Civilinė byla Nr. 3K-3-521-313/2015

Teisminio proceso numeris: 2-68-3-06707-2013-5

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.5; 2.5.8.7; 2.5.28.1; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stiebas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl pasaugos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 44 100 Lt (12 772,24 Eur) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad ieškovą ir atsakovę siejo pasaugos teisiniai santykiai, nes UAB „Atvanora“, atstovaujama direktoriaus – ieškovo, ir UAB „Stiebas“ 2004 m. spalio 1 d. buvo sudariusios Transporto priemonių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį (toliau – Pasaugos sutartis), pagal kurią suteikta vieta transporto priemonių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Ateities g. 21. Nuo 2012 m. balandžio 18 d. 11 val. iki 2012 m. balandžio 27 d. 12 val. iš atsakovės saugomos stovėjimo aikštelės „Stiebas“ vietos Nr. 61 buvo pagrobtas ieškovui nuosavybės teise priklausantis 2008 m. gamybos automobilis „Lexus IS 250“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo toje pat vietoje laikomas pakaitomis su UAB „Atvanora“ priklausančiu automobiliu „Chrysler Neon“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 27 d. ieškovas dėl automobilio vagystės kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyrių, tačiau teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti asmens, pavogusio automobilį, o sustabdžius ikiteisminį tyrimą nebeliko pagrindo tikėtis, jog automobilis ar jį pavogęs asmuo bus surasti ir nustatyti. Už automobilio išsaugojimą buvo atsakinga atsakovė, ji žalos geranoriškai neatlygino. Žalą sudaro pavogto ieškovo automobilio rinkos vertė vagystės metu (43 500 Lt, arba 12 598,47 Eur) ir išlaidos šio automobilio vertei nustatyti (600 Lt, arba 173,77 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, nustatęs, kad UAB „Stiebas“ ir UAB „Atvanora“ siejo pasaugos teisiniai santykiai, automobilis „Chrysler Neon“ saugomoje aikštelės dalyje, vietoje Nr. 61, galėjo būti paliekamas, o saugojimo kortelė pagrobimo dieną buvo pas atsakovę, sprendė, jog tai reiškia, kad automobilis turėjo būti pas ieškovą. Iš ieškovo duotų parodymų baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad susitarimas dėl automobilio „Lexus IS 250“ laikymo aikštelėje buvo žodinis, pažymėjo, kad, remiantis CK 6.831 straipsnio 1, 3 dalimis, pasaugos sutartis turėjo būti rašytinė, jei daikto vertė viršija 1448,10 Eur, ir galėjo būti sudaroma išduodant kvitą, žetoną ar kitokį ženklą. Šiuo atveju atsakovė visiems saugomų automobilių savininkams, kaip daikto priėmimą saugoti patvirtinantį įrodymą, išduodavo leidimą. Nesant paprastos rašytinės sutarties formos, ieškovas privalėjo kitais įrodymais pagrįsti teiginį, kad perdavė daiktą saugoti (CK 6.831 straipsnio 4 dalis), nes pasaugos sutartis yra realinė. Civiliniame procese įrodyti tam tikras aplinkybes turi asmuo, teigiantis, kad tokios aplinkybės buvo. Tai, kad tarp UAB „Atvanora“, atstovaujamos ieškovo, ir UAB „Stiebas“ buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai dėl automobilio „Chrysler Neon“ saugojimo, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog ieškovą (fizinį asmenį) ir atsakovę siejo teisiniai santykiai dėl „Lexus IS 250“ automobilio saugojimo. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Atvanora“ būtų suteikusi jai skirtą automobilio saugojimo vietą ieškovui, taip pat kad būtų prisiėmusi ieškovo prievolę atsakovei mokėti už automobilio „Lexus IS 250“ saugojimą (sąskaitos UAB „Atvanora“ buvo išrašomos už automobilio „Chrysler Neon“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasaugą). Teismas nurodė, kad pagal CK 6.830 straipsnio 4 dalį pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis „Lexus IS 250“ dingo būtent iš atsakovės saugomos aikštelės dalies, o aplinkybę, kad automobilis „Lexus IS 250“ buvo paliktas saugoti atsakovei, patvirtina tik ieškovo paaiškinimai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą; priteisė atsakovei iš ieškovo 289,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei buvo perduotas saugoti pavogtas automobilis „Lexus IS 250“, kuris po pasaugos laiko iš automobilių saugojimo aikštelės turėjo būti grąžinamas jį perdavusiam pasaugai asmeniui (ieškovui). Aplinkybę, kad automobilis „Lexus IS 250“ buvo paliktas saugoti atsakovei, patvirtina tik ieškovo ir jo sutuoktinės paaiškinimai, kurie neparemti jokiais kitais bylos duomenimis. Remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta byloje Nr. ITS-819-203/2013, teisėjų kolegija sprendė, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą negalima nei patvirtinti, nei paneigti, jog ieškovo automobilis buvo pagrobtas būtent iš atsakovės aikštelės, tokių duomenų nėra. Todėl faktą, kad ieškovas savo asmeninį automobilį „Lexus IS 250“ dažnai laikydavo atsakovei priklausančioje aikštelėje, teisėjų kolegija vertino kaip nesudarantį pagrindo konstatuoti, jog šis automobilis buvo paliktas ir 2012 m. balandžio 18 d. bei pavogtas būtent iš jos, juolab kad ieškovo nurodomo automobilio „Lexus IS 250“ dingimo metu leidimas statyti automobilį buvo pas atsakovę. Teisėjų kolegija sprendė, kad nei ieškovui, nei UAB „Atvanora“ priklausantys automobiliai nebuvo palikti saugoti atsakovei ir ieškovas neįrodė, jog automobilis „Lexus IS 250“ buvo pavogtas iš atsakovei priklausančios aikštelės (CPK 178 straipsnis). 

Ieškovo argumentą, kad tarp atsakovės ir UAB „Atvanora“, atstovaujamos ieškovo, buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai dėl automobilio „Lexus IS 250“ saugojimo, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą, nurodė, jog vien tai, kad atsakovė, siekdama išlaikyti gerus verslo santykius su ieškovu, jam leido statyti ir laikyti automobilį „Lexus IS 250“, nereiškia, jog atsakovė kartu įsipareigojo neatlygintinai saugoti papildomą automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai prieštarautų elementariai verslo logikai. Pagal CK 6.831 straipsnio 1 ir 3 dalis pasaugos sutartis turėjo būti rašytinė, jei daikto vertė viršija 5000 Lt (1448,10 Eur), ir gali būti sudaroma išduodant kvitą, žetoną ar kitokį ženklą. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje įrodyta, jog pasaugos sutartis buvo sudaryta tik dėl automobilio „Chrysler Neon“, ši sutartis buvo rašytinė, išduota kortelė, kuri, iš stovėjimo aikštelės pasiėmus automobilį, būdavo paliekama aikštelės sargui, o pastačius automobilį saugoti – perduodama ieškovui, kaip patvirtinimas, jog automobilis paliktas saugoti. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš šios kortelės matyti, jog mokamos saugojimo aikštelės vietoje Nr. 61 saugoti galėjo būti paliekamas tik automobilis „Chrysler Neon“. Dėl automobilio „Lexus IS 250“ rašytinė pasaugos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Fakto, kad atsakovė buvo įsipareigojusi saugoti ne tik automobilį „Chrysler Neon“, bet ir „Lexus IS 250“, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia ir ieškovo argumentas, jog atsakovės darbuotojai patvirtino, kad ieškovas aikštelėje pakaitomis laikydavo „Chrysler Neon“ ir „Lexus IS 250“ automobilius. Teisėjų kolegija atmetė ir ieškovo argumentus, kad, ginčo šalims susitarus dėl automobilio „Lexus IS 250“ pasaugos, atsakovė dėl to padidino kainą, nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad mokestis už aikštelės saugojimą nuo 2007 m. rugsėjo mėn. buvo padidintas visiems prisiimtiems atsakovės saugoti automobiliams ir atitinkamai dar vėliau 4,50 Lt (1,30 Eur) padidėjo dėl PVM kilimo. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė, leisdama laikyti ieškovo automobilį „Lexus IS 250“ stovėjimo aikštelėje, neprisiėmė papildomos prievolės išsaugoti jį, todėl ginčo šalių santykių dėl šio automobilio pasaugos instituto normos, išdėstytos CK XLII skyriuje, nereglamentuoja.

              III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl pasaugos sutarties formą, sudarymo tvarką ir saugotojo atsakomybę reglamentuojančių teisės normų (CK 1.71, 6.162, 6.192, 6.830, 6.831, 6.832, 6.845, 6.846 straipsnių) pažeidimo. Teismų išvada, kad šalys privalėjo sudaryti atskirą rašytinę sutartį dėl automobilio „Lexus IS 250“ pasaugos, yra nepagrįsta. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2007 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2007, kad sutartis, kuri yra sudaryta ne dviejų fizinių asmenų, gali būti sudaroma visais įstatymo leidžiamais būdais, laikytina, jog šiuo atveju pasaugos sutartis galėjo būti sudaryta bet kokia forma, taip pat ir konkliudentiniais šalių veiksmais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Šios sutarties sudarymo (turto perdavimo; CK 6.830 straipsnio 4 dalis) bei jos vykdymo faktams įrodyti galima remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų – liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnis). Bylos duomenys, kasatoriaus vertinimu, patvirtina, kad pasaugos teisiniai santykiai tarp atsakovės ir UAB „Atvanora“, atstovaujamos ieškovo, buvo susiklostę tiek dėl automobilio „Chrysler Neon“, tiek dėl „Lexus IS 250“ saugojimo. Šią aplinkybę patvirtino ir bylą nagrinėję teismai, nes nurodė, kad susitarimas dėl automobilio „Lexus IS 250“ laikymo buvo žodinis; ieškovas turėjo teisę statyti ir statydavo šį automobilį atsakovei priklausančioje aikštelėje; atsakovė leido ieškovui statyti ir laikyti automobilį „Lexus IS 250“. Taigi teismai faktiškai pripažino, kad šalys buvo žodžiu susitarusios dėl automobilio „Lexus IS 250“ laikymo atsakovės saugomoje aikštelėje. Net jei šalys būtų privalėjusios sudaryti rašytinę pasaugos sutartį, jos (šiuo atveju – pasaugos sutarties dėl automobilio „Lexus IS 250“) nesudarymas negalėtų būti pagrindas atmesti ieškovo reikalavimus, nes paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio, išskyrus kai tai nustatyta įstatyme. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad leido ieškovui statyti automobilį „Lexus IS 250“ toje pačioje stovėjimo aikštelės vietoje, kurioje buvo (pakaitomis) statomas automobilis „Chrysler Neon“. Remiantis CK 6.192 straipsnio 4 dalimi, laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė Pasaugos sutarties pakeitimą, kuriuo nustatė ieškovo teisę toje pačioje aikštelės vietoje statyti abu automobilius. Teismai nepagrįstai nepasisakė dėl šios teisės normos taikymo.

Teismų išvada, kad atsakovės leidimas statyti ieškovo automobilį aikštelėje negali būti vertinamas kaip pareigos saugoti šį automobilį prisiėmimas, nes tai prieštarautų atsakovės verslo interesams, nepagrįsta, nes: pagal CK 6.830 straipsnio 2 dalies nuostatas pasaugos sutartis gali būti ir neatlygintinė; automobilių statymas toje pačioje vietoje pakaitomis neigiamos įtakos atsakovės turtiniams interesams nedarė; ieškovo automobilio saugojimas nėra brangesnis ar sudėtingesnis, nei „Chrysler Neon“; atsakovė yra verslininkė, kuriai taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi būtent jai kyla pareiga tinkamai įteisinti sudaromus sandorius, informuoti klientus apie jų teises ir pareigas. Atsakovė davė leidimą statyti automobilį, nesudarius rašytinės sutarties, atsakovės darbuotojai ieškovui neišdavė atskiros kortelės. Kasatorius mano, kad atsakovės leidimas ieškovui statyti jam priklausantį automobilį aikštelėje savaime reiškia, kad atsakovė prisiima pareigą šį automobilį išsaugoti. Ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad jo automobilis nebus saugomas. Atsakovė privalėjo ieškovą aiškiai informuoti, jei neketino prisiimti tokios pareigos.

Dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatorius nesutinka, kad byloje nėra tiesioginių duomenų, patvirtinančių, jog jo automobilis faktiškai buvo perduotas saugoti atsakovei. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis buvo pavogtas iš atsakovės aikštelės. Ieškovo ir jo sutuoktinės duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu – nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl laikytini patikimais. Be to, atsakovė ir jos darbuotojai (sargai) pripažino, kad ieškovas su jų leidimu aikštelėje nuolat statydavo automobilį „Lexus IS 250“. Faktiškai leidimų tvarka nebuvo vadovaujamasi, nes sargai ieškovą (ilgametį klientą) pažinojo ir automobilį „Lexus IS 250“ leisdavo pasiimti tik jam. Todėl tai, kad ieškovas palikdamas saugoti automobilį „Lexus IS 250“ prieš vagystę nepasiėmė leidimo, nepatvirtina, jog šis automobilis nebuvo paliktas atsakovei saugoti. Būtent atsakovė turėjo pasirūpinti, kad automobiliui būtų suteikta kortelė, kuri reikiamu metu perduodama automobilio valdytojui. Ikiteisminio tyrimo dokumentuose konstatuota, kad ieškovo automobilis pavogtas iš atsakovės aikštelės. Be to, nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu aikštelės vietoje, priskirtoje pagal Pasaugos sutartį, būtų buvęs paliktas automobilis „Chrysler Neon“, o tai reiškia, kad ten stovėjo automobilis „Lexus IS 250“.

Atsakovė atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su bylą nagrinėjusių teismų motyvais. Taip pat atsakovė nurodo, kad jos ir kasatoriaus nesiejo pasaugos teisiniai santykiai, nes atsakovė neįsipareigojo saugoti kasatoriui nuosavybės teise priklausančio automobilio, kasatorius šio automobilio atsakovei saugoti neperdavė ir nemokėjo atlyginimo už saugojimą. Tai, ar automobilis buvo perduotas saugoti, ar buvo leista tik jį statyti atsakovės aikštelėje – fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nesprendžia. Susitarimas dėl automobilio „Lexus IS 250“ saugojimo turėjo būti rašytinis. Remiantis CK 6.831 straipsnio 2 dalies nuostata, įsipareigojimas saugoti automobilį „Lexus IS 250“ turėjo būti įformintas raštu kasatoriaus ir atsakovės sudarytoje sutartyje. Kasatorius pirmiau neįrodinėjo, kad atsakovė būtų jo neinformavusi apie aplinkybes, susijusias su jam nuosavybės teise priklausančio automobilio nesaugojimu, vengusi raštu sudaryti su kasatoriumi sutartį. Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nenustatė, jos nėra kasacijos dalykas.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo ir pasaugos institutą reglamentuojančių teisės normų taikymo

Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo (6.830 straipsnio 4 dalis). Pasaugos sutarties formą reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinti atvejai, kada pasaugos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma, nustatyta, kad rašytinė turi būti: fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų (CK 6.831 straipsnio 1 dalis; pagal ankstesnę, iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusią, redakciją – penkis tūkstančius litų); jei pasaugos sutartimi numatyta saugotojo pareiga priimti daiktą saugoti ateityje (CK 6.831 straipsnio 2 dalis). Pasaugos sutartis pripažįstama rašytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas saugotojo išduotu davėjui kvitu, kitu dokumentu arba žetonu (numeriu), kitokiu ženklu (CK 6.831 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. UAB „Ketonas“, UAB „Simon Luowerse International Transport“, bylos Nr. 3K-3-53/2007).

Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad susitarimas dėl kasatoriaus automobilio „Lexus IS 250“ saugojimo, remiantis CK 6.831 straipsnio 1, 3 dalimis, turėjo būti rašytinis. Kasatorius teigia, kad ši išvada nepagrįsta, padaryta pažeidžiant pasaugos sutarties formą reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kiek jie susiję su nepagrįstu CK 6.831 straipsnio 1 dalies taikymu. Šioje byloje kasatorius įrodinėjo, kad susitarimas dėl automobilio „Lexus IS 250“ pasaugos buvo sudarytas UAB „Stiebas“ ir UAB „Atvanora“. Taigi šiuo atveju sprendžiama dėl pasaugos santykių egzistavimo ne tarp fizinių (CK 6.831 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvejis), o tarp juridinių asmenų, todėl teisinio pagrindo taikyti CK 6.831 straipsnio 1 dalį nėra. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad rašytinė visais atvejais turi būti ir tokia sutartis, kuri numato saugotojo pareigą priimti saugoti daiktą (šiuo atveju kasatoriaus automobilį) ateityje (CK 6.831 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas atvejis). Kartu pažymėtina, kad, remiantis CK 6.831 straipsnio 4 dalimi, paprastos rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžintino daikto tapatybės.

Kasatorius nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovę ir UAB „Atvanora“ siejo teisiniai santykiai ne tik dėl Pasaugos sutartyje tiesiogiai nurodyto automobilio „Chrysler Neon“, bet ir dėl kasatoriaus automobilio „Lexus IS 250“ pasaugos, patvirtina bylos duomenys. Kasatoriaus manymu, šią aplinkybę pripažino ir bylą nagrinėję teismai, nes nurodė, kad susitarimas dėl automobilio „Lexus IS 250“ laikymo buvo žodinis, kasatorius turėjo teisę statyti ir statydavo šį automobilį atsakovei priklausančioje aikštelėje, o atsakovė leido jį statyti ir laikyti. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos kasatoriaus argumentus ir pažymi, kad tam, jog nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti šalių pasaugos santykius, nepakanka nustatyti, kad automobilį buvo leista statyti ir laikyti aikštelėje, o būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog: 1) automobilis „Lexus IS 250“ buvo perduotas atsakovei saugoti; 2) buvo atsakovės įsipareigojimas jį išsaugoti ir grąžinti išsaugotą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien tai, jog atsakovė leido kasatoriui statyti ir laikyti automobilį „Lexus IS 250“, pasaugos teisinių santykių savaime nepagrindžia, nereiškia, kad atsakovė papildomai pagal Pasaugos sutartį įsipareigojo neatlygintinai saugoti kasatoriaus turtą.

Pažymėtina, kad tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą yra teismo funkcija. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Kasatorius, siekdamas pagrįsti pasaugos santykių egzistavimą, galėjo remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų perdavimo ir įsipareigojimo saugoti bei išsaugoti kasatoriaus automobilį aplinkybes, byloje nėra, nors kasatorius teigia priešingai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodomus įrodymus – kasatoriaus ir jo sutuoktinės paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo dokumentus, atsakovės ir jos darbuotojų paaiškinimus, teismas ištyrė ir vertino juos bylos duomenų visumos kontekste. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog automobilis „Lexus IS 250“ buvo paliktas saugoti atsakovei, patvirtina tik ieškovo ir jo sutuoktinės paaiškinimai, kurie neparemti jokiais kitais bylos duomenimis; remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga negalima nei patvirtinti, nei paneigti, jog kasatoriaus automobilis buvo pagrobtas būtent iš atsakovės aikštelės; kasatoriaus automobilio dingimo metu leidimas statyti automobilį „Chrysler Neon“, t. y. automobilio perdavimo atsakovei saugoti patvirtinimas, buvo pas atsakovę, nors perdavimo atveju turėjo būti pas kasatorių (Pasaugos sutarties 2.2 punktas), be to, pagal šį leidimą atsakovei saugoti galėjo būti paliekamas tik automobilis „Chrysler Neon“; UAB „Atvanora“ atsakovei nemokėjo mokesčio už automobilio „Lexus IS 250“ saugojimą, kasatoriui neišdavė jokių šio turto saugojimo prievolės prisiėmimą patvirtinančių ženklų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovės ir UAB „Atvanora“ santykių dėl „Lexus IS 250“ automobilio nekvalifikavo kaip pasaugos teisinių santykių, nes bylos duomenys neteikė tam pagrindo. Pažymėtina, kad nors, kasatoriaus manymu, ikiteisminio tyrimo dokumentuose konstatuota, jog jo automobilis pavogtas iš atsakovės aikštelės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. ITS-819-203/2013, nurodyta, kad: ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, todėl pareiškėja (UAB „Stiebas“) savo skunduose prokuroro teiginius apie galimos nusikalstamos veikos padarymo vietą kaip fakto konstatavimą, nepagrįstai vertina kaip įrodytą teisinę reikšmę turintį faktą; prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo bei kituose byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose tik atsispindi tyrimo kryptis apibrėžiančios faktinės aplinkybės, tarp jų – kad tyrimas pradėtas ir atliekamas pagal nukentėjusiojo (kasatoriaus) pareiškimą, jog jam priklausantis automobilis buvo pagrobtas iš UAB „Stiebas“ priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės; jokie baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad tokia faktinė aplinkybė buvo patvirtinta arba paneigta ir ja galima remtis kaip įrodymo nereikalaujančia aplinkybe kituose teisiniuose procesuose. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, negalima nei patvirtinti, nei paneigti, jog kasatoriaus automobilis buvo pagrobtas būtent iš atsakovės aikštelės. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog kasatorius pakaitomis atsakovės aikštelėje laikydavo jam priklausantį automobilį ir UAB „Atvanora“ automobilį, savaime nereiškia, kad ir „Lexus IS 250“ dingimo metu šis automobilis buvo atsakovės aikštelėje. Šios aplinkybės nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai apklausti atsakovės darbuotojai – sargai. Be to, byloje yra duomenų, jog dingusio automobilio buvo ieškoma ne tik atsakovės aikštelėje, bet ir aplinkiniuose kiemuose, aikštelėje prie teniso aikštyno, kur sportuodavo kasatorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad neprieštaravimas tam, jog kasatoriaus automobilis būtų laikomas ir statomas šioje aikštelėje, nesant kitų įrodymų, negali būti vertinamas kaip atsakovės prievolės saugoti šį turtą ir grąžinti savininkui išsaugotą prisiėmimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pasaugos sutartis dėl automobilio „Lexus IS 250“ nebuvo sudaryta, todėl pasaugos institutą reglamentuojančios CK normos, inter alia, nustatančios saugotojo atsakomybės pagrindus, netaikytinos ir atsakovei nekyla prievolė atlyginti kasatoriaus patirtus nuostolius.

Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė pateikė duomenis apie 1104,90 Lt (320 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos atsakovei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktai).

Kasacinis teismas patyrė 3,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. spalio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Stiebas“ (j. a. k. 121312634) iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 320 (tris šimtus dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,37 Eur (tris eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                         Alė Bukavinienė

                                                                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                                                                      Dalia Vasarienė