vadovams R. Z. ir M. Z. teisę vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, kadangi toks apribojimas buvo padarinys neteisingo faktinių aplinkybių vertinimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
68. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantų atskirasis skundas vertinamas kaip patenkintas, todėl apeliantai įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau apeliantai nenurodė apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų ir nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
69. Advokatų profesinei bendrijai AUCTORITAS grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo L. K. pareiškimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikos parkas“, juridinio asmens kodas 303497350, bankroto pripažinimo tyčiniu bei apribojimo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai AUCTORITAS, juridinio asmens kodas 306187168, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2023 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 16, akcinėje bendrovėje Swedbank.
Teisėja Asta Radzevičienė