Civilinė byla Nr. e2-772-407/2017

Proceso Nr. 2-55-3-02610-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 31 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Frazeris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frazeris“ dėl bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė ,,Rimka“.  

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Hegelmann transporte“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Frazeris“ bankroto bylą dėl jos nemokumo. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas yra 1 210 Eur, atsakovė su ieškove nebendradarbiauja, nė karto nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui.
2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB ,,Rimka“, prašė iškelti atsakovei bankroto bylą dėl nemokumo, nurodė, kad atsakovės pradelstas įsiskolinimas sudaro 1 300,30 Eur.
3. Atsakovė UAB ,,Frazeris“ nurodė, jog nėra nemoki, įmonėje dirba 9 darbuotojai, įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDFV) biudžetui nėra. Atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, nurodydama, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) vykdo mokestinį patikrinimą ir visi įmonės dokumentai pateikti VMI.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Frazeris“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, nors turėjo pakankamai laiko paruošti finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas nustatė, kad įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. balandžio 13 d., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu nekilnojamas turtas ir transporto priemonės neregistruotos. Pagal VSDFV viešuosius duomenis įmonėje dirba 7 apdrausti darbuotojai, skola VSDFV biudžetui yra 380,44 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti atsakovei iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė 2017 m. vasario 22 d. visiškai atsiskaitė su ieškove, todėl egzistuoja ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Ši nuostata taikoma ir tada, kai atsakovas atsiskaito su kreditoriumi po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, tačiau jai dar neįsiteisėjus. Trečiasis asmuo UAB ,,Rimka“ byloje nedalyvauja bendraieškovu, todėl jo dalyvavimas netrukto nutraukti bankroto bylą pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
2. Atsakovės skolininkės UAB ,,Logirus“ atžvilgiu priimtas teismo įsakymas, kurio pagrindu atsakovei priteista 29 966,50 Eur skola. Nors UAB ,,Logirus“ pateikus prieštaravimus dėl šios skolos tebevyksta teisminis ginčas, tačiau šis faktas patvirtina, kad atsakovė turi galimybę atsiskaityti ne tik iš savo lėšų, bet ir iš savo skolininkų lėšų.
3. Finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė negalėjo pateikti dėl objektyvių aplinkybių, t. y. jos atžvilgiu vykdomas mokestinis patikrinimas, dėl ko atsakovė dar 2016 m. privalėjo pateikti didelį kiekį buhalterinių dokumentų VMI.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovės teiginys, kad ji visiškai atsiskaitė su ieškove, yra nepagrįstas. Šalių apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad po atskirajame skunde nurodyto mokėjimo atlikimo, atsakovės pradelsto įsiskolinimo likutis ieškovei sudaro 119,70 Eur.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Rimka“ prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad trečiasis asmuo yra pareiškęs savarankišką reikalavimą. Todėl net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, trečiojo asmens procesinė padėtis galėtų ir turėtų būti pakeista į ieškovo. Be to, skundžiama nutartis negali būti panaikinama ir todėl, kad atsakovė savo skolos dalį padengė po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagrindinis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad apeliantė po skundžiamos nutarties priėmimo atsiskaitė su ieškove, todėl, pasak apeliantės, skundžiama nutartis turi būti panaikinta ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, kai įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Šiuo atveju nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą priimta 2017 m. vasario 14 d., mokėjimas ieškovei atliktas 2017 m. vasario 22 d., t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, ko neginčija ir pati apeliantė. Bankroto bylos iškėlimas reiškia įmonės nemokumo konstatavimą visų įmonės kreditorių atžvilgiu. Įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, atsiskaičius su kreditoriumi, inicijavusiu jai bankroto bylą, jos nemokumo būsena vis tiek gali išlikti. Priešingai nei teigia apeliantė, tuo atveju, kai įmonė jai bankroto bylą inicijavusio kreditoriaus reikalavimus patenkina po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, atsisakyti iškelti bankroto bylą ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu negalima. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-916-186/2015.
11. Apeliantė teigia, kad ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakymui iškelti bankroto bylą taikomas ir tada, kai atsakovas atsiskaito su kreditoriumi po nutarties iškelti bankroto bylą, bet jai dar neįsiteisėjus. Tokią poziciją apeliantė grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-340/2014. Tačiau apeliantės nuoroda į šią nutartį nepatvirtina jos pozicijos, nes minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Apeliantės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla, dėl to, kad teismas neatskleidė bylos esmės (formaliai vertino įmonės nemokumą), o ne todėl, kad įmonė po bankroto bylos iškėlimo atsiskaitė su kreditoriumi, inicijavusiu bankroto bylą. Panaikinus nutartį šiuo pagrindu, Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą buvo priimtas tame kontekste, kad perdavus bankroto bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, toks atsiskaitymas pirmosios instancijos teisme būtų vertinamas kaip atsiskaitymas, atliktas iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. 
12. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumą ir šiuo pagrindu iškėlė apeliantei bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).
13. Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo analizuojami įmonės finansiniai duomenys. Įmonės vadovas privalo pateikti įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas apeliantės vadovę įpareigojo pateikti šiuos dokumentus 2016 m. gruodžio 7 d., 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. sausio 23 d. nutartimis, už įpareigojimo nevykdymą skyrė įmonės vadovei baudą, tačiau apeliantės vadovė pareigos pateikti šiuos dokumentus neįvykdė. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės (ne)mokumo, vertino ieškovės ir trečiojo asmens pateiktus bei savo iniciatyva surinktus įrodymus (CPK 179 str. 2, 3 d.). Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendė, kad UAB ,,Frazeris“ atitinka nemokios įmonės kriterijų ir šiuo pagrindu iškėlė įmonei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, su tokia išvada sutinka.
14. VĮ Registrų centro ir VĮ ,,Regitra“ duomenimis apeliantė registruoto turto neturi, nėra jokių duomenų, kad apeliantė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas, įmonės vadovė nuo jos įregistravimo (2012 m. balandžio 13 d.) nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2017 m. sausio 18 d. duomenimis sudarė 380,44 Eur, deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2017 m. sausio 20 d. duomenimis –  3 891,41 Eur, pradelstas įsiskolinimas ieškovei – 1 210 Eur, trečiajam asmeniui UAB ,,Rimka“ – 1 300,03 Eur. Nesant įrodymų apie įmonės turimą turtą ir nustačius šiuos pradelstus įsiskolinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie apeliantės nemokumą yra nepagrįsta.
15. Atskirajame skunde apeliantė neįrodinėja, kad jos pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, neginčija teismo išvados, kad ji neturi jokio turto, nors pareiga įrodyti, kad teismas nepagrįstai nustatė įmonės nemokumą (t. y. pagrįsti savo mokumą) tenka apeliantei (CPK 178 str.).
16. Apeliantės nemokumo fakto nepaneigia aplinkybė, kad apeliantė po skundžiamos nutarties priėmimo sumokėjo ieškovei 1 300,30 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti apeliantės finansiniai rodikliai po skundžiamos nutarties priėmimo žymiai pablogėjo – viešai prieinami duomenys patvirtina, kad apeliantės įsiskolinimas VSDFV biudžetui padidėjo nuo 380,44 Eur iki 1 376 Eur, deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui – nuo 3 891,41 Eur iki 32 927,50 Eur, įmonės darbuotojų sumažėjo nuo 7 iki 5 (CPK 179 str. 2, 3 d.).
17. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad yra pareiškusi reikalavimą savo skolininkei UAB ,,Logirus“ dėl 26 966,50 Eur skolos priteisimo (iš šios sumos, apeliantės teigimu, galės būti tenkinami jos kreditorių reikalavimai). Teismo įsakymas, kuriuo ši suma priteista apeliantei iš UAB ,,Logirus“, yra panaikintas, dėl šios sumos priteisimo vyksta teisminis ginčas (CPK 179 str. 3 d.), todėl neaišku, ar šis apeliantės nurodytas debitorinis įsiskolinimas yra realus apeliantės turtas. Kita vertus, atsižvelgiant pirmiau nurodytus didėjančius apeliantės įsiskolinimus valstybės ir VSDFV biudžetams, kurie šiuo metu sudaro apie 37 000 Eur, net jei ši nurodyta skola (26 966,50 Eur) būtų priteista iš UAB ,,Logirus“, tai nepaneigtų apeliantės nemokumo fakto.
18. Pirmosios instancijos teismas įmonės nemokumą konstatavo ne todėl, kad apeliantės vadovė nepateikė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, tačiau apeliantės vadovei nepateikus šių dokumentų, įmonės finansinę padėtį vertino pagal byloje esančius ir paties teismo iniciatyva surinktus įrodymus. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai teismui nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių (2016 m. didelė dalis įmonės dokumentų buvo perduoti VMI), nepaneigia teismo išvados apie įmonės nemokumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui nė karto nuo įmonės įregistravimo (2012 m.) nebuvo pateikti, tuo pažeidžiant įstatyme nustatytą pareigą (ABĮ 58 str.). Ši aplinkybė, viena vertus, sudaro prielaidą spręsti apie sunkią įmonės finansinę padėtį, kita vertus, tai, kad apeliantė negali pateikti jokių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, neigiamos pasekmės tenka jai pačiai.
19. Įvertinęs šių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei atskirojo skundo argumentai, nei byloje esantys įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės nemokumo (CPK 185 str.). Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                         Vigintas Višinskis