Civilinė byla Nr. e2-4-336/2017
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02138-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1;
3.2.6.1
(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 29 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,
sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,
dalyvaujant ieškovų E. O., R. E. atstovei advokatei J. S.,
atsakovui IĮ „Romantas“ savininkui R. B. ir jo atstovui advokatui S. Š.,
atsakovui V. Š. ir jo atstovui advokatui H. O.,
trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Dolvera“ atstovei R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. O., R. E. patikslintą ieškinį atsakovams individualiai įmonei „Romantas“, V. Š., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Dolvera“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovai pateiktu patikslintu ieškiniu ( 3 t., e. b. popierinių dokumentų rinkmenos l. 37-41, ieškinio patikslinimas ir papildomi paaiškinimai l. 23-24) bei jų atstovė adv. J. S. teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovų IĮ „Romantas“, V. Š. solidariai 29 136,97 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo IĮ „Romantas“ 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovo V. Š. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „DFDS Seaways“ priklausančiame kelte „V. S.“ reiso iš Vokietijos Kylio uosto į Klaipėdos uostą metu kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas ieškovams priklausantis keleivinis autobusas SETRA S 416 GT-HD, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Po gaisro keltą apžiūrėjus Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyrio bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM pareigūnams buvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl vilkiko RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio atsakovui IĮ „Romantas“, priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje įvykusio elektros instaliacijos gedimo. Automobilio KIA SOUL pirkėjas buvo atsakovas V. Š.. Abu atsakovai yra solidariai atsakingi už kelte kilusį gaisrą ir jo metu ieškovų turtui padarytą žalą. Atsakovas V. Š. nepasirūpino perduodamo krovinio saugumu ir tinkamai jo neparuošė gabenimui, o atsakovas IĮ „Romantas“ priėmė tokį krovinį vežti, jo nepatikrino ir/ar tinkamai neparuošė vežimui, neužtikrino jo saugumo, todėl jų abiejų pareigų nevykdymas sąlygojo gaisrą kelte ir dėl jo kilusią žalą. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Bendra ieškovų patirtų nuostolių suma yra 29 136,97 Eur (7029,50 Eur draudimo bendrovės neatlyginta žalos suma + 2386,20 Eur atlyginimas ekspertui už Autobusui padarytos žalos dydžio įvertinimą + 660,31 Eur Autobuso kelto bilietas + 486 Eur keleivių pervežimo išlaidos + 7800 Eur + 10774,96 Eur pakaitinio autobuso nuoma). Autobuso nuosavybės teisę įrodo sąskaitos, pirkimo-pardavimo dokumentai, niekas kitas pretenzijų dėl žalos nereiškia, Vokietijoje registruojamas tik valdytojas, o ne savininkas. Nurodė, kad autobusas buvo nupirktas 2008-08-27 E. O. vardu, o parduotas 2013-09-04. Nurodė, kad, autobusas buvo ieškovų nuosavybė jis buvo įkeistas Volksbank Nottuln 2008-08-27 pagal įkeitimo sandorį, todėl draudikų raštas buvo adresuotas bankui. Nurodė, kad atliktos 2013-04-26 Ge Fa eksperto ekspertizės išlaidos buvo pateiktos Kasko draudimui su prašymu išlaidas padengti, tačiau Kasko draudimas (Allianz) kreipėsi į savo ekspertą nuostolių įvertinimui , t. y. Allianz draudimas pats darė nuostolių vertinimą, jis nesutiko atlyginti Ge Fa ekspertizės išlaidas. Nurodė, kad po gaisro autobusas nebuvo remontuotas, kadangi keleivių pasitikėjimas apgadintu autobusu buvo visiškai sugriautas, todėl jis negalėjo būti toliau naudojamas. Nurodė, kad ieškovai į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją Lietuvoje, nesikreipė.
Atsakovas IĮ „Romantas“ pateiktu atsiliepimu (1 t., e. b. l. 159-161, 2 t., e. b. l. 91-92) bei atstovas adv. S. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei skirti baudą ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad automobilis KIA SOUL buvo pakrautas aukciono organizacijos Copart panaudojant specialią aukciono organizatorių turimą techniką ir jis nebuvo priskirtas kokiai nors papildomą pavojų keliančiai prekei, kuriai būtinas ypatingas dėmesys. Po autoįvykio sugadintas automobilis buvo gabentas tokios būklės, kurios ir buvo parduotas bei pakrautas. Kokių nors nurodymų kaip elgtis su gabenamu po autoįvykio sugadintu automobiliu, atsakovas nebuvo gavęs, todėl savo iniciatyva spręsti šiuos klausimus neturėjo tiek teisės, tiek pareigos. Atjungus automobilio elektros srovę, galimai kilę sugedimai, iššauktų tiesioginę vežėjo atsakomybę. Šios aplinkybės šalina bet kokią civilinę atsakomybę, nėra kaltės, kad būtų galima priteisti iš atsakovo žalą. Automobilio vežimas atliktas pagal V. Š. užsakymą. Automobilis pateko į keltą pagal UAB „Dolveros“ užsakytą bilietą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įmonė nebuvo pripažinta kalta.
Atsakovo IĮ „Romantas“ atstovas R. B. nurodė, kad ieškinys yra niekinis, prašo atmesti, skirti baudą ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovų pateikta krūva padirbtų, taisytų dokumentų, ieškovų reikalavimai paremti spėlionėmis, nėra jokių konkrečių įrodymų. Nurodė, kad įmonė pažeidimų vežamai KIA SOUL nepadarė, kokią paėmė, tokią ir vežė. Vairuotojas neturi kompetencijos lįsti prie vežamos mašinos, nes jis gali ją ir pažeisti. Automobilis buvo su leidimu gabenti. UAB „Dolvera“ yra platintojai bilietų į keltą.
Atsakovas V. Š. atsiliepimu (4 t., e. b. l. 1-9) bei jo atstovas adv. H. O. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei skirti baudą ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra atsakingas dėl padarytos žalos ieškovams, taip pat nesutinka su ieškovų prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu, ieškovai žalos neįrodo pateiktais teismui dokumentais, nes nepateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovai tokius nuostolius patyrė. Kadangi autobusas buvo draustas, draudikai įvertino žalos dydį ir ją pilnai padengė, kiek tai buvo pagrįsta. Nesutinka su ieškovo nuomone, kad gaisro priežastis yra nustatyta. Specialistas buvo nurodęs tik labiausiai tikėtiną priežastį. Kelte degė ne vienas automobilis, kai kurie iš jų sudegė visiškai, jie neindetifikuojami, iš jų nepaimti jokie įrodymai, automobilio KIA SOUL laidų tyrimas neatliktas, todėl neatmestina, kad gaisro kilimo priežastis galėjo būti ir kituose automobiliuose, kurie sudegė visiškai. Automobilį įsigijo su aiškiais defektais, todėl vežėjas IĮ „Romantas“ turėjo pasirūpinti tinkamu krovinio gabenimu. Ieškovai nėra pateikę jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad 2013-04-23 jiems nuosavybės teise priklausė autobusas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), arba jie kitu pagrindu turi reikšti pretenzijas. Priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad autobusas nuosavybės teise priklausė bankui. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad buvo apgadintas autobusas.
Atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visiškai palaiko atstovo išdėstytus motyvus. Nurodė, kad apie tą įvykį išgirdo per radiją. Pasiskambino D. J. pasiklausti ar nėra nukentėjusių jo mašinų. D. J. paaiškino, kad nukentėjo ir jo mašina. Už KIA SOUL su juo atsiskaitė D. J.. Visos mašinos yra perkamos su defektais, mašinos perkamos internetu.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Dolvera“ atstovė R. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nėra bendrovės kaltės. Nurodė, kad jie neturi sąlygų nustatyti automobilių sužalojimų, net neturi teisės atsisakyti automobilį vežti. Ar galima transportuoti automobilį, turi nuspręsti išleidėjas, šiuo atveju aukciono įmonė Copart, kuri KIA SOUL transportuoti leido. Jie neturi teisės lįsti į automobilį, ką nors keisti, tada neštų atsakomybę už sugadinimą. Pirkėjas su pardavėju turi išsiaiškinti kaip bus gabenamas automobilis, o jie tik vykdo užsakymą.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (6 t., e. b. l. 118), atsiliepime nurodė, kad atsakovo IĮ „Romantas“ atžvilgiu prašo ieškinio netenkinti, o ieškinį R. L. (vėliau minėta atsakovė pakeista į atsakovą V. Š.) atžvilgiu spręsti teismo nuožiūra, bei prašo vadovautis 2013-06-20 pranešime išdėstytais argumentais, kuris pateiktas atsakovui IĮ „Romantas“ (2 t., e. b. l. 1-2). Iš pranešimo 2013-06-20, adresuoto IĮ „Romantas“ matyti, kad Lietuvos Draudimas nurodė, kad vežėjas nėra atsakingas už minėto krovinio sugadinimą, nes gaisras kilo dėl krovinio t. y. naudoto lengvojo automobilio defekto, už kurį atsakingas yra krovinio siuntėjas. Vežėjas neturi nei pareigos, nei galimybės patikrinti, ar visi vežami automobiliai yra techniškai tvarkingi. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje, trečiasis asmuo nepateikė. Kadangi trečiasis asmuo į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, jo dalyvavimas nepripažintas būtinu, byla išnagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Liudytojas D. J. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Su V. Š. dirbo dėl automobilių pervežimo. V. Š. pateikė užsakymą žinute per mobilų telefoną. Bilietą IĮ „Romantas“ užsako iš UAB „Dolveros“, bet automobilį vežė IĮ „Romantas“, apie tai buvo informuotas ir V. Š.. Vežėjai neturi teisės lįsti prie vežamų automobilių. Automobilių saugumu turėtų pasirūpinti aukciono įmonė.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pagal atsakovo V. Š. užsakymą iš Anglijos į Lietuvą buvo gabenamas automobilis KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), kurį atsakovas įsigijo aukcione COPART UK. 2016-02-26 Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu c.b. Nr. 2-271-901/2016, pripažinta, kad 2013-04-17 tarptautiniame kelte „V. S.“ krovininiame denyje kilusio gaisro metu sugadintos transporto priemonės KIA SOUL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėju pagal 2013-04-17 pirkimo-pardavimo sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas V. Š. (2 t., e. b. l. 131-135). Automobilis buvo transportuojamas keltu „V. S.“, maršrutu Kylis – Klaipėda. 2013-04-23 kelte „V. S.“ kilo gaisras. Klaipėdos a. VPK JUPP tyrėjo 2013-05-16 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2013-04-23 AB „DFDS Seaways“ priklausančiame kelte „V. S.“ kilusio gaisro, konstatavus, kad krovinio užsidegimas, kilęs gaisras laive ir iš to kilusios pasekmės atsirado ne dėl kieno nors įvykdytos nusikalstamos veikos, bet dėl lengvojo automobilio KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos gedimo, lėmusio šio automobilio variklio skyriaus užsiliepsnojimą, peraugusį į gaisrą (1 t. , e. b. l. 106-107). Iš minėto nutarimo bei byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ginčo autobusas nebuvo apžiūrėtas, nebuvo fiksuota, kad jis apgadintas ( 2 t., e. b. popierinių dokumentų rinkmenos l. 3-4, 8-24). Iš šiame nutarime nurodytų duomenų, taip pat šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad automobilis KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gaisro metu buvo pakrautas atsakovo vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte. Ieškovų teigimu gaisro metu buvo apgadintas ieškovams priklausantis autobusas SETRA S 416 GT-HD, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Autobusas). Ieškovai paskaičiavo, kad dėl kilusio gaisro patyrė 29 136,97 Eur žalą, kurią solidariai prašo priteisti iš atsakovų.
Atsakovai teigė, jog apskritai nėra aišku ar Autobusas buvo kelte gaisro metu. Iš AB DFDS Seaways atsiliepimo matyti, kad Autobusas keltu „V. S.“ iš Kylio į Klaipėdą 2013 m. balandžio 22-23 d. buvo gabenamas užsakius ir įsigijus kelto bilietą, o atsakovo IĮ „Romantas“ vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenamas vadovaujantis DFDS A/S ir Dolvera LV SIA 2010-03-31 sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu pateiktu užsakymu (1 t., e. b. l. 104-105). Taip pat byloje esantis bilieto užsakymas bei bilietas (1 t., e. b. l. 108-118), įrodo, kad Autobusas 2013-04-23 (gaisro metu) buvo gabenamas keltu „V. S.“ iš Kylio į Klaipėdą.
Byloje ginčo dėl gaisro nėra. Tačiau atsakovas V. Š. nesutinka, kad gaisro priežastis yra nustatyta. Ikiteisminio tyrimo duomenimis 2013-04-23 kelte kilusio gaisro židinio zona buvo atsakovui IĮ „Romantas“ priklausančio vilkiko priekabos pirmame aukšte stovėjusio Automobilio variklio skyriuje. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos a. VPK JUPP tyrėjo 2013-05-16 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti duomenys, taip pat 2013 m. balandžio 23-24 d. apžiūros protokolo specialisto išvados skiltyje pateikta PAGD prie VRM gaisrinių tyrimų centro Ekspertizių skyriaus vyriausiojo specialisto išvada, jog pagal apžiūros rezultatus nustatyta, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje. Išvadoje teigiama, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl minėto automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo (3 t., e. b. l. 1-2, 6-12). Atsakovo teiginiai, kad buvo nustatyta tik tikėtina gaisro kilimo priežastis nėra pakankamai pagrįsti, nes jokių kitų objektyviai pagrįstų gaisro kilimo priežasčių atsakovas V. Š. nenurodė ir jų neįrodinėjo, taigi nepaneigė tos aplinkybės, jog gaisro židinio zona buvo Automobilio variklio skyriuje. Nurodomos prielaidos dėl kitokių gaisro priežasčių, nesant pateiktų tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, nepaneigia turimų duomenų. 2013-05-16 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra aptarta ir atmesta padegimo galimybė, todėl remiantis turimais bylos duomenimis teismas laiko nustatyta, kad 2013-04-23 gaisras kelte „V. S.“ kilo dėl Automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla, tik kai egzistuoja visos būtinosios jos sąlygos: neteisėti atsakingo už žalą asmens veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), kurių atsiradimą nulėmė skolininko veikla (CK 6.247 str.), atsakingo už žalą asmens kaltė (CK 6.248 str.), realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Kai susiduriama su poreikiu atlyginti žalą nukentėjusio turtui, nukentėjęs asmuo reiškia asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės teise, t. y. turto savininką, nebent savininkas su naudotoju (valdytoju) susitaria kitaip. Aplinkybė, kad turtą teisėtai valdo ne savininkas, bet kitas (trečiasis) asmuo, nereiškia, kad jeigu jo turtui padaroma žala, tai ir teisė į turtui padarytos žalos atlyginimą atsiranda pačiam trečiajam asmeniui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – aukščiausios teisinės galios akte – įtvirtintos pagrindinės teisės, kylančios iš žmogaus prigimties – tarp jų nuosavybės teisė. Civilinės teisės doktrinoje nuosavybės teisė suprantama kaip subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir suteikianti galimybę šios teisės turėtojui savo nuožiūra objektyviosios teisės normų nustatytomis ribomis tam tikrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Tokios nuostatos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad nuosavybės teisiniai santykiai, kaip ir kiti civiliniai teisiniai santykiai, atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia įvykus tam tikriems juridiniams faktams. Juridiniai faktai, dėl kurių atsiranda nuosavybės santykiai, paprastai yra tokie: naujo daikto sukūrimas gamybinės ar kitokios veiklos metu, turto įgijimas pagal sandorius, vaisių ir pajamų gavimas (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 15 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas yra išplėtoti bei detalizuoti CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti nuosavybės teisės įgijimo būdus ir pagrindus. Tai suponuoja nuosavybės įgijimo teisėtumo reikalavimą (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas).
Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgijimas pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑558-611/2016).
Iš 2008-07-18 užsakymo matyti, kad „Omnibusbetrieb Elpers“ užsakė įmonėje „EvoBus GmbH“ autobusą Setra, tipas S416 GT-HD (6 t., e. b. l. 38). Iš 2008-08-27 sąskaitos-faktūros pateiktos Autobusų eksploatavimo įmonės E. savininkui R. E. matyti, kad į sąskaitą-faktūra įtrauktas Setra autobusas, tipas S416 GT-HD, bendra suma 340.340,00 Eur (5 t., e. b. l. 156). 2008-08-27 tarp Autobusų eksploatavimo įmonės Elpers, savininkas R. E., ir Volksbank Nottuln eG buvo sudaryta Sutartis dėl perleidimo kreditoriaus nuosavybėn užtikrinant prievolės vykdymą, pagal kurią užtikrinimo teikėjas (Autobusų eksploatavimo įmonė Elpers, savininkas R. E.) perleido banko nuosavybėn Autobusą Setra, tipas S416 GT-HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1 p.). Užtikrinimo teikėjas ir bankas susitaria, kad transporto priemonės su sudėtinėmis dalimis ir priklausiniais nuosavybės teise pereina bankui (Sutarties 2.3 p.). Užtikrinimo teikėjas iš anksto bankui perleidžia savo kitus likusius reikalavimus nuosavybės teisių su naudojimo teisių apribojimais turėtojų ar užtikrinimo turėtojų atžvilgiu, ypač galimus reikalavimus, kylančius iš garantijos, suteikto dalyko grąžinimo, žalos atlyginimo arba papildomų įplaukų realizuojant užtikrinimo objektą (Sutarties 2.4 p.). Užtikrinimo teikėjas įsipareigoja perleistos transporto priemonės apgadinimo arba sunaikinimo atveju pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo žalą sukėlusių asmenų arba privalomosios atsakomybės draudėjų atžvilgiu; Užtikrinimo teikėjas jau dabar iš anksto perleidžia bankui šiuos reikalavimus (Sutarties 2.6.5 p.). Užtikrinimo teikėjas šia sutartimi perleidžia bankui savo esamus ir būsimus reikalavimus atitinkamo draudėjo atžvilgiu (Sutarties 2.7 p.) (6 t., e. b. l. 47-50).
Iš byloje esančios 2013-04-26 Ge Fa eksperto atliktos pagal pareiškėjo R. E. prašymą ekspertizės matyti, kad nuo gaisro nukentėjusį Autobusą apžiūrėję ekspertai įvertino, nustatyta žala 68640,74 Eur ( 57 681,29 Eur plius PVM). Tačiau iš Draudimo bendrovės „Allianz“ 2013-08-20 rašto adresuoto bankui „Volksbank Nottuln eG“ matyti, kad bankui, kaip pretenzijos pareiškėjui dėl dalinės Kasko draudimo žalos 2013-04-23, į jo sąskaitą išmokėjo 50 651,79 Eur draudimo išmoką (6 t., e. b. l. 64). Iš 2013-09-04 sąskaitos-faktūros pateiktos įmonei Achterkamp + Heger GmbH & Co. KG matyti, kad į sąskaitą-faktūrą įtrauktas Setra autobusas, tipas S416 GT-HD, t. y. pagal ieškovų parodymus, autobusas buvo parduotas (5 t., e. b. l. 160). Iš 2010-06-09 Omnibus Fahrzeugtechnik rašto matyti, kad Autobusas Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-05-21 buvo pavogtas ir 2010-06-04 rastas, po vagystės jam suteiktas naujas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (6 t., e. b. l. 34), tai patvirtina ir Federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos raštas (6 t., e. b. l. 109-110); Federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos rašte nurodyta, kad Autobuso disponavimo teisę turi „Volksbank Nottuln eG“, valdytojas – R. E. (6 t., e. b. l. 92-95). Iš byloje esančios Coesfeld r. vietinio transporto priemonių registro informacijos matyti (pažymos originalas buvo apžiūrėtas ir parengiamojo, ir aptartas teismo posėdžio metu), vizualiai nustatyta, kad taisyta grafoje – „prašymas suteikti informaciją prie“, nurodyta 13-04-23, metų skaičius „3“, originalioje pažymoje skaičius užbalintas ir įrašytas ranka, bei pažymos pabaigoje ranka padarytas įrašas, kad t/p 2013-04-23 buvo registruota įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įrašas nėra aptartas ( 3 t., e. b. popierinių dokumentų rinkmenos l. 92,93) – byloje nelaikytinas tinkamu įrodymu (LR CPK 185 str.). Iš Autobusų eksploatavimo įmonės ELPERS 2013-09-04 sąskaitos-faktūros pateiktos Achterkamp + Heger GmbH & Co.KG matyti, kad į sąskaitą faktūrą įrašytas Setra autobusas, tipas S416 GT-HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., e. b. l. 157). 2016-09-23 „Volksbank Nottuln eG“ rašte nurodyta, kad sutartis dėl Autobuso perleidimo kreditoriaus nuosavybėn užtikrinant prievolės vykdymą daugiau nebeegzistuoja, bankas nebereikš jokių teisių pagal minėtą sutartį (6 t., e. b. l. 42). 2016-12-22 „Volksbank Nottuln eG“ rašte nurodyta, kad Autobuso įkeitimo sutartis pasibaigė 2013-09-23, nuo to momento bankas nebeturi jokių teisių į minėtą transporto priemonę, perleidžia bet kokius reikalavimus, galinčius kilti iš Autobuso įkeitimo sutarties, R. E., kuris yra autobusų transporto įmonės „Elpers“ savininkas (6 t., e. b. l. 106). 2016-12-27 „Volksbank Nottuln eG“ rašte nurodyta, kad bankas finansavo įmonės „Elpers“ Autobuso įsigijimą; 2013-09-23 įkeitimas buvo nuimtas, nes grąžinant paskolos dalis ir pateikus papildomus užtikrinimus, autobusas nebebuvo būtinas kaip užtikrinimo priemonė (6 t., e. b. l. 112).
Teismas, atsakovo V. Š. atstovo iniciatyva kreipėsi į Vokietijos pirmosios instancijos teismą Coesfeld, prašydamas pateikti dokumentus, kurie patvirtina kam 2013-04-23 priklausė autobuso Setra S 416 GT-HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Tačiau Vokietijos teismas Coesfeld pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad galioja rungimosi principas, pagal kurį pačios šalys sprendžia klausimą apie tai, kokie įrodymai turi būti pateikti teismui, todėl nesuprantama, kodėl atitinkamų dokumentų negali būti paprašyta tiesiogiai; bei, kad kaip dokumentinis įrodymas Vokietijoje galioja dokumento originalas (3 t., e. b. popierinių dokumentų rinkmenos l. 110); Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Autobuso pirkimas buvo finansuojamas banko ir jam įkeistas, kol bus grąžinta paskola. Įkeitimo sutartis baigėsi 2013-09-23 t. y. po gaisro. Įkeitimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad Autobuso nuosavybės teisė pereina bankui. Po gaisro Draudimo bendrovė draudimo išmoką išmokėjo bankui. Pagal Federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos duomenis, Autobuso disponavimo teisę turi bankas. Remiantis ištirtais įrodymais, konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, jog Autobuso nuosavybės teisė gaisro metu 2013-04-23 priklausė jiems. Byloje nėra oficialaus dokumento (registracijos liudijimo, techninio paso, išrašo iš transporto priemonių registro ar pan.), kuris patvirtintų ieškovų nuosavybės teisę į Autobusą, todėl ieškovai negali reikalauti žalos atlyginimo dėl kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą išvadą, kad Autobusas gaisro metu 2013-04-23 nuosavybės teise priklausė bankui „Volksbank Nottuln eG“, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagristas. Taip pat teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovai savo sąskaita Autobuso neremontavo, t. y. jie nėra žalą patyrę asmenys, kad galėtų pretenduoti į nuostolių atlyginimą.
Nenustačius ieškovų Autobuso nuosavybės teisės fakto, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo vertinimas nebetenka teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsakovai bei jų atstovai remdamiesi CPK 95 str., prašė skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką CPK 95 str. 1 d. nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Taigi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovai pasinaudojo jiems įstatymo suteikta teise teikti ieškinį, siekiant apginti savo turtines teises, ir vien tik aplinkybė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad jie veikė nesąžiningai. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, kad tenkinant R. L. prašymą, civilinė byla teismo 2015-12-03 nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės kitas teismo sprendimas, tam, kad paaiškėtų kas yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Teismo vertinimu ieškinyje buvo aiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas, t. y. nurodyti konkretūs atsakovų veiksmai, dėl kurių buvo prašoma priteisti žalą, taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės, dėl ko šiuo atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad procesinėmis teisėmis ieškovai naudojosi ne pagal paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nenustačius, kad ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą (CPK 178 str., 185 str.).
Sprendimui įsiteisėjus, 2015-09-08 Kėdainių r. apylinkės teismo nutartimi atsakovui IĮ „Romantas“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Ieškinį atmetus, atsakovui V. Š. iš kiekvieno ieškovo atskirai priteistina po 550,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2 t., e. b. l. 177, 6 t., e. b. l. 116) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovui IĮ „Romantas“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi nepateikti jas patvirtinantys įrodymai.
Valstybei iš kiekvieno ieškovo atskirai priteistina po 12,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270, 307 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Atsakovų V. Š. ir IĮ „Romantas“ prašymą skirti baudą ieškovams dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-09-08 nutartimi atsakovui IĮ „Romantas“ į. k. 300033583, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 126-39, Kėdainių m. , taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovų E. O., buveinė Siemensstraße 11 D-48301 Nottuln, Vokietijos Federacinė Respublika ir R. E., gimimo data (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , po 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovų E. O., buveinė Siemensstraße 11 D-48301 Nottuln, Vokietija, R. E., gimimo data (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po 12,14 Eur (dvylika eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Audra Kriščiūnienė