Bylos Nr. 1S-1649-245/2015

              Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01353-2010-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2015 m. birželio 19 d. priimtą nutarimą Nr. 91-185 taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

R. Š. nuteistas 2011-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. (9 nusikaltimai) galutine subendrinta 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2011-01-11, bausmės pabaiga – 2018-09-11.

Komisija 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 91-185 nutarė nuteistajam R. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis įvykdė jam ankstesnio svarstymo metu nustatytas rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog R. Š. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

R. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-05 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad vienintelė įstatyme numatyta sąlyga lygtiniam paleidimui yra tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu. Apylinkės teismas rėmėsi tik subjektyviu vertinimu, nepateikdamas jokių konkrečių argumentų. Nuteistasis pažymi, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra pilnai įvykdytas. Jo darbinė motyvacija teigiama, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ skardos lenkėju. Nusikaltimais padarytą turtinę žalą reguliariai dengia, palaiko socialinius ryšius, neturi problemų dėl narkotikų ar alkoholio vartojimo, stengiasi neatitrūkti nuo visuomeninio gyvenimo Lietuvoje. R. Š. nurodo, jog nors ir yra anksčiau teistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, daro pažangą, todėl yra pagrindas tikėti, kad daugiau nebenusikals. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jo neatlikta bausmės dalis yra neadekvati atliktajai daliai. Jo gautos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegaliojančios, o pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei, tačiau labiau artimai žemai rizikai. Padarytų nusikaltimų pobūdis ar pavojingumas taip pat negali būti pripažįstama lemiančiu lygtinio paleidimo netaikymo veiksniu. Nuteistojo teigimu, jis vykdo visus pataisos įstaigos reikalavimus, todėl nusipelnė grįžtamosios  reakcijos – bausmės atlikimo režimo palengvinimo.

R. Š. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs nuteistojo skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti R. Š. lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. Š. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą nuteistajam R. Š. probacija būtų sėkminga.

Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad aplinkybės, jog nuteistasis bausmę atlieka už devynių apysunkių nusikaltimų padarymą, anksčiau jau teistas, nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis, neduoda pagrindo išvadai, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų reikalavimų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Teisingai skundžiamoje nutartyje įvertinta ir nuteistojo asmenybė. Didesnį nuteistojo pavojingumą rodo ir jo nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodiką įvertinta kaip vidutinė (59 balai). Apylinkės teismo nutartyje taip pat pagrįstai įvertintas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kuris nebuvo nepriekaištingas. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad nuteistasis du kartus skatintas už sąžiningą darbą, gerą elgesį, tačiau drausmintas keturis kartus daugiau – iš viso 8 kartus. Dauguma nuobaudų skirtos už šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, du kartus buvo uždarytas į baudos izoliatorių, pusei metų perkeltas į drausmės grupę. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja R. Š. asmenybę. Nors nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m., tačiau nuobaudų ir paskatinimų gavimo eiliškumas, leidžia pagrįstai teigti, kad savo elgesį nuteistasis teigiama linkme koreguoja palyginti neseniai. Todėl, ar gauti paskatinimai jo elgesį veikia prevenciškai, spręsti dar anksti. Teismas vertino visus byloje esančius duomenis, neteikdamas prioriteto nei teigiamoms, nei neigiamoms nuteistojo savybėms, tačiau atkreipdamas dėmesį, kurie faktai neleidžia tikėtis pavyzdingo R. Š. elgesio laisvėje. Aplinkės teismas tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą nepadaryta. Tai, kad lygtiniam paleidimui reikšmingi duomenys apylinkės teismo buvo vertinti kitaip, negu juos vertina pats nuteistasis, nėra pagrindas teismo nutartį laikyti formalia ir nepagrįsta.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis didelio mąstymo keitimo progreso nepadarė. Jis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Pats nuteistasis tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad gali atsirasti ateityje. Tokia nuostata tik patvirtina, jog R. Š. savimi pasitiki ir nenumato ateityje galinčių kilti sunkumų. Socialinės išvados rengėjai yra pažymėję, kad nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, apie puoselėjamus tikslus kalba labai nekonkrečiai. Taigi brandesnio požiūrio į gyvenimą laisvėje R. Š. stinga. Be to, nuteistojo nuostatos į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą yra dviprasmiškos. Tai rodo, jog R. Š. dar negeba įvertinti pataisos įstaigoje dirbančių asmenų indėlio jo pataisos procesui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, tačiau sukeltų padarinių nesureikšmina. Plėšimai buvo vykdomi naudojant smurtą moterų atžvilgiu, tačiau dėl to R. Š. neapgailestauja, kaip neigiamas nusikaltimų pasekmes jis įvardija tik tokias kaip patekimas į įkalinimo įstaigą, atsiskyrimas nuo šeimos, negalėjimas rūpintis vaiku, t. y. pasekmės yra sukoncentruotos tik į save, nuteistasis nemąsto apie nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, išgąstį, prarastą turtą. Taigi, jo mąstymas vis dar yra egoistiškas bei savanaudiškas. Apygardos teismas neįžvelgia atsakingesnio nuteistojo požiūrio į savo priešingus teisei veiksmus.

Be to, psichologinės tarnybos išvadoje nustatyta ir tai, kad R. Š. vertybinės nuostatos nėra pakankamai tvirtos, interesų ratas vidutinis, yra stebimas gynybiškumas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys yra ir lėšų tvarkymas bei pajamos. Priteista turtinė žala 22057,90 Lt (6388,41 Eur) nėra itin didelė, tačiau nuteistajam tai sunki finansinė našta. Remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, šiuo metu yra atlyginta tik nedidelė minėtos sumos dalis – 1408 Lt. Sutiktina, jog turima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, yra palankiai R. Š. charakterizuojanti savybė, tačiau vien darbas pataisos namuose nelemia sėkmingos integracijos į darbo rinką laisvėje.

Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo R. Š. atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama užtikrinti tikslus, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant konkretaus dydžio individualizuotą bausmę. Neatliktos bausmės dalies dydis nėra išskirtinis kriterijus, kodėl nuteistajam šiuo metu dar nėra taikomas lygtinis paleidimas. Jau minėta, mąstymo problemos bei netinkamų nuostatų puoselėjimas neleidžia tikėtis sėkmingos probacijos.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                               Kęstutis Dargužis