Civilinė byla Nr. 2VP-17926-944/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06844-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 30 d.
Kretinga
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – S. Ž. ir E. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė spręsti klausimą dėl S. Ž. atsakomybės už Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo e2YT-3379-1067/2021, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka tėvui S. Ž. su sūnumi B. Ž., nevykdymo ir taikyti įstatymo nustatytas sankcijas. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo išieškotoja E. K. kreipėsi į antstolį, nurodydama, kas S. Ž. pažeidžia bendravimo tvarką su sūnumi. Vadovaujantis išieškotojos pateiktais prašymais antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus 2025-06-06, 2025-07-04, 5 kartus bendravo telefonu, elektroniniu paštu. Suinteresuotam asmeniui S. Ž. yra žinoma, kad teismo sprendimas privalo pasiekti tikslą, t. y. būti operatyviai ir tinkamai vykdomas, kad šio tikslo turi siekti proceso šalys, nepiktnaudžiaudamos savo teisėmis.
Suinteresuotas asmuo S. Ž. el. paštu nurodė, kad dėl darbo negalėjo pasiimti vaiko, norėjo mediacijos būdu pakeisti bendravimo tvarką, tačiau su vaiko motina nesusitarė.
Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu su pareiškimu sutinka, prašo skirti 300 Eur baudą už kiekvieną dieną išieškotojos naudai.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad neprieštarauja, kad sprendimas dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo S. Ž. būtų priimtas teismo nuožiūra.
Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta (CPK 133 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
pareiškimas tenkinamas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021-01-03 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-3379-1067 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka: S. Ž. turi teisę susitikti ir bendrauti dvi valandas su sūnumi B. Ž. kiekvienos savaitės pirmadienį ir penktadienį nuo 18.00 val., iki 20.00 val.; S. Ž. turi teisę susitikti ir bendrauti dvi valandas su sūnumi B. Ž. kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį ir dvi valandas nuo 12.00 val. iki 14 val. ir sekmadienį dvi valandas nuo 12.00 val. iki 14.00 val.; S. Ž. turi teisę kiekvienų porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 14 val. iki 16.00 val. praleisti su sūnumi B. Ž., su teise, jei tai neprieštaraus vaiko interesams, išsivežti sūnų iš E. Ž. (pakeista pavardė į K.) gyvenamosios vietos, po bendravimo pristatant sūnų į E. K. gyvenamąją vietą.; S. Ž. turi teisę kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. praleisti su sūnumi B. Ž., su teise, jei tai neprieštaraus vaiko interesams išsivežti sūnų iš E. K. gyvenamosios vietos, po bendravimo pristatant sūnų į E. K. gyvenamąją vietą. Antstolė surašė Sprendimų , įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus 2025-06-06, 2025-07-04.
Teismas nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Nagrinėjamu atveju antstolė surašė du sprendimus, įpareigojančius skolininką atliki arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus. Vykdomojoje byloje pateikti išieškotojos suinteresuoto asmens E. K. duomenys dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, t. y. prašyme 2022-01-06 E. K. nurodė, kad vaiko tėvas S. Ž. neatvyko pasiimti vaiko 2021-09-13, 2021-11-12, 2021-11-15, 2021-12-18, 2021-12-27,2021-12- 31, 2022-01-01, 2022-01-02, 2022-01-03. 2021-12-24 vaiko į namus neatvežė sutartu laiku (vykd. b. (duomenys neskelbtini) l. 7–12, 16–19, 22–23). El. paštu suinteresuotas asmuo S. Ž. paaiškino, kad jo darbo pobūdis, sveikatos būklė ne visada leidžia pasiimti vaiką taip kaip nurodyta teismo sprendime. Su vaiko motina nuolat pykstasi, vienas kitam vaiko akivaizdoje reiškia pretenzijas ir visokio pobūdžio grasinimus (vykd. b. (duomenys neskelbtini) l. 24–31). 2025-06-26 suinteresuotas asmuo išieškotoja E. K. kreipėsi į antstolį, nurodydama, kas S. Ž. pagal teismo nurodytą bendravimo tvarką turėjo pasiimti sūnų 20025 m. birželio 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 23 dienomis, sūnų paėmė tik du kartus birželio 13 ir 14 dienomis, 9 kartus neatvyko, nepaskambino, niekaip neinformavo ar atvyks, jiedu su vaiku privalo būti namuose ir laukti, nes jei nebus namuose vaiko tėvas kvies policijos pareigūnus. Byloje pateikta mediacijos pažyma, kad 2025 m. birželio mėnesį atlikta neteisminė privalomoji meditacija tarp S. Ž. ir E. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, kurios rezultatas – šalims susitarti nepavyko.
Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio duomenys, t. y. šalių raštai, susirašinėjimas, patvirtina, kad teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra tinkamai vykdoma. Suinteresuotas asmuo S. Ž. neneigia fakto, kad pagal nustatytą tvarką nėra bendraujama su sūnumi, tačiau tokią situaciją argumentuoja dėl jo darbo pobūdžio, sveikatos. Byloje pateikta mediacijos pažymą taip pat patvirtina, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka šalių ir nepilnamečio vaiko interesų. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad suinteresuotas asmuo S. Ž. pažeidžia teismo nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, todėl šiuo atveju turi būti sprendžiamas teisinių sankcijų skyrimo klausimas. Išaiškintina, kad teismo sprendimo patvirtina bendravimo tvarka yra privaloma šalims, tačiau pasikeitus faktinei situacijai, bet kuris iš tėvų turi teisę kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Darytina išvada, kad pakartotinai klausimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo gali būti sprendžiami tik teisminiu būdu, kol vaikas sulauks pilnametystės, tačiau kol bendravimo tvarka nėra pakeista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ji yra privaloma abiem tėvams, o už jos nesilaikymą gali būti taikomos teisinės sankcijos.
Išaiškintina, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nėra vykdomas Klaipėdos apylinkės teismo 2021-01-03 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-3379-1067 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, t. y. kad S. Ž. pagal teismo nurodytą bendravimo tvarką turėjo pasiimti sūnų 2025 m. birželio 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 23 dienomis, sūnų paėmė tik du kartus birželio 13 ir 14 dienomis, 9 kartus neatvyko, nepaskambino, niekaip neinformavo ar atvyks. Suinteresuoto asmens el. laiškuose nurodomos priežastys – darbo pobūdis, nesudaro pagrindo pateisinti teismo sprendimo nevykdymo.
Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
Kaip matyti iš antstolio teismui pateikto 2025-07-04 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis kreipėsi į teismą nustatęs, kad S. Ž. tinkamai nevykdo 2021-01-03 vykdomajame rašte numatytus įpareigojimus nustatyta tvarka bendrauti su vaiku.
Teismas nurodo, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Vertinant nurodytas įstatymines nuostatas, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas pirmenybę skiria vaiko interesams, kurie yra prioritetiniai, užtikrinti, todėl tiek kartu su vaikais, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Teismo nuomone, neteisinga ir neproporcinga būtų vertinti, kad, vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tik su nepilnamečiu vaiku gyvenanti motina yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaikų teisių ir interesų apsaugą, vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nurodo, kad šiuo atveju baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad S. Ž. 2025 m. birželio 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 23 dienomis, sūnų paėmė tik du kartus birželio 13 ir 14 dienomis, 9 kartus neatvyko nesant objektyvių priežasčių, tokiu būdu nevykdė 2021-01-03 vykdomajame rašte numatytos bendravimo tvarkos, todėl teismas tenkina antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą ir skiria S. Ž. 100 Eur vienkartinę baudą už teismo nutarties nevykdymą.
Išaiškintina, kad visus ateityje kylančius klausimus, susijusius su bendravimo tvarkos vykdymu, šalims teismas rekomenduoja spręsti tarpusavyje derinant savo ir nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, siekiant užtikrinti vaikams tinkamas vystymosi sąlygas, laikantis teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.
S. Ž. išaiškintina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.
Teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi,
n u t a r i a :
antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą tenkinti:
skirti S. Ž. 100 Eur (vieno šimto eurų) vienkartinę baudą už teismo nutarties nevykdymą, ją išieškant išieškotojos E. K. naudai.
Įsiteisėjus nutarčiai gražinti antstoliui vykdomąją el. bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Aušra Barškietytė