Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-654/2019 teisminio proceso Nr. 1-02-2-00213-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.3.1; 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,
dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,
nuteistajai S. N. ir jos gynėjui advokatui S. Gedvilui,
nukentėjusiajai R. V. ir jos atstovui advokatui Šarūnui Jazukevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. N. apeliacinį skundą dėl 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį bei jai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu S. N. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 721 straipsnio 2 dalimi, S. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. V., artintis prie jos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestas, o civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintas pilnai ir iš S. N. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. V. priteista 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš S. N. nukentėjusiajai R. V. priteista 2 450 eurų atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. N. nuteista už tai, kad sistemingai baugino žmogų, naudodama psichinę prievartą, o būtent: nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. sausio 18 d., turėdama tikslą įbauginti žmogų, sistemingai baugino R. V., naudodama psichinę prievartą, t. y.:
iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 23 d., apie 15.55 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Na va pagaliau (duomenys neskelbtini) pasake, kad nenori Tu masinos parduoti. Cia buvo seimos turtas, uz kuri 70K Lt pirkau as. Ant sutarties nebuvo mano paraso. Kaip trecias asmuo teks dalyvauti paciai dalinantis turta teisme. O Zveryno gimnazijoj jau uz Tavo nugaros papasakojo man ir daugiau dalyku. Negrazu taip elgtis, nors kiekvienas vertybes pasirenka pats!“;
2015 m. birželio 25 d., apie 18.19 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Beje, patark jam masina laikyti prie Tavo namu, kad galetum pro langeli vis paziureti. Padangas irgi reikes pasikeisti“;
2015 m. rugpjūčio 24 d., apie 15.54 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Dėl satanistų užsakymo, dovana mano Tau. Pasitik juos mokykloje“;
2015 m. rugpjūčio 24 d. apie 15.56 val. parašė R. V. SMS pranešimą: „Duok (duomenys neskelbtini)būti Tavo Herojum! Gal šį kartą į kelnes nepridėsit, bent jau jis;)“;
2015 m. rugpjūčio 9 d., apie 14.32 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „http://infa.lt/2926/jei-vyras-neprisiima-atsakomybes-uz-moters-gerove/ Kaip Tavo „pagalba“ padaro vyrus energetiniais invalidais, ir tik tokius Tu tegali pritraukti?;)) Stai kodel dar netekejusi. Mokytojos prisigimusios padeti, bet beda kad pagalba tokia pati kaip alkokolio butelis alkoholikui ibrukamas, kad zmogus kankintusi ir toliau, o ne stotusi ir eitu!!! Ismintis ateina su amziumi, kartais amzius ateina vienas - ar kartais nebus tokia situacija“;
2015 m. spalio 20 d., apie 00.20 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Kas per skaneris pas Tave, kad žmogus nesugeba perprasti per 2 val. Pasakyk kad rankomis dėtų, ne pimpalu prilaikytų lapus, o gal burnoj Tavo jis? Labiausiai taip mėgsta!“;
2015 m. spalio 20 d., apie 00.57 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Panele sterva, ar nereikia ponaičiui namo? Deivė dar laukia su juo paruošti pamokas“;
2015 m. spalio 30 d., apie 19.50 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Suvalgyk ananaso kai bus tas laikas. Tai jis zviegs is malonumo laizydamas dziundzes kiekviena lopineli, skani tada buna. Isbandyta!“;
2015 m. spalio 30 d., apie 19.52 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Nesvarbu kad krutu neturi, sake. Svarbu kad nuogu moteru turi jis visa telefona, pries ateidamas vonioj uzsives ir nepastebes to trukumo“;
2015 m. spalio 30 d., apie 19.54 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Kai atsisveikindama buciuosies negalvok kad tos pacios lupos laize kitos dziundze, visos mes vienodos“;
2015 m. gruodžio 28 d., apie 20.36 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Kiekviena diena matymasis su vyru duoda suprasti jam kad esi „patogi moteris“. Paprastai tokios draugystes trunka metu metus ir nesibaigia vedybomis. Jeigu manai kad tai atgyvena, tada paklausk kodel esi viena - istrauka is Gray knygos pirktos '97 m.“;
2016 m. sausio 8 d., apie 22.28 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Virk arbatą, užeina kuprinės pasiimt ir mes palauksim prie namo lauke“;
2016 m. sausio 9 d., apie 00.13 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Nesuprantu tik jeigu išmintinga moteris tai 2000€ paimt būtų nesunku už mašiną, kam Tau problemos ir socialinio statuso susigadinimas, šito nesuprantu. Turi daug laiko vaikščioti į teismus?“;
2016 m. sausio 20 d., apie 00.12 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Ar (duomenys neskelbtini) toks nesupratingas, ar Tau miegot nereikia, juk į darbus ir iki išnaktų knapsi. Ar neišseksi?“;
2016 m. vasario 25 d., apie 18.12 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Na bet tu ir žiauri, nebekyla abejonių kodėl 3 skundai švietimo skyriuje ant tavęs. Lašas po lašo ir akmenį pratašo“;
2016 m. kovo 6 d., apie 01.08 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Pigi tarnaite pabūsi šią savaitę, nes tėtis Tėčiu neišgali būti?“;
2016 m. balandžio 5 d., apie 22.19 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Gerai (duomenys neskelbtini) slepia kad as nevazineju masina, ane?“;
2016 m. balandžio 5 d., apie 22.19 val., parašė pastarajai SMS pranešimą: „Gerai atstato sėdynę?“;
2016 m. balandžio 7 d., apie 17.18 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Issivezk ji dar kur nors, please! (duomenys neskelbtini) visada labai gerai veikia keliones, kiek ji kur bevezdavau: ar i uzsieni, ar su palapinem. Visais atvejais suprasdavo kad as auksine. Ir dabar suprato kad nuo vilko begdamas ant meskos pataike. As niekada ant keliu jam net tarp eiluciu neliepdavau sliauzti, o Tu pasirodo su visa artimiausia aplinka tai praktikuoji“;
2016 m. balandžio 7 d., apie 17.18 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „p.s. penktoku tevu atsiliepimas: Tarybiniu laiku dvasia kvepia su tuo savo auksiniu dantim. Faktas, kad nei sveika, nei madinga“;
2016 m. balandžio 15 d., apie 21.18 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Super! Tokio afigieno plano niekada nebuciau sugalvojusi. Pakeliauti uz kito pinigus, o pasakyti visiems kad su manim keliavo. Genialu!!! Dabar tik supratau, ka turejo minty, kad „niekada i Zz jos nekisiu, ji bus sesely“. Tu nuostabi! Tiesiog fantastiska!!! Buckis mazute!“;
2016 m. gegužės 10 d., apie 08.07 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „http://m.delfi.lt/gyvenimas/myli-nemyli/article.php?id=67708638 Pats laikas gerbti pirmiausia save! Nuoga tiesa. Na ir kadangi esi budiste, nes tik jie tiki karma, tai vietoj to kad jis jau butu islipes is infantilumo pelkes, prailginai ta laika padarydama meskos paslauga“;
2017 m. sausio 18 d., apie 10.41 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „2 level prasideda nuo 5000€. Rekomenduoju 2 keliones ir svarbu isijausti, nepamirsti to, linksmiau bus. Smagu, kad patvirtino, kad 1 level praejo sekmingai. Kaip kadais virtualiai, dabar realiai. p.s. sorry, tu mudviem labai paranki siam zaidimui:*“;
2017 m. sausio 18 d., apie 10.44 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „2 level nuo rugpjucio men., spesi pasiruosti, manau“;
2017 m. sausio 18 d., apie 12.14 val., parašė R. V. SMS pranešimą: „Brač mokytojos kaip valytojos geriausi įrankiai reklamai. Čia tai atradimas mums. Bloga reklama geriau nei jokia, tą suprantam seniai“ ir tokiu būdu baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą keliančiomis bei amoralaus pobūdžio frazėmis įbaugino R. V..
Šiais savo veiksmais S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistoji S. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje ir bylą nutraukti.
2.1. Skunde nurodė, kad jos siųstose žinutėse nebuvo jokio bauginimo, nebuvo naudojama jokia psichinė prievarta. Bauginimo sąvoka išreiškia psichinės prievartos esmę, identifikuoja ją kaip veiką, nukreiptą į baimės jausmo sukėlimą kitam žmogui. Psichinė prievarta – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų pasekmių. Bauginimas – tai kito žmogaus psichikos veikimas tokiu būdu, kad šis bijotų. Psichologijos mokslas aiškina baimę kaip emociją, kylančią situacijose, pavojingose individo biologiniam arba socialiniam gyvavimui ir susijusią su tikru ar įsivaizduojamu pavojaus šaltiniu. Baimės jausmo stiprumas ir specifika išreiškiama tokiais terminais kaip baiminimasis, būgštavimas, išgąstis, siaubas, nerimas. Psichinė prievarta – tai bauginimo procesas. Šis procesas objektyviai gali pasireikšti ne vien tik baimės jausmo kėlimu kitam žmogui, bet ir jo baimės palaikymu, kai pati baimė atsirado ne dėl grasinančiojo elgesio. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Teismas, pripažindamas apeliantę kalta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, konkrečiai nesuformulavo, kaip buvo bauginama nukentėjusioji (kokiu tekstu), koks buvo bauginimo mechanizmas. Apeliantė teisme paaiškino, kad jos siųstose žinutėse nebuvo bauginimo. Dalies žinučių turinys susijęs su realiomis situacijomis (dėl automobilio remonto, kuriuo rūpinosi pati nuteistoji, dėl žmonių, kurie buvo dėl nukentėjusiosios parašę skundus, dėl įspėjimo nukentėjusiajai apie M. N., kuris ir jai gali sugadinti gyvenimą, dėl kuprinės atsiėmimo), bet ne bauginimu. Dalis žinučių buvo įžeidžiančio turinio, bet nebuvo susijusios su bauginimu. Šias žinutes nuteistoji rašė, kad M. N. grįžtų namo ir užsiimtų vaikais, nes jis visą laiką leido su R. V..
2.2. Teismas darė išvadą, kad žinutės buvo siunčiamos ilgą laiką, įvairiu paros metu ir tai rodo, kad nuteistosios elgesys buvo kryptingas turint tikslą įbauginti nukentėjusiąją. Tokia teismo išvada neteisinga, nes neatitinka byloje surinktų duomenų. Apeliantė pabrėžė, kad jos tikslas buvo susigrąžinti neteisėtai be jos žinios R. V. parduotą automobilį bei susigrąžinti į šeimą vyrą arba, kad M. N. liktų pas nukentėjusiąją ir namo nebegrįžtu.
2.3. R. V. ir M. N. parodymai yra prieštaringi, nes pati R. V. parodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuoti nemoka, o jai parduotu automobiliu ir toliau naudojasi M. N.. R. V. brolis R. V. nurodė, kad sesers automobiliu niekada nesinaudojo. Taigi automobilis jai buvo perrašytas fiktyviai, kad M. N. galėtų iš šeimos pasisavinti turtą. Tai patvirtina, kad R. V. teisme melavo, o jos išsakytos frazės, kad ji jautėsi nesaugiai ir bijojo, yra mintinai išmoktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių frazės.
2.4. Dėl teismui pateiktų su civiliniu ieškiniu receptų, tai pirmasis receptas išrašytas 2016 metų vasario mėn., antrasis 2017 metų vasario mėnesį. Teigiama, kad R. V. buvo sistemingai ir ilgą laiką bauginama, jautė įtampą, bet pirmasis receptas su vaistais nuo kraujospūdžio, o ne raminantieji vaistai, išrašytas tik po 10 mėnesių nuo bauginimo pradžios, o antrasis po metų nuo pirmojo recepto išrašymo ir po mėnesio, kai baigta rašyti žinutes. Tai įrodo, kad R. V. davė melagingus ir iš anksto suderintus parodymus. Teismas, vertindamas įrodymus nukentėjusiosios naudai, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes įrodymai nepagrįsti duomenų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir sprendimų argumentavimu, o kai kurie įrodymai iš viso ignoruoti (R. V. parodymai dėl automobilio naudojimo, dėl receptų).
2.5. Skunde teigiama, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Teismo sprendimas priteisti 2000 eurų neturtinės žalos yra iš esmės neteisingas, nes nepadaryta nusikalstama veika, o priteisti 2500 Eurų proceso išlaidas, kai nėra padaryta nusikalstama veika, yra neteisėta.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
S. N. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad siųstose žinutėse buvo bauginimo ar psichinės prievartos požymių. Taip pat ginčijamas liudytojų parodymų vertinimas, dalį jų parodymų įvardijant prieštaringais. Nesutinkama su pareikštu civiliniu ieškiniu ir procesinių išlaidų atlyginimu. Šiuo atveju svarbiausias yra nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas. Apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą bei nepagrįstai pripažino S. N. padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje.
6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė sprendimą nesant pakankamai nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių duomenų ir išplėtė baudžiamojo įstatymo taikymą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo S. N. veiksmuose.
8. Pagal BK 11 straipsnio 1 dalį nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš pagrindinių nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas.
9. Pagal 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas <...> sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai pasireiškia įvairaus pobūdžio grasinimais, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
10. Teismų praktika dėl BK 145 straipsnio taikymo yra gausi. Pagal ją sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis, ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-328-648/2017 ). Tačiau ne bet koks psichologinio diskomforto sukėlimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, nes priešingu atveju būtų iškreipiami baudžiamosios teisės tikslai.
11. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas bei konkretumas. Toks aiškinimas, be kita ko, gali būti kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo ir leidžia kriminalizuoti tik iš ties pavojingus veiksmus. Todėl baudžiamojo įstatymo paskirties neatitiktų tokia praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs.
12. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. sausio 18 d. S. N. nukentėjusiajai siuntė įvairaus pobūdžio SMS žinutes – viso 102 žinutes. Iš jų 25 žinutes nukentėjusioji atrinko, kurios, jos manymu, ją įbaugino, įskaudino ir pažemino labiausiai. Inkriminuotos bauginančios SMS žinutės buvo rašomos nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Apylinkės teismas pripažino, kad dalis S. N. siųstų SMS žinučių, vertinant jas kompleksiškai, skamba bauginančiai ir grasinančiai. Kita dalis parodo, kad nukentėjusiąja yra domimasi, likusios žinutės yra įžeidžiančio ar amoralaus, seksualinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismo atliktas žinučių turinio vertinimas yra nepagrįstas, be to šių žinučių analizė niekaip neparodo, jog buvo atliekami sisteminio bauginimo veiksmai. Svarbu įvertinti ne tik žinučių turinį, o tokio turinio pavojingumą – ar žinučių turinys buvo toks bauginantis, kad jomis galėtų būti reikšmingai paveiktas jas gavęs asmuo. Teismas pripažino, kad tik dviejų žinučių turinys gali būti laikomas bauginančio pobūdžio („Beje, patark jam masina laikyti prie tavo namų, kad galetum pro langeli vis paziureti. Padangas irgi reikes pasikeisti“, „Dėl satanistu uzsakymo, dovana mano Tau. Pasitik juos mokykloje“). Nepaisant to, kad nustatytos tik dvi bauginančios pobūdžio žinutės, apylinkės teismas vertino visas kaltinime inkriminuotas žinutes kartu ir jomis grindė sisteminio bauginimo požymio buvimą. Toks vertinimas apsunkino S. N. padėtį ir ji nepagrįstai pripažinta sistemingai bauginusi R. V.. Teisėjų kolegija, įvertino visų 102 SMS žinučių turinį ir jų santykį nagrinėjamų įvykių kontekstu bei nustatė, kad tik šios dvi žinutės galėtų būti laikomos bauginamo pobūdžio, o visos kitos žinutės, pagal savo išraiškos formą, galėjo sukelti neigiamas emocijas nukentėjusiajai. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą grasinimą arba terorizavimą, bauginimą, siekiant sukelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą. Nors byloje nustatytos S. N. žinutėse išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus ir įvykio kontekstą, teisėjų kolegijos nuomone, sietini su sudėtinga S. N. šeimynine situacija, hiperbolizuotai, ciniškai, provokuojančiai perteikiamomis emocijomis, pagiežingu, šeimos vyrą neva nuviliojusios moters, įžeidinėjimu ir žeminimu, bet ne su sisteminiu R. V. bauginimu naudojant psichinę prievartą.
13. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvusis sudėties požymis „sistemingumas“ reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Panašaus pobūdžio bylose, kuriose asmenys yra pripažįstami kaltais pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, grasinimai nukentėjusiųjų atžvilgiu yra išreiškiami tiesiogiai ir yra konkrečiai įvardijami. Nagrinėjamu atveju, S. N. siųstose žinutėse netiesiogiai nurodoma saugoti turtą (neva, leidžiant suprasti, kad jis gali būti sugadintas) ir nekonkrečiai įvardijamas „satanistų“ užsakymas, kurie gali būti nukentėjusiosios darbo vietoje. Toks neapibrėžtų grasinimų išreiškimas neatspindi grasinimų realumo ir negali būti laikomas tokiu pavojingu, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Bylos duomenimis R. V. automobilis buvo apgadintas, tačiau nebuvo įrodyta, kad jį apgadino ir savo grasinimus įgyvendino S. N.. Taigi pirmosios instancijos teismas S. N. veiksmus – dviejų grasinančio pobūdžio SMS žinučių parašymą ir išsiuntimą į R. V. telefoną – nepagrįstai pripažino sistemingu R. V. bauginimu naudojant psichinę prievartą. Tokie S. N. veiksmai neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviojo požymio – sistemingumo, nes tarp abiejų žinučių buvo kelių mėnesių laiko tarpas, per visą susirašinėjimo laikotarpį jos buvo išsiųstos tik du kartus ir nėra pagrindo išvadai, kad jas siejo bendras sumanymas bauginti R. V.. R. V. savo parodymuose paaiškino, kad dėl gautų SMS žinučių ji buvo įstumta į ilgalaikio nerimo ir baimės būseną, bijojo, kad su ja bus susidorota ar jai pakenkta. Tačiau ją įbauginusias įvardijo tik dvi jau aptartas žinutes. Likusios inkriminuotos žinutės, nukentėjusiosios teigimu, ją įžeidė, iš jos buvo išsityčiota, ji buvo pažeminta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokios žinutės neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
14. Apylinkės teismas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą grindė ne vien išsiųstų žinučių turiniu, bet ir žinučių skaičiumi, intensyvumu, jų siuntimo laikotarpiu. Teismas motyvavo, kad žinutės buvo siunčiamos įvairiu paros metu, taip pat ir naktį, o tai parodo, jog nuteistosios elgesys nebuvo spontaniškas, o kryptingas, turint tikslą įbauginti nukentėjusiąją. Įstatymas numato, kad tik sistemingas asmens bauginimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o nenustačius sistemingo bauginimo požymio, žinučių siuntimas įvairiu paros metu negali būti laikomas bauginančiu savaime. Be to, priešingai nei teigiama apylinkės teismo nuosprendyje, žinutės nebuvo siunčiamos itin intensyviai. Iš pateikto žinučių sąrašo matyti, kad per pusantrų metų laikotarpį buvo išsiųstos 102 žinutės. Tarp žinučių siuntimo buvo nuo kelių dienų iki 1 mėnesio tarpai (dažniausi maždaug vienos savaitės tarpai). Per vieną kartą buvo atsiunčiama nuo 2 iki 7 žinučių. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei žinučių turinys, nei siuntimo laikas, nei intensyvumas negalėjo nukentėjusiajai sukelti tokių psichologinių diskomforto padarinių, kurių pagrindu kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
15. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl S. N. kaltės padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, grindė liudytojų M. N., R. V., L. L., J. F. parodymais. Kaip matyti iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, nuteistąją S. N. ir nukentėjusiąją R. V. sieja S. N. vyras M. N., kuris bendrauja su nukentėjusiąja. Šių asmenų santykiai dėl iširusios santuokos yra įtempti, o nesutarimai tarp sutuoktinių tęsiasi daug metų. Esant tokioms aplinkybėms teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti aplinkybes, paliktas sutuoktinis gali siekti išlaikyti šeimą, būti piktas dėl iširusios šeimos. Minėtų liudytojų parodymai nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste nelaikytini įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą požymius. Liudytojų L. L. ir J. F. duoti parodymai yra netiesioginiai įrodymai, nes iš esmės apibūdina pokalbių su R. V. kontekstą, visą informaciją, kurią pateikė šie liudytojai, jie sužinojo iš nukentėjusiosios. R. V. parodymuose minima, kad jam siųstose S. N. žinutėse nebuvo jokių bauginimo požymių, o jis pats į sesers gyvenimą nesikišo ir konflikte nedalyvavo. M. N. parodymuose pateikiamas subjektyvus S. N. pasisakymų, kaip grasinančių, vertinimas. Akivaizdu, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo duoti parodymai negali būti vertinami kaip pagrindiniai S. N. kaltę patvirtinantys įrodymai.
16. Teismas išsamiai nagrinėjo S. N. veiksmų, siunčiant SMS žinutes nukentėjusiajai, tikslą bei motyvus. Argumentavo, kad nuteistoji pateikė ne vieną skirtingą versiją, kodėl siuntė žinutes nukentėjusiajai. Paaiškinimai dėl žinučių siuntimo priežasties neatitiko susiklosčiusios situacijos (nuteistoji tikino siekusi išsiaiškinti, kokie santykiai sieja jos vyrą ir nukentėjusiąją). Apylinkės teismas paneigė S. N. iškeltą versiją, kad žinutes ji siuntė po to, kai pamatė telefono sąskaitos išklotinę, kurioje buvo matyti M. N. nuolatinis bendravimas su R. V.. BK 145 straipsnio 2 dalyje apibrėžto nusikaltimo padarymo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Taigi teismo nustatytos aplinkybės dėl žinučių siuntimo tikslo negali būti pagrindas S. N. veikos nusikalstamumui pagrįsti.
17. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. N. nepagrįstai buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir yra išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
18. Skunde teigiama, kad liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai buvo prieštaringi, dalis aplinkybių neatitiko realiai susiklosčiusios situacijos, nukentėjusioji melavo teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį motyvai dėl galimai prieštaringų parodymų davimo, veikos kvalifikavimui ir S. N. teisinei padėčiai reikšmingos įtakos neturi. Teismas papildomai šių skundo argumentų nenagrinėja.
19. Skunde keliamas civilinio ieškinio klausimas. Panaikinus apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį bei vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, nes asmuo išteisintas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
20. Atsižvelgiant į tai, kad S. N. išteisinama, jai nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, procesinės išlaidos už nukentėjusiosios advokato suteiktas paslaugas iš S. N. nepriteisiamos.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, kolegija
n u s p r e n d ž i a:
S. N. apeliacinį skundą tenkinti.
2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
S. N. dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Procesinių išlaidų iš S. N. nepriteisti.
S. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Teisėjų kolegija: Virginija Liudvinavičienė
Alenas Piesliakas
Nijolė Žimkienė