Civilinė byla Nr. e2A-521-370/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00232-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 11.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilungės statyba“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2024 m. kovo 29 d. raštu „Dėl pasiūlymo atmetimo“ įformintą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą atviram supaprastintam konkursui „Pirkimas 710896 – Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Tarpučių g. 107, Marijampolėje statybos darbai“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė vykdo atvirą supaprastintą konkursą „Pirkimas 710896 – Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Tarpučių g. 107, Marijampolėje statybos darbai“ (toliau – ir Pirkimas). Atsakovė 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. SA-3170 (35.3 E) „Dėl pasiūlymo atmetimo“ (toliau – Sprendimas) pašalino ieškovę iš Pirkimo, nes tiekėja neatitinka Pirkimo sąlygų 3.4 papunktyje nurodytų reikalavimų – yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, pateikė 2024 m. balandžio 8 d. pretenziją Nr. SD–00104, kurią atsakovė 2024 m. balandžio 16 d. raštu atmetė.
3. Nurodė, kad nors valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2023 m. gruodžio 8 d. įrašė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau ieškovė padavė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl VĮ Turto banko sprendimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį ir dėl neteisėto įrašymo tiekėjo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (toliau – EBVPD) išviešino informaciją apie tiekėjo įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą faktines ir teisines aplinkybes, nurodė, kad viešojo pirkimo sutarties su VĮ Turto bankas pažeidimų tiekėjas nepadarė, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti VĮ Turto banko priimtus sprendimus, taip pat ieškovė pateikė įrodymus, jog ieškovė nuo 2023 m. gruodžio 8 d. įdiegė pažangią naujai vykdomų sutarčių ir prisiimtų sutartinių įsipareigojimų kontrolės sistemą. Ieškovės vertinimu, ji pateikė būtinus ir pakankamus įrodymus, kad tiekėjas taiko „apsivalymo“ doktriną ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šalinti tiekėją iš Pirkimo.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Pirkimo dokumentuose nustatyta, jog, jei dalyvis yra įtrauktas į juoduosius sąrašus, perkančioji organizacija sprendžia, ar tokį dalyvį šalinti iš viešojo pirkimo, ar leisti jam toliau dalyvauti. Atsakovė, patikrinusi viešai skelbiamą informaciją, nustatė, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 8 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė, pateikdama pretenziją, nepateikė esminės informacijos, kuria vadovaujantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė yra apsivaliusi. Ieškovė pretenzijoje nenurodė ir nepateikė garantijos, dokumentų, atsiliepimų ar kitų įrodymų, kad įrodytų, jog jos vykdomoje profesinėje veikloje būtų pokyčiai, todėl atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – panaikino atsakovės Sprendimą pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai atliko tiekėjo (ieškovės) patikimumo vertinimą, nes Pirkimo sąlygose nenurodoma, jog tiekėjas kartu su EBVPD, jeigu yra tiekėjo pašalinimo pagrindai, pateiktų „apsivalymą“ pagrindžiančius dokumentus. Taip pat nustatė, kad vadovaujantis Pirkimo sąlygų 3.3 papunkčiu atsakovė turėjo pagrindą ne priimti sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, motyvuojant tuo, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie taikomas priemones ir kad jo nurodomos priemonės yra nesuderinamos su perkančiosios organizacijos turimais duomenimis apie tiekėjo ankstesnės sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija, vykdymą, bet papildomai kreiptis į ieškovę paprašyti pateikti įrodymus dėl tiekėjo taikomų „apsivalymo“ priemonių (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 45 straipsnio 3 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Pirkimo sąlygose nesant įtvirtinam reikalavimui įrodymus apie „apsivalymo“ priemones pateikti kartu su EBVPD, atsakovė turėjo pareigą laikytis nustatytų Pirkimo sąlygų ir kreiptis į ieškovę dėl „apsivalymą“ pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Tik įvertinus įrodymus apie taikomas taisomąsias priemones ir juos įvertinus padaryto pažeidimo vykdant viešųjų pirkimų sutartį (duomenų, kurie buvo pagrindas įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą) kontekste, perkančioji organizacija galėjo priimti sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija pareigos kreiptis į ieškovę dėl dokumentų pateikimo neįvykdė ir nepagrįstai atmetė jos pasiūlymą, tinkamai neatlikusi patikimumo vertinimo, todėl atsakovės Sprendimas neatitinka VPĮ nuostatų dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo.
8. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 7 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 1 141 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ir patikslintame apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą bei 2024 m. birželio 7 d. papildomą sprendimą, kaip neteisėtą ir atitinkantį absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindus. Apeliacinis skundas ir patikslintas apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalis). Teismas nevertino atsakovės pozicijos ir priimant sprendimą netaikė VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatų, neteisingai taikė aktualią teismų praktiką, neteisingai vertino pateiktus atsakovės argumentus ir įrodymus.
9.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) teismų praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai tiekėjas ginčija ankstesnės sutarties netinkamo vykdymo aplinkybes, perkančioji organizacija neturi laukti galutinio teismo sprendimo, o turi savarankiškai spręsti dėl tiekėjo patikimumo ar sąžiningumo (ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18).
9.3. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija Sprendimą, kuriuo, Pirkime, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, dokumentus, ieškovė „neapsivalė“. Taikyti šią doktriną („apsivalymo“) (VPĮ 46 straipsnio 10 dalis) ar ne taikyti, išskirtinai nuspręsti, paliekama teisė tik perkančiajai organizacijai, vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos teisės aktais, tiek ESTT suformuota praktika. Pagal surinktus duomenis apie ieškovę, jos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, viešai paskelbta informacija, pradėti teisminiai procesai, kitų perkančiųjų organizacijų atsiliepimai, atsakovės patirtis su ieškove, vykdant ankstesnes viešojo pirkimo sutartis, sudarė pagrįstas prielaidas manyti ir nuspręsti, kad šio tiekėjo pažeidimai buvo esminiai. Perkančiosios organizacijos vertinimu, ieškove negalima pasitikėti būsimos sutarties vykdymo kontekste, todėl pagrįstai buvo nuspręsta pašalinti tiekėja iš viešojo pirkimo.
10. Ieškovė su apeliaciniu skundu ir patikslintu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, taip pat prašo skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos (2 500 Eur) priteisiant ieškovei. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
10.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo metu tinkamai ir savalaikiai informavo atsakovę, jog ieškovė yra įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pateikė bei nurodė faktines ir teisines aplinkybes, susijusias tiek su ieškovės įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tiek ir šio įrašymo teisminio apskundimo faktu bei su ieškovės taikomomis „apsivalymo“ priemonėmis.
10.2. Atsakovė ikiteisminėje stadijoje privalėjo surinkti duomenis apie ieškovės nepatikimumą ir pateikti motyvuotą atsakymą tiek dėl ieškovės nurodytų „apsivalymo“ priemonių bei motyvuotai atsakyti į ieškovės pretenziją, tačiau atsakovė, tiek atmesdama ieškovės pasiūlymą, tiek ir atmesdama ieškovės pretenziją, objektyviai nevertino ieškovės pateiktų duomenų ir argumentų dėl „apsivalymo“ priemonių.
10.3. Atsakovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad ieškovė nebuvo informavusi atsakovės apie jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, todėl yra pagrindas tokius atsakovės apeliacinio skundo argumentus vertinti kaip melagingą informaciją ir pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti baudą.
10.4. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir patikslinto apeliacinio skundo ribas.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Atsakovė atviro (supaprastinto) konkurso būdu vykdo gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Tarpučių g. 107, Marijampolėje, statybos darbų pirkimą (Pirkimo Nr. 710896).
14. Ieškovė 2024 m. kovo 14 d. pateikė pasiūlymą, taip pat pateikė EBVPD, kuriame nurodė, kad: 1) ji 2023 m. gruodžio 8 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (įtraukęs subjektas – VĮ „Turto bankas“); 2) perkančiosios organizacijos VĮ Turto bankas sprendimas vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo (statybos rangos) sutartį yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui (aktualus civilinės bylos Nr. e2-1270-640/2024); 3) apie ieškinio pateikimą yra pateikta informacija Nepatikimų tiekėjų sąraše; 4) ieškovė yra patikima įmonė, tinkamai ir savalaikiai įvykdžiusi ir vykdanti daugybę viešųjų pirkimų sutarčių; 5) ieškovė ėmėsi prevencinių priemonių, sustiprinančių sutarčių prisiėmimo (dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose) ir savalaikio bei tinkamo vykdymo kontrolę, parengė ir veikloje vadovaujasi sudarytų sutarčių nuolatinės stebėsenos (monitoringo sistema), parengė ir veikloje taiko naujausius vadybos modelius, kurie užtikrina savalaikį ir tinkamą priimtų įsipareigojimų įvykdymą, įdiegė vidaus kokybės kontrolės sistemą, visų darbuotojų funkcijos, pavaldumas ir atskaitingumas yra griežtai aprašyti vidinėje kokybės politikoje, paskyrė kokybės kontrolierius, įdiegė dvigubos kontrolės (double-check) sistemą; 6) ieškovės sudaromų sandorių ir jų vykdymo kontrolė yra sugriežtinta, siekiant kontroliuoti partnerių patikimumą ir susitarimų sąlygas.
15. Atsakovė 2024 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą ieškovės pateiktą pasiūlymą atmesti, kadangi bendrovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė nurodė, kad Pirkimo komisija, įvertinusi ieškovės pateiktus „apsivalymo“ procesus, padarė išvadą, jog ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų ieškovės „apsivalymą“.
16. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės Sprendimu, 2024 m. balandžio 8 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti Sprendimą. Nurodė, kad ieškovės „apsivalymo“ priemonės yra įdiegtos ir taikomos nuo ieškovės įrašymo į „Nepatikimų tiekėjo sąrašo“ dienos (2023 m. gruodžio 8 d.). Sudaromų ir vykdomų sutarčių vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistema ir vidaus kontrolės politikos sistemos (toliau – Sistemos) įdiegtos tam, kad užtikrinti būsimųjų (sudarytų po 2023 m. gruodžio 8 d.) viešųjų pirkimų ir kitų sutarčių efektyviausią ir nepriekaištingą vykdymą ir būtent kaip būtinasis „apsivalymo“ doktrinos taikymo elementas būsimiesiems viešiesiems pirkimams ir naujoms (po 2023 m. gruodžio 8 d.) sudarytoms sutartims, įskaitant ginčo Pirkimo sutartį.
17. Atsakovė 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės 2024 m. balandžio 8 d. pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, pateikdama pretenziją, nepateikė informacijos (garantijos, dokumentų), kuria vadovaujantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tiekėjas yra „apsivalęs“. Priešingai, atsakovei žinoma, kad šiuo metu ieškovė turi kelis teisminius ginčus dėl netinkamai vykdytų viešojo pirkimo sutarčių, iš ginčų turinio matyti, jog tai nėra mažareikšmiai dalykai ar ginčai, kurių būtų galima nevertinti organizuojamo viešojo pirkimo kontekste ir perspektyvoje.
18. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1270-640/2024, kurioje ieškovė ginčija vienašalį sutarties nutraukimą, kuris buvo pagrindas įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ir šioje byloje, ieškovės teigimu, ketinama sudaryti taikos sutartį.
19. Pirkimo sąlygų 3.2 papunktyje numatyta, kad tiekėjai, dalyvaujantys pirkime, pareikšdami, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų ir, jog jie tenkina pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, turi pateikti užpildytą ir pasirašytą pirkimo sąlygų 4 priedą „Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas“ pagal VPĮ 50 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
20. Pirkimo sąlygų 3.3 papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija su pasiūlymu nereikalauja pateikti 3.4, 3.5 ir 3.6 papunkčių lentelėse nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų, atitikimą minimaliems kvalifikacijos reikalavimams įrodančių dokumentų bei dokumentų, įrodančių atitikimą aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams. Šių dokumentų bus prašoma tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo prieš nustatant laimėjusį pasiūlymą, 3.4 papunktyje pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančių dokumentų perkančioji organizacija reikalaus tik turėdama pagrįstų abejonių dėl tiekėjo patikimumo. Vis dėlto, Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių jų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pirkimo sąlygose nenurodoma, jog tiekėjas kartu su EBVPD, jeigu yra tiekėjo pašalinimo pagrindai, pateiktų „apsivalymą“ pagrindžiančius dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovė turėjo kreiptis į ieškovę paprašyti pateikti įrodymus dėl tiekėjo taikomų „apsivalymo“ priemonių (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tik įvertinus įrodymus apie taikomas priemones ir juos įvertinus padaryto pažeidimo vykdant viešųjų pirkimų sutartį (duomenų, kurie buvo pagrindas įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą) kontekste, perkančioji organizacija galėjo priimti sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo.
22. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija Sprendimą, kuriuo, Pirkime, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, dokumentus, ieškovė „neapsivalė“. Taikyti šią doktriną („apsivalymo“) (VPĮ 46 straipsnio 10 dalis) ar netaikyti, išskirtinai nuspręsti, paliekama teisė tik perkančiajai organizacijai, vadovaujantis, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktais, tiek ESTT suformuota praktika. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovė, įvertinusi surinktus duomenis apie ieškovę, jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, viešai paskelbtą informaciją, pradėtus teisminius procesus, kitų perkančiųjų organizacijų atsiliepimus, atsakovės patirtį su ieškove, vykdant ankstesnes viešojo pirkimo sutartis, sudarė pagrįstas prielaidas manyti ir nuspręsti, kad šio tiekėjo pažeidimai buvo esminiai, todėl atsakovės Sprendimas yra pagrįstas.
23. Ieškovės vertinimu, ji pasiūlymo pateikimo metu tinkamai ir savalaikiai informavo atsakovę, kad ieškovė yra įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nurodė faktines ir teisines aplinkybes, susijusias tiek su ieškovės įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tiek ir šio įrašymo teisminio apskundimo faktu bei su ieškovės taikomomis apsivalymo priemonėmis. Pažymi, kad atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą ir pretenziją, objektyviai nevertino ieškovės pateiktų duomenų ir argumentų dėl „apsivalymo“ priemonių, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.
24. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis.
25. VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal VPĮ 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.
26. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą, ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų (VPĮ 46 straipsnio 9 dalis).
27. Pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.
28. Aptartos įstatymo nuostatos (atitinkamos nuostatos yra numatytos ir Pirkimo sąlygų 3.4 papunktyje) teikia pagrindą daryti išvadą, kad bet kuriame pirkimo procedūros etape paaiškėjus, jog su pirkime dalyvaujančiu tiekėju per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo, perkančioji organizacija pirmiausiai turi įvertinti šio tiekėjo patikimumą, prieš tai suteikusi jam galimybę pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi po nurodyto pažeidimo, ir tuomet priimti sprendimą dėl šio tiekėjo (ne)pašalinimo iš pirkimo procedūros.
29. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė, pateikdama 2024 m. kovo 14 d. pasiūlymą, taip pat pateikė EBVPD, kuriame atskleidė informaciją, kad ji 2023 m. gruodžio 8 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos VĮ Turto banko sprendimu vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo (statybos rangos) sutartį, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu panaikinti VĮ Turto banko sprendimą vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1270-640/2024). Ieškovė taip pat nurodė, kad ėmėsi prevencinių priemonių, sustiprinančių sutarčių prisiėmimo (dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose) ir savalaikio bei tinkamo vykdymo kontrolę, parengė ir veikloje vadovaujasi sudarytų sutarčių nuolatinės stebėsenos (monitoringo sistema), parengė ir veikloje taiko naujausius vadybos modelius, kurie užtikrina savalaikį ir tinkamą priimtų įsipareigojimų įvykdymą, įdiegė vidaus kokybės kontrolės sistemą, visų darbuotojų funkcijos, pavaldumas ir atskaitingumas yra griežtai aprašyti vidinėje kokybės politikoje, paskyrė kokybės kontrolierius, įdiegė dvigubos kontrolės (angl. double-check) sistemą.
30. Atsakovė Sprendime ir atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų, jog ieškovė ėmėsi „apsivalymo“ priemonių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neprašė pateikti duomenų ar paaiškinimų dėl to, kodėl ieškovė (tiekėja) yra Nepatikimų tiekėjų sąraše, nesiekė išsiaiškinti, ar ieškovės nurodytos „apsivalymo“ priemonės yra pakankamos siekiant dalyvauti Pirkime ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešojo pirkimo procedūras, visuose etapuose, be kita ko, turi laikytis skaidrumo principo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), kuris pirmiausiai reiškia fundamentalų sąžiningumą ir atvirumą, taigi ir pareigą aiškiai atskleisti tiekėjams, kokie duomenys reikalingi, sprendžiant dėl konkretaus tiekėjo (ne)pašalinimo iš pirkimo VPĮ 46 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
31. Be to, jau nurodyta, kad pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, turi atsižvelgti į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad tam, jog atsakovė (Perkančioji organizacija), priimdama sprendimą dėl ieškovės (tiekėjos) pašalinimo iš Pirkimo, tinkamai įvertintų, ar ieškovės pašalinimas iš Pirkimo bus proporcingas vertinamam tiekėjos elgesiui, turėjo išsiaiškinti vertinamo tiekėjos elgesio aplinkybes. Tuo tarpu byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės, teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė, pašalindama ieškovę iš Pirkimo dėl EBVPD pateiktos informacijos, Sprendimą priėmė neturėdama objektyvios informacijos apie nurodyto tiekėjos elgesio aplinkybes. Be to, atsakovė visiškai neatskleidė ieškovei (tiekėjai), kad dėl jos patikimumo ir galimybės dalyvauti Pirkime bus sprendžiama ne vertinant pateiktus dokumentus, bet aplinkybes, susijusias su ieškovės įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat į tai, jog ieškovė dalyvauja kitose bylose, susijusiose su viešųjų pirkimo sutarčių vykdymu.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas atsakovės, kaip Perkančiosios organizacijos, elgesys neatitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje perkančiajai organizacijai nustatytų sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros priėmimo reikalavimų, be to, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, todėl skundžiamas sprendimas pašalinti ieškovę ir ginčo Pirkimo negali būti laikomas teisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepaprašė iš ieškovės (tiekėjos) dokumentų, kurie įrodytų, jog tiekėja ėmėsi visų įmanomų priemonių pažeidimams, dėl kurių ji 2023 m. gruodžio 8 d. buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pašalinti, nėra pagrįsta reikalauti, kad ieškovė turėjo nuspėti apie atsakovei kilusias abejones dėl tiekėjos EBVPD nurodytų aplinkybių bei pateikti papildomų argumentų, paaiškinimų dėl aplinkybių, apie kurias atsakovė visiškai neužsiminė, neatskleidė, kokiu aspektu jai kyla klausimų, susijusių su tiekėjos patikimumo vertinimu. Nors bendrąja prasme vien tai, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė dokumentus, kurie, tiekėjo nuomone, jį reabilituoja, nereiškia, jog perkančioji organizacija negali tiekėjo pašalinti, jeigu pripažįsta, kad tiekėjo pateikti dokumentai nėra pakankami laikyti jį patikimu ir nešalinti iš pirkimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija, atsisakydama taikyti konkretaus tiekėjo atžvilgiu „apsivalymo“ doktriną ir priimdama sprendimą dėl to pašalinti tiekėją iš pirkimo, tokį sprendimą privalo motyvuoti. Ginčijamo atsakovės Sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, taip pat atsakymo į ieškovės pretenziją turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė savarankiškai iš esmės neatliko kitos perkančiosios organizacijos (VĮ Turto banko) nustatytų viešojo pirkimo sutarčių netinkamo vykdymo aplinkybių ir ieškovės pateiktų reabilitacijos dokumentų vertinimo, o rėmėsi tik tuo, jog tiekėja vis dar yra Nepatikimų tiekėjų sąraše, t. y. aplinkybėmis, dėl kurių papildomų dokumentų ir paaiškinimų iš ieškovės (tiekėjos) neprašė.
33. ESTT praktikoje, suformuotoje aiškinant Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkto nuostatą, kuri atitinka šiai bylai aktualią VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatą, konstatuota, kad Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies c ir g punktai turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės normą, pagal kurią, jeigu teisme pareiškiamas ieškinys dėl sprendimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kurį perkančioji organizacija priėmė dėl didelių trūkumų ją vykdant, perkančioji organizacija, kuri paskelbia naują konkursą, atrankos etape negali vertinti ekonominės veiklos vykdytojo, su kuriuo sudaryta sutartis buvo nutraukta, patikimumo. ESTT pažymėjo, kad iš Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies formuluotės matyti, jog Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino perkančiajai organizacijai – ir tik jai – suteikti įgaliojimus dalyvių atrankos etape įvertinti, ar kandidatas arba dalyvis turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros (ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca Srl prieš Neapolio savivaldybę, Nr. C-41/18, 34 punktas). Taigi ESTT akcentuoja perkančiųjų organizacijų teisę savarankiškai nuspręsti dėl viešojo pirkimo dalyvio patikimumo.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog tiekėjas yra Nepatikimų tiekėjų sąraše, neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos atlikti tokio tiekėjo patikimumo vertinimą pagal jo pateiktus duomenis, kuriais jis įrodinėja ėmęsis atitinkamų taisomųjų priemonių. Toks sprendimas visais atvejais turi būti priimtas atlikus aplinkybių, kurios gali būti tiekėjo pašalinimo pagrindas, motyvuotą įvertinimą. ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Delta Antrepriz? de Construc?ii ?i Montaj 93 SA prieš Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere SA, Nr. C-267/18, 29 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija turi pati įvertinti ekonominės veiklos vykdytojo, su kuriuo buvo nutraukta ankstesnė viešojo pirkimo sutartis, elgesį. Šiuo atžvilgiu, remdamasi visomis reikšmingomis aplinkybėmis, visų pirma sprendimu atmesti ieškovės pasiūlymą, atsakovė turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti, ar šis ekonominės veiklos vykdytojas, jos nuomone, atsakingas už didelius ar nuolatinius trūkumus, padarytus vykdant ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, už kurios (ne)tinkamą vykdymą jis buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, dėl kurių gali nutrūkti pasitikėjimo atitinkamu ūkio subjektu santykiai.
35. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų analizė patvirtina, kad atsakovė nepareikalavo, jog ieškovė pateiktų VPĮ 46 straipsnyje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad tiekėja ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, jog teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti, nebus daromi ateityje, ir neatliko pateiktų dokumentų analizės ir vertinimo, todėl jos priimtas sprendimas netaikyti ieškovei „apsivalymo“ doktrinos ir dėl to pašalinti ją iš Pirkimo negali būti laikomas teisėtu, jis neatitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų tokio sprendimo priėmimo reikalavimų. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintu tiekėjo pašalinimo pagrindu, nes objektyviai neįvertino ieškovės „apsivalymo“ priemonių taikymo, nepareikalavo, jog ieškovė pateiktų kitus duomenis patvirtinančius ieškovės „apsivalymą“, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš teisėtai panaikino.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
36. Ieškovė prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atsakovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad ieškovė nebuvo informavusi atsakovės apie jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, todėl yra pagrindas tokius atsakovės apeliacinio skundo argumentus vertinti kaip melagingą informaciją ir pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti baudą.
37. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).
38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pasinaudojo CPK 4239 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise pateikti apeliacinį skundą, jame nurodant atitinkamo turinio teisinę ir faktinę argumentaciją, nereiškia, jog teikdama jį atsakovė turėjo nesąžiningų tikslų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pagal kuriuos individualiai vertintina atsakovės elgesio atitiktis piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo pripažinti atsakovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.
40. Dėl kitų apeliacinio skundo, patikslinto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo ir patikslinto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, todėl skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. papildomas sprendimas (nesant atsakovės argumentų dėl šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat teisėjų kolegijai nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis)) paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė
Tomas Venckus