Baudžiamoji byla Nr. e1-920-878/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32988-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 25 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), buvo teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis A. K. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra, kai jam (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad gyvena su (duomenys neskelbtini)  J. G. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)  turi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) bet neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl šiuo automobiliu ją prireikus nuveža kaltinamasis. Jis niekada nesėsdavo prie vairo neblaivus. Jis su J. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo tuo automobiliu į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini), ten gėrė degtinę. (Duomenys neskelbtini), tebebūdamas pas (duomenys neskelbtini), vėl išgėrė degtinės. Pamatęs, kad kaimynai pradėjo pjauti medžius, esančius netoli jo (duomenys neskelbtini)  namų, nuėjo su jais aiškintis ir apsipyko. Niekam nematant, pasiėmė iš sekcijos automobilio raktelį ir sugalvojo automobiį nuvaryti iš kiemo iki medžių, tai yra apie 15 m, galvodamas, kad tuomet tikrai tų medžių nebepjaus, nes jo automobilis trukdys. Tuo metu jau buvo atvykę (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie, pamatę jį, vairuojantį automobilį, iškvietė policijos pareigūnus. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio.

Be paties kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) K. V. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vos neįvažiavo į kopėčias, ant kurių stovėjo žmonės, įvažiavo į medį, kur stovėjo kopėčios, vyko konfliktas. Atvykus (duomenys neskelbtini) M. Z. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini) dėl genimų medžių. Apie (duomenys neskelbtini) val. atvyko su (duomenys neskelbtini)  R. B. nurodytu adresu ir pradėjo dirbti jiems pavestas užduotis. Dirbdamas M. Z. pastebėjo, kad galimai neblaivus vyras kieme pradėjo važiuoti savo automobiliu, bet toli nenuvažiavo, išlipo iš automobilio ir rakino automobilio dureles. Tuo metu M. Z. priėjo prie jo, tačiau vyras pradėjo agresyviai elgtis, jį pastūmė, sukėlė žodinį konfliktą. M. Z. paėmė iš asmens automobilio raktelius ir dėl agresyvaus elgesio jam uždėjo antrankius, o jo (duomenys neskelbtini)  iškvietė policijos pareigūnus. Automobilio vairuotojas A. K. sakė, kad savo kieme važinėti gali. Vėliau asmuo teigė, kad nebenori (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai išvažiuos, dėl to išvyko į (duomenys neskelbtini)  apžiūrai.

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme, kuriame yra į medį atsitrenkęs (duomenys neskelbtini)  spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) į tą patį medį yra atremtos kopėčios, o virš jų pakabinta vaizdo kamera, kuri neveikia.

Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės, patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra J. G., gimusi (duomenys neskelbtini)  metais.

(Duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, variklio darbinio tūrio (duomenys neskelbtini)  cm(3), (duomenys neskelbtini) metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini)  eurų su PVM.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį gėrė (duomenys neskelbtini)  val., atliktas patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. pirmojo patikrinimo metu A. K. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Antrojo patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas. 

A. K. asmens duomenų pažymoje nurodyta, kad jam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytojas M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)  val. gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini)  dėl genimų medžių. Apie (duomenys neskelbtini) val. atvyko su (duomenys neskelbtini)  R. B. ir pradėjo dirbti jiems pavestas užduotis. Dirbdamas pastebėjo, kad galimai neblaivus vyras pradėjo kieme važiuoti su savo automobiliu. Asmeniui toli nenuvažiavus, išlipus iš automobilio ir rakinant automobilio dureles, prie jo priėjo pabendrauti, tačiau vairuotojas pradėjo agresyviai elgtis, jį pastūmė, konfliktavo. Tuomet paėmė iš asmens automobilio raktelius ir dėl agresyvaus elgesio jam uždėjo antrankius. (Duomenys neskelbtini)  iškvietė policijos pareigūnus.???

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. yra jos (duomenys neskelbtini). A. nėra nuolat alkoholį geriantis žmogus, nes turi (duomenys neskelbtini), tačiau savaitgaliais išgeria alkoholio. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) kartu su A. nuvyko pas jo (duomenys neskelbtini)  į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo jos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl automobilį vairavo A. Atvykus pas (duomenys neskelbtini), A. gėrė alkoholį, jie liko ten nakvoti, o rytojaus dieną A. dar išgėrė degtinės. Jos automobilio rakteliai buvo padėti ant spintelės kambaryje. Ji pati buvo prigulusi kitame kambaryje, kai išgirdo kieme triukšmą. Tuomet per langą pamatė atvykusius (duomenys neskelbtini) darbuotojus, matė, kad jos automobilis stovi kitoje vietoje nei buvo paliktas kieme, jis buvo pavarytas 10-15 metrų. Suprato, kad automobilį be jos žinios bus pavaręs A. Ji nebūtų neleidusi A. vairuoti neblaiviam. Automobilis jai yra reikalingas. Nors ji pati ir nevairuoja, tačiau gali paprašyti kitų asmenų, kurie turi teisę vairuoti, kad ją nuvežtų į miestą ir pas gydytojus. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninis, o ne bendras su (duomenys neskelbtini). Ji automobilį pirko (duomenys neskelbtini)  metais už savo pinigus, tuo laikotarpiu jie su A. negyveno. Su A. jie pažįstami seniai, kurį laiką kartu gyveno, po to buvo laikas, kad negyveno ir dabar vėl kartu gyvena.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. kaltė dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausiai 2,48 promilių girtumas. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, tai yra procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (bauda) bei jos dydžiu, apklausiamas įtariamuoju prašė leisti baudą mokėti dalimis po 200 Eur.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Praeityje jis yra buvęs du kartus teistas, tačiau bausmę atlikęs, abu teistumai išnykę, todėl baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, anksčiau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už (duomenys neskelbtini), baudas sumokėjęs, nuobaudos jau negalioja. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), darbdavio (duomenys neskelbtini)  charakterizuojamas išimtinai teigiamai. A. K. stebimų dėl psichikos ligų pacientų tarpe (duomenys neskelbtini), bet įrašytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpe, tačiau (duomenys neskelbtini) specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. netikslinga skirti (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 6 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašė leisti jam baudą mokėti po 200 eurų per mėnesį, nes jo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini)  – (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį, šeimoje dirba (duomenys neskelbtini), sumoka visus mokesčius, todėl visos baudos iš karto galimybės sumokėti neturės. Teismas pažymi, kad nors prioritetas teikiamas savanoriškam baudos sumokėjimui, baudos bausmės vykdymo procesas negali besąlygiškai taikytis vien prie kaltinamojo norų bei galimybių. Nustatant baudos sumokėjimo terminą, turi būti užtikrinami BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai, o būtent tinkamas nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas bei teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgus į skiriamos baudos dydį, į tai, kad A. K. (duomenys neskelbtini) vienas šeimoje, neturi (duomenys neskelbtini), nustatytinas devynių mėnesių terminas, per kurį kaltinamasis privalo sumokėti jam paskirtą baudą (BVK 6 straipsnio 2 dalis). Nesumokėjus baudos savanoriškai, bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.

Prokurorė siūlo kaltinamajam A. K. skirti kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams ir konfiskuoti transporto priemonės – trečiajam asmeniui priklausančio automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonės, vertę atitinkančią sumą – (duomenys neskelbtini)  Eur.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs A. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, bet jau itin artimam sunkiam girtumui, sukėlė realų pavojų tuo metu įvykio vietoje buvusių kitų asmenų sveikatai ir netgi gyvybei, anksčiau baustas už kitokius kelių eismo taisyklių pažeidimus, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ilgesniam terminui nei prašė prokurorė – dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – (duomenys neskelbtini). 

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nusikaltimą A. K. padarė vairuodamas J. G. nuosavybės teise priklausantį ir jos vardu įregistruotą automobilį, kuriuo naudotis jis, būdamas neblaivus, nebuvo gavęs leidimo. Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad ji savo transporto priemonės vairuoti kaltinamajam neperdavė, šis ją pasiėmė be jos žinios, savavališkai. Taigi konfiskuotinas turtas šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė ir byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. Automobilis J. G. yra įgytas iki jai pradedant gyventi su kaltinamuoju, todėl jis nėra ir jų bendra nuosavybė. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM – (duomenys neskelbtini)  Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad A. K. privalo paskirtą baudą sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – (duomenys neskelbtini);

2) turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant iš A. K. konfiskuotino automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – (duomenys neskelbtini)  Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų).

A. K. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą policijos įstaigoje prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, perduoti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. K.

Teisėja                                                                                Inga Liubinienė