Civilinė byla Nr. e2-282-1162/2025

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00601-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.3.; 1.2.2.4.5.1.1.; 1.2.2.4.5.1.5.; 1.2.2.4.5.1.6.; 1.2.2.4.14.; 1.2.4.6.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,

sekretoriaujant Joanai Ažukienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus Rex“ direktoriui M. M., 

atsakovei D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus Rex“ ieškinį atsakovei D. K. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu ir mokėtinų su darbo santykiais susijusių sumų sumažinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novus Rex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. K. prašydama pripažinti, kad ieškovė UAB „Novus Rex“ darbo sutartį, sudarytą su atsakove D. K., 2023 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies  1, 5, 6 punktų pagrindu nutraukė teisėtai ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbo sutartis su atsakove D. K. buvo sudaryta 2012 m. kovo 9 d., darbuotoja buvo priimta dirbti barmenės – padavėjos pareigoms. Nuo to laiko darbo sutartis buvo pakeista dar kelis kartus keičiant pareigas ir darbo užmokestį. Vėliausias darbo funkcijų pakeitimas buvo pakeičiant darbo funkcijas į buhalterės administratorės funkcijas. Atsakovės darbas UAB „Novus Rex“ buvo restorano „Novus Rex“ veiklos administravimas, apimantis užsakymų pateikimą, atsiskaitymą su tiekėjais, dirbančių darbuotojų kontrolę, buhalterinės apskaitos tvarkymą. 2023 m. rugsėjo 11 d. darbuotoja informavo, kad nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. gauna nedarbingumo pažymėjimą. Pasibaigus nedarbingumui, darbuotoja darbo vietoje nepasirodė, tačiau buvo paliktas prašymas išleisti kasmetiniu atostogų. Pasibaigus darbuotojos prašyme nurodytam atostogų laikotarpiui, darbuotoja dar kartą gavo nedarbingumo pažymėjimą. 2023 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu atsakovė pateikė prašymą atleisti iš einamų pareigų nuo 2023 m. lapkričio 28 d. dėl du mėnesius iš eilės vėluojančio išmokėti darbo užmokesčio – būtent nuo tos dienos, kai darbuotoja turėjo grįžti į darbą. Kadangi laikotarpiu, kol darbuotoja buvo atostogose dalį funkcijų perėmė įmonės direktorius M. M., kilo įtarimų dėl netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos ir buvo atliktas vidinio patikrinimo aktas. Nustačius pažeidimus, buvo planuojama su šiuo aktu darbuotoją supažindinti, jau grįžusią į darbą, pareikalauti ištaisyti klaidas. Supratus, kad atsakovė net nežada grįžti į darbą, atsakovei buvo pateikti prašymai paaiškinti savo veiksmus, kuriais darbuotoja sukėlė žalą UAB „Novus Rex“. 2023 m. lapkričio 23 d. atsakovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas prašymas pateikti paaiškinimą klausimais, kodėl darbuotoja sau pasiskaičiavo didesnį nepanaudotų atostogų dienų skaičių negu yra užfiksuotas buhalterinės apskaitos programoje ir, kodėl darbuotoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau ir VSDFV) pateikė net 2 deklaracijas su didesnėmis mokėtinomis sumomis.  2023 m. lapkričio 27 d. buvo pateiktas atsakymas nenutraukti darbo sutarties atsakovės prašomo straipsnio (dėl darbdavio kaltės) pagrindu, dėl pačios darbuotojos sistemingai sukurtos situacijos. 2023 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio pagrindu – dėl neatvykimo į darbą, tyčia padarytos turtinės žalos darbdaviui, ir nusikaltimo požymių turinčios veikos padarymo pagrindais, kuris įteiktas atsakovei elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovė pateikė skundą darbo ginčų komisijai prašydama priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo mėn. – 1 112,18 Eur, 2023 m. spalio mėn. – 2 345,20 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. 1 786,69 Eur ir 2 mėn. išeitinę kompensaciją (4 600 Eur). Darbo ginčų komisija ieškovės prašymą tenkino ir priteisė ieškovei 2 mėnesių išeitinę kompensaciją – 3 624,24 Eur, neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo mėnesį – 2 300 Eur, 2023 m. spalio mėn. – 2 345,00 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. - 959,37 Eur, kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 532,95 Eur, ir netesybas – 5 116,32 Eur. Ieškovė niekada neneigė fakto, kad su atsakove buvo vėluojama atsiskaityti, tačiau, svarbi aplinkybė yra ta, kad būtent pati atsakovė eidama savo darbines funkcijas, būdama buhaltere – administratore, vykdė savo pareigas taip, kad sukurtų situaciją, į kurią pateko darbdavys. Atsakovė gavusi nedarbingumo pažymėjimą, o vėliau išėjusi atostogų UAB „Novus Rex“ neperdavė jokios informacijos susijusios su ieškovės skola kreditoriams ar darbuotojams. Tik atlikus vidinį patikrinimą ir pilnai detalizavus duomenis pradėjo aiškėti realūs įsiskolinimo dydžiai. Kadangi pati atsakovė ir buvo atsakinga už finansus, t. y. turėjo prieigą prie UAB „Novus Rex“ banko sąskaitų, įnešinėjo grynuosius pinigus į banko sąskaitą ir planavo mokėjimus, akivaizdu, kad darbuotoja vykdydama savo darbo funkcijas tikslingai sukėlė pagrindą nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Ieškovės vadovas dėl ilgalaikių atsakovės darbo santykių su ieškove pagrįstai tikėjosi, kad darbo funkcijos yra atliekamos nepriekaištingai, tuo labiau, kad atsakovės darbo užmokestis buvo daugiau nei kelis kartus didesnis nei kitų darbuotojų. Apie tai, kad situacija nėra tokia, apie kokią buvo informuota, paaiškėjo tik pradėjus tikrinti buhalterinės apskaitos (įskaitant darbo užmokesčio priskaitymų) duomenis. Paaiškėjo, kad darbo funkcijos vykdytos aplaidžiai – buhalterinės apskaitos duomenys nesuvesti, o patikrinus pačios ieškovės pateiktas deklaracijas, paaiškėjo jų neatitikimas realybei, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atsakovė (siekdama gauti didesnę išmoką) pateikė sau naudingesnes deklaraciją dėl nedarbingumo pašalpos, ir deklaravo savo naudai didesnes draudžiamąsias pajamas. Dėl tokio klaidingo veiksmo, darbdavys gavo pretenziją iš VSDF dėl žalos atlyginimo, kadangi didesnė kompensacija ir buvo išmokėta darbuotojai. Taip pat patikrinus informaciją, buvo nustatyta, kad darbuotoja, priešingai nei teigė turinti 36 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, turėjo tik 28 dienas. Dėl šių aplinkybių buvo įteiktas prašymas pateikti paaiškinimą. Atsakovė taip pat neperdavė vidinių įmonės dokumentų, daiktų. Taip pat nebuvo perduota kita svarbi informacija susijusi su restorano veiklos tęstinumu, t. y. prisijungimo kodai, adresai, kontaktai, įsipareigojimų, mokėjimų, priimtų užsakymų sąrašai, įmonės licencijos, privalomų patikrinimų grafikai ir pan. Dėl tokių atsakovės D. K. veiksmų buvo sutrikdyta juridinio asmens kontroliuojamo restorano veikla: vėlavo atsiskaitymai su tiekėjais, todėl buvo apribotas žaliavų gavimas, kadangi nebuvo žinomi realūs įsipareigojimų dydžiai, reikėjo perorganizuoti dirbančių darbuotojų darbą siekiant išlaikyti veiklos tęstinumą, dėl nepakankamų žmogiškųjų resursų ir neturimos informacijos sumažėjo ieškovės pajamos.

2.       Ieškovės atstovas parengiamojo posėdžio metu suformulavo papildomą reikalavimą, pripažinti, kad ieškovė skolinga atsakovei 2 731,74 Eur atskaičius mokesčius su darbo santykiais susijusių sumų.

3.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

4.       Atsakovė D. K. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 6 d. ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti atsakovą nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, priteisti išeitinę išmoką, neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais. Jau nuo liepos mėn. jautė spaudimą išeiti iš darbo savo noru, nes yra nebereikalinga, kadangi sumažėjo darbo apimtys. Darbdavys ją ignoruodavo, neduodavo jokių užduočių, atrodydavo, jog tyčia vėluoja sumokėti darbo užmokestį. Kadangi sumažėjo darbo pajėgumai, pasisiūlė išeiti visų jai likusių atostogų, darbdavys sutiko. Kadangi padėjo vesti apskaitą, pasiskaičiavo kiek turi atostogų ir parašė prašymą, jog atostogaus 2023 m. rugsėjo 28 d. – 2023 m. lapkričio 17 d. 2023 m. lapkričio 20 d. parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi negavo viso darbo užmokesčio už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą įspėjo prieš penkias darbo dienas, t. y. prašymas įteiktas 2023 m. lapkričio 20 d., o prašė atleisti nuo 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau ieškovė atsakovės prašymo netenkino ir 2023 m. gruodžio 18 d. darbo sutartį nutraukė DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, jau po to, kai atsakovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Pagal DK 56 straipsnio 3 dalį darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą, tačiau šiuo atveju darbo sutarties pasibaigimas suėjus įspėjimo terminui, nebuvo įformintas. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovei teko buhalterės darbo funkcijos. Atsakovė nebuvo įmonės buhalterė, ji neturėjo jokios informacijos, kurią galėtų perduoti įmonės direktoriui. Įmonės direktorius buvo įsitraukęs į įmonės veiklą ir viską žinojo geriau nei pati atsakovė. Tuo metu buvo praėję 3 mėnesiai kaip atsakovės nebuvo darbe ir per šį laikotarpį niekas buvusioje darbovietėje nepasigedo jokios informacijos. Be to, įsakymų registras įmonės direktoriaus paliepimu buvo vedamas į „Microsoft Excel“ programą įmonės kompiuteryje, kuris tebepriklauso ieškovei, todėl bet kada galėjo būti ištrintas įmonės direktoriaus. Įmonės patalpose (atsakovės darbo vietos spintelėse) taip pat yra įmonės įsakymų byla su originaliais dokumentais. Ši atsakovės darbo vieta visuomet buvo stebima vaizdo kamerų, todėl jei kažkas dokumentus paėmė, tai turėjo būti užfiksuota vaizdo įrašu. Ieškovės teiginys, kad atsakovė „tikslingai sukėlė pagrindą nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu“, nes atsakovės tikslas buvo gauti neišmokėtą darbo užmokestį, tęsti veiklą įmonėje ir palaikyti taikius santykius su įmonės vadovu, todėl ji negalėjo tikslingai sukelti pagrindo nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu, kadangi atsakovei tyčia negauti darbo užmokesčio jokiomis aplinkybėmis nebūtų naudinga. Be kita ko, atsakovė, pagal sudarytą darbo sutartį, nebuvo atsakinga už funkcijas, priskirtinas buhalterei, todėl negalėjo turėti galimybių ieškovės nurodytam tikslui pasiekti. Ieškovė atsakovės darbo užmokesčio dydį (aplinkybę, jog jis didesnis nei kitų darbuotojų) naudoja kaip argumentą, kuris turėtų įrodyti atsakovės efektyvų darbą, apimantį daugiau funkcijų nei atsakovei priklauso. Atsakovės nuomone, jos darbo užmokestis formaliai yra didesnis nei kitų darbuotojų tik dėl to, jog apskaičiuojant kitų darbuotojų darbo užmokesčius, yra „slepiami“ mokesčiai. Todėl atsakovės darbo užmokesčio dydis nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Be kita ko, atsakovei buvo priskirtos administratorės darbo funkcijos, kurios buvo atliekamos nepriekaištingai. Tačiau iš ieškovės nurodomų teiginių susidaro įspūdis, jog ieškovės vadovas (direktorius) turėjo lūkestį, jog įmonės administratorė (atsakovė) atliks direktoriaus funkcijas, t. y. tvarkys buhalteriją, rūpinsis įmonės veiklos tęstinumu. Toks ieškovės lūkestis yra nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Pagal minėto įstatymo 37 straipsnio 12 dalį, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir kt. Šiuo atveju, ieškovė primeta šias vadovo funkcijas atsakovei, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovei teko tokios funkcijos, taip pat, funkcija užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, samdyti darbuotojus ir pan. Taigi, UAB „Novus Rex“ veiklą kontroliavo ir visų darbuotojų darbą organizavo šios įmonės direktorius, o ne atsakovė. Nors ieškovė atsakovės padarytos žalos faktą įrodinėja aplinkybe, jog ieškovė gavo pretenziją iš VSDFV dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė šios žalos atsiradime neatliko ir negalėjo atlikti jokių tyčinių veiksmų, kadangi tokia žala galėjo atsirasti dėl žmogiškos netyčinės klaidos. Be kita ko, kol atsakovei galiojo nedarbingumo pažyma, taip pat, kol atsakovė buvo išėjusi atostogų, šiuos reikalus turėjo tvarkyti įmonės direktorius. Todėl 9,30 Eur negali būti traktuojama kaip atsakovės noras pasipelnyti. Be kita ko, ieškovė nurodydama tokius kaltinančius teiginius kaip „tikėtina, kad dalis įmonės dokumentų yra tiesiog dingę“ remiasi nepagrįstomis prielaidomis ir įtarimais, o ne leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tokie teiginiai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Atsakovei nedarbingumo pažymėjimas suteiktas dėl pablogėjusios sveikatos, kas buvo nulemta streso ir įtampos, patiriamų dėl susiklosčiusios situacijos teisiniuose santykiuose su ieškove. Dėl atostogų suteikimo sutiko pats įmonės direktorius, atsakovė prieštaravimų dėl atostogų nesulaukė. Direktorius atsakovę ragino išeiti atostogų, nes įmonėje sumažėjus veiklos, buvo mažai darbo. Tai tik patvirtina, jog įmonės veikla, pajamos buvo suprastėjusios ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl kitų priežasčių, kurios atsirado gerokai anksčiau. Ieškovė nepagrindžia savo teiginio, jog dėl atsakovės kaltės krito įmonės pajamos. Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovės veiksmų patyrė žalą, tačiau neįrodinėja tarp atsakovės veiksmų ir neva patirtos žalos esančio priežastinio ryšio, atsakovės kaltės, civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė savo kaltinimus grindžia vien įmonės direktoriui kylančiais įtarimais, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės dėstomas aplinkybes. Įmonės finansinės padėties suprastėjimas buvo atsakovės išėjimo iš darbo priežastis, o ne padarinys. Todėl atsakovė nesutinka su ieškovės dėstoma pozicija, kad administratorė gali būti kalta dėl įmonės pajamų kaitos, juo labiau nedarbingumo ar atostogų laikotarpiu. Įmonės direktorius turėtų būti pilnai atsakingas už įmonės veiklos tęstinumą, kadangi įmonėje (restorane) būdavo kiekvieną dieną, turėjo galimybę įvertinti savo įmonės situaciją. Per atsakovės darbo laikotarpį ieškovės įmonėje buvo pasikeitusios maždaug 6 buhalterės, įmonės buhalterija niekada nebuvo vedama tvarkingai, taigi niekuomet ir nebuvo tikslių likučių, kuriuos nurodo ieškovė. Ieškovės direktorius per visą įmonės veiklos laikotarpį pakeitė bent 3 buhalterines sistemas, o atsakovės darbo įmonėje laikotarpiu įmonės direktorius buvo atsisakęs paskutinės buhalterinės sistemos. Nepaisant to, įmonės direktorius žinojo savo įmonės įsipareigojimus ir pats buvo už juos atsakingas kaip ieškovės vadovas

5.       Atsakovė teismo posėdžio metu savo procesinę poziciją palaikė. 

Teismas

konstatuoja:

6.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės D. K. atleidimo iš darbo pagrindo ir atsakovei neišmokėtų darbo užmokesčio už 2023 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų dydžio. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė D. K. su ieškove darbo sutartimi sulygo dėl 2 300 Eur mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dydžio (2024 m. birželio 20 d. 56 min. 21 sek. – 56 min. 49 sek.)

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė D. K. 2012 m. kovo 9 d. sudarė su ieškove UAB „Novus Rex“ darbo sutartį pagal kurią jos pareigos barmenė – padavėja. Darbo sutarties 3.2 papunktyje nustatyta, kad darbuotojas turi gauti mėnesinį atlyginimą iki 15-tos dienos būsimo kalendorinio mėnesio 2014 m. rugpjūčio 19 d. pakeistos atsakovės darbo pareigos į administratorės (1 t., e. b. l. 17-20). Ieškovės UAB „Novus Rex“ direktoriaus 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 021/0730-1 administratorės D. K. darbo sutartis pakeista nustatant mėnesinį darbo užmokestį 2 300 Eur nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir panaikinant visus priedus, kurie buvo taikomi (3 t., e. b. l. 143).

8.       Atsakovės D. K. 2023 m. rugsėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovė dirbo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo nedarbinga dėl ligos, nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. nurodoma neatvykimo į darbą priežastis – atostogos. 2023 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad atsakovei visą mėnesį suteiktos atostogos. 2023 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. atsakovei suteiktos atostogos, laikotarpiu nuo 2023 m, lapkričio 13 iki 15 d. apskritai neatlikti žymėjimai, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. nurodomas nedarbingumas dėl ligos (1 t., e. b. l. 173).

9.       Ieškovės UAB „Novus Rex“ direktorius M. M. 2023 m. rugsėjo 15 d. – 2023 m. spalio 30 d. sudarė veiklos patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad pagal buhalterinės apskaitos program ASPA 90 rasti neatitikimai apkaitant atliktus pirkėjų mokėjimus, pridėtinės vertės mokestį, darbuotojų darbo užmokestį ir prekių likučius (1 t., e. b. l. 27-28).

10.       Atsakovė D. K. 2023 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2023 m. lapkričio 28 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl du mėnesius iš eilės vėluojamo sumokėti viso atsakovei priklausančio darbo užmokesčio (1 t., e. b. l. 71).

11.       Ieškovės UAB „Novus Rex“ direktorius 2023 m. lapkričio 23 d. el. laišku paprašė atsakovės D. K. iki 2023 m. lapkričio 27 d. pateikti paaiškinimą klausimais: kodėl neišnaudotų atostogų paskaičiuota 36 d.d. nors atostogų prašymo pateikimo momentu sukaupta tik 28 d.d.; kodėl 2023 m. spalio 1 d. buvo pateiktas NP-SD pranešimas su netikslia atsakovei mokėtina suma, kodėl 2023 m. spalio 15 d. pateiktas pranešimas nurodant didesnę atsakovės draudžiamųjų pajamų sumą, kodėl nurodyta informacija nepatikslinta, kai šios aplinkybės tapo žinomos atsakovei (1 t., e. b. l. 31). Atsakovė D. K. 2023 m. lapkričio 26 d. el. laiške atsakė, kad prideda atostoginių paskaičiavimus, nurodė, kad nepriskaičiuotos papildomos atostogos už nepertraukiamą darbo stažą, UAB „Novus Rex“ kompiuterinėje programoje už nedarbingumą už pirmas dvi dienas buvo taikomas 80 proc. tarifas pagal direktoriaus įsakymą, kurio keitimo nebuvo, kitų aplinkybių negalėjo pakomentuoti nurodžiusi, kad negavo 2023 m. rugsėjo ir spalio mėn. algalapių ir atostogavo (1 t., e. b. l. 32).

12.       Ieškovės UAB „Novus Rex“ direktorius 2023 m. lapkričio 27 d. pranešė atsakovei D. K., kad netenkina jos prašymo atleisti iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nurodė priežastis: dėl atsakovės užimamų pareigų ir joms priskiriamų funkcijų, vėlavimas atsiskaityti yra pačios atsakovės sukelta aplinkybė (1 t., e. b. l. 40).

13.       Ieškovės UAB „Novus Rex“ direktorius 2023 m. gruodžio 6 d. pareikalavo iš atsakovės pateikti pasiaiškinimą iki 2023 m. gruodžio 11 d. dėl netinkamai vykdytų pareigų einant buhalterės pareigas pagal 2023 m. rugsėjo 15 d. – 2023 m. spalio 30 d. veiklos patikrinimo aktą ir dėl neatvykimo į darbą pasibaigus atostogoms ir nedarbingumo pažymėjimui (1 t., e. b. l. 26).

14.       Ieškovės UAB „Novus Rex“ direktorius 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 023/1218, kuriame nurodyta, kad atsakovė D. K. atleidžiama DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu neatvykus į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties pasibaigus atostogoms; DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu dėl darbuotojos padarytos žalos nevykdant jai priskirtų buhalterės pareigų; DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu dėl nustatytų netikslumų vedant buhalterinę apskaitą ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo pažeidimų (1 t, e. b. l. 21-25).

15.       DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 56 straipsnio 3 dalis).

16.       DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą (DK 58 straipsnio 6 dalis).

17.       Teismas, vertindamas, ar atsakovė D. K. pagrįstai pateikė prašymą atleisti ją DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatė, kad nuo pat 2023 m. pradžios, atsakovei buvo vėluojama laiku sumokėti darbo užmokestį. Atsakovei už 2023 m. sausio mėn. priskaičiuota išmokėti 1 350,10 Eur darbo užmokesčio, kurį ieškovė turėjo išmokėti iki 2023 m. vasario 15 d., tačiau pirmas mokėjimas atliktas tik 2023 m. kovo 6 d., o visas 2023 m. sausio mėn. darbo užmokestis baigtas mokėti tik 2023 m. kovo 23 d. Atsakovei už 2023 m. vasario mėn. priskaičiuota išmokėti 1 336,68 Eur darbo užmokesčio, kurį ieškovė turėjo išmokėti iki 2023 m. kovo15 d., tačiau pirmas mokėjimas atliktas tik 2023 m. kovo 29 d., o visas 2023 m. vasario mėn. darbo užmokestis baigtas mokėti tik 2023 m. balandžio 20 d. Atsakovei už 2023 m. kovo mėn. priskaičiuota išmokėti 1 342,81 Eur darbo užmokesčio, kurį ieškovė turėjo išmokėti iki 2023 m. balandžio 15 d., tačiau pirmas mokėjimas atliktas tik 2023 m. gegužės 12 d., o visas 2023 m. kovo mėn. darbo užmokestis baigtas mokėti tik 2023 m. gegužės 17 d. Atsakovei už 2023 m. balandžio mėn. priskaičiuota išmokėti 1 303,47 Eur darbo užmokesčio, kurį ieškovė turėjo išmokėti iki 2023 m. gegužės 15 d., tačiau pirmas mokėjimas atliktas tik 2023 m. birželio 9 d., o visas 2023 m. balandžio mėn. darbo užmokestis baigtas mokėti tik 2023 m. liepos 3 d. Atsakovei už 2023 m. gegužės mėn. priskaičiuota išmokėti 1 342,81 Eur darbo užmokesčio, kurį ieškovė turėjo išmokėti iki 2023 m. birželio 15 d., tačiau pirmas mokėjimas atliktas tik 2023 m. liepos 13 d., o visas 2023 m. gegužės mėn. darbo užmokestis baigtas mokėti tik 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovei už 2023 m. birželio mėn. priskaičiuota išmokėti 1 342,81 Eur darbo užmokesčio, kurį ieškovė turėjo išmokėti iki 2023 m. liepos 15 d., tačiau pirmas mokėjimas atliktas tik 2023 m. rugpjūčio 28 d., o visas 2023 m. birželio mėn. darbo užmokestis baigtas mokėti tik 2023 m. rugsėjo 8 d. Atsakovei už 2023 m. liepos mėn. priskaičiuota išmokėti 1 296,90 Eur darbo užmokesčio ir atostoginių, kuriuos ieškovė turėjo išmokėti iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., tačiau išmokėjo tik 2023 m. rugsėjo 14 d. (3 t., e. b. l. 134-135, 144-146, 149-185)

18.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovės draudžiamosios pajamos sudarė 2 305,20 Eur, tačiau ieškovė nurodo, kad atsakovei priskaičiuota išmokėti 778,02 Eur, kuriuos ieškovė turėjo išmokėti iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovės draudžiamosios pajamos sudarė 979,87 Eur, tačiau ieškovė nurodo, kad atsakovės darbo užmokestis 2 300 Eur, priskaičiuota išmokėti 213,20 Eur atostoginių ir 1 112,18 Eur darbo užmokesčio, o savo atliktoje D. K. priskaitymų ir išmokėjimų detalizacijoje ieškovės direktorius nurodo, jos priskaičiuota išmokėti 1 345,94 Eur, kuriuos ieškovė turėjo išmokėti iki 2023 m. spalio 15 d. (1 t., e. b. l. 173, 3 t., e. b. l. 134-135, 144-146). Teismo vertinimu, ieškovės direktorius atliktoje D. K. priskaitymų ir išmokėjimų detalizacijoje sumaišė 2023 m. rugpjūčio mėn. mokėtiną darbo užmokestį su 2023 m. rugsėjo mėn. (3 t., e. b. l. 144-146), kadangi pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį atsakovė D. K. 2023 m. rugsėjo mėn. dirbo tik 7 darbo dienas, nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. sirgo, o nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. atostogavo. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad būtent 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovei priskaičiuota išmokėti 1 345,94 Eur, o 2023 m. rugsėjo mėn. - 778,02 Eur. Atsakovei už 2023 m. rugpjūčio mėn. pirmas mokėjimas atliktas tik 2023 m. spalio 13 d., o visas 2023 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokestis baigtas mokėti tik 2023 m. gruodžio 5 d. (3 t., e. b. l. 134-135, 144-146, 149-185) Atsakovė D. K. taip pat laiko, kad su ja už 2023 m. rugpjūčio mėn. vėluojant yra visiškai atsiskaityta.

19.       Atsakovei už 2023 m. rugsėjo mėn. priskaičiuotas mokėti darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Atsakovei už 2023 m. spalio mėn. priskaičiuoti mokėti 1 348, 49 Eur atostoginiai nebuvo išmokėti. Atsakovei už 2023 m. lapkričio mėn. priskaičiuoti išmokėti 605,23 Eur atostoginiai ir ligos pašalpa nebuvo išmokėti (1 t., e. b. l. 173, 3 t., e. b. l. 144-146).

20.       Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė D. K. pagrįstai pateikė prašymą atleisti ją iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi atsakovei akivaizdžiai du mėnesius iš eilės ir daugiau buvo nemokamas visas jai priklausantis darbo užmokestis. Tokiu atveju ieškovei neišvengiamai kilo DK 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga paskutinę darbo dieną įforminti atsakovės darbo sutarties pasibaigimą, nes minėta norma numato, kad darbuotojui pateikus prašymą atleisti iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui. Tokiu atveju ieškovės direktoriaus 2023 m. lapkričio 27 d. pranešimas, kad netenkina atsakovės prašymo atleisti ją iš darbo dėl nurodytų svarbių priežasčių neturi jokios teisinės reikšmės.

21.       Nors ieškovės direktorius nurodė, kad atsakovė savo veiksmais sukūrė situaciją, jog jai nebuvo mokamas visas darbo užmokestis, tačiau šio ieškovės direktoriaus teiginio nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą: 1) parenka apskaitą tvarkantį asmenį, išskyrus atvejus, kai tokia teisė įstatymuose, reglamentuojančiuose subjekto veiklą, nustatyta kitiems subjekto valdymo organams; 2) užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; 3) nustato ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; 4) nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą; 5) užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui; 6) užtikrina galimybę pagal šio įstatymo 9 straipsnį apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą – išmaniąją mokesčių administravimo informacinę sistemą (i.MAS) teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje; 7) užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti. 

22.       Šioje byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė D. K. buvo tas asmuo, kuris sudarydavo kasos ataskaitas, pasirašydavo tarpusavio skolų suderinimo aktus, taip pat teikdavo atskaitas ir duomenis valstybės institucijoms, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė D. K. ieškovės direktoriaus buvo paskirta asmeniu, tvarkančiu ieškovės UAB „Novus Rex“ apskaitą, t. y. įmonės vadove ar buhaltere. Nors daugumoje tarpusavio skolų suderinimo aktų matomas atsakovės parašas ties nurodytomis pareigomis vyr. finansininkas, vyr. buhalteris, buhalteris ar apskaitą tvarkantis asmuo, o kartais atsakovė sava ranka įrašydavo pareigas vyr. buhalterė ar buhalterė, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė tvarkė visą UAB „Novus Rex“ apskaitą ar buvo atsakinga už įmonės finansinių ataskaitų rengimą. Be to, ieškovės direktorius taip pat pasirašydavo skolų suderinimo aktus, kur skolų suderinamas buvo inicijuojamas pačios ieškovės (3 t., e. b. l. 21-24, 124, 128). Tai, jog D. K. atlikdavo kai kurias apskaitą tvarkantiems asmenims ar vadovui priskirtas funkcijas ieškovės direktoriaus pavedimu savaime neleidžia spręsti, jog atsakovė gali būti laikoma atsakinga už įmonės vadovui ar apskaitą tvarkančiam asmeniui keliamų reikalavimų nevykdymą. Juo labiau, kad ieškovė neturi atsakovės pareiginių nuostatų ar darbo (veiklos) aprašo. 

23.       Byloje apklaustos liudytojos J. K. ir K. R. taip pat patvirtino, kad ieškovės direktorius aktyviai dalyvavo įmonės veikloje (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 31 min. 28 sek. – 31 min. 58 sek., 43 min. 35 sek. – 46 min 59 sek.). Teismas šiuo atveju pažymi, kad liudytojos A. Z. parodymai dėl mažesnio ieškovės direktoriaus vaidmens įmonės veikloje vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtino kitų liudytojų parodymai, be to, ši liudytoja vis dar yra ieškovės darbuotoja, todėl galimai buvo linkusi duoti ieškovei palankesnius parodymus. Teismas kartu pažymi, kad net ir nežymus ieškovės direktoriaus vaidmuo vis tiek nesudaro pagrindo perkelti  atsakomybę už įmonės vadovui ar apskaitą tvarkančiam asmeniui priskirtas funkcijas ieškovės darbuotojui, kuris nėra tokiu paskirtas.

24.       Dėl kito ieškovės argumento, kad atsakovė galimai kalta dėl ieškovės apskaitos dokumentų dingimo, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Taigi ieškovės direktorius turėjo pateikti įrodymus apie nustatytą įmonės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, kokių priemonių ėmėsi juos saugoti, tačiau tokių įrodymų neteikė. Nesant įrodymų, kad už įmonės dokumentų saugojimą buvo atsakinga atsakovė ir, kad prie apskaitos dokumentų galėjo prieiti tik atsakovė, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės dokumentų neišsaugojimas ar dingimas kaip nors nulėmė situaciją, jog atsakovei dėl to laiku nebuvo mokamas darbo užmokestis.

25.       Nustačius, kad ieškovės direktoriui pagal DK 56 straipsnio 3 dalį kilo pareiga įforminti atsakovės darbo sutarties pasibaigimą pasibaigus jos nedarbingumui (DK 65 straipsnio 6 dalimi), nes atsakovė rašytiniu pareiškimu nutraukė darbo sutartį, ieškovė nebeturėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės atleidimo kitu nei DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Juo labiau, kad ieškovės direktorius atsakovės atleidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 5 punktą, 6 punktą procedūrą iniciavo jau po to, kai atsakovė 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimu iniciavo darbo sutarties nutraukimą dėl daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamo darbo užmokesčio. Tuo atveju, jei ieškovei padaryta žala, toks klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis DK 156 straipsnyje nustatyta tvarka.

26.       Net ir vertinant ieškovės DK 58 straipsnio 3 dalies 1, 5, 6 punktuose nurodytus atsakovės atleidimo pagrindus, teismas pažymi, kad nei vieno iš šių pagrindų egzistavimo ieškovė neįrodė. Dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto, teismas pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovė išėjo atostogų neturėdama ieškovės direktoriaus sutikimo, dėl jos nepasirodymo darbe klausimas turėjo būti keliamas dar 2023 m. rugsėjo 28 d. atsakovei nepasirodžius darbe pasibaigus nedarbingumui. Klausimas dėl atsakovės neatvykimo į darbą nebuvo keliamas ir visą spalio mėnesį bei iki 2023 m. lapkričio 10 d., kol atsakovė atostogavo. Juo labiau, kad ir atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos jos atostogos, kurių ji pati negalėjo užpildyti būdama nedarbinga ir atostogose. Ieškovės direktorius klausimą dėl atsakovės neatvykimo pradėjo kelti tik pasibaigus atsakovės nedarbingumui 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau, kaip jau nurodyta teismo, ieškovės ir atsakovės darbo santykiai buvo užbaigti paskutinę jos nedarbingumo dieną esant pagrįstam atsakovės prašymui atleisti ją iš darbo du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokant atsakovei jai priklausančio darbo užmokesčio.

27.       Dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 5-6 punktuose nurodytų pagrindų, teismas pažymi, kad ieškovė šį pagrindą įrodinėja vieninteliu įrodymu , t. y. paties ieškovės direktoriaus atliktu veiklos patikrinimu, tačiau nei iš ieškovės direktoriaus paaiškinimų, nei iš minėto įrodymo nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, kokiu pagrindu jos atlikti ar neatlikti veiksmai laikomi neteisėtais. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą subjekto vadovas užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais. Iš ieškovės pateikto 2023 m. rugsėjo 15 d. – 2023 m. spalio 30 d. veiklos patikrinimo akto turinio apskritai nėra aišku, dėl ko ir kokia apimtimi buvo pradėtas patikrinimas, kas tiksliai buvo nustatyta ir kodėl šie veiksmai priskirti atsakovei D. K., kai byloje nėra jokių įrodymų, jog ji buvo paskirta apskaitą tvarkančiu asmeniu, o tam tikrų faktinių jos atliktų veiksmų tvarkant apskaitą teismas nelaikė kaip pakankamų spręsti, jog ji buvo atsakinga už UAB „Novus Rex“ apskaitos tvarkymą. Byloje nesant įrodymų, kad D. K. atžvilgiu yra pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nėra pagrindo spręsti ir dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyto pagrindo egzistavimo nutraukti darbo sutartį.

28.       Ieškovei neįrodžius, jog darbo santykiai su atsakove nutrūko DK 58 straipsnio 3 dalies 1, 5, 6 punktų pagrindu, ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovės D. K. atleidimą teisėtu ieškovės nurodomu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas, pripažintina, kad ieškovės UAB „Novus Rex“ ir atsakovės D. K. atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra neteisėtas ir darbo santykiai tarp šalių nutrūko DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2023 m. lapkričio 28 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

29.       Atmetus ieškinį dėl atsakovės atleidimo pagrindo teisėtumo ir nustačius, kad tarp šalių darbo santykiai nutrūko DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu spręstina dėl atsakovei DK 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompensacijos priteisimo. DK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovės vidutinis dieninis darbo užmokestis 106,60 Eur . (1 t., e. b. l. 173), todėl vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudarytų 2 141,59 Eur (106,60 Eur x 20,09 vidutinis darbo dienų skaičius 2023 metais) (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 283,18 Eur išeitinė kompensacija.

30.       Ieškovei šioje byloje ginčijant ir atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų dydį, spręstinas klausimas ir dėl atsakovei D. K. priteistinų su darbo santykiais susijusių sumų.

31.       Teismas sprendimo 19 punkte nustatė, kad ieškovei neišmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. rugsėjo mėn., sudarantis 979,87 Eur neatskaičius mokesčių (žr. sprendimo 18 punktą), taip pat neišmokėti atostoginiai už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d., t y. viso 2 984,80 Eur neatskaičius mokesčių (2 345,20 Eur už 2023 m. spalio mėn. priskaičiuoti atostoginiai + 639,60 Eur už 2023 m. lapkričio mėn. priskaičiuoti atostoginiai). Atsižvelgiant į tai, atsakovei D. K. iš ieškovės UAB „Novus Rex“ priteistina 3 964,67 Eur (979,87 Eur + 2 984,80 Eur) darbo užmokesčių ir atostoginių neatskaičius mokesčių.

32.       Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė yra pasinaudojusi visomis jai priklausančiomis atostogomis. Atsakovė neginčijo ieškovės pateiktų įrodymų, kad atsakovė turėtas atostogų dienas išnaudojo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. (1 t., e. b. l. 144-145). Be to, atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, jos liga nurodyta nuo 2023 m. rugsėjo 12 d., tačiau remiantis VSDFV duomenis atsakovei nedarbingumas suteiktas tik nuo 2023 m. rugsėjo 14 d., taip pat VSDFV duomenimis atsakovei nedarbingumas nurodytas nuo 2023 m. lapkričio 18 d., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo 2023 m. lapkričio 16 d., todėl neatvykimas į darbą minėtu laikotarpiu galėtų būti pateisintas tik atostogų dienomis. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovė yra pasinaudojusi visomis atostogų dienomis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nutrūkus darbo santykiams su ieškove atsakovei nepriklauso.

33.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad su atsakove D. K. nebuvo atsiskaityta paskutinę jos darbo dieną, spręstinas klausimas dėl netesybų priteisimo. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad atsakovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 141,59 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakove paskutinę jos darbo dieną 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau to nepadarė, ir jau yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, atsakovei iš ieškovės priteistina 12 849,54 Eur (2 141,59 Eur/mėn. x 6 mėn.) netesybų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismo vertinimu ieškinys yra iš esmės atmestas, todėl ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus Rex“, juridinio asmens kodas 302615205, ir atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu.

Pakeisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus Rex“, juridinio asmens kodas 302615205, ir atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo pagrindą į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2023 m. lapkričio 28 d.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Novus Rex“, juridinio asmens kodas 302615205, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo santykių pabaigą 2023 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus Rex“, juridinio asmens kodas 302615205, atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 283,18 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 18 ct) išeitinę kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus Rex“, juridinio asmens kodas 302615205, atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 964,67 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 67 ct) darbo užmokesčių ir atostoginių neatskaičius mokesčių ir 12 849,54 Eur (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 54 ct) netesybų.

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                    Silvija Gervienė