Civilinė byla Nr. 3K-3-184/2012
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00762-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 129.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės S. K. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo; suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Molesta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, ar antstolis, pradėjęs išieškojimo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindas yra teismo procesinis sprendimas, kuris vėliau iš dalies pakeičiamas kasacinės instancijos teismo nutartimi (sumažinama priteistina suma), turi nutraukti vykdomąją bylą ir pasiūlyti išieškotojui kreiptis dėl naujo vykdomojo rašto išdavimo, ar gali toliau tęsti išieškojimą, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo nutartimi pakeistą teismo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį (išieškodamas mažesnę sumą, nei nurodyta vykdomajame rašte) ir, įvykdęs vykdomąjį dokumentą, pareikalauti iš skolininko sumokėti vykdymo išlaidas.
2010 m. balandžio 23 d. pareiškėjos antstolės S. K. (toliau – ir pareiškėja) kontorai pateiktas vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl 1085 007,80 Lt iš suinteresuoto asmens UAB „Molesta“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo) A. Č. išieškojimo. Pareiškėja 2010 m. balandžio 27 d. įteikė suinteresuotam asmeniui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju; iki termino pabaigos (2010 m. gegužės 6 d.) šis sprendimo neįvykdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi priimtas suinteresuoto asmens kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo ir sustabdytas šios nutarties vykdymas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. 2010 m. spalio 4 d. byla išnagrinėta kasacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartimi iš suinteresuoto asmens A. Č. priteista suma (1 085 007,80 Lt) sumažinta iki 1 076 747,80 Lt. 2010 m. spalio 11 d. patvarkymu pareiškėja areštavo suinteresuoto asmens lėšas ir pervedė jas į pareiškėjos depozitinę sąskaitą; išsiuntė suinteresuotam asmeniui siūlymą per 10 dienų sumokėti 44 630,25 Lt vykdymo išlaidų atlyginimo, tačiau jis šio nesumokėjo.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš suinteresuoto asmens 44 630,25 Lt vykdymo išlaidų atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 44 164 Lt vykdymo išlaidų atlyginimo, priteistą sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka; kitą pareiškimo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutarties vykdymą tada, kai jau buvo pasibaigęs suinteresuotam asmeniui pateiktame raginime nurodytas terminas įvykdyti sprendimą geruoju, t. y. prasidėjusi priverstinio vykdymo procedūra. Dėl to teismas sprendė, kad, bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, pareiškėja pagrįstai toliau vykdė išieškojimą, taikydama priverstinio poveikio priemones. Teismas nustatė, kad, įvykdžiusi pateiktą vykdomąjį dokumentą, pareiškėja pateikė suinteresuotam asmeniui siūlymą atlyginti vykdymo išlaidas, tačiau jos to nepadarė. Teismas, vadovaudamasis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 52 punktu, atsižvelgdamas į duomenis, patvirtinančius pareiškėjos turėtas vykdymo išlaidas, priteisė dalį pareiškėjos prašomo vykdymo išlaidų atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo išlaidų priteisimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu. Teisėjų kolegija nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2010 m. spalio 4 d. nutartimi pakeitus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutarties rezoliucinę dalį (panaikinus nutarties dalį dėl 8260 Lt priteisimo ir dėl šios dalies priėmus naują sprendimą – ieškinį atmetus), turėjo būti išduotas naujas vykdomasis dokumentas ir pateiktas antstolei, kuri turėjo iš naujo pradėti vykdymo veiksmus, ir pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi priverstinis skolos išieškojimas tik sustabdytas, tačiau vykdymo veiksmai nenutraukti; išnagrinėjus bylą kasacine tvarka (2010 m. spalio 4 d.), antstolė pagrįstai atnaujino išieškojimą ir, atsižvelgdama į pakeistą nutarties rezoliucinę dalį, išieškojo mažesnę sumą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su antstolės veiksmais – tęstinius vykdymo veiksmus laiko neteisėtais, tačiau sprendė, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; pareiškėjos atlikti veiksmai galėjo būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka; nurodė, kad teismas, nagrinėdamas antstolio CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka paduotą pareiškimą dėl vykdymo išlaidų atlyginimo iš skolininko išieškojimo, turi patikrinti visų antstolio nurodytų išlaidų pagrįstumą, taip pat tai, ar prašomos išieškoti sumos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles, taip ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB ,,Molesta“ prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis ir priimti naują nutartį – priteisti pareiškėjai iš kasatoriaus 1094 Lt vykdymo išlaidų atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja įvykdė vykdomąjį dokumentą, kuris neatitiko CPK 648 straipsnio reikalavimų, taip pažeidė jai CPK 651 straipsnyje keliamą pareigą patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdomajam procesui pradėti. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies reikalavimus vykdomajame dokumente, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi sprendimo rezoliucinė dalis pažodžiui. 2010 m. balandžio 23 d. pareiškėjai buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, išduotas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutarties pagrindu, dėl 1 085 007,80 Lt skolos iš kasatoriaus A. Č. išieškojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartimi panaikinta nurodytos nutarties dalis dėl 8 260 Lt priteisimo ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas. Kasatoriaus teigimu, CPK 648 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad, pasikeitus apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinei daliai, vykdymo veiksmai negalėjo būti toliau atliekami iki kasacinio teismo nutarties priėmimo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu (jis neatitiko jam keliamų reikalavimų), o turėjo būti kreipiamasi dėl naujo vykdomojo dokumento išdavimo. Pareiškėja, atlikdama išieškojimo veiksmus, į depozitinę sąskaitą pervedė ne vykdomajame rašte nurodytą – 1 085 007,80 Lt, bet 8260 Lt mažesnę sumą (1 076 747,80 Lt); taip savo iniciatyva pakeitė vykdomojo rašto turinį, nors, remiantis CPK 648, 651 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, tokia teisė suteikta tik teismui.
2. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius pareiškėjos turėtomis vykdymo išlaidomis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami pareiškėjos prašymo priteisti jame nurodytą vykdymo išlaidų atlyginimą pagrįstumą, turėjo nustatyti ir įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes ir dėl priteistino atlyginimo dydžio spręsti taip, kad būtų užtikrinta kasatoriaus ir pareiškėjos teisėtų interesų pusiausvyra. Kasatoriaus nuomone, teismai tik formaliai patikrino vykdomąją bylą ir, priteisdami pareiškėjai labai didelį vykdymo išlaidų atlyginimą – 44 164 Lt, pažeidė kasatoriaus teisėtus interesus. Didžioji dalis nurodyto vykdymo išlaidų atlyginimo (43 070 Lt) yra skirta kaip atlygis pareiškėjai, likusią dalį sudaro kitos išlaidos. Kadangi, kasatoriaus įsitikinimu, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties priėmimo pareiškėja netinkamai vykdė išieškojimą, tai jai negali būti priteisiamas atlygis (43 070 Lt).
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja antstolė S. K. prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Antstolio atlygio už atliktus vykdymo veiksmus apskaičiavimas reglamentuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte, pagal kurį pareiškėja ir apskaičiavo savo atlygį, t. y proporcingai išieškotai sumai. Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sprendimas buvo įvykdytas, pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nurodytam terminui, todėl pareiškėja, net ir tuo atveju, jeigu kasatorius po raginime pasibaigusio termino būtų įvykdęs sprendimą gera valia, turėtų teisę į atlygį.
2. Vykdymo veiksmų nutraukimą reglamentuojančiose normose nenustatyta, kad vienas iš vykdymo nutraukimo pagrindų yra kasacinės instancijos teismo nutarties, kuria pakeista apeliacinės instancijos teismo nutartis ir sumažinta priteista suma, priėmimas. Nutraukus vykdomąją bylą, vėl pradėti išieškojimo nebegalima (CPK 629 straipsnis). CPK 647 straipsnyje nurodyti atvejai, kuriems esant gali būti išduotas antras (pakartotinis) vykdomasis raštas, nagrinėjamas atvejis jiems nepriskirtinas; įstatyme taip pat nenustatyta galimybės antstoliui antrą kartą tikrinti vykdomojo dokumento atitikties įstatymo reikalavimams. Antstoliui suteikta teisė grąžinti teismui vykdomąjį raštą tik įvykdžius sprendimą (CPK 631 straipsnio 6 dalis) arba nutraukus vykdymą CPK nustatytais pagrindais. Pareiškėjos nuomone, teismo procesinio sprendimo rezoliucinės dalies kasacinės instancijos teismo nutartimi pakeitimas galioja ir vykdomajam raštui; šiuo atveju ji vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartimi ir išieškojo 8260 Lt mažesnę sumą nei nurodyta vykdomajame rašte; tokie veiksmai nelaikytini vykdomojo dokumento turinio pakeitimu.
3. Vykdymo procese antstolio skolininkui siunčiamo raginimo paskirtis – informuoti skolininką apie pradėtą vykdymo procedūrą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti išieškotojo reikalavimą geruoju, taip išvengiant priverstinių vykdymo priemonių taikymo ir papildomų išlaidų. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju, kai priteista suma yra sumažinta, ne padidinta, papildomas raginimo įvykdyti sprendimą geruoju siuntimas kasatoriui būtų formalus, nes šis jau informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus. Vykdymo procesu kasatorius domėjosi tik vykdytinos nutarties sustabdymo laikotarpiu; apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties priėmimą pareiškėjai nepranešė ir nesidomėjo tolesne vykdymo veiksmų eiga; sprendimas įvykdytas priverstine tvarka, areštavus kasatoriaus sąskaitą ir pervedus priteistas lėšas į pareiškėjos depozitinę sąskaitą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vykdymo veiksmų tęstinumo kasaciniam teismui sumažinus priteistos sumos dydį
Įstatyme nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Toks reglamentavimas reiškia, kad teismo sprendimas yra privalomas konkrečioje civilinėje byloje dalyvaujantiems asmenims ir turi būti jų vykdomas, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja, pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo paduotas apeliacinis skundas, tada sprendimas įsiteisėja jį peržiūrėjus apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Teismo sprendimai gali būti priverstinai vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo gera valia (šiuo atveju turimi omenyje vykdytini sprendimai, o ne sprendimai, kurių dėl savo specifinio pobūdžio nereikia vykdyti, pvz., dėl pripažinimo). Taigi teismo priimtas sprendimas gali būti įvykdomas paties skolininko iniciatyva, o jam to nepadarius, kreditorius (asmuo, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas), įsiteisėjus teismo sprendimui, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kad jam būtų išduotas vykdomasis raštas, kurį jis jau kaip išieškotojas (CPK 638 straipsnio 1 dalis) gali pateikti vykdyti antstoliui. Šis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju skolininkas, prasidėjus vykdymo procesui, inicijavo apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies (priteista 1 062 005,80 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidos) peržiūrėjimą kasacine tvarka, o bylą išnagrinėjęs kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl 8260 Lt priteisimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Taigi, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, susiklostė situacija, kad išieškotojos A. Č. antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas – apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuriame buvo nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis pažodžiui (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – nebeatitiko galutinio teisinio rezultato byloje, t. y. pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį išieškotina suma sumažėjo 8260 Lt. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, analizuodama susidariusią situaciją, pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu ar nutartimi priteistų sumų sumažinimas kasacinės instancijos teisme, jeigu nesant teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas vykdymo procesas, nepanaikino vykdomojo dokumento, kuris yra vykdymo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi priėmusi UAB ,,Molesta“ kasacinį skundą, be kita ko, sustabdė apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą, ir tai lėmė vykdomosios bylos sustabdymą, bet ne nutraukimą. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, buvo panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės – apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo sustabdymas, tai lėmė vykdomosios bylos sustabdymo termino, kuris buvo apibrėžtas bylos išnagrinėjimu kasacine tvarka, pasibaigimą ir vykdomosios bylos atnaujinimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 363, 625–628 straipsniai). Atnaujinus vykdomąją bylą, vykdymo veiksmai tęsiami, o atlikti veiksmai, pvz., raginimo įvykdyti sprendimą siuntimas, iš naujo neatliekami. Įstatyme nustatyta, kad, vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas galėtų būti iš naujo siunčiamas tik tuo atveju, jei vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu ir vėl buvo pateiktas vykdyti (CPK 655 straipsnio 3 dalis). Taigi, jeigu jau yra pradėtas vykdymo procesas ir kasacinės instancijos teismas sumažina priteistos ir išieškotinos sumos dydį, tai po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo vykdymo procesas tęsiasi ir nėra teisinio pagrindo reikalauti iš išieškotojo, kad jis pateiktų naują vykdomąjį dokumentą, t. y. pradėtų vykdymo proceso iš naujo. Kasacinės instancijos teismo nutartis, kuria yra sumažinta pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo sprendimu ar nutartimi priteista išieškotina suma, yra dokumentas, suteikiantis pagrindą tęsti vykdomosios bylos vykdymo veiksmus bei atitinkamai sumažinti iš skolininko išieškotiną skolos dydį. Pažymėtina, kad vykdymo proceso, kurio metu yra sumažinama skolininkui priklausanti sumokėti išieškotojui suma, tąsa ne tik užtikrina išieškotojo teisių apsaugą, bet ir nepažeidžia skolininko teisių.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju išnagrinėjus bylą kasacinės instancijos teisme antstolei nebuvo teisinio pagrindo reikalauti, kad išieškotojas pateiktų naują vykdomąjį dokumentą, o vykdomoji byla pagrįstai buvo atnaujinta ir išieškojimas tęsiamas (atliekami tolimesni vykdymo veiksmai).
Dėl vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo
Kaip minėta pirmiau, skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas civilinio proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo jų griežtai laikytis. Įstatyme apibrėžtos tiek išieškotojo, tiek skolininko teisės ir pareigos (CPK 639, 640, 643–645 straipsniai). Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis.
Įstatyme (CPK 609 straipsnis) vykdymo išlaidos skirstomos į tris pagrindines grupes. Pirmąją grupę sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje. Antrajai grupei priskiriamos vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Trečiojoje grupėje yra atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtina Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolio išieškojimo veiksmų atlikimo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 51, 52 punktuose nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos tik bendrosios ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, o atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko neimamas. O jeigu skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Iš esmės taip pat šie klausimai reglamentuoti teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1R-352 pakeistos Sprendimų vykdymo instrukcijos 67, 68 punktų. Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius teismo sprendimo neįvykdė nei gera valia, nei per antstolės jam įteiktame raginime nustatytą terminą. Apie tai, kokius teisinius padarinius sukelia sprendimo neįvykdymas per raginime nustatytą terminą, kasatorius žinojo, nes jie yra nurodomi raginime įvykdyti sprendimą (CPK 656 straipsnio 4, 5 punktai).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tik tam tikrais, išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime nustatytam terminui dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis nei nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje minimalus atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. L. B., bylos Nr. 3K-3-78/2009). Minėta, kad nagrinėjamu atveju skolininkas iš viso nevykdė teismo sprendimo ir nenurodė aplinkybių, kurios būtų vertintinos kaip force majeure ir sukliudžiusios skolininkui jį įvykdyti. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas per antstolės raginime nustatytą terminą nesidomėjo vykdymo eiga, t. y. nevykdė jam įstatyme nustatytos pareigos (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Remdamasi nurodytomis aplinkybėms, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų pagrindu nustatytas antstolio atlyginimas už vykdomosios bylos įvykdymą nevertintinas kaip pažeidžiantis skolininko teises ir teisėtus interesus.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino ir nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 24,85 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Molesta“ valstybei 24,85 Lt (dvidešimt keturis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Česlovas Jokūbauskas
Janina Stripeikienė