Civilinė byla Nr. e3K-3-321-469/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01088-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.1.14.4; 3.1.14.8.3; 3.1.14.10; 3.2.8.1; 3.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pašilės tinklas“ dėl pažeistų teisių gynimo, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, ar įpareigojimų tęsti nuomos teisinius santykius ir dėl prevencinio reikalavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėto ieškovui nepasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kai ja dar galima pasinaudoti, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms, kuriame prašė:

2.1.                      pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. susiklostė nuomos sutartiniai teisiniai santykiai dėl kabelinio tinklo, esančio Ukmergėje, nuomos;

2.2.                      pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Cgates“ nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. yra susiklostę faktiniai kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos teisiniai santykiai;

2.3.                      apginti pažeistas ieškovės teises:

2.3.1.                      perkeliant ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovių, dėl kabelinio tinklo Ukmergėje įsigijimo, arba

2.3.2.                      įpareigojant atsakovę UAB „Cgates“ tęsti kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos santykius su ieškove iki 2025 m. lapkričio 1 d. tomis pačiomis sąlygomis, t. y. mokant po 750 Eur (be PVM) nuomos mokestį per mėnesį ir kompensuojant atsakovei UAB „Cgates“ mokėjimus AB „Telia Lietuva“ už kanalizacijos nuomą bei sumokant už elektrą bei galios dedamąją;

2.4.                      pripažinti, kad atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sudarydamos optinio kabelio tinklo Ukmergėje pirkimo–pardavimo sutartį, nepateikdamos ieškovei pasiūlymo įsigyti tinklą;

2.5.                      uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą – teikti elektroninių ryšių paslaugas vartotojams Ukmergėje ieškovės išsinuomotame optinio kabelio tinkle, įskaitant, bet neapsiribojant:

2.5.1.                      uždrausti atsakovei UAB „Cgates“ atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nutraukti su ieškove nuomos santykius, taip pat uždrausti įsigyto optinio kabelinio tinklo Ukmergėje integravimą į savo kabelinio tinklo sistemą;

2.5.2.                      uždrausti atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – atskleisti atsakovei UAB „Cgates“ visą konfidencialią informaciją apie ieškovės klientus Ukmergėje ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su nesąžininga konkurencija, – išmontuoti ir atjungti nuo atsakovei UAB „Cgates“ parduoto optinio kabelinio tinklo ieškovei parduotą, tačiau faktiškai neperduotą stoties įrangą, esančią atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ buveinėje Ukmergėje, Mindaugo g. 13, taip pat uždrausti atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ atjungti elektros energijos tiekimą į ieškovės stotį, esančią atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ buveinėje Ukmergėje, Mindaugo g. 13;

2.6.                      priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Atsakovė UAB „Cgates“ bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti. Atsakovė nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas tarp infrastruktūros naudotojo (ieškovės) ir jos valdytojų (atsakovių) dėl elektroninių ryšių infrastruktūros (Ukmergėje esančio optinio kabelinio tinklo). Atsakovės teigimu, ieškovė nesilaikė tokios kategorijos byloms nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 28 straipsnio 1 dalyje, t. y. ieškovė pirmiausia turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą, o ne į teismą.

4.       Ieškovė su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji ieškiniu reiškia skirtingus reikalavimus, todėl Ryšių reguliavimo tarnyba pagal savo kompetenciją galėtų nagrinėti tik ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Cgates“ tęsti kabelinio tinklo nuomos teisinius santykius su ieškove. Ieškovės teigimu, jos ieškinio reikalavimai tarpusavyje yra susiję, todėl turi būti taikomas teisminės gynybos principas. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad ji jau buvo kreipusis į Ryšių reguliavimo tarnybą, tačiau pastaroji atsisakė priimti ieškovės prašymą, vadovaudamasi ERĮ 28 straipsnio 6 dalies 3 punktu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovę UAB „Cgates“ tęsti kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos santykius su ieškove UAB „Init“ iki 2025 m. lapkričio 1 d. tomis pačiomis sąlygomis, t. y. mokant po 750 Eur (be PVM) nuomos mokestį per mėnesį bei kompensuojant nuomotojai UAB „Cgates“ mokėjimus AB „Telia Lietuva“ už kanalizacijos nuomą ir mokant už elektrą bei galios dedamąją, pripažinti, kad atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ ir UAB „Cgates“ atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sudarydamos optinio kabelio tinklo Ukmergėje pirkimo–pardavimo sutartį, nepateikdamos pasiūlymo įsigyti tinklą ieškovei, uždrausti atsakovėms UAB „Pašilės tinklas“ ir UAB „Cgates“ atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą – teikti elektroninių ryšių paslaugas vartotojams Ukmergėje ieškovės išsinuomotame optinio kabelio tinkle, paliko nenagrinėtus.

6.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės teisės naudotis atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ nuosavybės teise priklausiusiu optiniu kabeliniu tinklu, kuris 2020 m. liepos 20 d. tinklo įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo perleistas atsakovei UAB „Cgates“. Teismas pažymėjo, jog byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal atsakovių sudarytą tinklo įrangos pirkimo–pardavimo sutartį arba kad naujoji šio tinklo savininkė (atsakovė UAB „Cgates“) būtų įpareigota tęsti kabelinio tinklo nuomos santykius su ieškove, o pareikštais prevencinio pobūdžio reikalavimais siekiama uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieškovei teikti elektroninių ryšių paslaugas vartotojams Ukmergėje ginčo optiniu kabeliniu tinklu.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 5 d. su prašymu kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl atsakovių UAB „Cgates“ ir UAB „Pašilės tinklas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui bei ERĮ. Ieškovė, be kita ko, prašė atlikti Ukmergės rinkos tyrimą ir nustatyti, kad atsakovė UAB „Cgates“, veikdama savo tinkle ir iš atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ įsigytame tinkle, tampa didelę įtaką Ukmergės rinkoje turinčiu ūkio subjektu. Taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovę UAB „Cgates“ nenutraukti ieškovės prieigos prie optinio kabelinio tinklo Ukmergėje, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir paslaugų teikimą ieškovės abonentams.

8.       Teismas nusprendė, kad tiek reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Cgates“ tęsti optinio kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos santykius su ieškove iki 2025 m. lapkričio 1 d., tiek reikalavimas pripažinti, kad atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sudarydamos optinio kabelinio tinklo Ukmergėje pirkimo–pardavimo sutartį ir nepateikdamos pasiūlymo tinklą įsigyti ieškovei, tiek ir reikalavimas uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą – teikti elektroninių ryšių paslaugas vartotojams Ukmergėje ieškovės išsinuomotu optiniu kabeliniu tinklu, tiesiogiai susiję su ERĮ reglamentuojamais teisiniais santykiais, iš kurių kylantiems ginčams taikytina privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

9.       Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai pripažinti, jog tarp ieškovės ir atsakovių buvo (yra) susiklostę nuomos sutartiniai teisiniai santykiai dėl optinio kabelinio tinklo nuomos (tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ – nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., o tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Cgates“ – nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.), taip pat reikalavimas perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovių UAB „Pašilės tinklas“ ir UAB „Cgates“, dėl optinio kabelinio tinklo Ukmergėje įsigijimo labiau susiję su civilinės teisės reglamentuojama sritimi (nurodyti reikalavimai grindžiami daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, taip pat prievolių teisės normomis, reglamentuojančiomis nuomos teisinius santykius), todėl teismas nusprendė, kad dėl šių reikalavimų ieškovė turėjo teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

10.       Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis šalių ginčas dėl ieškovės teisės prisijungti (likti prisijungusiai) prie atsakovės UAB „Cgates“ valdomo kabelinio tinklo ir juo netrukdomai teikti elektroninių ryšių paslaugas savo vartotojams patenka į ERĮ reglamentavimo sritį ir pirmiausia turi būti nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis bylos priskyrimo teismui prioriteto principu ir visus reikalavimus nagrinėti teisme.

11.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad ji jau yra pasinaudojusi įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kadangi Ryšių reguliavimo tarnyba 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti ieškovės 2020 m. lapkričio 5 d. prašymą dėl ginčo sprendimo, motyvuodama tuo, jog tapatus ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Teismas nurodė, kad vien tai, jog Ryšių reguliavimo tarnyba atsisakė priimti ieškovės prašymą, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju buvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Teismo vertinimu, šalių ginčas kilęs iš specifinių ERĮ reglamentuojamų santykių, susiklosčiusių elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje. Anot teismo, ieškovė byloje pareikštu ieškiniu siekia prieigos prie atsakovės UAB „Cgates“ valdomo optinio kabelinio tinklo Ukmergėje, taip pat užkirsti kelią galimiems nesąžiningos konkurencijos ir kitiems veiksmams, kurie ribotų ieškovės teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas jos klientams. Dėl šio teisinių santykių specifiškumo teismas konstatavo, kad toks ginčas pirmiausia privalo būti išnagrinėtas specialios elektroninių ryšių veiklą reguliuojančios ir ERĮ nuostatų laikymąsi prižiūrinčios bei jas įgyvendinančios valstybės įstaigos – Ryšių reguliavimo tarnybos.

12.       Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti. Kadangi aplinkybė, kad ieškovė, prieš kreipdamasi su ieškiniu į teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka (ieškovė į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu dėl ginčo išnagrinėjimo kreipėsi jau po ieškinio pareiškimo teisme), paaiškėjo po civilinės bylos iškėlimo, teismas nusprendė, jog atitinkami ieškinio reikalavimai privalo būti palikti nenagrinėti, tokiu būdu užtikrinant šalims galimybę pasinaudoti privaloma ikiteismine tokių ginčų nagrinėjimo tvarka.

13.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB „Cgates“ atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nutraukė, taip pat, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Init“ atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ERĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma išankstinė ne teismo ginčo sprendimo tvarka tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ši teisės norma reglamentuoja, jog privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teismo tvarka taikoma ir ginčams tarp infrastruktūros naudotojų ir valdytojų dėl ERĮ 381 ir 39 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių, t. y. bendros elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo bei naudojimo. Teismas, įvertinęs ieškinyje suformuluotus reikalavimus, padarė išvadą, kad Ryšių reguliavimo tarnyba yra kompetentinga spręsti ieškovės reikalavimus dėl įrangos nuomos, nesąžiningos konkurencijos ir uždraudimo atsakovėms atlikti veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą.

15.       Anot apeliacinės instancijos teismo, tais atvejais, kai ginčas yra kilęs tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų dėl klausimų, susijusių su elektroninių ryšių paslaugų teikimu, teisė kreiptis į teismą su reikalavimais išspręsti kilusį ginčą asmeniui atsiranda tik tuo atveju, kai asmuo pasinaudoja privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka Ryšių reguliavimo tarnyboje. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kyla nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo dienos. Kadangi ERĮ 28 straipsnyje kreipimosi į tarnybą terminai nėra nustatyti, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka dar galima pasinaudoti, todėl konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakymas ieškinį palikti nenagrinėtą dėl ne visų ieškinio reikalavimų neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl nutartis, kuria atsisakyta palikti ieškinį (jo dalį) nenagrinėtą, negali būti apeliacijos objektas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalis, kuriomis dalis ieškovės ieškinio reikalavimų palikti nenagrinėti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „Cgates“ prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismai visiškai nepasisakė dėl CPK 24 straipsnyje įtvirtinto bylos priskyrimo teismui prioriteto principo. Šiame straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas priskirtinas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu iškyla abejonių arba atsiranda galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskirtinumo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Byloje nėra ginčo, kad dalis pareikštų patikslinto ieškinio reikalavimų nagrinėtini teisme, todėl teismai nepagrįstai paliko kitą dalį ieškinio reikalavimų nenagrinėtų.

17.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimas, kuriems privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčo komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami teisme. Vertinant, ar reikalavimai tarpusavyje susiję taip, kad taikant CPK 24 straipsnio 1 dalį visi jie gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, turi būti atsižvelgiama į reikalavimų teisinę prigimtį, faktinį pagrindą ir aplinkybę, ar vieno reikalavimo tenkinimas ar tenkinimo apimtis priklauso nuo kito reikalavimo tenkinimo.

17.3.                      Bylų priskyrimo teismui prioriteto principas plačiai aptartas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje laikomasi pozicijos, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose. Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios privalomą išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010). Taip pat šio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant abejonei ar galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

17.4.                      Pagal CPK 24 straipsnio 2 dalies formuluotę, kilus ginčui dėl konkretaus ginčo priklausomumo, teismas turi priimti bylą savo žinion. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimo komisijai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu atsisakius priimti nagrinėti ieškovės pareiškimą dėl to, kad tapatus ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, teismas privalėjo priimti bylą pagal visus pareikštus reikalavimus.

17.5.                      Šiuo atveju ieškovės teisės ginti savo pažeistas teises teisme buvo be teisėto pagrindo apribotos, kadangi teismai, netaikydami CPK 24 straipsnio, o prioritetą suteikdami ERĮ 28 straipsnio 1 daliai, sudarė situaciją, kai ieškovė vietoje vieno teismo proceso pakartotinai turės inicijuoti procesą Ryšių reguliavimo tarnyboje, o po to vėl kreiptis į teismą. Susijusius reikalavimus nagrinėjant atskirai, gali skirtis nustatomos aplinkybės, taip pat kyla abejonių dėl bylos išnagrinėjimo teisingumo.

17.6.                      Teismai netinkamai taikė CPK 1 ir 22 straipsnius. CPK 1 straipsnis nustato civilinių, konkurencijos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal CPK 22 straipsnį teismams nagrinėti yra priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, konkurencijos teisinių santykių. Patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovės, sudarydamos optinio kabelinio tinklo Ukmergėje pirkimo–pardavimo sandorį ir nepateikdamos ieškovei pasiūlymo įsigyti tinklą, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, yra kilęs iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Konkurencijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Optinio kabelinio tinklo pardavimas ieškovės konkurentei, nepasiūlius tinklo įsigyti ieškovei, yra nesąžiningos konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningos ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams. Tinklo, kuriuo nuo 2017 metų naudojosi ieškovė, pardavimas atsakovei UAB „Cgates“ pakenkė ieškovės galimybei konkuruoti ir pašalino ieškovę iš Ukmergės rinkos. Taigi, šis reikalavimas yra kilęs iš konkurencijos ir civilinių teisinių santykių, o tokiam ginčui nėra nustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl reikalavimas yra teismingas teismui. Teismai neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, todėl skundžiami sprendimai naikintini CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

17.7.                      Taip pat teismai netinkamai taikė CK 6.255 straipsnį, reglamentuojantį prevencinį ieškinį, ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnį, nustatantį ūkio subjektui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir kt. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl actio Pauliana (Pauliano ieškinys), netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo, kurioje nurodyta, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje yra įtvirtinta speciali norma, nustatanti tiesiogiai teismui pareiškiamą prevencinį ieškinį.

17.8.                      Dėl dalies reikalavimų ieškovė negali savo teisės į teisminę gynybą įgyvendinti nei tiesiogiai kreipdamasi į teismą, nei į Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisiją. Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisija nenagrinėja ikiteismine tvarka reikalavimų, kylančių iš konkurencijos teisės srities ir iš prevencinio ieškinio instituto. Pati Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisija sprendime nurodė, kad ieškovės civilinės teisės gintinos ginčą nagrinėjančiame teisme vadovaujantis CPK. Todėl dėl netinkamo teisės normų taikymo yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis.

17.9.                      CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises gina teismas, pripažindamas tas teises. Todėl ieškovė tinkamai pareiškė reikalavimą teismui pripažinti ieškovei teisę į nuomos teisinių santykių tęstinumą. Dėl šio alternatyvaus reikalavimo, kuris susijęs tiek su civiliniais teisiniais santykiais, tiek su naudojimusi infrastruktūra, ieškovė kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybos komisiją, todėl pasinaudojo išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

17.10.                      ERĮ 28 straipsnio 6 dalies 3 punkte bei Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-1017, 36.3 punkte nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisija atsisako nagrinėti prašymą, kai tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šios normos suderintos su prioritetinių bylų priskyrimo teismui principu. Ieškovei kreipusis į Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisiją ir pastarajai priėmus 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą, teismas neturėjo teisinio pagrindo palikti dalį ieškovės ieškinio reikalavimų nenagrinėtų.

18.       Atsakovė UAB „Cgates“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Ieškovė neteisingai interpretuoja bylos priskyrimo teismui prioritetą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas nustato privalomą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, o CPK 24 straipsnio 1 dalis nepaneigia įstatymo nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos privalomumo. Taigi, kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai tam tikriems klausimams įstatymas nustato privalomą išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką, ieškovė, nepasinaudojusi šia tvarka, negali iš karto reikšti ieškinio teisme, nors ieškinyje suformuluoti ir kiti reikalavimai.

18.2.                      Ieškovės nurodoma CPK 24 straipsnio 1 dalies interpretacija prieštarauja CPK 22 straipsnio 1 daliai, kurioje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais gali būti taikoma privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

18.3.                      Ieškovės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad vertinant, ar reikalavimai tarpusavyje susiję, turi būti atsižvelgiama į reikalavimų teisinę prigimtį, faktinį pagrindą. Šiuo atveju, priešingai nei teigia ieškovė, ginčas yra kilęs dėl to, kad ieškovei būtų sudaryta galimybė naudotis optinio kabelio tinklu Ukmergėje, o visi kiti ieškovės reikalavimai yra tik papildomi, susiję su šio reikalavimo užtikrinimu. Lemiamą reikšmę sprendžiant klausimą dėl ginčo priskyrimo turi aplinkybė, kam priklauso kompetencija spręsti pagrindinį reikalavimą. Tokius ginčus, koks kilęs nagrinėjamoje byloje, sprendžia Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisija. Todėl ieškovė nepagrįstai remiasi CPK 24 straipsnio 1 dalimi, kaip pagrindu panaikinti žemesnės instancijos teismų nutartis.

18.4.                      Palikti nenagrinėti ieškinio reikalavimai patvirtina, kad ieškovė byloje reiškia reikalavimą dėl infrastruktūros (Ukmergėje esančio optinio kabelinio tinklo) naudojimo ir neva egzistuojančių santykių su šios infrastruktūros valdytoja atsakove UAB „Cgates“. Tokie santykiai, pavyzdžiui, dėl prieigos suteikimo, dėl naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra ir pan., reglamentuojami ERĮ 15, 21, 22 ir 39 straipsniuose. Nors infrastruktūros naudojimas, kuris susiklosto tarp jos valdytojo ir naudotojo, yra civilinis teisinis santykis, kuriam taip pat yra taikomas ir CK, tačiau šiam santykiui papildomai taikomas specifinis reglamentavimas, nustatytas ERĮ normose, kuriose taip pat įtvirtinta privaloma išankstinė tokių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Ryšių reguliavimo tarnyboje.

18.5.                      Remiantis ERĮ 28 straipsnio 1 dalimi, išankstinė privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka yra taikoma ir ginčams tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl ERĮ reglamentuojamų visuomeninių santykių. Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Cgates“ yra elektroninių ryšių paslaugų teikėjos. Atsakovė UAB „Cgates“ taip pat yra ir elektroninių ryšių tinklo paslaugų teikėja. Ieškovės tikslas nagrinėjamoje byloje yra gauti prieigą prie atsakovės UAB „Cgates“ valdomo tinklo, kuriuo ji galėtų teikti paslaugas vartotojams. Todėl ginčas pirmiausia turi būti sprendžiamas Ryšių reguliavimo tarnyboje.

18.6.                      Taip pat privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka taikytina ir ginčams tarp infrastruktūros valdytojų ir naudotojų dėl ERĮ 381 ir 39 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių. Ieškovė byloje teigia esanti teisėta infrastruktūros naudotoja, kurią su infrastruktūros valdytoja sieja nuomos teisiniai santykiai. Todėl ir šiuo aspektu ginčas patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją.

18.7.                      Visi ieškovės reikalavimai, kurie susiję su prašymu uždrausti atsakovėms atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, yra išimtinai susiję su atsakymu į klausimą, ar atsakovei UAB „Cgates“ pagal ERĮ 15, 22, 39 ir kitus šio įstatymo straipsnius nustatyta pareiga suteikti prieigą. Šis klausimas patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją.

18.8.                      Pati ieškovė 2020 m. lapkričio 5 d. atsiliepime į atsakovės UAB „Cgates“ prašymą nurodė, kad vienintelis jos reikalavimas, kurį gali nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnyba išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, – tai reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Cgates“ tęsti optinio kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos santykius su ieškove iki 2025 m. lapkričio 1 d. Taigi, pati ieškovė pripažino, kad bent vienas reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, tačiau ieškovė, bandydama šį reikalavimą aiškinti tik kaip alternatyvų, ignoruoja arba bando nuslėpti faktą, jog būtent šis reikalavimas ir yra pagrindinis. Viso šio proceso tikslas – ieškovės siekis užsitikrinti galimybę toliau naudotis optiniu kabeliniu tinklu Ukmergėje.

18.9.                      Pagal ERĮ Ryšių reguliavimo tarnyba turi plačią kompetenciją. Ji, kaip specialistas ir reguliuotojas, ne tik išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp infrastruktūros valdytoju? ir naudotoju?, tačiau taip pat turi kompetenciją nustatyti pareigas didele? rinkos galia? turinčiam subjektui, jei egzistuoja ERI? 15 ir 16 straipsniuose reglamentuojamos sąlygos. Be to, Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal ERĮ 14 straipsnį turi pareiga? prižiūrėti konkurencija?. Tode?l visi konkurencijos klausimai efektyviausiai bus sprendžiami Ryšių reguliavimo tarnyboje pagal įprastą tvarka?. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nuspręstų, kad atsakove? UAB „Cgates“ yra didele? rinkos galia? turintis subjektas ir gali daryti įtaką konkurencijai ar ja? riboti, tarnyba gali atlikti rinkos tyrimą? ir nustatyti didele? rinkos galia? turinčiam subjektui nurodymus pagal ERI? 21 ir 22 straipsnius suteikti prieiga? prie tinklo.

18.10.                      Ieškovės šiame procese atliekami veiksmai, nors formaliai ir nėra civilinio proceso normų ir principų pažeidimas, tačiau rodo akivaizdų ieškovės nesąžiningą siekį kuo labiau apsunkinti atsakovių galimybes gintis nuo ieškovės reikalavimų efektyviausiomis priemonėmis. Ieškovė nutyli, kad ji numanomai pripažino, jog dalis jos reikalavimų turėtų būti nagrinėjami išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovė dar 2020 m. spalio 29 d. kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą prašydama pradėti Ukmergės rinkos tyrimą. Atsakovei UAB „Cgates“ pateikus prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, ieškovė praėjus vos trims darbo dienoms kreipėsi su skundu į Ryšių reguliavimo tarnybą iš esmės su tapačiu prašymu dėl rinkos tyrimo, tik jis buvo pervadintas į skundą ir už jį buvo sumokėtas žyminis mokestis.

18.11.                      Taip pat akivaizdų ieškovės nesąžiningumą rodo aplinkybė, kad po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, kai pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės anksčiau pateiktą dubliką, o atsakovės pateikė į jį triplikus, ieškovė trečią kartą patikslino ieškinį, nors jame jokių papildomų argumentų nenurodė. Taip pat jame neinformavo, kad ketina byloje teikti kasacinį skundą. Nors ieškovės teisės teikti kasacinius ar kitokius skundus bei pasirinkti jų pateikimo laiką nekvestionuotinos, vis dėlto procesinės teisės turi būti įgyvendinamos sąžiningai, taip pat atsižvelgiant ir į kitų proceso dalyvių bei bylą nagrinėjančio teismo interesus.

19.       Atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovės inicijuotas ginčas yra nagrinėtinas Ryšių reguliavimo tarnyboje. Prieš kreipdamasi i? teismą, ieškovė turėjo pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir kreiptis i? Ryšių reguliavimo tarnybą, tačiau to sąmoningai laiku nepadarė, nes iškart (dar 2020 m. rugpjūčio 28 d.) kreipėsi i? Vilniaus apygardos teismą? su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė klaidino šalis ir tik formaliai kreipėsi i? Ryšių reguliavimo tarnybą, nurodydama, jog dėl tu? pačių aplinkybių byla yra pradėta teisme, taip netiesiogiai priversdama Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisiją atsisakyti nagrinėti pateikta? ieškovės skundą. Todėl teismai nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme procedūra nebuvo pasinaudota.

19.2.                      CPK 24 straipsnio 1 dalis skirta reglamentuoti atvejams, kai vienas iš ieškinio reikalavimu? iš viso nėra teismingas teismui, o ne tiems atvejams, kai visi reikalavimai teismingi teismui, tačiau daliai jų yra privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Priešingas CPK 24 straipsnio 1 dalies aiškinimas paneigtu? privalomos išankstinio ginčų? sprendimo ne teisme tvarkos esmę – privalomumą?, taip pat galimybes patirti mažesnes bylinėjimosi išlaidas, baigti ginčą taikos sutartimi ar leisti ginčą išspręsti asmenims, kurie turi specialiu? žinių.

19.3.                      Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisija konstatavo, kad pati ieškovė savo veiksmais sąmoningai užkirto kelia? nagrinėti pateikta? skundą, nes kreipėsi su identišku ieškiniu i? teismą?. Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisija, nurodydama, kad ieškovė savo teises turėtų? ginti CPK nustatyta tvarka, komentavo itin siaurą, specifinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl tarnybos galimybės nagrinėti ieškovės reikalavimus, susijusius su tariamais konkurencijos teisės pažeidimais ar prevenciniu ieškiniu.

19.4.                      Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama užvilkinti bylinėjimąsi ir sukelti kuo daugiau nuostolių atsakovėms bei sutrukdyti jų teisėtam sandoriui, nes nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, siekia suklaidinti kasacinį teismą dėl Ryšių reguliavimo tarnybos priimto sprendimo turinio, taip pat pateikė byloje dar vieną patikslintą ieškinį su naujais reikalavimais, prieš pat pateikdama kasacinį skundą. Akivaizdu, kad ieškovė, žinodama, kad teiks kasacinį skundą, tačiau pateikdama patikslintą ieškinį, elgiasi nesąžiningai. Ieškovė, gindama savo neva pažeistas teises, procesiniuose dokumentuose nesiremia tikrosiomis faktinėmis aplinkybėmis, o savo ieškinį? grindžia hipotetinėmis abejonėmis ir prielaidomis, pateikia teismui neteisinga? informacija?. Tai reiškia, kad ieškovė, teikdama procesinius dokumentus, sieke? bet kokiomis įmanomomis priemonėmis sukliudyti išnagrinėti savo pačios inicijuotą ginčo nagrinėjimą ir sutrukdyti atsakovėms vykdyti ūkinę? komercine? veikla?. Todėl ieškovei ir jos atsakovei skirtina 5792 Eur bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėtu, ieškovui nepasinaudojus privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kai ja dar galima pasinaudoti, aiškinimo ir taikymo

20.       Nagrinėjamoje kasacinėje byloje sprendžiama dėl dalies ieškinio reikalavimų, be kita ko, alternatyvių, palikimo nenagrinėtų pagrįstumo dėl to, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kuria dar galima pasinaudoti.

21.       Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

22.       CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų nustatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

23.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021, 17 punktas; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, 13 punktas; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 12 punktas).

24.       Aiškindamas asmens teisės į teismą apimtį, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą. Išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilinius ginčus, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020, 16–17 punktai).

25.       Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims. Tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinių nuostatų bei atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021, 20 punktas).

26.       CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismui pareiškiamame ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, o pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.

27.       Teismų praktikoje pripažįstama ieškovo teisė reikšti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog alternatyviųjų ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyviųjų ieškinio reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).

28.       Kaip minėta, alternatyviųjų ieškinio reikalavimų nagrinėjimas pasižymi tam tikra specifika, t. y. vieno iš alternatyviųjų reikalavimų patenkinimas eliminuoja kito alternatyviojo reikalavimo patenkinimo galimybę. Tačiau tam tikriems reikalavimams įstatymas gali nustatyti privalomą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, kurios privalomumas taip pat reiškia, kad teisė kreiptis į teismą, kuriam priklauso nagrinėti ginčą, atsiranda tik tada, kai suinteresuotas asmuo laikėsi įstatymo nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Driukas, A., ir kiti. Civilinio proceso kodekso komentaras (I dalis). Vilnius: Justitia, 2004, p. 111). Tai reiškia, kad ieškovas, nepasinaudojęs įstatyme nustatyta privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, dėl tokių pažeistų teisių gynybos teisės kreiptis į teismą neįgyja, kadangi privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis yra būtina kreipimosi į teismą teisminės gynybos sąlyga. Vis dėlto tai, kad vienam iš reikalavimų, nagrinėtinų byloje, yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, savaime neeliminuoja ieškovo teisės byloje tokio reikalavimo pareikšti kaip alternatyvaus.

29.       Tais atvejais, kai byloje reiškiami keli susiję, be kita ko, alternatyvūs, reikalavimai, kurių daliai nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka, tampa aktualus CPK 24 straipsnyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas:  šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme; pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui arba kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai vienas iš alternatyviųjų reikalavimų nukreipiamas nagrinėti privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, o kitas toliau nagrinėjamas teisme, yra teisiškai ydinga, kadangi vieno iš šių reikalavimų patenkinimas reiškia asmens pažeistų subjektinių teisių tinkamą apgynimą teisme. Priešingas teisės kreiptis į teismą aiškinimas būtų nesuderinamas ir su reikalavimu užtikrinti, kad teisė kreiptis į teismą turi būti praktiška ir efektyvi, o ne teorinė ar iliuzinė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Zubac prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 40160/12, para. 77).

31.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, išaiškina, kad kai ieškinyje pareiškiami keli alternatyvieji reikalavimai, iš kurių vienas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, o kitam įstatymu nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kuria ieškovas kreipimosi į teismą metu nėra pasinaudojęs, teismas, vadovaudamasi bylų priskirtinumo teismui prioritetu, neturi teisės atsisakyti priimti ar palikti nenagrinėto to alternatyviojo ieškinio reikalavimo, dėl kurio ieškovas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kai ja dar galima pasinaudoti. Tačiau tokiu atveju teismas turi atsižvelgti į šių reikalavimų nagrinėjimo specifiką ir pirmiausia spręsti dėl galimybės patenkinti tą alternatyvųjį ieškinio reikalavimą, kuris tiesiogiai nagrinėtinas teisme.

                  Dėl dalies ieškinio reikalavimų palikimo nenagrinėtų pagrįstumo vertinimo

32.       Sprendžiant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

33.       Minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė kelis reikalavimus, kuriais prašė teismo: i) pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. susiklostė nuomos sutartiniai teisiniai santykiai dėl kabelinio tinklo, esančio Ukmergėje, nuomos; ii) pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Cgates“ nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. yra susiklostę faktiniai kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos teisiniai santykiai; iii) apginti pažeistas ieškovės teises perkeliant ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovių, dėl kabelinio tinklo Ukmergėje įsigijimo arba įpareigojant atsakovę UAB „Cgates“ tęsti kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos santykius su ieškove iki 2025 m. lapkričio 1 d. tomis pačiomis sąlygomis; iv) pripažinti, kad atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sudarydamos optinio kabelio tinklo Ukmergėje pirkimo–pardavimo sutartį, nepateikdamos ieškovei pasiūlymo įsigyti tinklą; v) uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą – teikti elektroninių ryšių paslaugas vartotojams Ukmergėje ieškovės išsinuomotame optinio kabelio tinkle, įskaitant, bet neapsiribojant: uždrausti atsakovei UAB „Cgates“ atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nutraukti su ieškove nuomos santykius, taip pat uždrausti įsigyto optinio kabelinio tinklo Ukmergėje integravimą į savo kabelinio tinklo sistemą; uždrausti atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – atskleisti atsakovei UAB „Cgates“ visą konfidencialią informaciją apie ieškovės klientus Ukmergėje bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su nesąžininga konkurencija: išmontuoti ir atjungti nuo atsakovei UAB „Cgates“ parduoto optinio kabelio tinklo ieškovei parduotą, tačiau faktiškai neperduotą stoties įrangą, esančią atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ buveinės adresu, taip pat uždrausti atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ atjungti elektros energijos tiekimą į ieškovės stotį, esančią atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ buveinėje. 

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmasis, tiek antrasis ieškinio reikalavimai yra dėl kabelinio tinklo nuomos teisinių santykių pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trečiuoju ieškinio reikalavimu siekiama pirkėjo teisių ir pareigų ieškovei, kaip bendraturtei, perkėlimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis), o ketvirtasis ir penktasis ieškinio reikalavimai kyla iš konkurencijos teisės reglamentuojamų teisinių santykių.

35.       ERĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl ERĮ reglamentuotų visuomeninių santykių. Ginčams tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų dėl ERĮ 381 ir 39 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių spręsti taip pat taikomos šio straipsnio nuostatos.

36.       ERĮ 381 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl bendro infrastruktūrų įrengimo, sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), šio straipsnio 10 dalyje nurodytos informacijos nepateikimo arba netinkamo pateikimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išspręsti ginčą.

37.       Vadovaujantis ERĮ 39 straipsnio 2 dalimi, jeigu infrastruktūros naudotojas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės ir kai tai iš infrastruktūros valdytojo nereikalauja papildomų esminių darbų, infrastruktūros valdytojas privalo, laikydamasis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, su infrastruktūros naudotoju sudaryti sutartį dėl bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo (toliau – sutartis dėl bendro infrastruktūros naudojimo). Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), teisės apžiūrėti vietoje konkrečią infrastruktūros valdytojo valdomą esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išspręsti ginčą (ERĮ 39 straipsnio 6 dalis).

38.       Pirmosios instancijos teismas byloje padarė išvadą, kad tiek reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Cgates“ iki 2025 m. lapkričio 1 d. tęsti su ieškove kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos santykius, tiek reikalavimas pripažinti, jog atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sudarydamos optinio kabelio tinklo Ukmergėje pirkimo–pardavimo sutartį, nepateikusios pasiūlymo įsigyti tinklą ieškovei, tiek ir reikalavimas uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą – teikti elektroninių ryšių paslaugas vartotojams Ukmergėje ieškovės išsinuomotame optinio kabelio tinkle, tiesiogiai susiję su ERĮ reglamentuojamais teisiniais santykiais, iš kurių kylantiems ginčams taikytina privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

39.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas ERĮ 28 straipsnio normas, konstatavo, kad tais atvejais, kai ginčas yra kilęs tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų dėl klausimų, susijusių su elektroninių ryšių paslaugų teikimu, teisė kreiptis į teismą su reikalavimais išspręsti kilusį ginčą asmeniui atsiranda tik tuo atveju, kai asmuo pasinaudoja privaloma išankstine ginčo ne teisme sprendimo tvarka Ryšių reguliavimo tarnyboje. 

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nusprendžia, kad šiuo atveju teismai netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto ieškovei nepasinaudojus privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kai ja dar galima pasinaudoti, dėl toliau nurodytų priežasčių.

41.       Visų pirma, nors ieškinio reikalavimui dėl įpareigojimo atsakovei UAB „Cgates“ tęsti su ieškove optinio kabelio tinklo Ukmergėje nuomos teisinius santykius nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tai pripažįsta ir pati ieškovė, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje teismai neatsižvelgė ir neįvertino CPK 24 straipsnyje įtvirtinto bylos priskyrimo teismui prioriteto.

42.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti jai teisę į nuomos teisinių santykių tęstinumą ne tik susijęs su kitais byloje pareikštais reikalavimais, tačiau ir suformuluotas kaip alternatyvusis reikalavimas ieškovės ieškinio reikalavimui dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

43.       Antra, teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad teismai nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti, jog atsakovės, sudarydamos optinio kabelinio tinklo Ukmergėje pirkimo–pardavimo sandorį ir nepateikusios ieškovei pasiūlymo įsigyti tinklą, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Kolegija pažymi, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

44.       Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, savaime materialiųjų padarinių nesukelia. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinimas, jog atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, reikštų vienos iš atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – konstatavimą, tačiau toks konstatavimas savaime atsakovių civilinės atsakomybės prievolės nesukurs. Priešingai, tai galėtų sukurti nepagrįstus asmenų lūkesčius, kad civilinės atsakomybės sąlygos nesant tam įstatyminio pagrindo galėtų būti nustatomos atskirose bylose. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėtų nustatyti terminą šio ieškinio reikalavimo trūkumui pašalinti, įpareigodamas ieškovę suformuluoti ieškinio dalyką, arba bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

45.       Trečia, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su teismų vertinimu dėl ieškovės ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą – teikti elektroninių ryšių paslaugas vartotojams Ukmergėje ieškovės išsinuomotame optinio kabelio tinkle, palikimo nenagrinėto.

46.       Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, kuriuose paneigiama anksčiau pateikta neteisinga informacija arba pateikiami paaiškinimai dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžininga konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. Minėtas ieškovės ieškinio reikalavimas, kolegijos vertinimu, kyla iš konkurencijos teisės ir atitinka Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą ūkio subjekto pažeistų teisių gynimo būdą.  

47.       Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovių atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytais argumentais, kuriais grindžiama Ryšių reguliavimo tarnybos teisė nagrinėti ginčus, susijusius su galimais konkurencijos teisės pažeidimais elektroninių ryšių srityje. Vien tai, kad pagal ERĮ 16 straipsnio 1 dalį Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti rinkos tyrimą, kurio tikslas – siekti, jog elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje, per se (savaime) nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ginčams, kylantiems iš konkurencijos teisės, nagrinėti taikoma ERĮ 28 straipsnyje reglamentuojama privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad rinkos tyrimas ir išankstinis ginčų sprendimas ne teisme yra skirtingos ERĮ reglamentuojamos procedūros. Atlikdama rinkos tyrimą Ryšių reguliavimo tarnyba įgyvendina jai pavestą viešąją funkciją užtikrinti efektyvią konkurenciją jos kuruojamoje srityje, t. y. ar konkurencija tam tikroje elektroninių ryšių rinkoje yra veiksminga, ir jei ji nėra veiksminga, neleisti susidaryti galimybėms piktnaudžiauti įtaka konkrečioje rinkoje. Ši procedūra reglamentuojama Elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-297 (Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. (1.9E)1V-1096 redakcija). Tuo tarpu privalomą ginčų sprendimo ne teisme procedūrą Ryšių reguliavimo tarnyboje reglamentuoja Ginčų sprendimo taisyklės, pagal kurias ginčą sprendžia Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų sprendimo komisija. Taip pat ERĮ 28, 381 ir 39 straipsniais, kuriuose reglamentuojama ginčų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje galimybė, nenustatyta, kad tokia ginčų sprendimo tvarka apima ir ginčų dėl galimų konkurencijos teisės pažeidimų nagrinėjimą.

49.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto ieškovei nepasinaudojus privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kuria dar galima pasinaudoti, dėl to nepagrįstai paliko dalį ieškovės ieškinio reikalavimų nenagrinėtų, o tai sudaro pagrindą skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes byla nebuvo išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme ir nustatyti pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 360 straipsnis).

50.       Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog ieškovė, prieš pateikdama byloje kasacinį skundą, dar kartą byloje pareiškė patikslintą ieškinį ir šį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti. Todėl panaikinus teismų procesinius sprendimus, kuriais dalis ieškovės reikalavimų buvo palikta nenagrinėtų, teismas turėtų išsiaiškinti ieškovės poziciją, ar ji dar palaiko tuos ieškinio reikalavimus, dėl kurių pasisakoma šioje nutartyje. Jeigu teismas nustatytų, kad ieškovė šiuos ieškinio reikalavimus palaiko, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ieškinio pagrindą ir dalyką turėtų suformuluoti viename procesiniame dokumente, o ne keliuose patikslintuose ieškiniuose, taip pat pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti terminą šios nutarties 44 punkte nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti, o jo nepašalinus šią bylos dalį nutraukti.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

51.       Atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo ieškovei ir jos atstovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės piktnaudžiavimą procesu ši atsakovė grindžia jos siekiu užvilkinti bylinėjimąsi ir sukelti kuo daugiau nuostolių atsakovėms bei sutrukdyti jų teisėtam sandoriui, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, siekia suklaidinti kasacinį teismą dėl Ryšių reguliavimo tarnybos priimto sprendimo turinio, taip pat pateikė byloje dar vieną patikslintą ieškinį su naujais reikalavimais, prieš pat pateikdama kasacinį skundą.

52.       CPK

53.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

54.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovė, kasaciniu skundu siekdama apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis dėl dalies ieškovės ieškinio reikalavimų palikimo nenagrinėtų, peržiūrėjimo, pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai, ypač atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, todėl jos elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ prašymas netenkintinas ir ieškovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

55.       Kadangi atsakovė UAB „Cgates“ atsiliepime į kasacinį skundą prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesuformulavo, pripažindama, kad formaliai ieškovės elgesys byloje nėra civilinio proceso normų ir principų pažeidimas, teisėjų kolegija atskirai dėl šių argumentų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovės į bylą nepateikė kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.  

57.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 10,55 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

58.       Vis dėlto, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                Sigita Rudėnaitė 

        Gediminas Sagatys

        Algirdas Taminskas