Civilinė byla Nr. e2S-2204-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14233-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.4.; 3.3.2.4.;

                    (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21127-752/2017 pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovei V. Š. dėl pripažinimo teisės atlikti remonto darbus.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovei teisę be atsakovės V. Š. sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus pagal ieškovės parengtą projektinį pasiūlymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir įrodymų surinkimo išlaidas 1 118,70 Eur. Ieškovė nurodė, kad šalys yra nurodyto gyvenamojo namo bendraturtės, namas yra avarinės būklės, atsakovė su jo remontu nesutinka. Ieškinys yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, nustatančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad  ieškovė 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su tapačiu ieškiniu, registracijos Nr. CBP-10718. Sprendžiant jo priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. e2-17583-615/2017, buvo nustatyta, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, todėl 2017 m. birželio 5 d. nutartimi, ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumas pašalinti, tačiau ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino – nepateikė į civilinę bylą patikslinto ieškinio ir neprašė pratęsti teismo patikslintam ieškiniui pateikti, dėl ko teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu. Pastaroji teismo nutartis apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo ir 2017 m. birželio 29 d. ieškinys su priedais buvo grąžintas ieškovei.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pakartotinai pateiktas ieškinys yra visiškai tapatus pateiktam civilinėje byloje Nr. e2-17583-615/2017. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinį pateikė pakartotinai, nepašalinusi įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų trūkumų, kurie buvo pripažinti esminiais. Teismas nurodė, kad toks ieškovės procesinis elgesys yra netinkamas, o įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyti trūkumai yra nepašalinti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

5. Atskiruoju skundu ieškovė A. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi ginčas tarp šalių nebuvo išnagrinėtas ir nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų atsisakiusi ieškinio ir teismas tokį atsisakymą butų priėmęs.
2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis, priimta kitoje civilinėje byloje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neturi prejudicinės galios. Kadangi pateiktas ieškinys atitinka CPK 111 straipsnyje ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl ieškovė neprivalo ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes) taisyti pagal teismo nurodymą.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio dalies 4 pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, pripažinęs, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra visiškai tapatus pateiktam ieškiniui civilinėje byloje Nr. e2-17583-615/2017, kurioje ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams, ir kurių ieškovė nepašalinusi, pakartotinai su tapačiu ieškiniu kreipėsi į teismą. Ieškovė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad pareikštas ieškinys atitinka tiek CPK 111 straipsnio, tiek ir CPK 135 straipsnio reikalavimus, tuo tarpu civilinė byla Nr. e2-17583-615/2017 nebuvo išnagrinėta iš esmės, todėl toje civilinėje byloje priimta nutartis (2017 m. birželio 5 d.), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, šios nagrinėjamos bylos atveju neturi jokios prejudicinės galios.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį.
12. Pažymėtina, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, todėl teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-17583-615/2017 ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams, kurių ieškovė nepašalino, tačiau pakartotinai kreipėsi į teismą su tapačiu ieškiniu, todėl sprendė, kad šiuo atveju yra taikytinas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su padaryta teismo išvada, kadangi nurodytoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatytas terminas ieškovės pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti, nebuvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo esmės, t. y. galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo išspręsti šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimai pagal ieškovės pareikštą teismui ieškinį, o taip pat negalima daryti ir išvados, kad ieškovės teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos buvo įgyvendinta.
14. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu. Taigi, vien ta aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje ieškovės ieškiniui buvo nustatyti trūkumai, kurių ji nepašalino, nereiškia, jog tokiu atveju jai iškart turi būti užkertamas kelias bendra tvarka pareikšti naują ieškinį, kurio atitikimą CPK reikalavimams būtent pirmiausiai ir turėtų įvertinti teismas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 115 straipsnis, 137 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad civilinio proceso teisės normose nėra nustatyto imperatyvo atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai jis pareiškiamas teismui pakartotinai, po to, kai kitoje civilinėje byloje tokiam ieškiniui buvo nustatyti trūkumai, kurie nebuvo pašalinti ir įsiteisėjusia teismo nutartimi toks ieškinys buvo laikomas nepaduotu.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nustatė, kad yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Įvertinus tai, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis naikintina – ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas