Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-04-23][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-589-614-2020].docx
Bylos nr.: e2S-589-614/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
D. Bernardo statyba 304489844 Kreditorius
Baltrita 301829708 Skolininkas
Kategorijos:
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

?

Civilinė byla Nr. e2S-589-614/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04543-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

        

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 14 d. išduotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „D. B. statyba“ iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltrita“ išieškoti 4 384,94 Eur skolą, 1 596,12 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, 374,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kreditorė pareikšto reikalavimo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –  skolininkės turto areštą. Pareiškime nurodo, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas butų apsunkintas ar jo vykdymas taptų neįmanomas, kadangi skola yra didelė, skolininkė iš esmės nevykdo ūkinės-komercinės veiklos ir negauna pajamų, neturi darbuotojų, yra įsiskolinusi valstybei, tikėtina, kad jos ekonominė būklė negerėja. Kreditorė taip pat nurodo, kad skolininkė gali pasinaudoti galimybe be jokių suvaržymų perleisti jai priklausantį turtą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė tenkinti  kreditorės UAB „D. B. statyba“ prašymą taikyti skolininkei UAB „Baltrita“ laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas, 2020 m. vasario 14 d. priimdamas teismo įsakymą įvertino, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra – teismo įsakymas tikėtinai pagrįstas. 

5.       Teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas), nustatė, kad kreditorė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tuo, kad skolininkės skola yra didelė, skolininkė vengia atsiskaityti, galimai nevykdo veiklos, turi finansinių sunkumų, neturi darbuotojų, turi įsiskolinimų valstybei, gresia bankrotas.

6.       Teismas pažymėjo, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio (pareiškimo) suma skolininkui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti skolininko turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio (pareiškimo) suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie skolininko nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad skolininkas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).

7.       Teismo vertinimu byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, preziumuojant, kad skolininkė vengs vykdyti šį teismo procesinį sprendimą bei vertinti skolininkės įmonės finansinę padėtį kaip sunkią. Kreditorė nepateikė įrodymų, kurių pagrindų būtų galima teigti, jog skolininkė yra nemoki, gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Pažymėjo, kad net darant prielaidą, jog skolininkė turi tam tikrų šiuo metu mokumo problemų, vien dėl šių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti teismo įsakymo įvykdymą, nes turto arešto (ypač piniginių lėšų) paskyrimas savaime nepadidintų skolininkės turto masės ar vertės, netgi priešingai, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, sutrikdant įmonės ūkinę veiklą, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą.

 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

8.       Kreditorė UAB „D. B. statyba“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-9489-1080/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: taikyti pareikšto reikalavimo vertės skolininkės kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir (ar) piniginių lėšų, esančių pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, areštą. Atskirajame skunde nurodė:

8.1.       Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esminę reikšmę turi ne vien ieškinio (pareiškimo) suma, atsakovo (skolininko) turtinė padėtis bet ir atsakovo (skolininko) elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu.

8.2.       Skolininkė turi pastovų įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM, kad neturi darbuotojų bei nevykdo Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų LRV 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407, 123 punkte nustatytos pareigos Registro tvarkytojui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad skolininkė yra susidūrusi su finansinėmis problemomis. Tai, jog tęsiasi pastovi nepriemoka vienam iš pagrindinių mokesčius surenkančių subjektų patvirtina, kad skolininkės finansinė padėtis yra sunki. Kitu atveju, jeigu skolininkės finansinė padėtis būtų gera, skolininkė neturėtų pastoviai besitęsiančio įsiskolinimo valstybei, nevengtų pateikti finansinių ataskaitų rinkinio.

8.3.       Įstatymų nustatytų pareigų nevykdymas (metinių finansinių ataskaitų rinkinių neteikimas, mokesčių valstybei nemokėjimas) suponuoja apie asmens finansinius sunkumus. Dėl to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolininkės įmonės finansinės padėties nevertino kaip sunkios. Minėti byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad skolininkė turi finansinių sunkumų, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog kreditorė deklaratyviai teigia apie prastą skolininkės finansinę padėtį.

8.4.       Tai, kad skolininkė yra linkusi savo turtą perleisti kitiems asmenims patvirtina pridedama 2019 m. rugpjūčio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu skolininkė perleido trečiajam asmeniui pagal įsiteisėjusį 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-9646-451/2019) įgytą reikalavimo teisę į kreditorę.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

10.       Kreditorė kartu su atskiruoju skundu pateikė ir naują įrodymą – 2019 m. rugpjūčio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu skolininkė perleido trečiajam asmeniui pagal įsiteisėjusį 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-9646-451/2019) įgytą reikalavimo teisę į kreditorę. Apeliantės teigimu, šis įrodymas patvirtina aplinkybę, kad skolininkė perleidinėja turtą tretiesiems asmenims, todėl egzistuoja reali galimybė, jog skolininkė savo turtą gali ir vėl perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu apsunkindama kreditorei tikėtinai palankaus teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymą.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad naujo įrodymo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktą įrodymą prie bylos prijungia.

12.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti kreditorės UAB „D. B. statyba“ prašymą taikyti skolininkei UAB „Baltrita“ laikinąsias apsaugos priemones.

13.       Nagrinėjamoje byloje kreditorė reiškia piniginį reikalavimą skolininkei, kuris kildinamasis iš kreditorės UAB „D. B. statyba“  skolininkei UAB „Baltrita“ 2018 m. gegužės 31 d. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kuri patvirtina, kad UAB „Baltrita“ nupirko iš UAB „D. B. statyba“ statybines medžiagas su pristatymo paslauga, tačiau iki šiol už tai nesumokėjo ir šią dieną yra skolinga 4 384,94 Eur sumą. Kreditorė savo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą. Teismui netenkinus šio prašymo, kreditorė su tokia nutartimi nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, kad teismas netinkamai sprendė apie pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

 

14.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad kreditorė įrodė tik vieną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, kas buvo patvirtinta priimtu teismo įsakymu, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės 4 384,94 Eur skolą, 1 596,12 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, 374,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas sprendė, kad kreditorė neįrodė, kad kyla grėsmė, jog galimas teismo sprendimo įvykdymas dėl skolininkės veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas. Apeliantė, nesutikdama su nutartimi, skunde nurodo, kad teismas be pagrindo vertino, jog kreditorė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

16.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, jog reiškiamo ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, preziumuojant, kad skolininkė vengs vykdyti šį teismo procesinį sprendimą bei vertinti skolininkės įmonės finansinę padėtį kaip sunkią. Kreditorė nepateikė įrodymų, kurių pagrindų būtų galima teigti, jog skolininkė yra nemoki, gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

18.       Vertinant apeliantės argumentus apie tai, kad reiškiamų reikalavimų suma skolininkei laikytina didele, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas, teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018). Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į nurodytą teismų praktiką atsižvelgė.

19.       Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis byloje Nr. e2-76-464/2018). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.

20.       Nagrinėjamu atveju kreditorė skolininkės nesąžiningumą grindė tokiomis aplinkybėmis, kad skolininkė laiku neatsiskaitė už jai pateiktas prekes ir paslaugas, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neturi darbuotojų bei Registro tvarkytojui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorės nurodytos aplinkybės nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad skolininkė neturi pakankamai turto (piniginių lėšų), kurio užtektų reikalavimams patenkinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad patikrinus paskutinius duomenis (2020 m. kovo 26 d.), skolininkės UAB „Baltrita“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra sumažėjusi iki 801,05 Eur, o tai paneigia apeliantės teiginius dėl skolininkės nesąžiningumo.

21.       Skolininkės nesąžiningumą kreditorė taip pat įrodinėja ir teismui pateikta 2019 m. rugpjūčio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios pagrindu pagal įsiteisėjusį 2019 m. kovo 14 d. teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-9646-451/2019) įgytą reikalavimo teisę į kreditorę skolininkė perleido trečiajam asmeniui. Apeliantės teigimu, šis įrodymas patvirtina aplinkybę, kad skolininkė perleidinėja turtą tretiesiems asmenims, todėl egzistuoja reali galimybė, jog skolininkė savo turtą gali ir vėl perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu apsunkindama kreditorei tikėtinai palankaus teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirma, Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (sutartis sudaryta 2019 m. rugpjūčio 9 d.), kreditorė dar nebuvo teismui pateikusi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. vasario 14 d.), todėl šioje byloje nėra pagrindo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą vertinti kaip nesąžiningus veiksmus kreditorės atžvilgiu. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės nurodytu vieninteliu adresu (J. S. g. 4, Vilnius) pirmosios instancijos teismo siųstų dokumentų skolininkei įteikti nepavyksta. Taigi, skolininkei iki šiol dar nėra žinoma apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą ir priimtą teismo įsakymą, todėl ji neturi galimybės gintis nuo jai pareikštų reikalavimų, reikšti prieštaravimus, bandyti ginčą spręsti taikiai. Trečia, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Baltrita“ (šios bylos skolininkės) ieškinį atsakovei UAB „D. B. statyba“ (šios bylos kreditorei) dėl skolos priteisimo bei atsakovės UAB „D. B. statyba“ priešieškinį ieškovei UAB „Baltrita“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo UAB „T parkas“ (civilinės bylos Nr. e2-313-1089/2020). Šioje byloje pareikšdama ieškinį UAB „Baltrita“ nurodė ne tik savo registruotos buveinės adresą (J. S. g. 4, Vilnius), bet ir adresą korespondencijai bei elektroninio pašto adresą, kurie, be jokios abejonės, yra žinomi ir UAB „D. B. statyba“, tačiau kreditorė šių duomenų nei pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, nei vėliau, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo skolininkės elgesį vertinti kaip nesąžiningą kreditorės atžvilgiu, tačiau kelia pagrįstų abejonių dėl pačios kreditorės sąžiningumo, nurodant visus jai žinomus skolininkės adresus korespondencijai gauti.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a: 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                    Eglė Surgailienė         

 


Paminėta tekste:
  • e2-1069-407/2016
  • e2-1084-464/2016
  • e2-1092-943/2016
  • CPK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-1286/2012
  • 2-1494-464/2017
  • e2-995-464/2018
  • e2-1156-464/2018
  • e2-1073-464/2017
  • e2-76-464/2018
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės