Baudžiamoji byla Nr. 1-2124-271/2017
Procesinis Nr.1-01-1-08788-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.14.1.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,
sekretoriaujant G. O.,
dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,
kaltinamajai G. V., jos gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
nukentėjusiajam A. A. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,
kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
Kaltinamoji G. V. 2017-02-12, apie 13.07 val., Vilniuje, Architektų g. 43/31, AB "Swedbank" bankomate H 321, kuomet A. A. M. 2017-02-12, apie 13.04 val., atliko finansinę operaciją elektronine mokėjimo priemone ir nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų (banknotai po 10 eurų), tačiau paliko (pamiršo) juos bankomato pinigų išdavimo skyriuje, pagrobė minėtus pinigus ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė 200 Eur turtinę žalą.
Kaltinamoji G. V. nusikalstamos veikos padarymą pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną priėjo prie bankomato, esančio Architektų g. 43/31, Vilniuje, nes norėjo išsigryninti pinigų. Priėjusi prie bankomato, pamatė, kad bankomatas yra išdavęs grynųjų pinigų, kurių niekas nepaėmė. Nežinojo, kad nepaimti pinigai po kurio laiko grįžta į bankomatą. Ji paėmė pinigus, perskaičiavo, ten buvo 200 eurų. Įsidėjo juos į piniginę. Galvojo, kad paskui grąžins juos į banką. Tikėjosi, kad jai paskambins iš banko ir pasakys, kaip grąžinti pinigus, nes bankomate užfiksuota, kas sekantis asmuo, kuris naudojosi bankomatu, yra ji. Bankomate išgrynino ir savo pinigus. Nukentėjusiojo pinigai buvo padėti namuose, tačiau jai vis prireikdavo smulkesnių pinigų, dėl to ji pinigus ėmė ir išleido. Galvojo, gavusi algą grąžins juos kitomis kupiūromis, tokiu būdu juos tik pakeisdama. Nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko, atsiprašo nukentėjusiojo.
Nukentėjusysis A. A. M. parodė, kad nuėjo į bankomatą nusiimti iš sąskaitos pinigų. Kaip visada, priėjęs prie bankomato, surinko visus kodus, paprašė 300 eurų sumos, tačiau bankas šios sumos nedavė. Tada pakeitė sumą į 200 Eur. Ilgai laukė, pinigų vis nebuvo, už jo stovėjo eilė žmonių, tad nesulaukęs pinigų, paspaudė mygtuką, kad jam grąžintų kortelę. Pasiėmė ją ir nuėjo. Kada pinigai ten išlindo, taip ir nežino. Negavęs pinigų, galvojo, kad reikėtų, kur kreiptis. Suvokė, kad į parduotuvę, prie kurios stovi bankomatas, neverta. Sužinojęs kur kreiptis, nuėjo į banką, paaiškino padėtį. Jam buvo liepta užpildyti dokumentus, ir laukti. Po kurio laiko bankas liepė kreiptis į policiją. Pasitaręs su šeima, paskambino į policiją, pareigūnai atvažiavo, surašė visus dokumentus ir išvažiavo. Už dviejų dienų paskambino ir pasakė, kad reikia leidimo prisijungti prie sąskaitos. Parašė sutikimą. Po mėnesio paskambino iš policijos ir liepė ateiti atsiimti pinigus. Tai moteriai jokių pretenzijų neturi, nors ji ir galėjo tiesiog palikti bankomate tuos pinigus. Pinigus atgavo. Sutinka taikytis su nukentėjusiąja, atleidžia jai.
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Vagystė BK 178 straipsnio 1 dalyje aprašyta materialiąja sudėtimi, t.y. joje kaip būtini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir šios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalimi ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą. Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi būti vertinamas kaip visuma, t.y. ir daromos veikos, ir kartu jos padarinių atžvilgiu. Kaltinant padarius vagystę, turi būti nustatyta ir neginčijamai įrodyta, kad ir daromą veiką, ir jos padarinius kaltininkas vagystės atveju vertina kaip pavojingus, neteisėtus, t. y. supranta jų tikrąją esmę, tačiau jų neatsisako, bet sąmoningai ir valingai siekia.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad veiksmai, kai asmuo užvaldo ne bešeimininkį, bet laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą ir šiais veiksmais nutraukia teisėtą šio turto valdymą, atitinka vagystės požymius. Vagyste yra laikoma įstrigusio ir palikto automobilio ratų demontavimas ar nuvažiavimas dviračiu, paliktu be apsaugos priemonių gatvėje. Vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina (LAT nutartis 2K-41/2009). Akivaizdu, kad kaltinamoji, būdama subrendusi, mokėdama naudotis bankomatu, suvokė, jog bankomato pinigų išdavimo skylėje esantys 200 Eur buvo palikti per neapdairumą asmens, kuris ką tik juos išgrynino, tai laikinai be priežiūros palikti pinigai, kurių savininkas pasiges ir ieškos. Iš esmės ji nedėjo jokių pastangų, siekdama sugrąžinti jai nepriklausančius pinigus jų savininkui, nelaukė asmens sugrįžtančio prie bankomato, nesikreipė į šalia esančios parduotuvės apsaugos darbuotojus ar AB „Swedbank“. Pažymėtina, kad kaltinamoji leido šiuos pinigus į apyvartą, nes iš bankomato ji paėmė pinigus kupiūromis po 10 Eur, o grąžino 4 kupiūras po 50 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad G. V. tokiais savo veiksmais užvaldė svetimą turtą. Kaltinamoji G. V., veikdama tiesiogine tyčia, slapta pagrobė svetimą turtą – 200 Eur, taip padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pareiškė, kad kaltę pripažįsta, susitaikė su nukentėjusiuoju A.A. M.. Pastarasis nurodo, kad atleido G. V., pinigai jam grąžinti, žala atlyginta. Ieškinio nereiškia.
Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro išvadą, kad tam yra teisinis ir faktinis pagrindas.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji G. V. teisiama yra pirmą kartą, administracinių nuobaudų neturi. Dirba, materialinė padėtis sunki. padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, kuri jai atleido. Ieškinio byloje nėra. Kaltinamoji dirba, administracinių nuobaudų neturi. Priklausomybės ligų centruose neregistruota. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ateityje ji nenusikals, todėl taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai ir nukentėjusiajam susitaikius.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas
NUSPRENDĖ :
G. V., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, jai ir nukentėjusiajam Antanui A. M. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti G. V., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendį pateikus vykdyti panaikinti kaltinamajai kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Borkovski