Civilinė byla Nr. e2A-1338-480/2025

  Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00920-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.19.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Albinos  Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ieškovės mažosios bendrijos ,,Visapusiškas tobulėjimas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės  apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Visapusiškas tobulėjimas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Visapusiškas tobulėjimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama  priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) 6 288,92 Eur patirtų išlaidų (nuostolių) sumą; 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuoti pradedant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovei, atsakovei, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Judema“, T. R. ir M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė dar 2022 m. pradžioje pastato bendrasavininkams nurodė, jog stogas yra avarinės būklės. 2022 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu dėl būtinumo atlikti dalinę pastato stogo renovaciją ieškovė kreipėsi į bendrasavininkus. 2023 m. rugpjūčio 23 d. pastato stogo remonto klausimas buvo inicijuotas bendraturčių susirinkime, kuriame ieškovė pateikė svarstyti rangovo A. K. (toliau – ir rangovas) pateiktą sutarties projektą stogo remonto darbams ir UAB „Grupinis pirkimas“ medžiagų sąmatą. 2023 m. rugsėjo 4 d. bendraturčiai sudarė susitarimą sudaryti šešiašalę sutartį dėl darbų pirkimo su rangovu bei su statybinėmis medžiagomis prekiaujančia įmone. Atsakovė nesutiko su pateiktu bendraturčių susitarimu sudaryti šešiašales sutartis. Taip pat nesutiko su parengtais projektais ir atsiuntė savo koreguotus rangos, techninės priežiūros ir medžiagų pirkimo–pardavimo sutarčių projektus.

3.       Ieškovė nusprendė inicijuoti visų bendraturčių balsavimą dėl sutarčių pasirašymo. 2023 m. rugsėjo 27 d. ieškovė pateikė visiems bendraturčiams bendrai nuspręsti ir balsuoti, tiek dėl rangovo pateikto rangos sutarties projekto. 2023 m. spalio 3 d. ieškovė, vadovaudamasi bendraturčių pritarimu, pasirašė statybos rangos sutartį, kuria buvo sutarta bendra darbų kaina 11 055 Eur, medžiagų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria sutarta 2 867,95 Eur statybinių medžiagų kaina, ir statybos techninės priežiūros sutartį, kuria sutarta bendra 726 Eur kaina (vėliau buvo sumažinta). Pradėjus pastato stogo remonto darbus prireikė papildomų medžiagų, dėl ko išaugo ir statybinių medžiagų kainos dalis, tenkanti kiekvienam bendraturčiui. 2023 m. gruodžio 1 d. darbai priimti ir pasirašytas atliktų darbų aktas, kuris visiems bendraturčiams išsiųstas elektroniniu paštu, tačiau nei viena pretenzijų nereiškė. Užbaigus darbus visiems bendraturčiams buvo pateiktos sąskaitos faktūros apmokėjimui, paskaičiuotos pagal kiekvieno bendraturčio valdomą pastato dalį. Visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę, šiai dienai yra pilnai atsiskaitę tiek su rangovu, tiek su medžiagų tiekėjų, tiek su techniniu prižiūrėtoju.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad nėra davusi pritarimo darbams atlikti. Stogo remonto darbus iniciavo ieškovė. Atsakovė sutiko geranoriškai prisidėti prie nurodytų darbų, tačiau siekė, kad ieškovė sudarydama sutartį su pasirinktu rangovu užtikrintų, kad rangos sutartyje būtų apibrėžta rangovo atliktų darbų garantija. Dėl to ieškovės pateiktas susitarimo projektas netenkino. Ieškovė sudarė rangos sutartį su A. K., bendraturčių klausė, ar šie sutinka su stogo remonto darbais, tačiau negautas jų pritarimas, kad ieškovė visus juos atstovautų sudarant sutartis. Atsakovė nebuvo išreiškusi sutikimo ieškovei jį atstovauti sudarant sutartis, todėl jai nekyla pareiga sutarčių apmokėti 6 288,92 Eur sumai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Marijampolės  apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei MB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės MB ,,Visapusiškas tobulėjimas“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 3 887,50 Eur sumai. 

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nors ir nebalsavo dėl stogo remonto ieškovės pasiūlytomis sąlygomis, tačiau sumokėjo avansą už medžiagas, bendraturčių sprendimo neskundė teismui, darė išvadą, kad ji iš esmės sutiko su stogo remontu, bendraturčių sutartomis remonto sąlygomis ir pagal ieškovės pateiktus sutarčių projektus. Nors atsakovė turi daugiau kaip 50 proc. bendros dalinės nuosavybės, tačiau ji turėjo laikytis daugumos bendraturčių valios ir ją vykdyti.

7.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 nuostatos reiškia, jog ieškovė su kitais bendraturčiais galėjo ir turėjo teisę priimti sprendimą dėl stogo remonto, šis sprendimas buvo privalomas ir galiojo atsakovei kaip bendraturtei, tačiau ji turėjo galimybę jį skųsti teismui.

8.       Ieškovė organizuodama stogo remontą, būdama labiausiai suinteresuota jo remontu, nepakankamai bendradarbiavo su atsakove, kuriai priklausė 50,99 proc. remonto išlaidų suma, nors atsakovė su remontu sutiko konkliudentiniais veiksmais, sumokėdama avansą už medžiagas, kitiems bendraturčiams daugumos balsų persvara patvirtinus ieškovės siūlomas remonto sąlygas. Ieškovė pasirašinėjo rangos sutartį, pirkimo–pardavimo sutartį, techninės priežiūros sutartį viena, nors ir nurodė, kad pasirašo bendraturčių vardu, tačiau tam neturėjo jų įgaliojimų. Ieškovė sąmoningai su rangovu pasirašė suklastotą darbų atlikimo–perdavimo aktą, dėl ko atsakovei kilo klausimai dėl atlikto remonto atitikimo bendraturčiams. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad jeigu suma liko ta pati, tai viskas gerai, kadangi esmė yra ne suma, o kokie darbai buvo atlikti, ar tokie, kuriems pritarė bendraturčiai, ir kokių jie norėjo iš tikro. Stogo remontas buvo inicijuotas dėl skardos dangos ir šiferio dangos defektų, kas nustatyta iš UAB ,,Bilsta“ defektinio akto. Neperdengimas viso sutarto stogo ploto nauja skarda yra esminis susitarimo pakeitimas. 2023 m. rugpjūčio 21 d. remonto sąmatoje buvo sutarta perdengti 120 kv. m. stogo skarda (įsigyta tik skarda), tačiau skarda buvo perdengta tik 94 kv. m, tą patvirtino rangovas savo paaiškinime, bei ekspertas ekspertizės akte, t. y. skarda padengta 78 procentai stogo, nors profilinės skardos buvo nupirkta iš viso 165,03 kv. m, apie skardos likučius jokių paaiškinimų rangovas nepateikė. Papildomi šiferio atkėlimo darbai 800 Eur vertei nebuvo niekur numatyti, bendraturčiai tokio susitarimo nebuvo padarę ir sutikimo nedavę, priešingai tiek 2023 m. rugpjūčio 23 d. susirinkimo protokole, tiek sąmatoje buvo kalbama apie defektinės dangos pakeitimą, tačiau pakeista nebuvo, pakeista tik plėvelė, sudėtas tas pats senas šiferis, bendraturčiai tokio susitarimo nebuvo padarę ir sutikimo nedavę. Taip pat bendraturčiai nebuvo susitarę ir davę sutikimo dėl pastolių montavimo ir ardymo darbų sumoje 1 550 Eur, sąmatoje kalbama tik apie nuomą. Stogo medžiagų kaina nuo 2 867,95 Eur su PVM išaugo iki 3 829,33 Eur su PVM, t. y. 33 procentais, kai bendraturčiai susitarė tik dėl 10 proc. pabrangimo, dėl didesnio medžiagų kiekio bendraturčiai susitarimo nebuvo priėmę ir sutikimo nebuvo davę. Nors kiti bendraturčiai, kuriems priklauso procentaliai daug mažesnės turto dalys, ir sumokėjo ieškovės patirtas išlaidas dėl stogo remonto, tačiau tai nereiškia, kad toks buvo susitarimas, be to akivaizdu, kad jiems nebuvo žinomas pats darbų priėmimo–perdavimo akto suklastojimo faktas, galėjęs lemti jų sprendimą atlyginti ieškovės nuostolius. Ieškovei priimant vienašališkai sprendimus dėl papildomų darbų atlikimo ir papildomų išlaidų medžiagoms, nerengiant bendraturčių susirinkimų, nebalsuojant ir tuo pagrindu nesudarant rašytinių susitarimų, atsakovė neteko galimybės jų skųsti teismui, ginčyti stogo remonto sąlygų pakeitimų, tuo labiau, kad ji turėjo padengti daugiausia visų remonto išlaidų, ir pagrįstai tikėjosi, kad stogas bus suremontuotas kaip ir buvo susitarta, tačiau to nebuvo padaryta. Ieškovė, veikdama vienasmeniškai be bendraturčių sutikimo, keisdama darbų apimtis, pobūdį, atlikdama papildomus darbus, pasirašydama vienasmeniškai sutartis, turi prisiimti to pasekmes, kad veikdama savo nuožiūra neturės teisės iš kitų bendraturčių reikalauti nuostolių atlyginimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d.  sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės MB „Visapusiškas tobulėjimas“ ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

6.1.       Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 4.83 str.) ir nukrypo nuo ginčo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatytas reglamentavimas apskritai negalėjo būti taikomas. Bendraturčių santykiams reguliuoti taikomi CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį visi su pastatu susiję klausimai sprendžiami bendraturčių sutarimu, o jo nepasiekus – teismo keliu. CK 4.76 straipsnio pagrindu atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės (kaip bendraturtės) patirtus nuostolius, susijusius su bendro turto išlaikymo išlaidomis;

6.2.       pastato stogui (bendroms konstrukcijoms) remontas buvo būtinas. Nors vienbalsis bendraturčių sprendimas dėl stogo remonto darbų priimtas nebuvo, atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais taip pat patvirtino, jog remontui neprieštarauja. Atsakovė ginčija atliktus darbus, nes atlikta tik dalinis stogo remontas (ne visas), tačiau tai nepanaikina atsakovės teisės kreiptis į bendraturčius ir organizuoti likusios stogo dalies remonto darbus;

6.3.       pastato dalinės stogo renovacijos darbų kiekiai, apimtys ir kaina pagrįsti. Bendraturčių susitarimo pakeisti visą stogo dangą ar atlikti konkrečius darbus niekada nebuvo. Turėdama daugumos bendraturčių pritarimą dėl remonto darbų, ieškovė vienasmeniškai pasirašė sutartis. Vykdydama sutartį, ji dėl kiekvieno sutarties pakeitimo neturėjo atsiklausti bendraturčių. Ieškovės iniciatyva atlikta dalinė stogo rekonstrukcija pagal rangovo pateiktą sąmatą ir nurodytus darbus. Vykdant dalinę stogo renovaciją nustatyta atlikti būtinus papildomos darbus, nenumatytus rangos sutartyje, tačiau ieškovė įsipareigojo nupirkti tik papildomas reikalingas medžiagas.  Duomenų, kad papildomi darbai nebuvo reikalingi, byloje nėra;

6.4.       nėra pagrindo byloje remtis ekspertizės aktu, kaip įrodomąja priemone, nes eksperto vertinimai atlikti neturint visos keliamų klausimų išsprendimui būtinos informacijos (neįvertinus faktiškai atliktų rangovo darbų), ką pripažino ir pats ekspertas, ekspertizės išvados yra nepatikimos (paskaičiuota tik apytikslius kiekius). Atsakovė nesudarė sąlygų ekspertui saugiai užlipti ant stogo ir įvertinti bei išsamiai ir visapusiškai atsakyti į šalių užduotus klausimus;  

6.5.       byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad rangovas suinteresuotas byloje, atliktų darbų aktas yra suklastotas, dėl ko rangovo pateikti rašytiniai paaiškinimai negali būti vertinami. Teismas, išimtinai remdamasis nevisapusiškai atliktu ekspertizės aktu ir atsakovės atstovo 2025 m. sausio 6 d. rašytiniais paaiškinimais ir niekuo neparemtais pasvarstymais,  neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė įrodinėjimų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas; 

6.6.       išvados dėl darbų skaičiavimų padarytos arba neteisingai pritaikius materialines teisės normas, klaidingai aiškinant faktines bylos aplinkybes, arba „aklai“ perrašant atsakovės argumentus. Ieškovė priėmė darbų iš rangovo už gerokai didesnę sumą, tuo tarpu šalių susitarimu sutarė, jog Atliktų darbų akte bus palikta tokia darbų kaina, kokia šalys sutarė Rangos sutartyje. Visi Atliktų darbų akte (ir daugiau) nurodyti darbai buvo faktiškai perduoti ieškovei, o pastaroji priėmusi darbus įgijo pareigą už juos atsiskaityti;

6.7.       atsakovės gynybinė pozicija deklaratyvi. Nors teigė, kad stogo remontui jokio sutikimo nedavė, vėliau pripažino, kad dėl remonto sutiko, tik nesutiko su bendraturčių sutarimu sudaryti šešiašalę sutartį. Stogo remonto darbų kaina visą laiką išliko ta pati, t. y. 11 055 Eur, dėl to atsakovė pretenzijų nereiškė. Iš pradžių reikalavusi įrodyti atliktų darbų tinkamumą, vėliau apskritai teigė dėl darbų neteisėtumo, neturint statybos leidimo. Kėlė klausimą dėl stogo remonto darbų apimties, t. y. kad pakeistas ne visas pastato stogas. Teismas nevertino tokių nenuoseklių atsakovės argumentų, kurie byloje kelis kartus keitėsi;  

6.8.       teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų. Turėjo spręsti išimtinai dėl CK 4.76 straipsnyje numatytos atsakovės pareigos ir ieškovės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo už bendros nuosavybės stogo remonto darbus. Byla turėjo būti nagrinėjama griežtai pagal ieškinyje suformuotas ribas (atsakovė priešieškinio nereiškė), tačiau nepagrįstai išplėtė faktines bylos aplinkybes ir sprendė ne tik dėl šioje byloje nenustatinėjamų faktinių aplinkybių, bet ir dėl byloje nedalyvavusių asmenų (pvz:. rangovo) ar neįtrauktų asmenų, tokiu būdu sukeldamas jiems teisines pasekmes;

6.9.       teismas konstatavęs ieškovės ir rangovo neteisėtus veiksmus suklastojant dokumentą, taip pat, jog galimai padaryta nusikalstama veika, ne tik kad neturėjo jokių šioms išvadoms pagrįsti ir padaryti neginčijamų įrodymų ar pagrįstų prielaidų, bet iš esmės šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos ir tirtos, nebuvo kreiptasi nedelsiant į ikiteisminio tyrimo instituciją. Konstatuodamas nurodytas aplinkybes ir tai, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, teismas apšmeižė ieškovę, kas sudaro pagrindą naujiems teisminiams ginčas.

7.       Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

7.1.       stogo remontas inicijuotas dėl skardos dangos ir šiferio dangos defektų. Buvo perdengta tik 94 kv. m., nors skardos pirkta daugiau. Atsakovė pritarė pastato stogo remontui, tačiau netenkino neišsamus susitarimo turinys, iš kurio buvo akivaizdu, kad esant bet kokiems papildomiems darbams, defektams ir pan., visa atsakomybė teks tik bendraturčiams, o ne rangovui. Siūlė susitarti dėl pastato stogo remonto pagal atsakovo parengtą projektą;

7.2.       ieškovė su A. K. sudarė Statybos rangos sutartį, su UAB „Grupinispirkimas.lt“ –Pirkimo-pardavimo sutartį bei su UAB „Bilsta“ – Statybos techninės priežiūros sutartį neturėdama bendraturčių sutikimo, kad juos visus atstovauja. Atsakovė nėra nurodytų sutarčių šalis, todėl jai nekyla jokios teisinės pasekmės, taip pat ir 6 288,92 Eur patirtų išlaidų atlyginimas ieškovei. Nors išlaidos patirtos ieškovės siekiant išlaikyti bendrą nuosavybę, kuri priklauso ir atsakovei, tačiau atsakovė tokioms išlaidoms sutikimo nėra davusi ir pagal CK 4.83 str. 4 d. neprivalo jų atlyginti;

7.3.       klaidingai teigiama, kad stogas buvo avarinės būklės ir jam reikėjo remonto. Avarinė grėsmė gali būti nustatyta tik ekspertizės įmonės, registruotos VĮ ,,Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (toliau – ir SPSC) ekspertizės įmonių registre. Patikrinus SPSC ekspertizės įmonių registre, konstatuotina, kad UAB „Bilsta“ nėra ekspertizės įmonė, kuri būtų registruota SPSC ekspertizės įmonių registre. Taigi, pastato stogo avarinė grėsmė nebuvo nustatyta ekspertizės įmonės, registruotos SPSC ekspertizės įmonių registre;

7.4.       nesuvokiami ieškovės argumentai, kad tartasi dėl dalinio pastato stogo remonto, kai buvo numatyta remontuoti visą stogą. Šie argumentai atsirado tik apeliaciniame skunde ir anksčiau ieškovė jų neįrodinėjo. Dauguma pastato bendraturčių aiškiai sutarė, kad bus keičiamas visas pastato stogas. Bendraturčių (taip pat ir atsakovės) sutarimo dėl mažesnio kiekio stogo perdengimo, šiferio dangos atkėlimo ir vėl uždėjimo, pastolių statymo ir ardymo, nebuvo. Ieškovė atliko bendraturčių nesutartus darbus;

7.5.       nesutinkama, kad darbai atlikti ir bendraturčiai jais buvo patenkinti, taip ieškovė klaidina teismą. Atsakovė reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų tiek ieškovei, tiek rangovui, prašė pagrįsti darbų apimtis, kainas, tačiau tai padaryta nebuvo. Ieškovė nutyli, kad teismo sprendimu konstatuota, jog atliktų darbų aktas yra suklastotas, klaidingai nurodo, kad atsakovė darbams davė pritarimą, kai realiai darbai buvo atliekami tik su jos žinia, bet ne pritarimu;

7.6.       nesuvokiamas argumentas, kodėl ir kuo remiantis atsakovė turėjo reikšti priešieškinį, taip  nepagrįstai bandoma atsakovei perkelti įrodinėjimo pareigą. Ieškovė pradeda įrodinėti, kad visas pastato stogas yra apie 400 kv. m., kas niekada nebuvo įrodinėjama bylos nagrinėjimo metu. Pati ieškovė nurodo, kad savo iniciatyva be bendraturčių sutikimo ir pritarimo atliko pastato stogo darbus, nustatinėjo jų apimtis ir kainas. Dėl papildomų darbų ieškovė veikė vienasmeniškai, negavusi bendraturčių pritarimo; 

7.7.       pastato bendraturčių pritarimas gautas tik sąmatoje nurodytiems darbams, todėl iš atsakovės, proporcingai valdomai pastato daliai, gali būti reikalaujama padengti darbų kainą nurodytą sąmatoje – 7 055 Eur, bet ne darbų akte – 11 055 Eur. Teismas nustatė, kad darbų perdavimo aktas yra suklastotas, akte nurodytiems darbams nebuvo duotas pastato bendraturčių sutikimas, yra dingę 210 kv. m. skardos (pirkta 300 kv. m., o padengta 90 kv. m.), kas reiškia, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai;

7.8.       bendraturčių susitarimas dėl medžiagų buvo priimtas su 10 proc. paklaida maksimaliai 3 154,78 Eur sumai, tačiau pažeidžiant sutartį buvo įsigyta medžiagų už 3 829,33 Eur su PVM, t. y. 674,55 Eur daugiau negu buvo maksimaliai susitarę bendraturčiai, dėl ko buvo pažeistas bendraturčių susitarimas dėl medžiagų rūšies, kiekio, vertės. Ieškovė nepateikė jokio bendraturčių susitarimo dėl remonto medžiagų kiekio padidinimo;

7.9.       nors ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nevisapusiškai atliktos ekspertizės aktu, tačiau ji ekspertui turėjo užtikrinti patekimą ant stogo, kuris yra virš ieškovės patalpų. Teismas siūlė ieškovei kviesti apklausti ekspertą, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė tokios teisės atsisakė. Ekspertizės aktas nurodo, kad pastato stogo darbai nebuvo atlikti tokia apimtimi ir kaina, kaip sutarė bendraturčiai, darbų perdavimo aktui esant suklastotam, pats rangovas pripažino atlikęs kitus darbus ir kita apimtimi, nei iš pradžių buvo sutarta pastato bendraturčių;

7.10.       apeliaciniame skunde kai kurios faktinės aplinkybės nenurodomos ar nurodomos klaidingai. Apie teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad darbų priėmimo aktas yra suklastotas iš viso nutylima, sugalvojami nauji paaiškinimai, kurie teisme iš viso nebuvo teikiami, naujai teikiami pamąstymai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė cituoja teismo sprendimą, nenurodydama nei savo keliamo reikalavimo apeliacinės instancijos teismui, nei teisinio ar faktinio aiškaus pagrindimo. Sprendimo turinį bandoma aiškinti savo naudai.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8.       Bylos duomenimis nustatyta, ieškovei MB ,,Visapusiškas tobulėjimas“ (28,13 proc.) (toliau –ir ieškovė arba apeliantė), atsakovei MB ,, (duomenys neskelbtini)“ (50,99 proc.) (toliau – ir atsakovė), UAB ,,Judema“ (9,34 proc.), fiziniams asmenims T. R. (9,05 proc.) ir M. S. (2,49 proc.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip labiausiai suinteresuotas stogo būkle bendraturtis, nes dėl blogos stogo būklės jai buvo daroma tiesioginė žala, nuo 2022 m. pabaigos kėlė bendraturčiams klausimus, teikė pasiūlymus ir prašymus spręsti ir nedelsiant imtis aktyvių veiksmų dėl stogo remonto darbų, inicijavo pastato stogo remonto darbus. Atsakovė iš esmės sutiko su stogo remontu, tačiau atsisako apmokėti jai tenkančią remonto išlaidų dalį, remdamasi tuo, kad ji nedavė pritarimo darbams; darbai buvo atlikti neteisėtai; ieškovė nebendradarbiavo su atsakove kaip bendraturte; darbų perdavimo – priėmimo aktas yra suklastotas, nes neatitinka faktiškai atliktų darbų; atliktų darbų vertė didesnė negu rinkos. Ieškovė, apmokėjusi atsakovei tenkančią dalį už atliktus darbus (5 636,94 Eur rangovui už remonto darbus), medžiagas (sumokėjo 1 608,62 Eur, 343,96 Eur skola už medžiagas) ir techninę priežiūrą (308,02 Eur), pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 288,92 Eur patirtų išlaidų (nuostolių) atlyginimo ir 6 procentų procesinių palūkanų, patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9.       Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė veikdama vienasmeniškai be bendraturčių sutikimo, keisdama darbų apimtis, pobūdį, atlikdama papildomus darbus, pasirašydama vienasmeniškai sutartis, turi prisiimti to pasekmes, kad veikdama savo nuožiūra neturės teisės iš kitų bendraturčių reikalauti nuostolių atlyginimo. Dėl ieškovės veiksmų neįgyvendinant to, kas buvo sutarta (aprašyti skundžiamo sprendimo 33– 34 psl.), nesitariant su bendraturčiais dėl pakeitimų, atsižvelgiant į tai, kad stogas yra visuma, ir jis iš esmės turėtų būti remontuojamas vienu metu, bendraturčiams, tame tarpe atsakovei, iškyla didelė rizika artimiausioje ateityje patirti papildomas stogo remonto išlaidas, kurių atsakovei teks didžioji dalis, t. y. 50,99 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinį atmetė.

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje negalėjo taikyti CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyto teisinio reglamentavimo, nes pastato bendraturčių santykiams reguliuoti taikomas CK 4.75 – 4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, pateiktais išaiškinimais.

11.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, vadovavosi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuojami CK 4.82–4.85 straipsniuose, o CK 4.75–4.81 straipsniuose reglamentuojami santykiai, susiklostantys tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį. Kasacinio teismo praktikoje dėl minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo yra suformuluota tokia taisyklė: sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, susiklostančius pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė CK normas, reglamentuojančias teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (2024 m. balandžio 10 d., 2025 m. birželio 25 d., CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas pastatas – parduotuvė – kavinė (toliau – ir pastatas), kurio naudojimo paskirtis – prekyba, o ne butai daugiabučiame name. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams turėjo taikyti ne CK 4.82 – 4.83 straipsnius, o CK 4.75–4.81 straipsnius.

12.       CK 4.76 straipsnyje, reglamentuojančiame bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

13.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

14.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.76 straipsnyje nurodytus nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

15.       Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir pareikštus ieškinio reikalavimus, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl bendro turto išlaikymo (išsaugojimo) išlaidų, šiuo atveju turėjo nustatyti, ar ieškovės prašomos priteisti patirtos išlaidos (nuostoliai) gali būti laikomos daikto (t. y. pastato stogo) išsaugojimo nuo žuvimo ar vertės išlaikymo išlaidomis, ir tai atlikti vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje suformuotais šias išlaidas apibūdinančiais būtinumo ir protingumo kriterijais.

16.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 288,92 Eur patirtų išlaidų atmetė kaip nepagrįstą, vadovaudamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir pažymėdamas, jog ieškovė veikdama vienasmeniškai be bendraturčių sutikimo, keisdama darbų apimtis, pobūdį, atlikdama papildomus darbus, pasirašydama vienasmeniškai sutartis, turi prisiimti to pasekmes, kad veikdama savo nuožiūra neturės teisės iš kitų bendraturčių reikalauti nuostolių atlyginimo, t. y. nevertino, kokios išlaidos gali būti laikomos protingomis ir būtinomis pastatui išsaugoti nuo žuvimo ar vertės pablogėjimo.

17.       Byloje esantys įrodymai (ieškovės užsakymu 2022 m. spalio 28 d. UAB ,,Bilsta“ parengta stogo būklės vertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad įvertinus stogo būklę, nustatytas vandens pratekėjimas į vidaus patalpas įvairiose vietose, dėl ko privaloma nedelsiant keisti stogo dangą ir vandens nutekėjimo sistemą <...>; ieškovės 2022 m. gruodžio 1 d. išsiųsta visiems bendraturčiams pretenzija pateikti sutikimą ar nesutikimą dėl stogo renovacijos atlikimo, šalinant specialisto išvadoje nurodytus trūkumus; 2023 m. rugpjūčio 23 d. bendraturčių susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad, dalyvaujant ir atsakovės atstovei, svarstytas pastato stogo dalinės renovacijos ir apmokėjimo už ją klausimas, nuspręsta galutinai išsiaiškinti dėl pastolių ar pakylos stogo remonto darbams atlikti (atsakinga A. B. ir D. B.), stogo plotuose, kur yra stogo dangos pažeidimai arba nusidėvėjimas, renovuojant bus pakeistas į naują stogo dangą ir kt.; 2023 m. rugsėjo 4 d. susitarimas dėl dalinės stogo renovacijos (paprasto stogo remonto), kad juo namo bendraturčiai sudarė susitarimą, kuriuo namo bendraturčiai susitarė sudaryti šešiašalę sutartį dėl darbų pirkimo su rangovu A. K. bei sudaryti šešiašalę sutartį su statybinėmis medžiagomis prekiaujančia UAB „Grupinis pirkimas“ (susitarimo atsakovė nepasirašė); laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo laiškų turinys dėl atsakovės geranoriško (ne)prisidėjimo prie dalinės stogo renovacijos, atsakovės netenkinančio susitarimo turinio, atsakovės nuomonės dėl sutarčių sudarymo; balsavimo biuleteniai dėl sutikimo pagal ieškovės ir atsakovės projektus, dėl sutikimo su ieškovės parinktu rangovu, UAB ,,Bilsta“ technine priežiūra, medžiagų pirkimu iš UAB ,,Grupinispirkimas.lt“; UAB ,,Grupinispirkimas.lt“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. komercinis pasiūlymas dėl medžiagų stogo remontui 2 377,95 Eur sumai su PVM; A. K. parengtas 2023 m. rugpjūčio 21 d. darbų sąrašas, kuriame nurodyta remonto darbų vertė 7 055 Eur; 2023 m. spalio 3 d. statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir rangovo A. K., dirbančio pagal rangos sutartį, turinys, kurioje rangos darbų suma nurodyta 11 055 Eur, sutartyje išskirstyta kiekvieno bendraturčio mokėtina suma, atsakovės dalis sudaro 5 636,94 Eur, ir jos priedas – 2023 m. rugpjūčio 21 d. užsakymas – sąmata; 2023 m. spalio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovė ir  pardavėjos UAB ,,Grupinispirkimas.lt“, kuria sutarta 2 867,95 Eur statybinių medžiagų kaina, pridėtas medžiagų sąrašas, kur kaina nurodyta 3 829,33 Eur su PVM; 2023 m. spalio 3 d. statybos techninės priežiūros sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB ,,Bilsta“, sutarties kaina 726 Eur) iš tiesų atskleidžia, kad sprendimą dėl stogo remonto priėmė ieškovė kartu su kitais bendraturčiais, tik atsakovei nebalsuojant ir negavus jos pritarimo/sutikimo, jų sutartomis remonto sąlygomis ir pagal ieškovės pateiktus sutarčių projektus.

18.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė nors ir nebalsavo dėl stogo remonto ieškovės pasiūlytomis sąlygomis, tačiau sumokėjo už medžiagas pradinėje sutartyje numatytą jai priklausančią dalį –1 608,62 Eur. Atsakovės aiškinimas, kad buvo numatyta remontuoti visą stogą ir bendraturčių (taip pat ir atsakovės) susitarimo dėl mažesnio kiekio stogo perdengimo nebuvo, ir pirmosios instancijos teismo sutikimas su tokia atsakovės pozicija, bei jos pagrindu padaryta išvada, reiškianti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti šių išlaidų yra neteisinga ir aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. 2023 m. rugpjūčio 21 d. remonto sąmatoje buvo sutarta perdengti 120 kv. m stogo skarda ir jokių kitų įrodymų apie susitarimą (sprendimą) perdengti didesnį plotą ar visą pastato stogą nėra, tačiau ir byloje esančių duomenų, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų apie pastatu užstatytą 622,00 kv. m plotą, pastato ir jo stogo fotonuotraukose užfiksuotų konstrukcijų, galima daryti pakankamą išvadą, kad viso pastato stogo plotas niekaip negali būti mažesnis nei 622,00 kv. m, o tai reiškia, kad susitarimo ir/ar sprendimo perdengti visą stogą nebuvo. Įtikinamas ieškovės aiškinimas, o taip pat ir jį patvirtinantis techninės priežiūros sutarties turinys rodo, kad buvo susitarimas dėl pastato stogo remonto virš patalpos (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis.

19.       Sprendžiant dėl išlaidų, reikalingų turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti, nei CK 4.76 straipsnyje nėra reglamentuota, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta, kad tik esant ekspertizės įmonei nustatytai stogo avarinei būklei, šios išlaidos atitiktų būtinumo kriterijus. Bylos duomenimis nepaneigtos UAB „Bilsta“ stogo būklės vertinimo išvados, kuriose nurodyta, kad įvertinus stogo būklę, nustatytas vandens pratekėjimas į vidaus patalpas įvairiose vietose ir tai užfiksuota fotonuotraukose. Pratekantis (kiauras) stogas sukelia nuostolius, dėl to tokį stogą reikia taisyti – remontuoti. Toks stogas pažeidžia esminius statinio reikalavimus (neužtikrinamas mechaninis atsparumas ir pastovumas, neužtikrinami higienos sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai, neužtikrinamas energijos taupymas), pūdo medines stogo konstrukcijas, gadina vidinę namo apdailą, nuo pratekėjusio vandens šlampa elektros instaliacija, nuo drėgmės pastate gali atsirasti grybelis ir kt. Turi būti neleidžiama medinėms konstrukcijoms drėkti ir pūti (Statybos techninis reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ 25 punktas).

20.       Taigi, bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvada, kad stogo dalies remontas šiuo atveju atitiko būtinumo kriterijaus, o išlaidos buvo skirtos nekilnojamojo turto išsaugojimui nuo žuvimo ar jo vertės išlaikymui. Tokiu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės patirtas išlaidas yra pagrįstas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

21.       Spręsdama dėl ieškovės prašomų priteisti patirtų išlaidų (nuostolių) dydžio (t. y. 6 288,92 Eur) pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu aplinkybės byloje buvo įrodinėjamos 2023 m. rugpjūčio 21 d. darbų sąmata, 2023 m. gruodžio 1 d. darbų atlikimo perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1, 2024 m. gruodžio 30 d. rangovo A. K. paaiškinimais, 2024 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės aktu (toliau – ir Ekspertizės aktas), sąskaitomis faktūromis, ir toliau pasisako dėl šių įrodinėjimo priemonių byloje.

22.       Pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymu, 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi dėl statybą leidžiančio dokumento reikalingumo, faktiškai atliktų pastato stogo remonto darbų, panaudotų medžiagų apimties (kiekių), kokybės ir kainos (ar remonto darbai jos atlikti rinkos kainomis) bylos nagrinėjimui reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti buvo paskyręs statybos ekspertizę. 

23.       CPK

24.       Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Antai, kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

25.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertui atvykus sutartu laiku ekspertizės objekto adresu, atsakovė nesudarė ekspertui tinkamų sąlygų saugiai užlipti ant stogo ir kompetentingai įvertinti rangovo faktiškai atliktus darbus bei atsakyti į šalių užduotus klausimus. Duomenų, kad tam trukdė ieškovė, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad klausimas dėl šalies (ar abiejų jų) įpareigojimo sudaryti ekspertui tinkamas sąlygas saugiai užlipti ant stogo vėliau buvo išspręstas teismo procesiniu dokumentu. Todėl teismo ekspertas S. Š. stogo darbų ekspertizę atliko neapžiūrėjęs tiriamo objekto, o tik įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus. Ekspertizės akte atsakant į pateiktus klausimus išvadose yra nurodyta, jog teismo ekspertizės metu nustatyta: kad pagal pateiktus dokumentus/nuotraukas negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar atliekant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Visapusiškas tobulėjimas“ ir A. K. 2023 m. spalio 3 d. sudarytą Statybos rangos sutartį, buvo reikalingas statybą leidžiantis leidimas; kad pagal civilinėje byloje pateiktus dokumentus/nuotraukas ir apžiūros metu (neužlipant ant stogo) nustatyta, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vykdant 2023 m. spalio 3 d. sudarytą Statybos rangos sutartį, buvo atlikti šie stogo remonto darbai apytiksliai tokiais kiekiais (2.4, 2.5, 3.3, 3.6 pav.) (toliau jie įvardijami); teismo ekspertizės metu nebuvo sudarytos sąlygos saugiai užlipti ant stogo ir patikrinti ar pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai pagal uždarosios akcinės bendrovės „Visapusiškas tobulėjimas“ ir A. K. 2023 m. spalio 3 d. sudarytą Statybos rangos sutartį atlikti tinkamai. Teismo ekspertizės metu stogo remonto zonoje atmosferinio vandens patekimo į pastato vidų nenustatyta ir kt.  

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės akto turinį ir jame padarytas išvadas, konstatuoja, kad atitinkamos išvados padarytos vien tik įvertinus statybos darbų dokumentuose, fotonuotraukose užfiksuotą informaciją, o ne faktinę (realią) pačiame objekte susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina, kad vienas iš teismo ekspertizės paskyrimo tikslų ir buvo faktiškai esančios situacijos patikrinimas bei jos užfiksavimas, nes statybos dokumentuose užfiksuotų aplinkybių vertinimą gali atlikti ir pats teismas. Neabejotina, kad vien tokio turinio ekspertizės aktu, kurio išvados padarytos faktiškai pačiame objekte neatlikus ekspertinio tyrimo, pirmosios instancijos teismas besąlygiškai remtis ir jomis grįsti savo sprendimą negalėjo. Šalys pakartotinės teismo ekspertizės institutu nesinaudojo (CPK 218, 219 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes, ekspertizės išvadas vertina kritiškai ir jomis nesivadovauja, nes teismo ekspertizė yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Šiuo atveju yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (lietuviškai – prieš pažeidėją) prezumpciją, remiantis kuria, atsakovei tinkamai neužtikrinus saugių eksperto patekimo ant stogo sąlygų, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Atsakovė jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių jos aiškinimą dėl atitinkamų darbų (ne)atlikimo ir jų reikalingumo stogo avarinei būklei pašalinti, darbų ir medžiagų (ne)atitikimą rinkos kainoms, į bylą nėra pateikusi.

27.       Byloje nėra ginčo, kad dalis stogo buvo suremontuota. Sprendžiant dėl atlygintinų nuostolių (patirtų išlaidų) dydžio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati apeliantė prašydama priteisti iš atsakovės neapmokėtos 5 636,94 Eur atliktų darbų kainos, neginčijo fakto, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 (toliau – ir Aktas) nurodyti kiekiai ne visi sutampa su faktiškai atliktais, nes šalių susitarimu Akte nurodyta tokia kaina, kokią šalys sutarė Rangos sutartyje. Iškilus šiam klausimui jau nagrinėjant bylą teisme, ieškovė pateikė į bylą detalius rangovo paaiškinimus, kuriame yra nurodyti faktiškai atlikti darbai ir palyginimas su pradine sąmata ir darbais, nurodytais atliktų darbų akte, kur reali gaunama suma ir akte nurodyta suma yra ta pati – 11 055 Eur. 2024 m. gruodžio 30 d. rangovo paaiškinimai vertintini kaip patikslinantis dokumentas Akte nurodytą darbų eigą, darbų apimtį, struktūrą, bet nepaneigiantys paties darbų atlikimo Akto ir galutinės jame nurodytos sumos. Viena vertus, rangovo paaiškinimai nuoseklūs, detalūs, jie neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, be to, byloje nėra duomenų, rodančių, kad rangovas A. K. nėra pakankamai objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti (CPK 197, 185 straipsniai). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-539/2008). Kadangi procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias įrodinėjimo priemones atsakovės skolai už atliktus remonto darbus nustatyti nėra, nagrinėjamoje byloje tiriami ir vertinami visi į bylą pateikti įrodymai. Kita vertus, pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Aplinkybė, kad užsakovui kyla pareiga atsiskaityti už rangovo atliktus ir jo faktiškai pradėtus valdyti darbus (jų rezultatus) net ir nesant įstatymuose nustatyta tvarka pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, įrodančio tinkamą darbų perdavimo procedūrą, atsispindi ir kitose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją vertinant formaliuoju aspektu, tektų pripažinti, jog Akte nurodytos atliktų darbų 1– 7 pozicijos nėra tikslios ir teisingos, tačiau tokia teismo pozicija iš esmės neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų, nes atliktų darbų kiekiai, kurie detalizuoti ir nurodyti paaiškinimuose ir užfiksuoti fotonuotraukose, yra faktiškai atlikti ir perduoti ieškovei, objektyviais įrodymais byloje nepaneigti, o ieškovė priėmusi darbus įgijo pareigą už juos atsiskaityti ir yra atsiskaičiusi su rangovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 52 pastraipa).

28.       Nagrinėjamos bylos atveju išlaidos daikto išsaugojimo nuo žuvimo ar vertės išlaikymo vertinamos vadovaujantis šias išlaidas apibūdinančiais būtinumo ir protingumo kriterijais (nutarties 14 – 15 pastraipos), todėl tokie kriterijai taikytini ir sprendžiant dėl 3 829,33 Eur sumai įsigytų medžiagų kainos pagrįstumo, bet ne vien atsakovei motyvuojant tik tuo, kad pagal medžiagų pirkimo–pardavimo sutartį buvo sutarta neviršyti 3 154,78 Eur (į ją įskaitant ir visus mokesčius) medžiagų kainos, o atsakovei tenkanti dalis – 731,19 Eur. Pagal 2023 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį parduotų prekių ataskaitą galutinė prekių kaina yra 3829,33 Eur ir atsakovei tenkanti dalis – 1952,58 Eur. Bylos duomenimis, už medžiagas stogo remontui atsakovė yra sumokėjusi 1 608,62 Eur ir jos skola yra 343,96 Eur, kas, viena vertus, rodo, kad atsakovė iš esmės sumokėjo jai tenkančią sumą (labai artimą sumą) už medžiagas (kuri yra 1 613,70 Eur) ir atsisako sumokėti PVM (tai būtų 338,88 Eur). Kita vertus, prekių ataskaitos duomenų sisteminė analizė su Akto ir paaiškinimų turiniu teikia pagrindą išvadai, kad buvo perkamos tos medžiagos, kurios reikalingos stogo remonto darbams atlikti. Duomenų, kad nupirktos medžiagos, už kurias atsiskaitė ieškovė, nebuvo panaudotos stogo remontui, byloje nėra. Tokios aplinkybės nepatvirtina ir deklaratyvus atsakovės aiškinimas, kad nupirktos skardos kiekis viršija perdengtą stogo plotą, nes jokių duomenų apie užlaidoms panaudotą skardos kiekį, dėl nevientisos stogo plokštumos, frontonų (trikampių plokštumų), kaminų nupjauto ir dėl to netinkamo panaudojimui skardos kiekio, nėra. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad įsigytų stogo remontui prekių kaina buvo didesnė už jų rinkos kainą.

29.       Tarp ieškovės, atstovaujančios 4 bendraturčius (užsakovas), ir UAB „Bilsta“ (vykdytojas) sudarytos Statybinės techninės priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „Bilsta“ vykdė pastato adresu (duomenys neskelbtini) dalinės stogo renovacijos (paprastojo stogo remonto) virš pastate esančios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), darbų techninę priežiūrą, vadovaujantis 2023 m. rugpjūčio 28 d. sąmata ir kita technine dokumentacija, STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ ir kitais LR galiojančiais teisės aktais (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 76 punktą, statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Techninis prižiūrėtojas dalinai yra ir užsakovo konsultantas techniniais klausimais, įtakojantis planavimo, statybos ir užbaigiamuosius procesus. Taigi, techninės priežiūros išlaidos šiuo atveju, kai ieškovė nėra profesionali statybos įmonė, atitiko būtinumo kriterijus. Ieškovė su techniniu prižiūrėtoju yra atsiskaičiusi, 2024 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymu apmokėjusi ir atsakovei tenkančią dalį –308,02 Eur.

30.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo teismų praktikos įrodinėjimo, įrodymų vertinimo klausimais. Bylos duomenys sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, priteisiant iš atsakovės ieškovei 6 288,92 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atliekamas iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis) pagal CPK 93 straipsnio taisykles (šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies).

32.       Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, o taip pat ir jos ieškinį, atsakovės išlaidos neatlyginamos.  

33.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė žyminio mokesčio ir advokato teisinių paslaugų išlaidas. Už ieškinį sumokėjo 142,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateikė dokumentus advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti 2 976,60 Eur sumai. 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė rašytinius įrodymus dėl 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2025 m. sausio 7 d. pateikė rašytinius įrodymus dėl papildomų 1 040,59 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo, iš viso prašo priteisti 3 839,99 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovė 2025 m. vasario 5 d. pateikė prašymą dėl 1 016,40 Eur papildomų atstovavimo išlaidų priteisimo, bendros išlaidos 4 856,39 Eur.

34.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės advokato atlikus atstovavimo veiksmus, pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių trukmę bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos iš viso 4 998,39 Eur (4 856,39 + 142) bylinėjimosi išlaidos yra pagristos, neviršija Rekomendacijos nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.2 p.; 8.19 p.), jų mažinti nėra jokio pagrindo.

35.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovė patyrė šias išlaidas: už apeliacinį skundą sumokėjo 142,00 Eur žyminį mokestį. Už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą patyrė 3 049,20 Eur. Joms pagrįsti pateikė 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0136. Šios išlaidos taip pat pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.9 p.).

36.       Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme 4 998,39 Eur (142,00 Eur žyminis mokestis ir 4 856,39 Eur už advokato pagalbą) ir apeliacinės instancijos teisme 3 191,20 Eur (142,00 Eur žyminis mokestis ir 3 049,20 Eur už advokato pagalbą), iš viso 8 189,59 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei mažajai bendrijai „Visapusiškas tobulėjimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 288,92 Eur (šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 92 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 288,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 189,59 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus ir 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Žibutė Budžienė  

                                                                  Albina Rimdeikaitė

                                                                                                                         Egidijus Tamašauskas