Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-12-04][nuasmenintas sprendimas byloje][I-836-643-2017].docx
Bylos nr.: I-836-643/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 atsakovas
Nekilnojamojo turto gama 263460811 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registravimas
Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registravimas
Mokestiniai teisiniai santykiai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Pridėtinės vertės mokestis
Pridėtinės vertės mokestis
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Mokesčių bylos

Administracinė byla Nr. I-836-643/2017

Proceso Nr. 3-61-3-03104-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.15.4.; 55.1

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams G. J. ir R. A. bei atsakovo atstovei R. B., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB „Nekilnojamojo turto gama“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,             

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto gama“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2016-08-18 patikslino (t. 1, b. l. 1-9, t. 2, b. l. 20-28), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskries valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI, atsakovas) 2016-07-01 sprendimą Nr. (17.26-40) RES-126176 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus apskrities VMI įtraukti pareiškėją į PVM mokėtojų registrą.

Pareiškėjas nurodo, kad Skundžiamu sprendimu atsakovas nusprendė išregistruoti UAB „Nekilnojamojo turto gama“ iš Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir  PVM) mokėtojų.

Su priimtu sprendimu pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad užsiima nekilnojamojo turto vystymo projektų vykdymu. Ekonominę veiklą vykdo nuo 2003 m. spalio mėn., o PVM apmokestinamąją veiklą – nuo 2003 m. lapkričio mėn.

              Pareiškėjas teigia, kad 2003 m. pradėjo nekilnojamojo turto vystymo projektą, kurio pagrindu pastatė komercinės paskirties pastatą su požemine stovėjimo aikštele, žinomą kaip „Vilniaus Verslo Uostas“, ir pradėjo vykdyti nekilnojamojo turto nuomos veiklą bei ieškoti nekilnojamojo turto veiklos kaip komplekso pirkėjo. 2007 m. įsigijo dalį Giedraičių g. daugiabučio namo butų. Planavo įsigyti visus šio daugiabučio namo butus ir kitas patalpas bei pastatui priklausantį žemės sklypą, atlikti reikalingus teritorijos planavimo procesus bei pastatyti komercinės paskirties (biurų) pastatą, tačiau dėl ekonominių aplinkybių projekto vykdymas nebuvo pradėtas. Nurodytą turtą pareiškėjas 2014 m. pelningai pardavė ir iš karto pradėjo naują nekilnojamojo turto vystymo projektą, t. y. nekilnojamojo turto vystymo veiklos nenutraukė.

Naujo nekilnojamojo turto vystymo projektas vėl buvo pradėtas nuo nekilnojamojo turto rinkos ir tinkamo žemės sklypo, kuriame bus vystomas projektas, paieškų. Pareiškėjas pradėjo bendradarbiauti su NEWSEC kompanija (UAB „Resolution advisers LT“), kurios paslaugų spektrą apima visos komercinio nekilnojamojo turto paslaugų sritys. Tai patvirtina NEWSEC kompanijos 25 laiškai (el. paštu (duomenys neskelbtini)) su pasiūlymais dėl nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, pastatų, patalpų) įsigijimo. Pareiškėjas taip pat savarankiškai ieškojo nekilnojamojo turto objektų, susitiko su AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkais dėl Verslo centro „ULONAI“; su BUAB „Vyrokas“ dėl projekto ARFA; su Vičiūnų grupe dėl projekto „Respublikos“ viešbutis; su HOMBURG MERKURIJUS dėl projekto vietoje prekybos centro „Merkurijus“. Suradęs tinkamą vystymui nekilnojamojo turto objektą, pareiškėjas su UAB „E47“pasirašė 2016-07-18 preliminarią turto pirkimo pardavimo sutartį dėl administracinės paskirties pastato su valstybinės žemės sklypo nuomos teise bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-06-14 išduotu leidimu statyti naują statinį. Pareiškėjas planuoja nugriauti esamą statinį ir statyti naują mišrios paskirties (gyvenamosios ir komercinės) pastatą, kurio dalis bus parduodama, o kita nuomojama. Skunde teigiama, kad bendrovė pasirengusi vystyti objektą savo jėgomis, investuojant nuosavas lėšas ir pritraukiant papildomą finansavimą iš bankų.

Pareiškėjas pabrėžė, kad vykdant nekilnojamojo turto projekto vystymo veiklą, pradiniuose turto vystymo etapuose pajamos nėra uždirbamos, tačiau pareiškėjas planuoja dalį (gyvenamosios paskirties) naujai pastatyto pastato parduoti, o komercinės paskirties dalį išnuomoti PVM mokėtojams. Visi tokio pobūdžio sandoriai bus apmokestinami PVM. Pareiškėjas taip pat planuoja uždirbti ir kitų PVM apmokestinamų pajamų, teikiant pastato administravimo paslaugas ir/ar perparduodant nuomininkams trečiųjų šalių suteiktas paslaugas.

              Skunde teigiama, kad Vilniaus apskrities VMI 2016-05-19 raštu Nr. (17.26-40) RES-96078 pareiškėjui nurodė iki 2016-06-02 pateikti  informaciją apie vykdomą ekonominę veiklą, nurodė, kad priešingu atveju pareiškėjas bus išregistruotas iš PVM mokėtojų. Pareiškėjas 2016-06-06 per Mano VMI mokesčių administratoriui pateikė 2016-06-03 paaiškinimą dėl vykdomos PVM apmokestinamos ekonominės veiklos, tačiau mokesčių administratorius papildomų klausimų pareiškėjui nepateikė, papildomų dokumentų neprašė ir netyrė veiklos vykdymo ar nevykdymo fakto ir priėmė Skundžiamą sprendimą.

              Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamu sprendimu, teigia, kad jis yra neargumentuotas, nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo nuomone Vilniaus apskrities VMI 2016-05-19 raštas Nr. (17.26-40) RES-96078 nėra individualus administracinis aktas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas į nurodytą raštą atsakė pavėlavęs tik 4 dienas. Jo nuomone, tai nesuteikia pagrindo mokesčių administratoriui ignoruoti pareiškėjo pateiktus duomenis, kadangi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 75 straipsnio 4 dalies pagrindu mokesčių administratorius savo iniciatyva pareiškėją iš PVM mokėtojų registro galėjo išregistruoti tik neturėdamas jokių duomenų apie jo ekonominę veiklą.

              Pareiškėjas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog per nustatytą terminą jis nepateikė atsakymo į Vilniaus apskrities VMI 2016-05-19 raštą, negali būti laikoma PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu išregistruoti jį iš PVM mokėtų ir tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu bei naikintinu. Be to, atsakovas netyrė pareiškėjo veiklos vykdymo fakto, Skundžiamą sprendimą grindė vieninteliu argumentu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė atsakymo. Atsakovas taip pat nenurodė aiškių sprendimo priėmimo pagrindų, taip apribodamas pareiškėjo teisę į gynybą. Nežinodamas aiškių Skundžiamo sprendimo pagrindų, pareiškėjas skunde negali pateikti atsikirtimų ir paaiškinimų, paneigiančių mokesčių administratoriaus poziciją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai skundą palaikė iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu prašo skundą atmesti (t. 2, b. l. 35-37). Nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. vasario – 2016 m. birželio mėn. mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių, todėl jam buvo išsiųstas 2016-05-19 įspėjamasis raštas Nr. (17.26-40) RES-96078 – pranešimas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų. Šiuo raštu buvo prašoma iki 2016-06-02 pateikti mokesčių administratoriui papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir (arba) pateikti dokumentus apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių. Nurodyta, kad, nepateikus prašomos informacijos, pareiškėjas bus išregistruotas iš PVM mokėtojų.

Pareiškėjas nepateikė atsakymo į aukščiau nurodytą įspėjamąjį raštą, nepranešė Vilniaus apskrities VMI, kad nesutinka būti išregistruotas iš PVM mokėtojų ir nepateikė prašomos informacijos, todėl atsakovo 2016-07-01 sprendimu Nr. (17.26-40) RES-126176  buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo 2016-06-03 raštas Nr. (17.26-40) RES-96078, kuriame nurodyta, kad jis aktyviai ieško naujų nekilnojamojo turto projektų, ketina patrauklioje vietoje įsigyti žemės sklypą bei pastatyti naują komercinės paskirties pastatą, vykdo derybas su potencialiais investuotojais, per Mano VMI buvo pateiktas nekorektiškai – Mano VMI portale užregistruotas kaip raštas „Dėl papildomų dokumentų/duomenų pateikimo“, todėl informacija nepateko į PVM informacijos mainams tarp Europos Sąjungos valstybių skirtą informacinę sistemą (ITIS_EU sistema). Pareiškėjo raštas „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Vilniaus apskrities VMI buvo užregistruotas 2016-06-07, tačiau jame išdėstyti teiginiai ir argumentai apie ekonominės veiklos vykdymą nebuvo pagrįsti įrodymais. Atsakovo nuomone, planuojama ateityje veikla nėra ekonominė veikla PVM įstatymo prasme.

Pasak atsakovo, pareiškėjo išregistravimo iš PVM mokėtojų pagrindas buvo per nustatytą terminą po įspėjimo dėl numatomo išregistravimo pateikimo negautas pareiškėjo atsakymas, pagrindžiantis ekonominės veiklos vykdymo realumą ir aplinkybė, kad pareiškėjas nevykdo PVM apmokestinamos veiklos, per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų valstybių narių.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas net ir nebūdamas PVM mokėtoju, gali vykdyti ekonominę veiklą ir gauti atlygį. Nurodė, kad tik viršijus PVM įstatymo nustatytą atlygio dydį, mokesčių mokėtojui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Tuo tarpu pareiškėjui prievolės registruotis PVM mokėtoju pagal PVM įstatymo 71 straipsnio nuostatas nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

 

Skundas tenkintinas.

 

2016-05-19 raštu Nr. (17.26-40)RES-96078 (t.2, b.l. 11) Vilniaus apskrities VMI paprašė pareiškėjo iki 2016-06-02 pateikti papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar pateikti dokumentus apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių.

2016-06-03 raštu (t.2, b.l. 12) pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI informavo, jog vykdo nuosavo nekilnojamojo turto (komercinės paskirties) patalpų nuomos veiklą. Tame pačiame rašte pareiškėjas nurodė pastatęs (rangovų pagalba) pastatą, esantį Lvovo g. 25, Vilniuje, o 2014-005-27 vykdomą veiklą kartu su šiai veiklai skirtu turtu perleido juridiniam asmeniui. Pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu bendrovė išparduoda po turto perleidimo likusią biurų įrangą, baldus ir pan. o 2016 m. balandžio mėnesį pardavė 2 lengvuosius automobilius.

2016-07-01 sprendimu Nr. (17.26-40)RES-126176 (t.2, b.l. 13) nusprendė nuo 2016-07-02 UAB „Nekilnojamojo turto gama“ išregistruoti iš PVM mokėtojų ir nurodė pagal PVM įstatymo 88 straipsnį per 20 dienų pateikti VMI tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą (skundžiamas sprendimas).

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Vilniaus apskrities VMI  2016-07-01 sprendimo Nr. (17.26-40)RES-126176  teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo  sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų.

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę.  Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, t.y. jame nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime išvardintų teisės aktų taikymą. Sprendime mokesčių administratorius nenurodo, kokiais duomenimis grindžia VPM įstatymo 75 straipsnio 4 dalies taikymą, t.y. nenurodo, kokie turimi faktiniai duomenys lėmė mokesčių administratoriaus išvadą, kad pareiškėjas  nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.  Taigi, tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti. Priešingu atveju atitinkamas viešojo administravimo sistemos subjekto inter alia mokesčių administratoriaus sprendimas turėtų būti naikinamas.

Administracinis aktas, kaip numato Viešojo administravimo įstatymo  2 straipsnio 8 dalis, yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Vidaus administravimo tikslas, kaip numato to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, yra užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas, o viešojo administravimo subjektų vidaus administravimą, kaip numato Viešojo administravimo įstatymo  12 straipsnis, reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Atsižvelgiant į šias minėto įstatymo nuostatas, galima teigti, kad mokesčių administratoriaus sprendimai, kurie atitinka MAĮ ir centrinio mokesčių administratoriaus poįstatyminiais aktais nustatytus turinio, formos ir užpildymo tvarkos reikalavimus, tuo pačiu atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo išregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų forma (FR0518) yra patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-36. Šioje minėtu įsakymu patvirtintoje formoje taip pat įtvirtinta, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų privalo nurodyti to priežastis. 

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo išsiųstas įspėjimas apie ketinimą išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ir mokėtojas per nustatytą terminą nepateikė atsakymo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai šį mokesčio administratoriaus nurodytą faktinį pagrindą paneigia. Bylos duomenys, kad pareiškėjas pranešimą dėl vykdomos ekonominės veiklos mokesčių administratoriui pateikė dar 2016-06-03, kai skundžiamas sprendimas buvo priimtas tik 2016-07-01. Kad pareiškėjo pranešimas buvo gautas iš esmės neginčija ir atsakovas.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo pažeistas ir gero viešojo administravimo principas, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus. 

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad į mokesčių administratoriaus 2016-05-19 įspėjimą (t.2, b.l. 11) pareiškėjas raštu atsakė 2016-06-03 (t.2, b.l. 12), o priimdamas skundžiamą 2016-07-01 sprendimą atsakovas jo nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę (PVMĮ 75 str. 4 d.), remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto Vilniaus apskrities VMI 2016-07-01 sprendimas Nr. (17.26-40)RES-126176  naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams – Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 daliai ir PVM įstatymo 75 straipsnio 4 daliai.

Pagal ABTĮ 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Teismui panaikinus Vilniaus apskrities VMI 2016-07-01 sprendimą Nr. (17.26-40)RES-126176 kaip neteisėtą, pareiškėjui atstatytinas iki nuginčyto sprendimo buvęs PVM mokėtojo statusas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:  

        

pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto gama“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (17.26-40)RES-126176.

Atstatyti pareiškėjui UAB „Nekilnojamojo turto gama“ iki 2016 m. liepos 2 d. turėtą Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Jolita Rasiukevičienė

 

 

Margarita Stambrauskaitė

 

 

Milda Vainienė