Civilinė byla Nr. 3K-3-331/2008

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                          44.2.4.1, 44.2.4.2

                                                                                                                 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. birželio 13 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B. ir D. B. bei atsakovo G. Č. kasacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. B. ir D. B. ieškinį atsakovui G. Č. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Atsakovas 2005 m. gruodžio 9 d. skundu inicijavo privataus kaltinimo procesą, teismo prašydamas patraukti ieškovus baudžiamojon atsakomybėn BK 154 straipsnio 1 dalies pagrindu. Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pripažino ieškovus kaltais ir nuteisė pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, paskirdamas bausmę – laisvės apribojimą trims mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su Č. šeima, įpareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teismas solidariai priteisė iš ieškovų 1000 Lt neturtinę žalą, 173 Lt turtinę žalą ir 1500 Lt atstovavimo išlaidas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu ieškovus išteisino pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Ieškovų teigimu, dėl nepagrįstai inicijuoto baudžiamojo proceso, jie patyrė 5530 Lt bei 200 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą, kurią teismo prašė iš atsakovo priteisti. Turtinė žala - tai bylinėjimosi ir transporto išlaidos, neturtinė – dvasiniai išgyvenimai, sutrikdę sveikatą.

 

III. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

            Nustatyta, kad ieškovai Varėnos rajono policijos komisariato viršininkui 2005 m. rugsėjo 13 d. pateikė skundą dėl jo pavaduotojo, atsakovo G. Č., veiksmų ir tarnybinės etikos (baudžiamoji byla Nr. 1-41-547/2006, b. l. 4). Skunde teigiama, kad atsakovas girtas vairavo automobilį, naudojosi tarnybine padėtimi, nes privačioje valdoje išnaudojo darbams areštuotus ar kitaip nubaustus asmenis. Atlikus tarnybinį patikrinimą, nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl atsakovas dėl ieškovų 2005 m. gruodžio 9 d. inicijavo privataus kaltinimo procesą. Ieškovų teigimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą jie patyrė psichologinį diskomfortą, dvasinius išgyvenimus - teismas buvo areštavęs jiems priklausantį turtą, rinko juos apibūdinančią medžiagą, nuteisė kriminaline bausme; pablogėjo ieškovų reputacija.

Bylos duomenimis, 2005 m. gruodžio 5 d. ieškovas pradėjo gydytis Varėnos PSPC poliklinikoje dėl padidėjusio kraujospūdžio, mišraus nerimo ir depresijos. Teismas, iš dalies sutikdamas su ieškovo teiginiais, kartu pažymėjo, kad ieškovas yra verslininkas, daug dirba, todėl sveikata galėjo sutrikti ir dėl jo veiklos. Spręsta, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikdymo. Konstatuota, kad patirti dvasiniai išgyvenimai negali būti pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes ieškovus apibūdinančių duomenų rinkimas buvo būtini teismo veiksmai.

            Pažymėta, kad, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas nesprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimo, ieškovai nesikreipė dėl baudžiamajame procese patirtų išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl jų atlyginimo.

           

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeitė; priteisė ieškovui iš atsakovo 4000 Lt neturtinę žalą.

            Pažymėta, kad atsakovas, būdamas kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, netinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes nebuvo ieškovų veiklos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokį atsakovo procesinį veiksmą teismas vertino kaip kerštą ieškovui už jo skundą. Konstatuota, kad, nepagrįstai pradėjęs privataus kaltinimo procesą, atsakovas pažeidė konstitucinį draudimą nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, įgyvendinant savo teises.

            Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kreipiantis su nepagrįstu privataus kaltinimo skundu buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, kad atsakovas, dirbdamas Varėnos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotoju, nekerštaus artimiausiam kaimynui D. B., ir tai sutrikdė pastarojo sveikatą. Spręsta, kad tarp atsakovo skundo teismui privataus kaltinimo tvarka surašymo 2005 m. lapkričio 30 d ir ieškovo gydymosi pradžios (nuo 2005 m. gruodžio 5 d.) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas yra atsakingas dėl ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo ir turi pareigą atlyginti neturtinę žalą. Konstatuota, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo sveikatos sutrikdymo  pasekmės sunkios, todėl nėra pagrindo didinti neturtinės žalos dydį iki 25 000 Lt.

            Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovės L. B. sveikatai buvo padaryta neturtinė žala.

            Pažymėta, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, negali būti atlyginamos kitoje byloje, nagrinėjamojoje civiline tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl 5330 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 200 Lt transporto išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą.

           

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas G. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 nutartį ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

            1.  Teismas neturėjo pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes byloje nėra visų CK 6.246-6.249 straipsniuose reglamentuotų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

2. Atsakovo kreipimąsi į teismą privataus kaltinimo tvarka teismas nepagrįstai vertino kaip pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, neatsižvelgė į tai, kad asmens, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą yra Konstitucijos garantuojama absoliuti laisvė. Nusikalstamos veikos požymių nenustatymas apeliacinės instancijos teisme ir ieškovų išteisinimas negali būti tapatinami su tuo, kad atsakovo pateiktame privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką buvo neteisingi ar išgalvoti.

            3. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma CK 2.24 straipsnio 9 dalis.

            4. Pažeista CPK 178 straipsnio norma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų kreipiantis į teismą su privataus kaltinimo skundu ir ieškovo sveikatos sutrikdymo. Bylos duomenimis, ieškovo pablogėjusios sveikatos priežastis yra buitinės problemos, o ne atsakovo privataus kaltinimo proceso inicijavimas.

 

            Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą priteisti ieškovams 5530 Lt atstovavimo bei 200 Lt transporto išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą, 575,54 Lt turtinę žalą, atsiradusią dėl sveikatos sutrikdymo, ir 200 000 Lt neturtinę žalą. Nurodomi šie argumentai:

            1. Bylą nagrinėję teismai klaidingai aiškino ir taikė nuosavybės neliečiamumo nuostatas, nes nevertino procesinių išlaidų kaip nuosavybės (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis, Konstitucijos 213 straipsnis, CK 4.37 straipsnis).

            2. Nepagrįstai konstatuota, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės L. B. sveikatai buvo padaryta neturtinė žala. Skirtingai traktavus bylos aplinkybes dėl L. B. ir D. B., pažeisti CK 6.283 straipsnis ir 6.250 straipsnio 2 dalis.

            3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 312, 320 straipsnius, nes atsisakė nagrinėti apeliacinį skundą pagal patikslintus reikalavimus.

 

            Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

            1. Privataus kaltinimo proceso inicijavimas nepagrįstai užvedant baudžiamąją bylą vertintinas kaip tyčiniai neteisėti veiksmai prieš ieškovus (CK 6.246, 6.248 straipsniai).

            2. Atsakovas absoliutindamas teisę kreiptis į teismą ignoruoja Konstitucijos 28 straipsnį.

            3. Kreipimasis į teismą yra procesinis veiksmas, sukeliantis teisines pasekmes. Civiliniame kodekse nustatyta, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises ir pažeidęs kito asmens teises, privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.247, 6.249 straipsniai).

            4. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra nurodęs privataus kaltinimo proceso ir privataus kaltintojo išskirtinumą, pažymėjęs, kad atsakomybė už baudžiamojo proceso inicijavimą ir vykdymą tenka skundą pateikusiam asmeniui.

Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime nurodė, kad asmeniui žala turi būti atlyginta net jei ir panaikinamas neįsiteisėjęs teismo nuosprendis, konstatavo, kad nuostata, jog priėmus išteisinamąjį nuosprendį neatlygintina asmens patirta žala, prieštarauja konstituciniam žalos atlyginimo principui (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

 

            Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

            1. Atsakovo kreipimasis į teismą privataus kaltinimo tvarka negali būti vertinamas kaip pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, nes asmens, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą yra Konstitucijos garantuojama absoliuti teisė, kurios teisingą ir veiksmingą įgyvendinimą privalo garantuoti ir užtikrinti valstybė. Teisės kreiptis į teismą absoliutumą ne kartą konstatavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai).

            2. Darant prielaidą, kad ieškovui buvo padaryta žala, už bet kokius procesinius veiksmus ir žalą yra atsakingas apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Varėnos rajono apylinkės teismas. Ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą vadovaudamasis CK 6.272 straipsniu (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų).

            3. Kasaciniame skunde iškelti nauji reikalavimai, nukrypstant nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų, kuriais apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos ir pagal kuriuos byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; šią funkciją vykdydamas, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

           

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan.

Šios bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovams turtinę ir neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės  atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Ieškovai savo reikalavimus atsakovui dėl jų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovo inicijuoto ieškovų baudžiamojo persekiojimo pagal nukentėjusiojo pareiškimą dėl jo apšmeižimo. Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos,  gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neįrodo anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos BPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, konstatuojama, kad nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

 

Dėl ieškovų reikalavimo atlyginti baudžiamajame procese patirtas išlaidas, taip pat dėl teisminės gynybos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo kontekste

 

Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas“. Šioje byloje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas neišsprendė išteisintų kaltinamųjų turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinės ieškovų teisės yra kilusios ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnis). Šiame kontekste pabrėžtina taip pat tai, kad ne civilinio, o baudžiamojo proceso tvarka nagrinėtini ir ieškovų argumentai dėl tokių procesinių išlaidų vertinimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 1 straipsnio taikymo aspektu. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios teisenos keitimo į civilinę teiseną pateisinimu negali būti ir tai, kad BPK nenustatyta tokių išlaidų atlyginimo priteisimo po nuosprendžio priėmimo procedūrų. Civilinį ginčą nagrinėjantis teismas neturi teisinių pagrindų pasisakyti dėl tokios situacijos, kylančios iš baudžiamojo proceso, sprendimo būdų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo priemonių taikymo kontekste.

 

Pripažinus, kad ieškovų ieškinys netenkintinas, nes atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, šios bylos išsprendimui yra nereikšmingi kiti kasacinių skundų argumentai, todėl kasacinis teismas dėl jų nutartyje nepasisako.

Kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria panaikinta Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl D. B. ieškinio atmetimo ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovo D. B. priteista 4000 Lt neturtinės žalos bei 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir dėl  šios dalies palieka nepakeistą apylinkės teismo sprendimą. Taip pat panaikinama apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl priteisimo iš G. Č. 240 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti D. B. naudai. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš L. B. G. Č. priteista 900 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pakeičiama ir šios išlaidos priteisiamos iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis, o jų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kad bylos apimtis nedidelė ir ji nėra sudėtinga (CPK 98 straipsnis). Kita nutarties dalis paliekama nepakeista. Iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovo bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme – 120 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti - 600 Lt, atsižvelgiant į tai, kad bylos apimtis nedidelė ir ji nėra sudėtinga (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl D. B. ieškinio atmetimo ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovo D. B. priteista 4000 Lt neturtinės žalos bei 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir dėl šios dalies palikti nepakeistą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį dėl priteisimo iš G. Č. 240 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti D. B. naudai.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria iš L. B. G. Č. priteista 900 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir šias išlaidas priteisti iš D. B. ir L. B. lygiomis dalimis – po 450 Lt iš kiekvieno.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

G. Č. naudai iš D. B. ir L. B. lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme – po 60 Lt sumokėto žyminio mokesčio iš kiekvieno ir dalį atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti - po 300 Lt iš kiekvieno.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Pranas Žeimys

 

 

                                                                                                Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                                                        Gintaras Kryževičius