Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-17][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1134-743-2018].docx
Bylos nr.: 1-1134-743/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Alytaus apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)

?Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.1-1134-743/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41943-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

 

 

 img1

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 5 d.

Lazdijai

 

Alytaus

apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,

sekretoriaujant Aušrai Sujetienei,

dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei,

nukentėjusiajam K. P.,

kaltinamajam I. G., jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. G.

, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1)       2016 m. rugsėjo 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2)       2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą  Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. G.

2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) šalia gyvenamojo namo, sudavė kastuvu nukentėjusiajam K. P. vieną kartą į kairę koją ir vieną kartą į dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvas odoje ir poodyje kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2016 metais K. P. išžagino jo dukrą R. G., dėl to buvo atliekamas tyrimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, kur iš tyrėjos sužinojo, kad K. P. yra paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir jis negali lankytis jų gyvenamojoje vietoje bei negali bendrauti ne tik su jo dukterimi, bet ir su visa jo šeima, įskaitant ir jį, tačiau jis vis ateidavo pas juos, jis jį vis įspėdavo. 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 15 val. jis grįžo namo, eidamas link savo gyvenamojo namo pamatė, kad iš namo išbėgo K. P. ir nubėgo link ūkinio pastato. Jis greitai užbėgo namo ir pamatęs savo sutuoktinę V. G. sėdinčią prie stalo, o virtuvėje ant grindų besimėtantį vyno butelį, suprato, kad jie galimai abu vartojo alkoholį. Jis išbėgo iš gyvenamojo namo ir pradėjo vytis K. P.. Besivydamas pasiėmė kastuvą, kuris buvo atremtas į ūkinio pastato duris, pasivijo K. P., pradėjo su juo konfliktuoti dėl jo lankymosi ir, būdamas piktas dėl to, kad jis vėl atėjo į jo namus, mediniu kastuvo kotu sudavė vieną smūgį K. P. į jo dešinę koją ir nejausdamas pats kaip jis apsuko kastuvą, sudavė dar vieną kartą kastuvo metaline mente jam į kairiąją koją. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir gailisi.

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą prie ūkinio pastato, iš kurios jis pasiėmė kastuvą bei vietą, esančią 20 metrų už šulinio, kurioje jis sudavė nukentėjusiajam K. P. du smūgius kastuvu per kojas (b. l. 73-77).

 Nukentėjęs K. P.patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 14 val. jis atėjo pas V. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini)  kaime. Namuose buvo V. G. ir jos vaikai. Apie 15 val. nusprendė eiti namo, išėjo iš V. G. namų ir pamatė, kad grįžo I. G., kuris pradėjo jo klausinėti, ko jis čia vaikščioja, pamatė, kad I. G. pasiėmė kastuvą su mediniu kotu, priėjo prie jo ir kastuvo mediniu kotu sudavė smūgį į dešinės kojos blauzdą ir iš karto apsukęs kastuvą, trenkė jo metaline mente jam vieną kartą į kairės kojos šlaunį. Jis po suduotų dviejų smūgių jautė fizinį skausmą, jam atsirado kraujosruvos. Dėl jaučiamo fizinio skausmo jis šlubavo. Po to I. G. nieko nesakęs apsisuko ir nuėjo link savo gyvenamojo namo. I. G. jo neatsiprašė, todėl jis kreipėsi į policiją (b. l. 1-5,29,30,33-35).

L. V. G. patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. buvo namuose, jos sutuoktinis buvo išvykęs į darbą. Jai paskambino pažįstamas K. P., paklausė, ar gali pas ją užsukti, ji sutiko. Jai yra žinoma, kad K. P. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai yra uždraudę pas juos lankytis, tačiau ji nieko nepagalvojusi sutiko, kad jis užeitų. K. P. pas ją į namus atėjo apie 14 val., atsinešė vyno butelį, išgėrė šį butelį vyno ir pasakė, kad eis namo. Po kelių minučių išgirdo, jog iš darbo grįžo jos sutuoktinis I. G.. Išgirdęs, kad grįžo jos sutuoktinis, K. P. staiga išbėgo iš gyvenamojo namo į kiemą, I. G. pamatė, kad virtuvėje mėtosi vyno butelis ir nieko nesakęs išbėgo į lauką. G. I. G.pasakė, kad pasiėmęs kastuvą juo sudavė du kartus K. P. per kojas (b. l. 49-51).

Iš įvykio vietos apžiūros ir daikto apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), prie medinio ūkinio pastato įėjimo durų rastas kastuvas su mediniu kotu be rankenos; kastuvas yra 135 cm ilgio, kotas medinis be rankenos, mentė 28 cm ilgio, metalinė (b. l. 13-23).

Specialisto išvada konstatuota, kad K. P. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje; sužalojimai padaryti veikiant abi kojas kietu buku arba bukabriauniu daiktu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44).

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad kaltinamasis du kartus smūgiuodamas kastuvu nukentėjusiajam padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad I. G. iš asmeninių paskatų, tyčia mušdamas nukentėjusįjį, jį nežymiai sužalojo, todėl jo veika kvalifikuotina kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.  

I. G.

padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokurorė nurodo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ši prokurorės išvada nepagrįsta. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiame kontekste vertinant kaltinamojo elgesį matyti, kad nuo pat nusikalstamos veikos momento jis pripažino savo kaltę, davė detalius parodymus apie veikos aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigiamai vertino savo elgesį, todėl visos šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamajam nustatyti tam tikri bendrųjų intelektinių gebėjimų trūkumai, todėl jis savaip suvokia ir reiškia savo požiūrį į tam tikrus dalykus, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad kaltinamojo gailėjimasis yra nenuoširdus: kaltinamasis labai aiškiai teisiamojo posėdžio metu įvertino savo elgesio ydingumą ir išreiškė apgailestavimą dėl to. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). I. G. anksčiau teistas (b. l. 84-86), baustas administracine tvarka (b. l. 101-107), todėl spręstina, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus. Įvertinus tai, pripažintina, kad tik bausmė, susijusi su laisvės atėmimu gali padėti pasiekti bausmės tikslus - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padarytą nusikalstamą veiką, leidžia spręsti, kad jis supranta savo elgesio ydingumą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jis augina tris nepilnamečius vaikus, prisideda prie šeimos išlaikymo (b. l. 83). Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad jam paskirta mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis bausmė, artimesnė jo minimumui, bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

I. G.

nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl skirtina bausmė jam subendrintina su 2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014, 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015, 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016, 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014). Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015, 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018).

Viso šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad I. G. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, ji sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti dviem smūgiais, turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta ir visos šios aplinkybės lemia mažesnį I. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kas leidžia spręsti, kad ji nėra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų reikalinga skubi ir griežta asmens izoliacija nuo visuomenės. I. G. diagnozuotas protinis atsilikimas (b. l. 112,116), K. P. kaltinamas išžaginęs jo dukrą, kuri nusikalstamos veikos metu buvo mažametė ir šioje byloje K. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant jam lankytis I. G. gyvenamojoje vietoje, kur gyvena ir jo dukra (b. l. 37), ši byla dar nagrinėjama Kauno apygardos teisme (LITEKO duomenys, baudžiamoji byla Nr.1-224-634/2018). I. G. nusikalstamus smurtinius veiksmus prieš K. P. išprovokavo tai, kad jis ir toliau lankėsi jo namuose, nors buvo įspėtas juose nesilankyti. Nors šią nusikalstamą veiką I. G. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir būdamas baustas už administracinius nusižengimus, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai daugiausiai susiję su netinkama vaikų priežiūra, anksčiau jo padarytos nusikalstamos veikos priskirtos nesunkių nusikalstamų veikų kategorijoms. Iš charakteristikos matyti, kad I. G. ūkininkauja, su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus, tėvystės įgūdžių formavimui šeimai skirtas socialinis darbuotojas, nes kyla rūpesčių su netinkama vaikų priežiūra (b. l. 119,120), todėl jį izoliavus nuo visuomenės būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams ir socialinių įgūdžių formavimo tęstinumui. Šios aplinkybės rodo, kad I. G. asmenybės pavojingumas nėra didelis, jo asmenybę apsprendžia ir nustatyti intelekto trūkumai. Charakteristikoje nurodytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad I. G. dažnai vartoja alkoholį, tačiau ši neigiama jo savybė gali būti keičiama nustatant jam pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukščiau aptartą kaltinamojo asmenybę, veikų pavojingumą ir pasekmes, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis, taikant artimesnį maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

I. G. paskirta kardomoji priemonė, - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-80), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvas, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti  jį 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. 

Taikyti BK 641 straipsnį, I. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 6, 10 punktais įpareigoti I. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvą sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                                                      Asta Vailionienė

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • 2K-P-82/2010
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • 2K-91/2014
  • 2K-326-303/2018
  • 1-35-634/2019
  • BPK
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį