Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-19][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-198-744-2018].docx
Bylos nr.: AN2-198-744/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 190521648 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?

                                                                  Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-198-744/2018

                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00775-2018-4

                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10

 (S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 19 d.

Šiauliai

 

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

               rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria K. M. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-5633-2018, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, paliktas nepakeistas.

 

               Teismas

         

n u s t a t ė :

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5633-2018 (toliau – ir Nutarimu) K. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 80 Eur dydžio bauda už tai, kad 2018 m. birželio 11 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pat, sustabdžius automobilį, neišjungus variklio, naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

2.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. apskundė Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 27 d. nutarimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. skundas buvo netenkintas. Teismas konstatavo, kad medžiaga išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai, skundžiamu nutarimu K. M. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

II. Skundo argumentai ir prašymai

3.       2018 m. spalio 9 d. K. M. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2018 m. birželio 27 d. nutarimą, nesant administracinio nusižengimo tyčios. Taip pat prašo, aukštesnės instancijos teismui manant, kad nagrinėjamame įvykyje yra jo padarytas pažeidimas, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, sumažinti nutarimu paskirtą baudą.

3.1.       Pažymi, jog apylinkės teismas sutiko su jo argumentu, jog vairuojant transporto priemones nėra draudžiama naudotis navigacijos įrenginiais, tai yra nustačius juose kelionės maršrutą sekti jų parodymus, tačiau teismas konstatavo, kad telefono laikymas ir maršruto nustatinėjimas vairuojant transporto priemonę, laikytinas veikla, nesusijusia su transporto priemonės vairavimu, blaškančia vairuotojo dėmesį. Nurodo, kad teismas įvertino liudytojo O. Š. parodymus ir konstatavo, kad būtent jis pamatė jo vairuojamą automobilį bei jį (apeliantą) besinaudojant telefonu vairuojant automobilį. Apeliantas pastebi, kad iš O. Š. parodymų, duotų teisme, bei peržiūrėto vaizdo įrašo negalima daryti išvados, kad pareigūnas matė nubaustąjį besinaudojant mobiliuoju telefonu, nors O. Š. nurodė, kad vairuotojas virš vairo kažką spaudinėjo ir tai pamačius buvo nedelsiant apsisukta ir automobilis sustabdytas. Apeliantas nurodo, kad nors iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos pareigūno vairuojamas tarnybinis automobilis prasilenkė su septyniais automobiliais, o pamatęs vairuotoją, besinaudojantį telefonu, apsisuko ir jį sustabdė, tačiau pažymi, kad pagal vaizdo įrašą matyti tik prasilenkimo momentas, o kokie veiksmai atliekami rankomis, visiškai nematyti.

3.2.       K. M. skunde pažymi, kad būtent jis pareigūnui pasakė, jog naudojasi telefone esančia navigacija, tačiau vairuodamas automobilį telefonu nekalbėjo, bet pareigūnas į tokius jo paaiškinimus nekreipė dėmesio. Pasak apelianto, jo pasakymas, kad paskambins prokurorui, negali būti sietinas su kokios nors įtakos darymu policijos pareigūnui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta, kad skambino telefonu neišjungęs automobilio variklio, tačiau nurodo, kad ir pats pareigūnas O. Š. pasakė ,,skambink kam nori“. Apelianto teigimu, įvykus šiam nesusipratimui, jis pasimetė ir neišjungė variklio, tačiau tuo metu automobilis stovėjo, vyko pokalbis su pareigūnu, o neišjungtas variklis jokios įtakos ir grėsmės eismo saugumui nekėlė, automobilis buvo su išjungta pavara bei užtrauktu rankiniu stabdžiu. Mano, kad pareigūnas jį turėjo įspėti ir liepti užgesinti automobilio variklį, ką jis ir būtų padaręs.

3.3.       Pakartotinai skunde išdėstydamas įvykio aplinkybes, apeliantas tvirtina, kad į jam reikiamą nuvykti vietą jis vyko naudodamas telefone esančią navigacijos programėlę, telefoną buvo pasidėjęs prie automobilio prietaisų skydelio, pasukęs į E. gatvę, pastebėjo iš galo policijos patrulinį automobilį su įjungtais garso ir specialių šviesų signalais, suradęs vietą, kur praleisti policijos patrulių automobilį, sustojo, po ko priėjęs pareigūnas O. Š. paprašė dokumentų ir pasakė, kad jis (K. M.) naudojosi telefonu, tai yra kalbėjo. Jis policijos pareigūnui atsakė, kad telefonu nekalbėjo. Tada policininkas teigė, kad jis rašė žinutę, o jis paėmęs mobilaus ryšio telefoną nuo prietaisų skydelio parodė policininkui, kad telefone yra įjungta navigacija, o kitomis telefono funkcijomis nesinaudojo. Nurodo, kad policijos pareigūnas kategoriškai aiškino, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą, o jis pareigūno paklausė, ar gali paskambinti, o jam leidus, paskambino tėvui, kad susižinotų, ar tikrai už naudojimąsi telefone esančia navigacija gali nubausti. Po šio pokalbio jam dar paskambino į telefoną vienas iš darbo vadovų, po ko pareigūnas pasakė, kad jis padarė pažeidimą, nes naudojosi mobilaus ryšio priemone, tai yra kalbėjo telefonu neišjungęs automobilio variklio, o jis su tokiu policijos pareigūno pareiškimu vėl nesutiko, nes buvo jo atsiklausęs, ar gali kalbėti telefonu ir juo atsiliepti. Apeliantas mano, kad policijos pareigūnas siekė bet kokiu būdu surašyti pažeidimo protokolą. Nurodo, kad ir anksčiau buvo baustas už naudojimąsi mobilaus ryšio priemone vairuojant ir su tuo pažeidimu visiškai sutiko ir jo neginčijo.

3.4.       Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nenustatė pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies, nors jis pasakė policijos pareigūnui, kad telefonu nekalbėjo ir nerašė, o tik naudojosi navigacine programėle, kuri jau buvo įjungta Ž. gatvėje prieš vykstant į M. gatvę, tai yra nurodė policijos pareigūnams tiesą. Tvirtina, kad dėl to, jog jau buvo baustas už kalbėjimąsi telefonu vairuojant, tyčios padaryti KET 20 punkte numatytą pažeidimą neturėjo. Pažymi, kad navigacijos programėle naudojosi tik dėl to, kad norėjo tinkamai atlikti darbines funkcijas. Prašo įvertinti ir tai, kad peržiūrint policijos pareigūnų pateiktą vaizdo įrašą, nėra visiškai aišku, ką matė policijos pareigūnai prasilenkiant su jo vairuojamu automobiliu. Pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo pateikta ir jo mobilaus ryšio telefono numerio išklotinė, siekiant nustatyti, ar įvykio metu buvo kalbėta arba rašytos SMS žinutės, tačiau teismas to netikrino. Dėl pokalbio telefonu po įvykusios diskusijos su policijos pareigūnu, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad nesiekė padaryti iš naujo KET 20 punkte numatyto pažeidimo, o tai įvyko dėl pasimetimo, susijaudinimo. Mano, kad policijos pareigūnas galėjo perspėti dėl neužgesinto variklio, o ne įvertinti tai kaip pažeidimą.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) įgaliotas asmuo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas K. M. skundą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui.

               Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6.       Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi K. M., o skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

7.       Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, apelianto kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek policijos pareigūnų, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusio ir jį užfiksavusio policijos pareigūno O. Š., kuris teisme buvo apklaustas liudytoju, nurodytas įvykio aplinkybes. Šis policijos pareigūnas tiek 2018 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas liudytoju apylinkės teismo posėdyje, kategoriškai nurodė matęs, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M., vairuodamas automobilį, naudojosi mobilaus ryšio telefonu – telefoną laikė rankose virš vairo ir kažką spaudinėjo. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šio liudytojo parodymais, nes nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei K. M. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šio policijos pareigūno šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi, tuo labiau, kad šis liudytojas parodymus teisme davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytojas O. Š.

8.       Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad spręsdamas K. M. kaltės klausimą, apylinkės teismas rėmėsi ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, peržiūrėtu vaizdo įrašu. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada ir  kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi K. M. įvykio metu naudojosi ne mobiliojo ryšio telefonu, o mobilaus ryšio telefone esančia navigacijos programėlė, kurioje maršrutas jau buvo nustatytas, o telefonas buvo padėtas prie automobilio prietaisų skydelio. Tokie apeliacinio skundo teiginiai vertinami tik kaip apelianto gynybinė versija, kuri yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir laikytina deklaratyvaus pobūdžio. Tuo tarpu, faktas, kad vairuodamas transporto priemonę K. M. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (jis buvo jo rankose), kaip jau minėta anksčiau, yra įrodytas pareigūno O. Š. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Iš šio pareigūno parodymų matyti, kad pažeidimas buvo pastebėtas tuomet, kai važiuojant buvo stebimi priešais atvažiuojantys vairuotojai ir buvo pastebėta, kad baltos spalvos mikroautobuso su užrašu ..... vairuotojas (K. M.) virš vairo laiko telefoną ir kažką spaudinėja (b. l. 24). Ir nors apeliaciniame skunde K. M. teigia, jog įvykio metu jis rankose mobilaus ryšio telefono nelaikė, o telefonas su nustatytu maršrutu buvo padėtas prie automobilio prietaisų skydelio, tačiau iš policijos pareigūno O. Š. parodymų, o taip pat ir iš paties apelianto parodymų teisme matyti, kad sustabdžius automobilį K. M. telefoną paėmė nuo sėdynės ir jį rodė policijos pareigūnui (b. l. 23, 24). Šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, taip pat leidžia spręsti, kad tuo metu, kai policijos pareigūnas pastebėjo K. M. vairuojamą automobilį, mobilus telefonas buvo jo rankose, o jį stabdant policijos ekipažui, pažeidėjas iš rankų jį padėjo ant keleivio sėdynės, nors skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas jau tvirtina, kad telefoną paėmė nuo automobilio prietaisų skydelio, tai yra teigia priešingai, nei nurodė teisme pats ir policijos pareigūnas. Sutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog vairuojant transporto priemones nėra draudžiama naudotis navigacijos įrenginiais, tai yra nustačius juose kelionės maršrutą sekti jų nurodymus, tačiau pažymėtina, kad navigacijos prietaiso laikymas rankose ir maršruto nustatinėjimas vairuojant transporto priemonę, neabejotinai laikytinas veikla, nesusijusia su transporto priemonės vairavimu, blaškančia vairuotojo dėmesį ir vertinama kaip Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 20 punkto pažeidimas.

9.       Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl to, kad jis naudojosi mobilaus ryšio telefonu neišjungęs stovinčios transporto priemonės variklio ir tuo metu, kai jau buvo sustabdytas policijos pareigūno dėl pastebėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nepaneigia ir nešalina ta aplinkybė, kad policijos pareigūnas jo neįspėjo, jog norint skambinti ar atsiliepti mobilaus ryšio priemone būtina išjungti stovinčios transporto priemonės variklį. Pažymėtina, kad vairuotojai privalo žinoti ir vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus be jokio atskiro įspėjimo, o policijos pareigūnas nėra įpareigotas kiekvienoje situacijoje priminti apie įstatymų normų privalomumą.

10.       Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismo posėdžio metu buvo pateikta jo mobilaus ryšio telefono numerio telekomunikacinių įvykių fiksavimo išklotinė, siekiant nustatyti, ar įvykio metu buvo kalbėta arba rašytos SMS žinutės, tačiau teismas to netikrino, pažymėtina, kad šis įrodymas niekaip nepaneigtų užfiksuoto fakto dėl neleistino mobiliojo telefono naudojimosi rankose (laikymo rankoje fakto) vairuojant automobilį. Šią aplinkybę vertinant byloje esančių, aukščiau paminėtų duomenų kontekste, yra pagrindas išvadai, kad pažeidėjo pateiktieji duomenys (skambučių išklotinės) įrodomosios reikšmės dėl kaltės (nekaltumo) neturėtų.

11.       Taigi byloje esančių įrodymų visumos analizė abejonių dėl pažeidėjo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą aukštesniajam teismui nekelia. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi priežasčių nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo ir konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.

12.       Apeliaciniame skunde keliamas ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniu K. M. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Už ANK 417 straipsnyje 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą vairuotojams numatyta bauda nuo 60 iki 90 eurų. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. M. buvo nubaustas 80 Eur bauda.

13.       Pagal ANK 22 straipsnį, administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tuo tarpu, galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

14.       Ir nors iš apeliacinio skundo galima daryti išvadą, kad apeliantas siekia, jog jam paskirta piniginė bauda būtų sumažinta ir būtų paskirta mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, kadangi pažeidimas, apelianto tvirtinimu, buvo padarytas atliekant darbines funkcijas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šios aplinkybės nėra išskirtinės, kurios duotų pagrindą pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, juolab, kad pažeidėjo tyčia pažeisti KET nebuvo paneigta. Be to, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti analizuojami duomenys ir apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. asmenybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog jis nagrinėjamą KET pažeidimą padarė ne pirmą kartą, pažeidimas nebuvo atsitiktinis, pažeidimo padaryto metu jis turėjo galiojančiais 4 administracines nuobaudas už KET pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja K. M. ir leidžia daryti išvadą, kad jis yra linkęs daryti KET pažeidimus ir nesilaikyti teisės normų.

15.       Aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad nutarimu K. M. buvo paskirta per griežta nuobauda, nes vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, o šiuo atveju didesnės nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis baudos paskyrimas yra adekvatus ir proporcingas padarytam nusižengimui, paskirtas nepažeidžiant nei teisingumo, nei protingumo principų.

16.       Apibendrinant konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. skundą dėl Institucijos nutarimo, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei apelianto skundo argumentus, savo sprendimą motyvavo, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą ir keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

               palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

               Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

               

Teisėjas                                                                                                            Laisvydas Zederštremas


Paminėta tekste:
  • e2AT-33-303/2016
  • 2AT-38-303/2016