Civilinė byla Nr. e2S-1019-614/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02692-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Irsana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elpava“ pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Irsana“ dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, iškeldinimo iš patalpų ir nuomos mokesčio skolos priteisimo.

2.       Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –uždrausti sudaryti naujas sutartis dėl gamybiniame pastate, kurio unikalus Nr.: 1097-0031-7191, esančiame adresu: Vilnius, Vytenio g. Nr. 50, esančių patalpų nuomos, subnuomos, panaudos, subpanaudos, jungtinės veiklos ir kitais pagrindais bei pranešti apie ginčą šioje byloje patalpų (registruojamo daikto) daiktinių teisių viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį, t. y. valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Irsana“, juridinio asmens kodas 124560631, sudaryti naujas sutartis dėl gamybiniame pastate, kurio unikalus Nr. 1097-0031-7191, esančiame Vytenio g. Nr. 50, Vilnius, patalpų nuomos, subnuomos, panaudos, subpanaudos, jungtinės veiklos ar kitais pagrindais.

4.       Teismas sprendė, kad ieškinio faktinis pagrindas yra suformuluotas tinkamai, todėl pareikšti reikalavimai laikytini tikėtinai pagrįstais.

5.       Teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas), atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė patalpas, esančias Vytenio g. Nr. 50, Vilniuje, subnuomoja ar kitu subsantykiu pagrindu yra suteikusi trečiajam asmeniui ir iš to atsakovė gauna pajamas. Ieškovė penkis kartus kreipėsi į atsakovę dėl sutarties pažeidimo pašalinimo, tačiau atsakovė jokia forma sutarties pažeidimo nepašalino ir atsisako tai daryti. Ieškovės nuomone, atsakovė, siekdama ir toliau kuo ilgiau tęsti esamą situaciją, sieks šios bylos vilkinimo, o tuo tikslu galės sudaryti naujas patalpų subnuomos sutartis ar kitas subsantykiais grindžiamas sutartis, todėl proceso metu gali atsirasti naujų subjektų, turinčių naujas sutartis, suteikiančias teises į patalpas, kuriuos vis reiks įtraukti į procesą, o procesą kiekvienu tokiu atveju gali tekti kartoti. Teismo vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir ieškovė tikėtinai pagrindė aplinkybę, jog atsakovė sudarydama subnuomos ar kitais subsantykiais grindžiamas sutartis  keltų grėsmę galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jį apsunkintų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d., kuria atsakovei UAB ,,Irsana” taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išnagrinėti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodė:

6.1.       teismas visiškai netyrė ir nenagrinėjo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo, o tik deklaratyviai nurodė, jog neva ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybė, jog neva atsakovė neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų atlikti remontą, todėl ieškovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu reikalauja nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės ir taikyti iš to kylančias teisines pasekmes. Ieškovė išvadą, jog atsakovė neva nepadarė sutartyje numatytų statybos darbų, padarė remiantis ne konkrečiais įrodymais, o tik tikėtina prielaida. Taigi, ieškovė pati patvirtino faktą, jog jos ieškinys yra grindžiamas tik prielaidomis (ieškovės ir atsakovo susirašinėjimu, kuris nieko nepatvirtina). Ieškovė teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie bent kaip nors patvirtintų, jog atsakovė neatliko sutartyje numatytų remonto darbų, todėl tokie ieškovės teiginiai laikytini neįrodytais. Sutartis buvo sudaryta 2016 m. spalio mėn., tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas tik 2022 m. vasario mėn., t. y. po 6 metų. Ieškovė su ieškiniu nepateikė, jokių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2021 m. ieškovė atsakovei būtų teikusi pretenzijas dėl sutartyje numatytų statybos darbų neatlikimo. Pažymėjo, jog tokių įrodymų neteikė, nes jų tiesiog nėra ir vien ši aplinkybė neginčytinai patvirtina faktą, jog sutartyje numatyti statybos darbai buvo padaryti, priešingu atveju ieškovas jau seniausiai būtų pateikusi pretenziją atsakovei;

6.2.       ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tariamą atsakovės nesąžiningumą (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims, apsunkinimas ir t.t.) todėl vien šiuo pagrindu, darytina išvada, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Visų pirma, ieškovė teismui apskritai net nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytas Patalpų subnuomos sutartis. Pažymėjo, jog sutartis aiškiai numato teisę atsakovei subnuomoti patalpas tretiesiems asmenimis. Taigi, tai, kad atsakovė pagal sutartį, turi teisę išsinuomotas patalpas subnuomoti, nėra joks atsakovės nesąžiningumas;

6.3.       pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neatitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei suteikia nepagrįstą prioritetą ieškovės interesams, todėl nutartis naikintina ir šiuo pagrindu. Atsakovė visą teisminį procesą pagal sutartį mokės nuomos mokestį ieškovei, nors pati išsinuomotų patalpų nuomoti negalės;

6.4.       teismų praktikoje pripažįstama, jog tik retais, išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus apie tai kitai šaliai (CPK 148 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010). Nėra jokio pagrindo manyti, jog suteikus atsakovei galimybę atskirsti į prašyme išdėstytus reikalavimus būtų kilusi bent minimali grėsmė, kad toks pranešimas būtų sutrukdęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar padaręs jį neįmanomu. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepranešus atsakovei neleido teismui objektyviai įvertinti prašymo (ne)pagrįstumo ir taip suklaidino teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

7.       Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį. Nurodė, kad:

7.1.       ieškovė pagrindė savo reikalavimus, pateikė jos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Sutartis) šalių sudaryta tuo metu, kai ieškovei vadovavo buvęs direktorius V. B., kuris, pasak kai kurių ieškovės darbuotojų, itin gerai sutardavo su atsakovės vadovu M. Š.. Sutarties sąlygos sulygtos itin nepalankios ieškovei, o atsakovei jos suteikė išskirtinį pranašumą prieš ieškovę: nuomos terminas - 25 metai (Sutarties 1.1 punktas), o nuomos kaina per mėnesį visą 25 metų terminą - 500 Eur ir PVM (Sutarties 2.1 p.) bei atsakovės įsipareigojimas atlikti 131 659,31 Eur (ieškinio priedas Nr.2) (2.3 punktas, 3.6 punktas, 5.4 punktas) vertės remontą, nors ir tuo metu, ir dabar analogiško turto vidutinė nuomos kaina rinkoje žymiai didesnė (ieškinio priedas Nr.16); Sutartyje nėra galimybės keisti nuomos kainos, o jos mokėjimo termino pradžia atidėta beveik 1 metams - net 11 mėnesių (ieškinio priedas Nr.2) ir t.t. Pasikeitus ieškovės vadovui, o statinių techniniam prižiūrėtojui 2021 m. spalio 25 d. atlikus ginčo turto techninę apžiūrą (ieškinio priedas Nr.5), nustatyti esminiai turto trūkumai. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą Nr.10/252601 (ieškinio priedas Nr.3), nepastebėta jokių duomenų nei apie statybos leidimą remontui, nei apie atliktą remontą. Ieškovė, siekdama įsitikinti minėto registro duomenų teisingumu, Sutarties sąlygų nevykdymo faktu, net 4 kartus prašė (ieškinio priedai Nr.6, 8, 10, 12) atsakovės pateikti Sutarties priede Nr.4 nurodytų statybos remonto darbų atlikimo ir šių atliktų darbų vertę patvirtinančius įrodymus. Atsakovė prašomų duomenų neteikė, duomenų neteikimo priežasčių nenurodė - apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog ji tinkamai vykdė ir vykdo Sutartį, atliko Sutartimi įsipareigotą atlikti remontą, o ieškovė net neturi teisės prašyti tokių duomenų, gali tik reikšti pastabas apie nekokybiškai atliktus remonto darbus, kurių garantiniai terminai nesibaigę. Atsakovė net su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie remonto darbų įvykdymą, o remonto darbų įvykdymą įrodinėja tik tuo, kad ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų 6 metus. Atsakovės Sutartimi prisiimti atlikti 131 659,31 Eur vertės remonto darbai - nuomos kainos sudėtinė dalis, t.y. esminė Sutarties sąlyga. Vadovaujantis CK 6.200 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintais tinkamo sutarties vykdymo, sąžiningumo, pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis principais bei kitomis teisės aktų nuostatomis, ieškovė turi teisę reikalauti, o atsakovė privalo pateikti įsipareigojimų įvykdymą patvirtinančius įrodymus, o tokių įrodymų neteikimas yra pagrindu konstatuoti esminį Sutarties pažeidimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus;

7.2.       ieškovė jau ieškinyje pagrindė bei priminė atsiliepime į atskirąjį skundą, kad duomenų apie Sutartimi prisiimtų atlikti remonto darbų (nuomos kainos sudėtinės dalies) atlikimą teikimas pagrįstų arba paneigtų šios pareigos įvykdymą - esminės Sutarties sąlygos vykdymą. Atsakovės niekuo nepagrįstas vilkinimas teikti ieškovės prašomus duomenis apie tinkamą Sutarties vykdymą, jo apimtį rodo atsakovės nesąžiningumą ir paneigia jos deklaruojamą tinkamą šios pareigos įvykdymą. Ieškovė reikalauja nutraukti Sutartį, o Sutarties nutraukimas sąlygotų kitų subsantykių sandorių pasibaigimą, todėl ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovės visas atsakovės sudarytas ginčo patalpų ir / ar jų dalies subsantykių sutartis (subnuomos, subpanaudos, jungtinės veiklos ir kitas, kurių pagrindu tretieji asmenys turi teisę patalpose vykdyti veiklą, jomis naudotis, jas valdyti ir pan.), o jų pagrindu patikslinus ieškinį reikalaus iškeldinti iš patalpų ir /ar jų dalies subsantykių pagrindu veikiančius ir trečiuosius asmenis. Atsakovės nenoras bendradarbiauti ir kooperuotis - teikti informaciją apie Sutarties vykdymą, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė sieks ir toliau kuo ilgiau tęsti esamą situaciją, sieks šios bylos vilkinimo, tuo tikslu gali sudaryti naujas ginčo patalpų subnuomos sutartis ar kitas subsantykiais grindžiamas sutartis, todėl proceso metu gali atsirasti naujų subjektų, turinčių naujas teises į ginčo patalpas, kuriuos vis reiks įtraukti į šios bylos procesą atsakovais, procesą kiekvienu tokiu atveju kartoti nuo pradžių. Tokių asmenų neįtraukus į procesą, būtų neįmanomas galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas iškeldinimo dalyje - sprendimas negaliotų neįtrauktų į procesą asmenų atžvilgiu. Taigi, vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė pagrindė atsakovės nesąžiningumą ir tikėtiną grėsmę, kad, nepritaikius LAP, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas;

7.3.       pritaikytomis LAP nėra ribojama vykdyti jau esamas sutartis. Nutarties rezoliucinė pilnai atitinka LAP tikslą - užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Atsakovės teiginys apie LAP ieškovei suteiktą nepagrįstas pranašumą, atsakovės apribojimą naudotis, nuomoti ginčo patalpas yra visiškai nepagrįstas ir teisiškai net nelogiškas;

7.4.       atsakovės teisė būti išklausyta garantuojama CPK nustatyta tvarka, kuria ji dabar ir naudojasi, teikdama šį atskirąjį skundą, ginčydama Nutartį. Ji šio teisės instituto pagalba, laikantis rungtyniškumo, dispozityvumo bei kitų civilinio proceso principų, galėjo tiek teikti argumentus apie LAP pagrįstumą, tiek apie LAP teisėtumą, kartu teikti įrodymus, tiek ginčyti ieškovės pateiktus įrodymus. Taigi, atsakovė, pareikšdama šį atskirąjį skundą, jau realizavo savo teisę būti išklausyta LAP taikymo kontekste.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

9.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 15 d.  nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės UAB „Elpava“ prašymą taikyti atsakovei UAB „Irsana“ laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo nepranešus atsakovei

10.       Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs prašymą rašytinio proceso tvarka apie tai nepranešęs atsakovei, suvaržė atsakovės teisę pateikti savo poziciją dėl prašymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.

11.       CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą pranešama atsakovui. Taigi, įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai, teismo vertinimu, tai yra būtina) – pranešus.

12.       Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą.

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo nepranešęs atsakovei. Nors teismas nutartyje ir nenurodė argumentų, kodėl klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė spręsti nepranešęs atsakovei, tačiau šis formalus pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį. Apeliantė nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kodėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti būtinumą ją informuoti apie šio procesinio veiksmo atlikimą. Prašymo išsprendimas nepranešus atsakovei nereiškia, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, kadangi šia procesine teise atsakovė pasinaudojo, pateikdama atskirąjį skundą ir jame išdėstydama savo argumentus dėl teismo nutarties neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo.

14.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepranešdamas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, civilinio proceso teisės normų nepažeidė, atsakovei nebuvo apribota galimybė pateikti atskirąjį skundą ir nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

16.       Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti ar, atitinkamai, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju - laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar ieškovo reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas. 

19.       Laikinosios apsaugos priemonės turi būti siejamos su pareikštų reikalavimų pobūdžiu, kartu jos turi būti pakankamos pareikštiems reikalavimams užtikrinti ir ne per daug varžančios priešingos šalies interesus. Ginčo atveju pareikštu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, iškeldinimo iš patalpų ir nuomos mokesčio skolos priteisimo, tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis ji prašo uždrausti atsakovei sudaryti naujas sutartis dėl patalpų nuomos, subnuomos, panaudos, subpanaudos, jungtinės veiklos ar kitais pagrindais, o šios priemonės apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdžiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais. Atsakovei sudarius naujas sutartis su trečiaisiais asmenimis, ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju (nutraukus sutartį ir įpareigojus atlaisvinti patalpas), neabejotinai tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

20.       Pasisakant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nurodytina, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turto atžvilgiu gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017).

21.       Taigi, atsižvelgdamas į atsakovės reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikymas procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą neabejotinai yra būtinas. Pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtintas šalies reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų asmens pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu toks sprendimas realiai būtų neįvykdomas.

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a: 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                    Eglė Surgailienė