Byla Nr. 1S-23/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1., 2.1.15.2 (N)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Rūta Mickevičienė,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Aidai Japertienei,
gynėjui Vytautui Savčiukui,
kaltinamajam A. C. ,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. C. (A. C. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties, kuria A. C. , kaltinamam padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 146 str. 1 d., 129 str. 1 d. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
A. C. kaltinamas tuo, kad 2007 m. gruodžio 10 d. apie 22.30 val. A. P. jėga, prieš A. A. valią, J. P. priklausančiu automobiliu VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) , nu vežus pastarąjį iš jo gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, prie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo PK, esančio Šeškinės g. 30, Vilniuje, ir laikant automobilyje, jis, veikdamas kartu su P. P. ir A. P. , bendru susitarimu, A. P. vairuojamu automobiliu nuvežė nukentėjusįjį į Šalčininkų raj. Pabarės sen., Nevainionių k. Ten jis, veikdamas kartu su J. N. ir P. P. , panaudojo fizinį smurtą A. A. atžvilgiu. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis kartu su P. P. įkėlė nukentėjusįjį į to paties automobilio bagažinę ir prieš A. A. valią vežė jį į Vilniaus miestą, taip neteisėtai atėmė pastarojo laisvę, jį laikė iki 2007-12-11 01 val., kol A. A. dėl anksčiau pavartoto fizinio smurto mirė.
Dėl šių veiksmų A. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str. 1 d.
Taip pat A. C. kaltinamas tuo, kad 2007 m. gruodžio 10 d., apie 23.00 val. po to, kai A. A. prieš jo valią J. P. priklausančiu automobiliu VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į Šalčininkų raj. Pabarės sen., Nevainionių k. jis ištraukė A. A. iš automobilio ir sudavė pastarajam 1 kartą koja į veidą. Po to, kai J. N. su nukentėjusiuoju nugriuvo ant žemės ir įrėmė kelią pastarajam į krūtinę bei sudavė ne mažiau 5 smūgių į veidą, A. C. gumine lazda sudavė gulinčiam A. A. ne mažiau kaip 30 smūgių į įvairias kūno vietas, o P. P. ne mažiau kaip 23 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, Taip A. C. bendrais veiksmais su P. P. ir J. N. tyčia nužudė A. A. .
Dėl šių veiksmų A. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis A. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2008-11-13 buvo sulaikytas, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-16 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas kurio terminas to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas - suėmimas ir nustatytas terminas – 2 mėnesiai.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartyje pratęsdamas kaltinamajam A. C. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nurodė, kad byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamais A. C. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. už kurias įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas, turi ryšių užsienyje, todėl apygardos teismas nustatė, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, jog būdamas laisvėje A. C. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, A. C. su kitais dviem kaltinamaisiais bei liudytojais sieja giminystės ryšiai, todėl apygardos teismas nustatė, kad yra pagrindas manyti, kad A. C. būdamas laisvėje bandys paveikti šiuos kaltinamuosius ir liudytojus ir taip trukdys procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
Skundu kaltinamasis A. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 sausio 23 d. nutartį ir pakeisti paskirtą kardomąją priemonę į namų areštą. Skunde nurodo, jog jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, nes byloje nėra pakankamų duomenų pagrindžiančių jo kaltę. Pažymi, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog jis, siekdamas išvengti bausmės, bėgs nuo teisėtvarkos organų. Apygardos teismas nutartyje taip pat nenurodė, duomenų bei motyvų, kurie patvirtintų, jog jis darys naujus nusikaltimus.
Kaltinamojo nuomone, pagal LR BPK 1 str. ir Konvencijos 5 str. 3 d. tiek teismams, tiek ir kitos valstybės institucijos įpareigojamos suimtųjų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti ir bylas nagrinėti taip, kad jų judėjimo laisvės suvaržymas, nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau. Tvirtina, kad BPK 121 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, pabaigus ikiteisminį tyrimą, prieštarauja BPK 7, 11,20,44 str. 6 p., 159-160,271, 301 straipsniams.
Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo priimta nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos, todėl ši nutartis yra neteisėta.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo A. C. skundą atmesti, o kaltinamasis A. C. ir jo gynėjas prašė šį skundą patenkinti.
Kaltinamojo A. C. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam A. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, LR BPK 121 str., 122 str., 127 str., bei skunde nurodytų BPK straipsnių ir Konvencijos reikalavimų nepažeidė.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamajam A. C. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., t. y., kad kaltinamasis bėgs(slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti faktiniai duomenys, t.y. kaltinamojo J. N. parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad A. C. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų, o už kuriuos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra vedęs, turi gyvenamąją vietą, tačiau jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas, turi ryšių užsienyje. Tad šios paminėtos aplinkybės rodo esant suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.
Pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti teisme. Iš pateiktoje teismui bylos medžiagos matyti, kad A. C. vaidmuo, jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, yra aktyvus,t.y jis pažįsta liudytojus, kitus kaltinamuosius, su kuriais sieja giminystės ryšiai. Tai rodo, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog A. C. , būdamas nesuimtas, bandys paveikti kitus kaltinamuosius, kurie yra laisvėje bei liudytojus, suderinti su jais parodymus ir taip trukdys procesui, yra pagrįstas ir pagrindas tęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu išlieka.
Iš apygardos teismo nutarties matyti, kad suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą bylos teisminiame nagrinėjime bei nuosprendžio įvykdymą. Suimtasis turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Ir jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Tačiau šiuo atveju teisminis bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas, bylos nagrinėjimas yra pirminėje stadijoje. Todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, kaltinamajam A. C. suėmimo terminas pagrįstai.
Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad apygardos teismas nutartyje nenurodė, duomenų bei motyvų, kurie patvirtintų, jog jis darys naujus nusikaltimus, tačiau BPK 121 str. 1 d. 3 p. numatytu suėmimo pagrindu, kaltinamajam A. C. suėmimo terminas nebuvo pratęstas. Be to, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.
Kaltinamasis A. C. skundu prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Šį klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas LR BPK 139 str. numatyta tvarka. Be to, prie kaltinamojo skundo pridėtos dokumentų kopijos nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
n u t a r i a :
kaltinamojo A. C. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėja Rūta Mickevičienė