Civilinė byla Nr. e2A-1902-260/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09834-2018-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.10.9.; 3.3.1.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1682-454/2018 pagal ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo išduodant teismo įsakymą, kuriame prašė iš skolininko V. Š. priteisti 87,19 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2017-11-22 iki
2018-06-15, t. y. 2,27 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 8 Eur žyminį mokestį ir 120 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ( t. 1, e. b. l. 1).

2.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko V. Š. kreditorės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamas, 2018 m. birželio 15 d. pareiškime nurodytas sumas ( t. 1, e. b. l. 6).

3.       2018 m. birželio 28 d. skolininkas V. Š. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo, jame nurodė, kad 2017 metais jis sumokėjo visas jam žinomas skolas ( t. 1,
e. b. l. 12).

4.       Ieškovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 17 d. pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovo V. Š. 87,19 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2017-11-22 iki 2018-06-15, t. y. 2,27 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 23 Eur žyminį mokestį ir 290 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, taip pat iš atsakovo priteisti teismo išlaidas ( t. 1, e. b. l. 18-20).

5.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį priėmė, panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. teismo įsakymą ( t. 1, e. b. l. 40).

6.       Atsakovas V. Š. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (1 t., b. l. 46-49).

7.       2018 m. lapkričio 22 d. ieškovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kurio trūkumų pašalinimui ieškovei Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė keturiolikos dienų terminą (1 t., b. l. 67-70, 85-86).

8.       2018 m. gruodžio 12 d. ieškovė vėl pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė  jai iš atsakovo V. Š. priteisti: 1) 87,19 Eur nuostolių atlyginimą; 2) 2,27 Eur palūkanas; 3) 113,54 Eur skolą už bendrijos nario mokesčius; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5) bylinėjimosi išlaidas, o taip pat iš atsakovo priteisti teismo išlaidas (t. 1, e. b. l. 90-95). Šį ieškinį teismas priėmė 2018 m. gruodžio 17 d.

9.       Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad  prašo priteisti jai iš atsakovo V. Š.:  1) 87,19 Eur nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2017-11-22 iki 2018-07-17 (236 dienos), t. y. 2,27 Eur ; 2) 113,54 Eur skolą už mokesčius bendrijai ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai ir teismo išlaidas. Nurodė, kad atsakovas laiku nesumokėjo sodininkų bendrijai susidariusios nemokant mokesčius skolos, todėl bendrija kreipėsi teisinės pagalbos ir dėl to patyrė 87,19 Eur išlaidų. Be to atsakovas nesumokėjo 113,54 Eur sodų bendrijos nario mokesčių.

10.       Atsakovas V. Š. 2019 m. sausio 29 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį
(t. 1, e. b. l. 100-103), kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti jam 300 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Šiame procesiniame dokumente nurodė, jog ieškovės argumentai, kad dėl bendrijos nario mokesčių išsireikalavimo iš atsakovo bendrija patyrė papildomas išlaidas, nes buvo būtinos teisinės paslaugos konsultacijai, raginimo parengimui, pašto išlaidoms, yra nepagrįsti. Bendrija, veikdama per kvalifikuotą vadovą, nebuvo priversta kreiptis dėl teisinės pagalbos. Bendrijos pirmininkas atsakovo buvo informuotas ne kartą ir jo buvo prašoma pateikti duomenis, dėl ko yra susidariusios skolos, t. y. konkretizuoti mokėjimų turinį, nes atsakovui buvo nežinoma ir nesuprantama, dėl kokių tikslų ir kam kasmet vis keliamas mokestis, kilo pagrįstas įtarimas, kad paskaičiuota skola yra neaiški ir galimai neteisinga. Tokių duomenų atsakovas negavo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 113,54 Eur skolą,  38,70 Eur nuostolius,  0,84 Eur palūkanas,  penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 152,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 506,25 Eur  bylinėjimosi išlaidas; kitos ieškinio dalies netenkinti; atsakovui V. Š. bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

12.       Teismas pripažino nustatytu, kad atsakovas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys. Jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje: 0,0611 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,0651 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 13 d. vykusiame Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių pakartotiniame visuotiniame susirinkime buvo nutarta padidinti bendrijos nario mokestį iki 8 Eur už vieną arą žemės sklypo, taip pat nutarta, kad nario mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. Atsakovas gavo sąskaitą už 2017 metus, kurioje nurodytas 189,30 Eur įsiskolinimas bei prašymas sąskaitą apmokėti iki 2017 m. spalio 27 d.; sąskaitą su 2018 m. nario mokesčio suma – 113,54 Eur, kurioje nurodytas prašymas sąskaitą apmokėti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. 2018 m. gegužės 12 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio susirinkimo, kuriame dalyvavo ir atsakovas, metu buvo nutarta padidinti bendrijos nario mokestį iki 9 Eur už vieną arą žemės sklypo, taip pat nutarta, kad nario mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. 2017 m. spalio 3 d. sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ surašė įspėjimą atsakovui sumokėti skolą už 2016-2017 metus, nurodė, jog skolos nesumokėjus kreipsis  į teismą. 2017 m. lapkričio 22 d. K. G. – K., vykdanti individualią veiklą, išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už šias teisines paslaugas: konsultacija dėl galimų situacijos sprendimo ir skolos išieškojimo būdų (35 Eur) bei raginimo dėl skolos sumokėjimo parengimas (45 Eur). 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė už šias teisines paslaugas sumokėjo 80 Eur . 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. kovo 21 d. ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti susidariusią skolą bei atlyginti nuostolius. Siųsdama įspėjimą ir raginimą ieškovė patyrė 7,19 Eur pašto išlaidų.

13.       Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 113,54 Eur skolą, t. y. atsakovo nesumokėtą bendrijos nario mokestį už 2018 metus. Atsakovas yra bendrijos narys, 2018 m. gegužės 12 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir atsakovas, buvo nutarta padidinti bendrijos nario mokestį iki 9 Eur už vieną arą žemės sklypo, taip pat buvo nutarta, kad nario mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. Atsakovui bendrijos teritorijoje nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių bendras plotas – 0,1262 ha. Atsakovo nario mokestis už 2018 m. sudarytų 113,58 Eur (9 x 12,62). Atsakovo pareiga mokėti bendrijos nario mokestį yra nustatyta sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose. Sodininkų bendrijos nario mokestis mokamas privalomai, nepriklausomai nuo tikslinių mokesčių mokėjimo, jeigu yra nustatytas bendrijos. Bendrijos įstatuose nėra numatytas bendrijos narių atsiskaitymas už nario mokestį su bendrija pagal iš anksto pateiktas pasirašytas sąskaitas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti bendrijos nario mokestį dėl to, kad jam kilo abejonės, kam yra skiriamas nario mokestis, ar jis yra dėl sodininkų bendrijos infrastruktūros ir jos priežiūros, ar kitiems tikslams, kad jam nebuvo pateikta mokesčio detalizacija. Pateiktos į bylą sąskaitos akivaizdžiai patvirtina, kad jose tik nurodoma sklypo dydis ir suma vienam arui bei bendras skolos dydis.

14.       Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 87,19 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 80 Eur išlaidos teisininkės paslaugoms apmokėti bei 7,19 pašto išlaidos, bendrijos patirtos rengiant ir siunčiant atsakovui raginimus sumokėti bendrijos nario mokestį už 2017 metus, teismas pripažino pagrįstu tik iš dalies, priteisė 38,70 Eur nuostolius. Teismas vertino, kad 35 Eur bendrijos išlaidos, patirtos už teisininkės konsultacijas, yra pagrįstos, protingo dydžio. Išlaidos raginimų sumokėti skolas parengimui, teismo vertinimu, nebuvo būtinos, bendrijos pirmininkas tokį darbą galėjo atlikti ir pats. Teismas pripažino, jog neįrodyta būtinybė siųsti įspėjimus bei raginimus atsakovui dėl skolos ir nuostolių sumokėjimo daugiau  nei po vieną kartą. Dėl šios priežasties priverstinėmis, būtinomis ir protingomis išlaidomis pripažino pašto išlaidas 2017 m. spalio 3 d. įspėjimo siuntimui bei 2017 m. gruodžio 20 d. raginimo siuntimui – 3,70 Eur.

15.       Teismas ieškovės prašymą  priteisti iš atsakovo 2,27 Eur dydžio palūkanas už prievolės atlyginti nuostolius (87,19 Eur) termino praleidimą, pripažino pagrįstu tik iš dalies. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas šalių susitarimas dėl ieškovės patirtų nuostolių mokėjimo termino, todėl taikoma CK 6.53 straipsnio 2 dalis. Ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. raginimu pareikalavo sumokėti 85,95 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų iki 2018 m. sausio 9 d. Nustatyta, jog pagrįsti ir priteistini ieškovės nuostoliai sudaro 38,70 Eur ir atsakovas jų nėra atlyginęs. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos nuo 38,70 Eur nuostolių sumos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 10 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 18 d., t. y. už 159 dienas. Tokiu būdu, priteistinų palūkanų suma būtų  0,84 Eur.

16.       Teismas sprendė, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Todėl  iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą skolos ir nuostolių sumą – 152,24 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovui nurodžius, kad ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas R. G. negalėjo atstovauti bendrijos ir sudaryti atstovavimo sutartį su advokate, teismas sprendime pasisakė, kad R. G. yra tinkamas ieškovės atstovas.

18.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad jis vadovaujasi CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 660 Eur  išlaidos už advokatės pagalbą. Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinio reikalavimus dėl 113,54 Eur skolos bei 38,70 Eur nuostolių priteisimo, laikoma kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 75 procentus, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 506,25 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad šios išlaidos atsakovui nepriteistinos, kadangi, kaip nustato CPK 93 straipsnio 4 dalis, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.  Teismas padarė išvadą, jog atsakovas nesąžiningai naudojosi savo procesine teise reikšti nušalinimus bylą nagrinėjančiam teisėjui ir dėl to jo procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu. Todėl teismas konstatavo, kad yra  pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Atsakovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 18-24), kuriame nurodė, kad nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas prašė priimti naujus įrodymus, pareikalauti iš atsakovo įrodymus: bendrijos narių registracijos knygą, bendrijos narių susirinkimo protokolus dėl valdybos narių išrinkimo, perrinkimo (2016 01 dienai, 2018 12 31 dienai), bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 

20.       Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė sodininkų bendrijos nario mokesčio įsiskolinimą motyvuodamas tuo, kad sąskaitos privalo būti pateikiamos tik ne bendrijos nariams ir kad neprivalu jų detalizuoti. Tačiau tokia išvada yra neteisinga, prieštarauja įstatams, buhalterinių pagrindų įstatymui, protingumo, sąžiningumo, logiškumo principui. Teismas neįvertino, kad bendrijos narys pagal įstatus ir Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 2d. 5p. privalo gauti visą informaciją apie bendrijos veiklą, o 20 str. fiksuota, kad bendrijos pajamos gali būti skiriamos tik jos veiklai, jų paskirstymas reglamentuotas įstatų X skyriuje. Bendrija, gavusi asmens prašymą, privalo per 30 dienų pateikti atsakymą, tačiau atsakovas V. Š. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos negavo jokio atsakymo apie nario mokesčio lėšų panaudojimą. Teismas visiškai ignoravo šias nuostatas, neginė
V. Š. teisių, kad jam nebuvo teikiama jokia informacija apie pinigų panaudojimą ir nepagrįstai tenkino ieškinį. Šioje byloje turėjo būti taikoma suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sodininkų bendrijos bylose, kurioje nurodoma, kad bendrija privalo siųsti konkretizuotas sąskaitas ir skolininkas turi teisę susilaikyti nuo mokėjimo iki kol bus pateiktas mokesčių turinys. Kadangi ieškovė nevykdė pareigos paaiškinti, konkretizuoti mokėjimų turinį, neteikė pasirašytų sąskaitų, todėl turėjo būti taikyti CK 6.200 str., 6.206 str., 6.207 str., ko teismas nepagrįstai nepadarė.

2.2.                      Teismas neįvertino, kad visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas kėlė klausimą dėl netinkamai apskaičiuotų mokesčių, nepaaiškinto nario mokesčių paskirstymo ir negautų sąskaitų, teigė, jog nėra sudaręs jokių sandorių, todėl neturi prievolės mokėti ieškovei. Ieškovė nepateikė sąmatos bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo išlaidoms pagrįsti. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ir pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų, negalima suprasti lėšų panaudojimo sričių, įvertinti jų tikslingumo ir apimties. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydį.

2.3.                      Teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo būtinos 35 Eur priverstinės išlaidos dėl konsultacijos ir tokias išlaidas priteisė iš atsakovo. Byloje nustatyta, kad R. G. daug metų buvo renkamas sodų bendrijos pirmininku, o šių pareigų atlikimas rodo asmens išsilavinimą, išprusimą, patirtį tvarkant bendrijos reikalus. Jam nebuvo būtinybės konsultuotis su teisininkais. Be to byloje nepateikti įrodymai, kad konsultacijos buvo teikiamos ir kad jos buvo susijusios su skolos išieškojimu iš atsakovo V. Š..

2.4.                      Nepagrįstai teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 38,70 Eur nuostolius ir palūkanas. Be to, priteisdamas palūkanas nuo nuostolių teismas vadovavosi 2018 m. gruodžio 20 d. bendrijos pirmininko R. G. raginimu sumokėti nuostolius iki sausio 8d., neįvertino byloje esančio 2018 m. kovo 2 d. bendrijos valdybos susirinkimo protokolo ir 2018 m. kovo 21 d. bendrijos pirmininko parengto pakartotinio raginimo, kuriuo atsakovui V. Š. buvo suteikta galimybė sumokėti skolą  iki 2018 m. balandžio 9 d. Darytina išvada, kad teismas privalėjo vadovautis šiais bendrijos dokumentais ir galėjo priteisti palūkanas tik nuo 2018 m. balandžio 10 d., o ne nuo sausio 8 d.

2.5.                      Analizuojant priimtą teismo sprendimą dėl R. G. atstovavimo bendrijai bei rengiant teismui naujos bylos dėl 2019 06 23 susirinkimo nutarimo užginčijimo, išaiškėjo naujos aplinkybės apie bendrijos valdybos sudarymą ir bendrijos pirmininko išrinkimą, kurios privalo būti naujai tiriamos, vertinamos, nes esmingai keičia situaciją ir jos teisinį kvalifikavimą.

2.6.                      Teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pripažinęs, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi nušalinimo institutu. Neteisingai sprendime nurodoma, kad buvo reiškiami trys savarankiški nušalinimai. Pirmą kartą nušalinimą 2018 m. reiškė apeliantas, kuris nebuvo atstovaujamas advokatės. Antrą kartą buvo reiškiamas apelianto nušalinimas 2019 m., pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms (kitais pagrindais), ir nušalinimui pritarė atsakovo atstovė advokatė, tačiau ji savarankiškai nereiškė nušalinimo. Tai, kad du nušalinimo pareiškimai nebuvo patenkinti, neduoda pagrindo teismui pripažinti, kad buvo piktnaudžiauta teise, kad procesas užsivilkino. Todėl bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti paskirstytos , o ne priteistos tik iš atsakovo. Atsakovo atstovė buvo pareiškusi du kartus prašymą priteisti atsakovui 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Tai buvo fiksuota 2019 01 29 atsiliepime į patikslintą ieškinį ir 2019 01 31 prašyme. Susiklostė tokia situacija, kad atsiliepimo prieduose buvo nurodytas pinigų priėmimo kvitas, tačiau jis nebuvo prijungtas į elektroninę bylą. Nepaisant to, teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl nepateikto kvito ir vėliau posėdžio metu nereikalavo pateikti trūkstamo nurodyto dokumento, o tiesiog priėmė atsiliepimą nesusipažinęs su juo. Atsakovas ir atstovė buvo įsitikinę, kad kvitas pateiktas, todėl vėliau buvo pateiktas prašymas dėl išlaidų priteisimo su paaiškinimu už kokius procesinius veiksmus jas prašoma priteisti ir papildomai kvitai nebuvo teikiami. Apelianto ir jo atstovės manymu, šioje dalyje pasireiškė ir teismo kaltė, teismas privalėjo būti aktyvus ir ištirti atsakovo turėtų išlaidų aplinkybes. Juk nepriėmus atsiliepimo be įrašyto, bet nepateikto priedo – kvito, nebūtų susidariusi tokia situacija.

2.7.                      Apskųstasis sprendimas negalioja dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – teisėjo šališkumo. Bylą teismo posėdyje nagrinėjo teisėjas S. L., tačiau susipažinus su elektronine byla ir sprendimo autoriumi paaiškėjo, kad jį surašiusi yra kita teisėja, t. y. A. S., kuri ir yra sprendusi teisėjo nušalinimo klausimą, nenušalindama jo, pateisindama jo veiksmus, moralizavimą, psichologinį spaudimą. Tai patvirtina elektroninės bylos duomenų nuotrauka, pateikiama prie skundo. Taip pat sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, nes teisėjas visą procesą buvo nusiteikęs neigiamai atsakovo atžvilgiu, net moralizavo, darė psichologinį spaudimą. Atsakovas V. Š. visą procesą įtarė, kad sprendimas jo atžvilgiu bus priimtas neigiamas, nes teisėjas akivaizdžiai buvo šališkas ieškovo pusei.

21.       Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pateikė ieškovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Ji prašo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, palikti galioti 2019 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019 ir priteisti iš apelianto V. Š. bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė tokius argumentus:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl nario mokesčio priteisimo iš V. Š. ieškovės  SB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekilo ginčas, kad atsakovas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, kad atsakovui bendrijos teritorijoje nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių bendras plotas – 0,1262 ha. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 23.1, 23.7 punktai nustato, kad bendrijos narys turi šias pareigas: laikytis bendrijos įstatų, vykdyti teisėtus bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos sprendimus; valdybos nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas. 2018 m. gegužės 12 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir atsakovas, buvo nutarta padidinti bendrijos nario mokestį iki 9 Eur už vieną arą žemės sklypo, taip pat nutarta, kad nario mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.. Atsakovo nario mokestis už 2018 m. – 113,58 Eur (9 x 12,62). Pirmosios instancijos teismas, byloje priimdamas sprendimą, padarė teisingą išvadą, kad pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijos nario mokestis mokamas privalomai, nepriklausomai nuo tikslinių mokesčių mokėjimo, jeigu yra nustatytas bendrijos. Bendrijos įstatuose nėra numatytas bendrijos narių atsiskaitymas už nario mokestį su bendrija tik pagal iš anksto pateiktas pasirašytas sąskaitas.

4.2.                      Dalyje dėl nuostolių priteisimo, nors ieškovės reikalavimas pilnai ir nepatenkintas, ieškovė pripažįsta, jog  teismas priėmė teisingą sprendimą, ji šio sprendimo neskundžia. Apeliantas vėluodavo sumokėti nario mokestį, dėl ko bendrijos pirmininkas kreipėsi į teisininkę, kuri suteikė konsultaciją dėl V. Š. įsiskolinimo ir paruošė raginimo tekstą, kuris vėliau ir buvo siunčiamas atsakovui dėl skolos apmokėjimo. Dėl to ieškovas patyrė papildomas išlaidas, tiek sumokėdamas teisininkei už suteiktas teisines paslaugas, tiek siųsdamas paštu raginimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrijos pirmininkas gavo teisinę konsultaciją ir kokybiškesnį raginimo teksto projektą, todėl nebuvo visiškai perteklinis ir nereikalingas kreipimasis teisinės konsultacijos ir dėl teisinių paslaugų suteikimo. Išrašyta sąskaita už paslaugas ir apmokėjimo dokumentai yra pakankami įrodymai apie ieškovės patirtus nuostolius.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė palūkanas. Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2018-03-02 bendrijos visuotinio susirinkimo protokolu ir 2018-03-21 pakartotiniu raginimu, kuriais buvo suteikta galimybė V. Š. sumokėti ieškovės patirtus nuostolius iki 2018-04-02, apeliantas nurodė tik apeliaciniame skunde, viso bylos nagrinėjimo metu šio datų klausimo negvildeno. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti palūkanas nuo 2017-11-22 d., tačiau teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, tenkino iš dalies ieškovo reikalavimą dėl palūkanų ir jas priteisė nuo 2018-01-10.

4.4.                      Atsakovas V. Š. viso proceso pirmosios instancijos teisme metu kėlė klausimą dėl to, kad SB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas R. G. yra neteisėtas pirmininkas. Pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovo pareiškimo buvo nustatęs ieškovei terminą trūkumams pašalinti ir pateikti įrodančius dokumentus dėl pirmininko teisėtumo. Ieškovei pateikus visus rašytinius įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, kurie patvirtino, kad SB ,,Lepšiškiai“ pirmininkas R. G. yra teisėtas pirmininkas, civilinė byla buvo toliau nagrinėjama ir išnagrinėta. Apeliaciniame skunde šiuo klausimu dėstomos aplinkybė, kurios nėra susiję su skundžiamu pirmosios instancijos priimtu sprendimu.

4.5.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Paaiškėjus, kad atsakovas reiškė nepagrįstus prašymus nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją ir nuolat klaidino teismą, pirmosios instancijos teismas priėmė šioje dalyje teisingą sprendimą – nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patekinti ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai priteisti iš bendrijos nario V. Š. nuostolius ir bendrijos nario mokestį.

24.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

25.        Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priimti naujus įrodymus ir pareikalauti iš atsakovo įrodymus: bendrijos narių registracijos knygą, bendrijos narių susirinkimo protokolus dėl valdybos narių išrinkimo, perrinkimo (2016 01 dienai, 2018 12 31 dienai). Kadangi bendrijos narių apskaitą veda, bendrijos narių susirinkimo protokolus saugo pati bendrija, t. y. ieškovė, galima numanyti, jog atsakovas reiškia prašymą išreikalauti naujus įrodymus ne iš jo paties – atsakovo, bet iš ieškovės. Ieškovės prašymas išreikalauti duomenis „2016 01 dienai“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,  yra iš viso neaiškus.

26.       Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė VĮ Registrų centras raštą, 2019 01 24 pinigų priėmimo kvitą, ir apeliaciniame skunde įvardintą „elektroninės bylos duomenų nuotrauką“. Šiuos įrodymus kaip apeliacinio skundo priedus, kuriais paaiškinami apeliacinio skundo argumentai ir grindžiamas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas priima.

27.       Atsakovo pareikšto prašymo išreikalauti papildomus įrodymus iš ieškovės, t. y. bendrijos narių registracijos knygą, bendrijos narių susirinkimo protokolus dėl valdybos narių išrinkimo, apeliacinės instancijos teismas netenkina, nes apeliantas nenurodo, kokias konkrečias aplinkybes dėl, jo teigimu, nepagrįsto skolos priteisimo patvirtins reikalaujami duomenys, o dėl pagrįstumo pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad R. G. yra tinkamas bendrijos atstovas, galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

28.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai bylą išnagrinėja šališkas teismas, yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimą surašė ne bylą išnagrinėjęs teisėjas, o kita teisėja. Atsakovo teigimu, iš „elektroninės bylos duomenų nuotraukos“ matyti, jog sprendimą surašė teisėja A. S., o ne bylą išnagrinėjęs teisėjas S. L..

29.       Apelianto nurodyti duomenys apie pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. apie kompiuteriu parengtą dokumentą, kurio failo ypatybėse nurodyta „Autorius : A. S.“ nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris išnagrinėjo bylą, ir kad tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Elektroninėje civilinėje byloje priimtame 2019 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendime nurodyta, kad sprendimą priėmė teisėjas
S. L., šis sprendimas pasirašytas šio teisėjo elektroniniu parašu. Todėl, net jei duomenyse, kokius nurodo apeliantas apie kompiuteriu parengtą dokumentą, dokumento failo ypatybėse autoriumi nurodytas ne tas teisėjas, nereiškia, kad sprendimą priėmė ne bylą išnagrinėjęs teisėjas. Konkrečiu atveju duomenyse apie priimtą sprendimą autoriumi nurodyta kita teisėja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo būti nurodyta dėl tos priežasties, kad rengiant dokumentą galėjo būti panaudotas tos teisėjos anksčiau rengtas kitas dokumentas, nepakeičiant duomenų apie dokumentą rengusį asmenį.

30.       Apeliacinio skundo argumentas, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas S. L. buvo šališkas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįstas. Tai, kad atsakovas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, per visą bylos nagrinėjimo procesą įtarė, jog teisėjas šališkas ieškovo pusei, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Atsakovas, kaip matyti iš bylos medžiagos, ne kartą reiškė nušalinimus bylą nagrinėjusiam teisėjui, tačiau objektyvių įrodymų apie teisėjo šališkumą nepateikė, todėl jo pareiškimai dėl teisėjo nušalinimo nebuvo patenkinti.

31.       Dėl nurodyto  apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

32.       Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, kad, jo manymu, bylą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į tai, kad prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovas faktiškai nemotyvuoja, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertinti nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.

Dėl patenkintų ieškovės reikalavimų pagrįstumo

34.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apskųstojo teismo sprendimo dalis dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra pagrįsta ir teisėta, apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies atmestinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėję atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir dėl ginčo esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

35.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas sodininkų bendrijos nario mokesčio įsiskolinimas už 2018 metus, atsakovas nurodo, jog nepagrįstai teismas pripažino, kad sąskaitos bendrijos nariams neprivalo būti pateiktos, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovui ieškovė neteikė informacijos apie pinigų panaudojimą, nors atsakovas to prašė, o sodininkų bendrija pagal Sodininkų bendrijų įstatymą ir bendrijos įstatus privalėjo tai padaryti. Apelianto nuomone, šioje byloje turėjo būti taikoma suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sodininkų bendrijos bylose, kurioje nurodoma, kad bendrija privalo siųsti konkretizuotas sąskaitas ir skolininkas turi teisę susilaikyti nuo mokėjimo iki kol bus pateiktas mokesčių turinys, o kadangi ieškovė nevykdė pareigos paaiškinti, konkretizuoti mokėjimų turinį, neteikė pasirašytų sąskaitų, todėl turėjo būti taikyti CK 6.200 str., 6.206 str., 6.207 str., ko teismas nepagrįstai nepadarė.

36.       Šie apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos normos – CK 6.200, 6.206 ir 6.207 straipsniai reglamentuoja sutarčių vykdymą, nustato galimybę sustabdyti sutarties vykdymą ir pan. Tačiau pareiga mokėti sodininkų bendrijos nario mokestį tiek atsakovui, tiek ir kitiems bendrijos nariams atsirado ne sutarties, o bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo pagrindu. Todėl, net jei ir bendrija nariui nepateikė informacijos apie bendrijos lėšų panaudojimą, nario mokestį bendrijos narys privalo sumokėti. Bendrijos nariams nenustačius, kad nario mokestį jie privalo sumokėti tik pateikus jiems sąskaitas, negalima reikalauti, kad tokias sąskaitas bendrija savo nariams privalomai teiktų.

37.       Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog  pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas kėlė klausimą dėl netinkamai apskaičiuotų mokesčių, nepaaiškinto nario mokesčių paskirstymo ir negautų sąskaitų, teigė, jog nėra sudaręs jokių sandorių, todėl neturi prievolės mokėti ieškovei, o bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ir pateikti sąskaitą. Byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl išieškojimo iš atsakovo bendrijos nario mokesčio įsiskolinimo ir dėl nuostolių, patirtų išieškant iš atsakovo bendrijos nario mokestį. Šie reikalavimai pareikšti ne sutarčių pagrindu, o ryšium su atsakovo naryste sodininkų bendrijoje, todėl sąskaitų bendrija atsakovui pateikti neprivalėjo. 

38.       Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo būtinos 35 Eur priverstinės išlaidos dėl konsultacijos ir tokias išlaidas priteisė iš atsakovo, nes byloje nustatyta, kad R. G. daug metų buvo renkamas sodų bendrijos pirmininku, o šių pareigų atlikimas rodo asmens išsilavinimą, išprusimą, patirtį tvarkant bendrijos reikalus, todėl jam nebuvo būtinybės konsultuotis su teisininkais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Ar asmeniui reikalinga teisinė pagalba, sprendžia pats asmuo. Asmuo, kuris yra išrinktas (paskirtas) sodininkų bendrijos valdybos pirmininku, turi teisę spręsti dėl teisinių konsultacijų bendrijai būtinumo ir įgijimo. Konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju R. G., kuris sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku pagal Juridinių asmenų registro duomenis buvo nuo 2004-08-14 iki 2019-06-23 ir juo vėl yra nuo 2019-06-23, įgijo bendrijai teisines paslaugas – konsultacijas apie skolos išieškojimą iš atsakovo. Bendrijos dėl turėtos išlaidos pagrįstai priteistos kaip ieškovės nuostoliai. 

39.       Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog priteisdamas palūkanas nuo nuostolių teismas vadovavosi 2018 m. gruodžio 20 d. bendrijos pirmininko R. G. raginimu sumokėti nuostolius iki sausio 8 d., neįvertino byloje esančio 2018 m. kovo 2 d. bendrijos valdybos susirinkimo protokolo ir 2018 m. kovo 21 d. bendrijos pirmininko parengto pakartotinio raginimo, kuriuo atsakovui V. Š. buvo suteikta galimybė sumokėti skolą iki 2018 m. balandžio 9 d., taigi darytina išvada, kad teismas privalėjo vadovautis šiais bendrijos dokumentais ir galėjo priteisti palūkanas tik nuo 2018 m. balandžio 10 d., o ne nuo sausio 8 d. Apeliacinės instancijos pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai palūkanas nuo nuostolių priteisė nuo 2018 m. sausio 9 d., kadangi ieškovė pareikalavo, kad atsakovas nuostolius atlygintų iki 2018 m. sausio 8 d. Vėlesni atsakovo nurodyti raginimai buvo tik pakartotiniai reikalavimai atlyginti nuostolius.

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

40.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nepagrįstai  pripažino, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi nušalinimo institutu. Tai, kad du nušalinimo pareiškimai nebuvo patenkinti, neduoda pagrindo teismui pripažinti, kad buvo piktnaudžiauta teise, todėl bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti paskirstytos, o ne priteistos tik iš atsakovo, atsakovo atstovė buvo pareiškusi du kartus prašymą priteisti atsakovui 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

41.       CPK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal šio Kodekso 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo; teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą.  Todėl  išsprendus nušalinimo klausimą ir nepripažinus, kad atsakovas nušalinimo teise piktnaudžiavo, vėliau nebuvo pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą atsakovas, pareiškęs nušalinimus, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir jam bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

42.       CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Remiantis šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir turėjo būti paskirstytos išlaidos išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.

43.       Ieškovui, kurio reikalavimų buvo patenkinta 75 procentai, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovui su prašymu pirmosios instancijos teisme nepateikus visų tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, t. y. pateikus įrodymus tik apie sumokėtą 100 Eur sumą už advokato teisinę pagalbą, buvo pagrindas spręsti tik dėl šių išlaidų priteisimo ir, patenkinus 75 procentus ieškovės reikalavimų bei atmetus 25 procentus ieškovės reikalavimų, atsakovui priteisti 25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės pareikštus reikalavimus, byloje priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą, dėl ko sprendimo dalis dėl skolos ir palūkanų priteisimo nekeistina, ir, nepriteisdamas atsakovui dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nevisiškai teisingai nusprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl ko sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina.

45.       Atsakovui, kaip nurodyta šios nutarties 43 p., priteistinos 25 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos sumokant už advokato teisinę pagalbą. Kadangi ieškovei iš atsakovo teismo sprendimu pagrįstai priteistos 506,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, įskaičius tarpusavyje ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės byloje priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 481,25 Eur.

46.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažindamas ieškovei priteistiną iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą iki 481,25 Eur.

47.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas nekeičia sprendimo dalies, kuria išspręsti ieškovės reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir tik iš dalies pakeičia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, dėl ko negalima vertinti, kad apeliacinės instancijos teismas priima procesinį sprendimą jo naudai, bylinėjimosi išlaidos, atsakovo patirtos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą, jam nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

48.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovės materialiojo pobūdžio reikalavimai, ieškovei iš atsakovo priteistinos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 250 Eur sumokėti už advokatės pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ( t. 2, e. b. l. 50-51).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti, ieškovei SB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo sprendimu priteistą 506,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 481,25 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas euras ir 25 centai).

Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei SB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 191163218) iš atsakovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                          Raimondas Buzelis