Civilinė byla Nr. e2-1188-1099/2023

(buvęs Nr. e2-22166-1099/2022)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17344-2022-4

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1; 3.1.7.6

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovui A. G., jo ir atsakovės V. G. atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. G. ir A. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado 2022 m. kovo 26 d. įvykio metu, kai ant transporto priemonės Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė, automobilis), užkrito kopėčios.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir A. G. 9 379,29 Eur žalos atlyginimą, 59,10 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2022 m. vasario 18 d. su draudėju R. S. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 17 d. buvo apdrausta transporto priemonė Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikant papildomą draudimo apsaugą.

4.       Pažymi, kad 2022 m. kovo 26 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), ant stovinčios transporto priemonės užkrito kopėčios ir ją apgadino; 2022 m. kovo 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pažymoje dėl informacijos apie įvykį pateikimo pažymėta, jog policijos pareigūnams susisiekus su pranešėju (draudėju), šis informavo, kad kopėčios nukrito nuo pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas, patalpos), dėl stipraus vėjo. Teigia, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte/prašyme konstatuoti transporto priemonės sugadinimai (variklio gaubto, stogo apmušalo, stiklo apdailos).

5.       Ieškovė aiškina, kad 2022 m. kovo 26 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui išmokėjo 9 379,29 Eur (10 435,93 Eur (visas žalos dydis) - 896,64 Eur (9 proc. nusidėvėjimas) - 160 Eur (besąlyginė išskaita)) draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovai žalos neatlygino.

6.       Nurodo, kad nors ir buvo gauta informacija, jog kopėčios ant transporto priemonės užkrito dėl galimai stipraus vėjo, tačiau pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-2261 2022 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologijos stoties duomenimis didžiausias fiksuotas vėjo greitis per 1 val. 18 val. – 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s. Anot ieškovės, pagal empirinę vėjo intensyvumo skalę (Boforto skalė), kai vėjo greitis yra nuo 17,2 m/s iki 20,7 m/s – laikoma, kad tai yra audra, kai vėjo greitis yra nuo 20,8 m/s iki 24,4 m/s – stipri audra. Taigi, nagrinėjamu atveju didžiausias vėjo greitis įvykio metu nebuvo pasiekęs stiprios audros lygio, todėl atsakovai, t. y. pastato savininkai, negali remtis nenugalimos jėgos išimtimi, sprendžiant jų civilinės atsakomybės klausimą.

7.       Pažymi, kad kopėčios nuo pastato nukrito dėl vėjo, o tai reiškia, jog atsakovai nebuvo jų tinkamai pritvirtinę, t. y. taip, kad būtų išvengta bet kokio įvykio, dėl kurio gali atsirasti žala. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė be kaltės, tačiau atsakovai pažeidė bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad žala nekiltų.

8.       Taigi, anot ieškovės, atsakovai privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovams (nors ir buvo sudaryta šio pastato 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutartis, tačiau mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ (nuomininkė) privalėjo rūpintis tik pastato vidaus einamuoju remontu, o pareiga rūpintis pastato išore (t. y. tinkamai pritvirtinti pastato išorėje buvusias kopėčias) išliko pastato savininkams – atsakovams); 2) dėl pastato trūkumo, t. y. netinkamai pritvirtintų kopėčių, pastarosioms nuvirtus, buvo padaryta žala draudėjui, t. y. padaryti transporto priemonės apgadinimai; 3) tarp to, jog atsakovai tinkamai nepritvirtino kopėčių ir pastarosios nuvirto, bei tarp to, jog atsirado žala, egzistuoja priežastinis ryšys.

9.       Nurodo, kad žala atsirado dėl nuo pastato, kuris priklauso atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nukritusių kopėčių, todėl jie privalo atsakyti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė paskaičiavo 59,10 Eur kompensacinių palūkanų.

10.       Anot ieškovės, jos ir trečiojo asmens nesieja 2018 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, kadangi ieškovė nėra šių sutarčių šalis; šios abi sutartys yra sudarytos tik tarp atsakovų ir trečiojo asmens, todėl šių sutarčių nuostatos neturi įtakos ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo ir šiomis sutarčių nuostatomis nėra pagrindo remtis šioje civilinėje byloje. Net jeigu laikyti, jog trečiasis asmuo pagal 2018 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis privalėjo prižiūrėti pastato stogą ir kopėčias, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi pretenzijas dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų pagal šias sutartis gali reikšti tik sutarties šalis, t. y. atsakovai ir trečiasis asmuo vienas kitam; tuo tarpu šioje byloje ieškovės reikalavimas kildinamas iš delikto ir ieškovė remiasi CK 6.266 straipsnio nuostatomis. Be to, aiškina, kad atsakovai nepagrįstai remiasi 2022 m. vasario 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2022/02/01, kadangi ji įvykio metu negaliojo (nebuvo pasirašyta).

11.       Ieškovės vertinimu, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog nėra jų atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, o ieškovė įrodė, jog įvykio metu nebuvo jokios nenugalimos jėgos, todėl atsakovai išlieka atsakingi pagal minėto straipsnio nuostatas.

12.       Pažymi, kad atsakovai niekaip neįrodė, jog jie, kaip pastato savininkai, neva tinkamai prižiūrėjo kopėčias ir rūpinosi jų būkle. Priešingai, patys atsakovai atsiliepime į ieškinį pripažino, jog netinkamai prižiūrėjo kopėčias ir nesirūpino jų tinkama būkle, t. y. nurodė, jog pastate lankosi retai (labai retai lankantis sudėtinga rūpintis kopėčiomis, įvertinti jų būklę). Be to, ieškovės teigimu, stogo remontas ir kopėčios niekaip nesusiję tarpusavyje, kadangi buvo atliekamas stogo, o ne kopėčių, remontas (patys atsakovai nurodo, jog kopėčiomis buvo naudojamasi užlipant ant stogo).

13.       Anot ieškovės, vien tik paties atsakovo ranka sudaryta neaiški neva buvusių kopėčių schema negali būti tinkamu įrodymu apie šių kopėčių būklę, kopėčių tvirtinimo vietas ir pan.; nėra aišku kuo remiantis buvo sudaryta ši neva buvusių kopėčių schema, nėra jokių kopėčių brėžinių (kurie būtų patvirtinti atitinkamų institucijų). Taigi, ši atsakovo sudaryta neaiški neva buvusių kopėčių schema neįrodo, jog įvykis įvyko dėl neva nenugalimos jėgos ir kad atsakovai neva tinkamai prižiūrėjo kopėčias.

14.       Pabrėžia, kad trečiasis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį aiškiai patvirtino, jog kopėčiomis nesinaudojo, o pagal 2018 m. balandžio 27 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį už pastato išorinės dalies būklę ir kopėčias jis neprivalėjo bei neprivalo atsakyti.

15.       Ieškovė nurodo, kad atlikdama įvykio aplinkybių tyrimą, kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl įvykio aplinkybių, todėl trečiasis asmuo ir pateikė ieškovei pažymą apie hidrometeorologines sąlygas. Teigia, kad pažyma apie hidrometeorologines sąlygas yra oficialus rašytinis įrodymas, kurį pateikė kvalifikuota institucija – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrius, todėl vien tai, jog šią pažymą gavo ne ieškovė, o trečiasis asmuo, nesumažina šios pažymos įrodomosios vertės.

16.       Aiškina, kad vien tai, jog automobilis yra skirtas Amerikos rinkai, nereiškia, kad juo negalima naudotis Europoje; šio automobilio techninė apžiūra draudimo sutarties sudarymo metu galiojo, ji buvo įregistruota, todėl galėjo dalyvauti viešajame eisme (sudarant draudimo sutartį ieškovė šias aplinkybes patikrino).

17.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti. Pakartotinai paaiškino, kad transporto priemonės apgadinimai padaryti nuo atsakovams priklausančio pastato nukritus kopėčioms; atsakovų sutartiniai santykiai su trečiuoju asmeniu neturi reikšmės šioje byloje, nes, anot ieškovės, šiuo atveju atsakovams taikytina deliktinė atsakomybė (o ne sutartinė); teigė, jog atsakovų nurodytas elektros kabelio nutrūkimas neturi įtakos atsakovų atsakomybei. Pažymėjo, kad atsakovai neįrodė jokių nenugalimos jėgos aplinkybių, taip pat nepaneigė, jog įvykio metu buvo audra, o ne smarki audra. Nurodė, kad ieškovė, atlikdama žalos bylos administravimą, atsakovų apie įvykį neinformavo, nes neturėjo tokios pareigos; ieškovė vertino ne kopėčias, o transporto priemonės apgadinimus. Aiškino, kad atsakovų turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti priteistiną sumą.

18.       Atsakovai V. G. ir A. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; teismui ieškinį tenkinant – tenkinti jį iš dalies.

19.       Nurodo, kad pagal 2018 m. balandžio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei 2022 m. vasario 1 d. jos pratęsimą atsakovai trečiajam asmeniui MB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad atsakovų santykiai su trečiuoju asmeniu buvo paremti pasitikėjimu, todėl patalpose jie lankydavosi retai; dažniausiai lankydavosi dėl stogo dangos apžiūros ir jos remonto, todėl atsakovas buvo įrengęs kopėčias, kurių viršutinė dalis buvo pritvirtinta prie metalinio virš stogo iškylančio vamzdžio; be to, papildomai kopėčios buvo sutvirtintos šoninėmis atramomis. Teigia, kad atsakovas prie nuomojamų patalpų paskutinį kartą buvo 2021 m. rudenį; tuo metu naudojosi ir kopėčiomis, nes atliko stogo dangos apžiūrą norėdamas įvertinti jos būklę ir 2022 m. vasarai suplanuoti dalinį remontą; būdamas ant stogo nepastebėjo, kad elektros kabelio bei kopėčių laikikliai būtų pakeisti.

20.       Atsakovai pažymi, kad paskutinį kartą su trečiuoju asmeniu (jo atstovais) atsakovas bendravo 2022 m. gegužės mėn., tačiau apie įvykį su kopėčiomis jis atsakovams jokios informacijos nepateikė ir tik gavus iš ieškovės 2022 m. birželio 22 d. pretenziją dėl 9 379,29 Eur žalos atlyginimo, atsakovams tapo žinoma apie 2022 m. kovo 26 d. įvykį. Aiškina, kad atsakovui po šios pretenzijos gavimo nuvykus prie patalpų, jokių kopėčių ar jų detalių nebuvo rasta, t. y. jų nei prie patalpų, nei teritorijoje nebuvo; nuomininkės darbuotojai paaiškino, kad apie įvykį jiems nėra žinoma, apie kopėčių dingimą taip pat nieko nepaaiškino.

21.       Atsakovų vertinimu, ieškinyje vienašališkai interpretuojami 2018 m. balandžio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kai kurie punktai (2.2 ir 2.7) ir taip nukreipiamas dėmesys nuo 3.5 punkto, kuriame nurodoma nuomininkės pareiga užtikrinti švarą ir tvarką patalpose bei aplink jas. Atsakovai mano, kad tiek pagal šią nuomos sutarties nuostatą, tiek pagal realiai susidariusią praktiką, trečiasis asmuo turėjo atkreipti dėmesį ir į prie nuomojamų patalpų esančių kopėčių galimai pasikeitusią būklę ar jų padėtį.

22.       Taip pat aiškina, kad atsakovo įrengtos kopėčios buvo tinkamos, jomis galima buvo saugiai patekti ant stogo, jos buvo sutvirtintos ir nuo smarkaus vėjo nugriūti ar užgriūti ant automobilio negalėjo. Atsakovų manymu, tik paties automobilio tiesioginio kontakto metu jos galėjo užgriūti ant jo.

23.       Be to, atsakovams kyla abejonių dėl 2022 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-2261, nes ją gavo ne ieškovės atstovas, o pateikė trečiasis asmuo, todėl nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu šis asmuo atsirado draudiminio įvykio aplinkybių tyrime, turėjo teisę rinkti įrodymus, kuriais remiasi ieškovė.

24.       Atsakovai nurodo, kad pagal pridėtas ieškovės fotonuotraukas (kuriose nėra fiksuoti vaizdai su kopėčiomis) galima spręsti, jog transporto priemonės sugadinimai nėra žymūs bei ryškūs, kas, atsižvelgiant į pačių kopėčių gabaritus (matmenis), jų įrengimui naudotos medienos masyvumą (dydį), galimą griuvimo ant automobilio trajektoriją (kampą), atsakovų įsitikinimu, turėjo sukelti daug didesnės apimties apgadinimus. Taip pat atsakovai pastebi, kad pačių kopėčių nėra ir jų nebuvimu galimai yra suinteresuota tik nuomininkė, jog nebūtų išaiškintos tikros aplinkybės, susijusios su nuomininkei priklausančio automobilio sugadinimu bei gauta draudimine išmoka.

25.       Pažymi, kad ieškovė, atitinkamai ir patalpų nuomininkė, atsakovams apie įvykį jokios informacijos nepateikė, todėl jie negalėjo sąžiningai ir teisingai išsiaiškinti visas galimas įvykio aplinkybes, negalėjo pateikti siūlymų dėl galimos žalos atlyginimo bei atlikti kitų veiksmų, kurie galėjo palengvinti jų ne tik teisinę, bet ir materialinę padėtį. Taip pat atsakovams kyla abejonių, susijusių su transporto priemone, nes draudimo sutartyje nurodyta, kad automobilis skirtas Amerikos rinkai.

26.       Atsakovai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad po ginčo įvykio atsakovas užfiksavo, jog elektros kabelio laikymo vamzdis buvo pakeistas ir atitinkamai pritvirtintas naujais varžtais. Anot atsakovų, šios aplinkybės patvirtina, jog trečiasis asmuo po galimo elektros kabelio nutraukimo savo iniciatyva atliko elektros kabelio tvirtinimo vamzdžio, prie kurio buvo pritvirtintos ir kopėčios, pakeitimus, apie kuriuos atsakovų neinformavo. Teigia, kad galimai po nurodytų pakeitimų kopėčios nebuvo vėl pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio, kas galėjo sąlygoti ginčo įvykį.

27.       Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. ir jo bei atsakovės V. G. atstovas iš esmės palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ir su ieškiniu nesutiko, o jį tenkinant, prašė mažinti priteistiną sumą. Pakartotinai paaiškino, kad atsakovai apie įvykį sužinojo tik jau gavę ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo; po ko atsakovas nuvažiavo prie atsakovams priklausančio pastato, nuo kurio tariamai nukrito kopėčios, tačiau kopėčių jau nerado, taip pat pastebėjo, jog buvo atlikti kažkokie darbai ant pastato stogo dėl elektros kabelį laikiusio vamzdžio keitimo. Anot atsakovo, trečiojo asmens atstovas jam tik po įvykio paaiškino, kad prieš ginčo įvykį buvo nutrauktas elektros kabelis, dėl ko galimai buvo nulaužtas vamzdis, prie kurio ir buvo prikabintos kopėčios, todėl galimai jos liko nepritvirtintos ir nuo vėjo ar kito kontakto galėjo nugriūti. Nurodė, kad atsakovas asmeniškai montavo kopėčias prieš maždaug 5 metus, jos buvo pritvirtintos prie vamzdžio; kiekvienais metais (paskutinį kartą 2021 m. rudenį) bent kartą jomis buvo naudojamasi, jos buvo geros būklės ir negalėjo nugriūti. Kėlė abejones dėl trečiojo asmens galimo nesąžiningumo – trečiasis asmuo neinformavo jų apie elektros kabelio nutrūkimą, taip pat apie kopėčių nukritimą; be to, teigė, jog pagal nuomos sutartį būtent trečiasis asmuo turėjo rūpintis tvarka pastate ir aplink jį. Pažymėjo, kad atsakovų turtinė padėtis sunki, gauna nedideles pensijas, turi nedaug nekilnojamojo turto (garažą, kurį nuomoja trečiajam asmeniui, ir namą su sklypu), santaupų neturi.

28.       Trečiasis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad pastato savininkų kaltės nėra arba ji minimali – vargu ar savininkai staiga kilusias ekstremalias oro sąlygas galėjo numatyti; joms kilus, pašalinti galimą grėsmę, kurios iki tol niekada nebuvo, savininkai neturėjo objektyvių galimybių.

29.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį paaiškino jam žinomas aplinkybes: kopėčios prie išorinės pastato dalies buvo pritvirtintos stacionariai, jų nuversti stovint ant žemės praktiškai nebuvo įmanoma; kada konkrečiai kopėčios buvo pastatytos ir kokiu būdu jos buvo pritvirtintos prie viršutinės pastato dalies, trečiojo asmens vadovui R. S. nežinoma: kopėčiomis nei jis, nei bendrovės darbuotojai po 2018 m. nuomos sutarties sudarymo nesinaudojo (stogą apžiūrėjo tik pasirašant minėtą nuomos sutartį); ant pastato stogo nelipo – tam nebuvo jokio reikalo; už pastato išorinės dalies būklę ir kopėčias pagal nuomos sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalėjo ir neprivalo atsakyti.

30.       Aiškina, kad trečiasis asmuo teikė užklausą ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. gavo atsakymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-2261, jog 2022 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologijos stoties duomenimis didžiausiasis fiksuotas vėjo greitis per 1 val. 18 val. – 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s. Anot trečiojo asmens, šie rodikliai reiškia „smarkų vėją“, tačiau šį atsakymą reikėtų vertinti tik kaip orientacinius duomenis apie buvusias oro sąlygas (duomenys neskelbtini), nes pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kaime meteorologiniai stebėjimai ir matavimai nevykdomi, todėl neatmestina tikimybė, kad tam tikrais laiko tarpais vėjo greitis įvykio vietoje galėjo būti ir didesnis.

31.       Anot trečiojo asmens, priešgaisrinės priežiūros darbuotojai, nuolat tikrindavę atitinkamų sąlygų laikymąsi, jokių pretenzijų MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

32.       Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad 2022 m. vasario 18 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su draudėju R. S. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 17 d. buvo apdrausta transporto priemonė Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikant papildomą draudimo apsaugą.

33.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato rašte dėl informacijos apie įvykį pateikimo Nr. 2964741 nurodyta, jog 2022 m. kovo 26 d. apie 18.55 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ant stovinčios transporto priemonės Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užkrito kopėčios ir ją apgadino. Taip pat rašte nurodyta, kad policijos pareigūnams susisiekus su pranešėju R. S., šis informavo, kad kopėčios nukrito nuo pastato dėl stipraus vėjo.

34.       2022 m. kovo 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte/prašyme konstatuoti transporto priemonės sugadinimai – variklio gaubto, stogo apmušalo bei stiklo apdailos apgadinimai; šiuos apgadinimus iš esmės patvirtina ir į bylą pateiktos minėtos transporto priemonės fotonuotraukos ir vaizdo įrašas.

35.       Pagal ieškovės sudarytą 2022 m. kovo 28 d. žalos sąmatą Nr. 2964741 bendras patirtos žalos dydis sudaro 10 435,93 Eur, po išskaitymo (įvertinus nusidėvėjimą) – 9 539,29 Eur; taip pat vėliau buvo minusuota 160 Eur draudimo išskaita. Ieškovė nukentėjusiam asmeniui 2022 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24119652 išmokėjo 4 878,80 Eur žalos atlyginimą; 2022 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24332608 išmokėjo 3 800,49 Eur žalos atlyginimą; 2022 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24676429 išmokėjo 700 Eur žalos atlyginimą; bendrai išmokėta 9 379,29 Eur draudimo išmokos.

36.       Ieškovė 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. birželio 3 d. pranešimais informavo R. S. apie žalos atlyginimą.

37.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 27 d. tarp trečiojo asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomininkės) ir atsakovų A. G. bei V. G. (nuomotojų) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovai išnuomojo trečiajam asmeniui jiems priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini); vėliau nuomos sutarties laikotarpis pratęstas 2022 m. vasario 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi.

38.       Ieškovė 2022 m. birželio 22 d. pranešimais kreipėsi į atsakovus dėl išmokos išieškojimo.

39.       Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-2261, 2022 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologijos stoties duomenimis didžiausias fiksuotas vėjo greitis per 1 val. – 18 val. – 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s. Be kita ko, nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) meteorologiniai stebėjimai ir matavimai nevykdomi; pateikti duomenys artimiausios meteorologijos stoties.

40.       Pagal empirinę vėjo intensyvumo skalę (Boforto skalė), kai vėjo greitis yra nuo 17,2 m/s iki 20,7 m/s – laikoma, kad tai yra audra; kai vėjo greitis nuo 20,8 m/s iki 24,4 m/s – stipri audra.

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens

41.       Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokios nuostatos nuosekliai laikosi ir kasacinis teismas, kuris tai yra nurodęs ne kartą, taip pat pabrėždamas, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

42.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

43.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

44.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

45.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios nuo atsakovams priklausančio pastato/patalpų (jų dalies) nukritus kopėčioms ant ieškovės apdraustos transporto priemonės ir ją apgadinus, atlyginimo, todėl šioje byloje teismas pirmiausia pasisako teisės normų, reglamentuojančių statinių savininko atsakomybę (CK 6.266 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimais.

46.       Be to, pažymėtina, kad nors atsakovai iš dalies kvestionavo/ginčijo transporto priemonės apgadinimo aplinkybes, t. y. kad transporto priemonė galimai buvo apgadinta kitomis aplinkybėmis (galimai pačiai transporto priemonei įvažiavus į minėtas kopėčias ir pan.), tačiau, teismo vertinimu, atsakovai nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų, apsiribodami tik savo deklaratyviais teiginiais ir abejonėmis (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl statinio savininko atsakomybės

47.       Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

48.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, labiausiai tikėtina, ieškovės apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta nuo atsakovams priklausančio pastato (jo dalies) nukritus kopėčioms, kurias, kaip patvirtino ir pats atsakovas, būtent jis buvo sumontavęs (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

49.       Taigi, pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakomybės be kaltės prigimtį, vien byloje nustatytas faktas, jog dėl nuo atsakovams priklausančio pastato dalies nukritus kopėčios ir dėl to padarius žalos (apgadinus transporto priemonę), suponuoja jų civilinę atsakomybę, nebent jie paneigtų savo pareigą atlyginti statinio padarytą žalą, įrodydami nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

50.       Teismas, remdamasis įrodinėjimo taisyklėmis, nurodytomis šios sprendimo 43-44 punktuose, sprendžia, kad atsakovai neįrodė nei nenugalimos jėgos aplinkybių (kurių iš esmės ir neįrodinėjo), nei nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

51.       Visų pirma, teismas, pritardamas ieškovės pozicijai, pažymi, kad pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-2261 2022 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologijos stoties (kuri yra artimiausia prie ginčo įvykio vietos) duomenimis didžiausias fiksuotas vėjo greitis per 1 val. 18 val. – 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s; pagal empirinę vėjo intensyvumo skalę (Boforto skalė), kai vėjo greitis yra nuo 17,2 m/s iki 20,7 m/s – laikoma, kad tai yra audra, kai vėjo greitis yra nuo 20,8 m/s iki 24,4 m/s – stipri audra. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju didžiausias vėjo greitis ginčo įvykio metu nebuvo pasiekęs stiprios audros lygio (tokių įrodymų atsakovai nepateikė), atitinkamai šiam atvejui netaikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 2 ir 3 punktų nuostatos, kuriose, be kita ko, nustatyta, jog smarki audra priskiriama prie įvykių, dėl kurių šalis gali būti atleidžiama už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą.

52.       Antra, vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Pažymėtina, kad Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna stipresnių vėjų, kurie gali padaryti žalos, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, todėl kiekvienas rūpestingas statinių savininkas, vykdydamas statybas ir vėliau rūpindamasis tokiu statiniu, turi ir gali tai numatyti bei privalo imtis priemonių žalai išvengti. Nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, nurodė, kad nors kopėčios buvo jo sumontuotos pakankamai neseniai – prieš maždaug penkerius metus, tačiau jis minėtame pastate lankydavosi retai (maždaug kartą per metus), kopėčiomis naudojosi taip pat maždaug vieną kartą metuose, paskutinį kartą iki įvykio jomis naudojosi 2021 m. rudenį, t. y. maždaug likus pusmečiui iki ginčo įvykio. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, iš dalies patvirtina, kad atsakovai jiems priklausančiu pastatu (jiems priklausančia dalimi) naudojosi nepakankamai rūpestingai, atidžiai, dėl ko, labiausiai tikėtina, nurodytos kopėčios nukrito ir apgadino ginčo transporto priemonę.

53.       Nors atsakovai teigė, kad po ginčo įvykio atsakovas užfiksavo, jog elektros kabelio laikymo vamzdis, prie kurio buvo pritvirtintos kopėčios, trečiojo asmens galimai buvo pakeistas, bei galimai po nurodytų pakeitimų kopėčios nebuvo vėl pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio, kas galėjo sąlygoti ginčo įvykį, tačiau, teismo vertinimu, atsakovai nepateikė pakankamai tai galinčių patvirtinti įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, vien atsakovų pateiktos fotonuotraukos, kurios, be kita ko, yra blogos kokybės, nepatvirtina atsakovų nurodytų aplinkybių, nes neaišku nei kur, nei kada jos darytos. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė nukentėjusio asmens (šiuo atveju R. S., kaip ir trečiojo asmens) tyčios ar didelio neatsargumo, nepateikdami jokių objektyvių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, galinčių šias aplinkybes patvirtinti, apsiribodami vien deklaratyviais teiginiais ir iškeltomis abejonėmis.

54.       Teismas, iš esmės pritardamas ieškovės pozicijai, taip pat pažymi, kad šiuo atveju atsakovų, kaip pastato savininkų, atsakomybė kildinama deliktinės atsakomybės pagrindu pagal CK 6.266 straipsnio normas, todėl šiuo atveju atsakovų ir trečiojo asmens sutartiniai santykiai (ginčo pastato/patalpų nuomos sutartiniai santykiai) neturi reikšmės sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimą.

55.       Be to, nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

56.       Viena vertus, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovams priklausantis pastatas (jo dalis) buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, tačiau, teismo vertinimu, nurodytoje 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutartyje (kuri galiojo ginčo įvykio metu) nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos patalpos perduotos trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti. Vien atsakovų nurodytas minėtos sutarties 3.5 punktas, pagal kurį trečiasis asmuo įsipareigojo užtikrinti švarą ir tvarką patalpose bei aplink jas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ginčo patalpų savarankiškas valdymas buvo perduotas būtent trečiajam asmeniui. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis periodiškai tikrindavo pastato stogą, jį remontuodavo, taip pat planavo jį remontuoti ir ateityje, kas pagrindžia, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduota savarankiška ginčo pastato (jo dalies) valdymo teisė. Kita vertus, net jeigu ir laikyti, jog atsakovai pagal minėtą nuomos sutartį pareigą savarankiškai rūpintis ginčo pastatu (jo dalimi) buvo perleidę trečiajam asmeniui, ši aplinkybė nepanaikina atsakovų, kaip pastato (jo dalies) savininkų, deliktinės atsakomybės, o tik suteikia/suteiktų teisę ateityje reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui už jo galimai netinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal nurodytą nuomos sutartį.

57.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovai neįrodė jų, kaip patalpų (jų dalies) savininkų (valdytojų), atsakomybę paneigiančių aplinkybių, t. y. nenugalimos jėgos fakto ir nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat kad ginčo patalpų savarankiškas valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui, todėl jie yra atsakingi už ieškovės apdraustam turtui padarytą žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu ieškovė įrodė visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas – nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. atsakovai, turėdami pareigą prižiūrėti savo turtą taip, kad jis nedarytų žalos kitiems asmenims, nesiėmė pakankamų veiksmų jo priežiūrai; žala, t. y. buvo apgadintas automobilis, už kurį ieškovė išmokėjo draudimo išmoką; priežastinis atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys; atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis).

Dėl žalos dydžio

58.       Kaip minėta, pagal į bylą pateiktą 2022 m. kovo 28 d. žalos sąmatą Nr. 2964741 bendras patirtos žalos dydis sudaro 10 435,93 Eur, po išskaitymo (įvertinus nusidėvėjimą) – 9 539,29 Eur; taip pat vėliau buvo minusuota 160 Eur draudimo išskaita; bendrai išmokėta 9 379,29 Eur draudimo išmoka.

59.       CK 6.281 straipsnio 1 dalis numato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

60.       Nors atsakovai, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu kvestionavo minėtos žalos dydį, teigdami, jog galimai užfiksuotų apgadinimų sutaisymui reikėtų mažesnės sumos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtus skaičiavimus, kurie buvo atlikti įprastai praktikoje naudojama Audatex sistema (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

61.       Be to, atsakovai prašė, jog jeigu ieškinys būtų tenkintas, sumažinti priteistinos žalos dydį. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Bendroji nuostolių atlyginimo nuostata numato teismui teisę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat įtvirtinta teisė teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad žalos atlyginimo mažinimas reiškia nukrypimą nuo vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo, tad šia teise turi būti naudojamasi išimtiniais atvejais, kai konstatuojamos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti žalos atlyginimo dydį.

62.       Remiantis atsakovų pateiktais ir viešais Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovai gauna senatvės pensijas (pagal paskutinius 2023 m. sausio mėn. duomenis) – atitinkamai 285,31 Eur ir 420,29 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovams priklauso garažas (dvi patalpos (duomenys neskelbtini), už kurių nuomą pagal byloje esančius duomenis ir atsakovų paaiškinimus jie gauna 500 Eur/mėn. nuomos mokestį), aikštelė (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su žemės sklypu (ir kitais pagalbiniais pastatais) (duomenys neskelbtini); VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovams taip pat priklauso viena transporto priemonė. Viena vertus, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, atsakovų turtinė padėtis iš dalies gali būti pripažįstama kaip pakankamai sunki, tačiau, teismo vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys apie atsakovų turtinę padėtį vis tik nėra pakankami mažinti priteistinos žalos atlyginimą, bei išimties iš visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

63.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai ginčo patalpas (garažus) buvo/yra išnuomoję trečiajam asmeniui, gaudavo/gauna nuolatines nuomos pajamas, t. y. faktiškai užsiima komercine veikla, kuri, be kita ko, dažnai yra susijusi ir su padidėjusia rizika, todėl ir šiuo atveju dėl minėtų patalpų valdymo atsiradus tam tikriems nuostoliams – nuo patalpų nukritus kopėčioms ir apgadinus transporto priemonę, atsakovai turi prisiimti šią riziką ir atlyginti padarytus nuostolius. Be to, kaip minėta, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir paties nukentėjusio asmens (R. S.) didelio neatsargumo, kuris galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo arba jos padidėjimo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos.

64.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų atsakomybei kilti, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų (kadangi patalpos jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis) priteistina 9 379,29 Eur draudimo išmokos (CK 6.249, 6.266, 6.270 straipsniai).

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo

65.       Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Atsižvelgiant į tai, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 59,10 Eur kompensacinės palūkanos už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 7 d. (2022 m. birželio 22 d. pranešimuose nustatyto sumokėjimo termino) iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. (kreipimosi į teismą), taikant metinę 5 proc. normą.

66.       Be to, tenkinant ieškovės prašymą, solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 9 438,39 Eur (9 379,29  Eur + 59,10 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

67.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

69.       Ieškovė patyrė byloje 572 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 360 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 212 Eur žyminis mokestis.

70.       Atsakovai pateikė prašymą atlyginti jiems patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, tačiau ieškinį tenkinus, šios išlaidos atsakovams neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

72.       Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 572 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

73.       Byloje iš viso patirta 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 8,96 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

74.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

75.       Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

76.       Nagrinėjamu atveju atsakovai nebuvo suformulavę prašymo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis; kita vertus, prašė sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į jų sunkią turtinę padėtį. Kaip minėta, teismas aukščiau sprendime netenkino atsakovų prašymo dėl žalos dydžio sumažinimo; kita vertus, teismas šiuo atveju savo iniciatyva sprendžia klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

77.       Įvertinus sprendimo 62 punkte nurodytus duomenis, darytina išvada, kad atsakovų turtinė padėtis gali būti pripažįstama kaip sunki ir sprendimu priteista suma 9 438,39 Eur (ir 572 Eur bylinėjimosi išlaidos) yra pakankamai ženkli atsakovams, dėl ko atsakovai negali iš karto sumokėti visą priteistą sumą ieškovei. Pastebėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių, todėl, teismo vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės teisių ir interesų, taip pat nesukels neigiamų finansinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą.

78.       Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), daro išvadą, kad yra pagrindas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokant po 417,10 Eur (10 010,39 Eur (9 379,29 Eur žala + 59,10 Eur palūkanos + 572 Eur bylinėjimosi išlaidos) / 24 mėn.), paskutinį mėnesį taip pat sumokant ieškovei priteistas procesines palūkanas.

79.       Toks įvykdymo išdėstymas, teismo vertinimu (atsižvelgiant į numanytiną priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas), geriausiai atitiktų abiejų šalių teisėtus interesus.

80.       Atsakovams išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jie nėra atleidžiami nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atsakovai turi teisę bet kuriuo metu per išdėstymo terminą sumokėti ieškovei visą priteistą sumą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. G. ir A. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 9 379,29 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 29 ct) žalos, 59,10 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 10 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 438,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 572 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 286 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos – 10 010,39 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovus V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokant po 417,10 Eur (10 010,39 Eur (9 379,29 Eur žala + 59,10 Eur palūkanos + 572 Eur bylinėjimosi išlaidos) / 24 mėn.), paskutinį mėnesį taip pat sumokant ieškovei priteistas procesines palūkanas.

Išaiškinti atsakovams, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jie nėra atleidžiami nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 438,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 8,96 Eur iš kiekvieno atsakovo (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič