Civilinė byla Nr. e2-120-1117/2026

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01007-2025-1

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;

                                                                            2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.19;

                                                                            2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.1

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 5 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė, veikdama Alytaus apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Inai Visockienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovės atstovui J. E.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos šiluma“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2012 Eur žalos atlyginimą, 116 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. birželio 17 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl bendro naudojimo vamzdyno defekto per žemiausią vietą, t. y. pirmo aukšto vonios patalpoje įrengtą trapą pakilusios buitinės nuotekos išbėgo į butą ir padarė žalą. Butas įvykio metu buvo apdraustas ieškovės bendrovėje. Ieškovė, kompensuodama dėl aplietų patalpų padarytus nuostolius, draudėjui išmokėjo 2121 Eur draudimo išmoką už aplietų patalpų remontą. Pastato (duomenys neskelbtini), administratore yra atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė, administruodama žalos bylą, kreipėsi į atsakovę dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti dėl bendro naudojimo defekto patirtą žalą, pateikė 2013 m. namo renovacijos investicinį planą, 2013 m. liepos mėn. gyventojų balsavimo biuletenius. Atsakovės pateikti 2013 m. duomenys yra pernelyg nutolę nuo 2024 m. birželio mėn. įvykusio draudiminio įvykio, nes po renovacijos praėjo 10 metų. Atsakovė nepaaiškino, kaip gyventojų sprendimas pasirinkti vieną iš renovacijos būdų, nekeičiant buitinių nuotekų sistemos yra susijęs su buto užliejimo priežastimi. Namo administratoriui laikant, kad buitinių nuotekų vamzdynas yra su defektais, dėl ko gali įvykti užliejimas, atsakovė turėjo imtis priemonių tokiai priežasčiai pašalinti, tačiau duomenų, kad tokių veiksmų ėmėsi, nepateikė. Draudėjas ieškovei paaiškino, kad namo administratorius (atsakovė) atliko remonto darbus rūsyje ir pateikė atsakovės jam išrašytą sąskaitą už 2024 m. liepos mėn. atliktus darbus. Atsakovė nepaaiškino, kokius bendro naudojimo konstrukcijų remonto/defektų šalinimo darbus atliko. Atsakovė, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorė, priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, todėl jai kyla pareiga atlyginti žalą, kuri kilo dėl netinkamai vykdomų atsakovės kaip namo administratorės pareigų. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala dėl užsikimšusio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio, į butą Nr. (duomenys neskelbtini) prasiskverbus nuotekoms ir jomis užpylus draudėjo apdraustą butą. Nuotekų vamzdis yra namo bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei. Atsakovė yra verslininkė, administruojanti ne vieną daugiabutį namą ir turi ilgametę veiklos daugiabučių namų administravimo patirtį, todėl jai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovė, būdama namo administratore, tinkamai neprižiūrėjo jos administruojamo namo nuotekų vamzdžio ir tai lėmė jo užsikimšimą, dėl kurio bute įvyko nuotekų išsiliejimas, kuris sukėlė apdrausto buto apgadinimus. Dėl nurodytų priežasčių draudėjas patyrė nuostolius, ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, todėl padarytą žalą turi atlyginti atsakingas asmuo atsakovė. Įvertinus patalpų nusidėvėjimą, prašo priteisti iš atsakovės 2012 Eur žalos atlyginimo, taip pat reikalauja 116 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo atsakovės sužinojimo apie ieškovės reikalavimą dienos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė neatliko tyrimo dėl įvykusio draudiminio įvykio priežasties nustatymo, neįvertino visų draudiminio įvykio aplinkybių, ar nukentėjusio buto savininkas, atlikdamas nuotekų pertvarkymo darbus bute (savo veiksmų nederindamas su atsakove), negalėjo įtakoti atsiradusio draudiminio įvykio. Atsakovė kaip namo administratorius negali užtikrinti tinkamo nuotekų sistemos funkcionavimo, jei namo gyventojai netinkamai juo naudojasi. Atsakovė nėra gavusi jokių draudiminio įvykio tyrimo dokumentų (įskaitant tikslų žalos vertinimą), įrodančių, kad butui padaryta žala atsirado dėl atsakovės netinkamų veiksmų. Ieškovė pateikė tik pranešimą nukentėjusio buto savininkui ir remonto sąmatą. Be to, 2015 m. buvo vykdoma daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), renovacija, kurios metu buvo galimybė pakeisti buitinių nuotekų sistemą, tačiau namo gyventojų sprendimu šios priemonės buvo atsisakyta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės bendrovėje buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudėjas informavo ieškovę, kad 2024 m. birželio 17 d. buvo užlietos buto patalpos. Per vandens trapą pirmo aukšto vonios patalpoje pakilusios buitinės nuotekos išbėgo į butą ir padarė žalą butui, kurią draudėjui atlygino ieškovė. Ieškovė, atlyginusi klientui (draudėjui) padarytą žalą subrogacijos tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei „Varėnos šiluma“, kuri administruoja šį namą, t. y. savivaldybės įsakymu yra paskirta namo administratore. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Ieškovė, įvertinusi grindų laminatui taikomą 30 proc. nusidėvėjimą, prašo atlyginti 2012 Eur žalą. Ieškovė tinkamu atsakovu laiko namo administratorių, nes buto užliejimo priežastis buvo bendro naudojimo objekto defektas. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2024 m. liepos mėn. atliktų darbų aktas, kurio darbų ir išlaidų aprašymo 1, 2 punktuose nurodyta, jog buvo keičiamas buitinių nuotekų vamzdynas. Atsakovė, šalindama buto užliejimo priežastį, atliko bendro naudojimo objekto, t. y. buitinių nuotekų vamzdyno keitimą. 2024 m. liepos mėn. atliktų darbų akte nurodytas darbų pobūdis „avariniai darbai“. Namo administratorius atlieka remonto darbus dviem atvejais: 1) avarinės situacijos, kai reikia greitai reaguoti, kaip buvo ir šiuo atveju, remonto darbai atliekami be namo gyventojų sutikimo ir derinimo; 2) remonto darbai atliekami, gavus namo gyventojų sutikimą, nes juos reikės apmokėti. Šiuo atveju, nėra ginčo, kad darbai buvo avariniai. Buvo pakeisti bendro naudojimo objektai, už kurių tinkamą priežiūrą atsako būtent namo administratorius. 2­024 m. balandžio 17 d. apžiūros akte namo administratorė nefiksavo jokių vamzdyno defektų. Tačiau 2024 m. liepos mėn. atliktų darbų akte namo administratorė konstatavo, kad vamzdyno būklė yra avarinė ir ją reikia nedelsiant keisti. Neaišku, kodėl 2­024 m. balandžio 17 d. apžiūros akte namo administratorė šitos pozicijos neįrašė. Galbūt ją galima priskirti prie pastato šalto, karšto ir cirkuliacinio vandens sistemos, kuri apžiūros akte buvo konstatuota esanti patenkinamo stovio, atlikti daliniai keitimai. Tai arba ne ta vieta buvo pakeista, arba namo administratorė nepastebėjo, kad būklė yra, kaip pati ją įvardija, avarinės situacijos. Atsakovė pateikė 2­024 m. liepos 3 d. neeilinės vizualinės apžiūros aktą, t. y. jau po draudiminio įvykio (2024 m. birželio 17 d.), kuriame apžiūrėjusi stovus konstatuoja, kad jie yra nekokybiški, jų būklę pripažįsta avarine ir dėl to imasi 2024 m. liepos mėn. remonto darbų, kad pašalintų dažną užliejimo priežastį. Šie įrodymai patvirtina, kad apdrausto buto užliejimo priežastis buvo netinkamas bendro naudojimo buitinių nuotekų vamzdynas, kurį namo administratorė pakeitė. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodymų kokia pravala buvo padaryta, kad ten buvo rasta pašalinių daiktų, kurie, atsakovės nuomone, netinkamai elgiantis gyventojams ir lėmė užpylimą. Po atsakovės atlikto buitinių nuotekų vamzdyno remonto iki šiol daugiau avarijų neįvyko, kas irgi rodo, jog avariją lėmė buitinių nuotekų vamzdyno būklė. Dėl atsakovės pozicijos, kad 2013 m. buvo atlikta namo renovacija ir ji kaip namo administratorė visas jai priklausančias pareigas atliko tinkamai, sutikti negalima, nes draudiminis įvykis (2024 m. birželio 17 d.) įvyko praėjus daugiau kaip 10 metų po namo renovacijos. Renovacija yra pernelyg nutolusi nuo byloje nagrinėjamų aplinkybių, ir tai negali būti traktuojama kaip tinkamas namo administratoriaus pareigų atlikimas. Namo administratoriaus pareiga yra prižiūrėti laiku ir tinkamai bendro naudojimo objektus, ir jeigu jie yra prastos būklės, o šiuo atveju jie buvo avarinės būklės, laiku reaguoti, kad neįvyktų tokių įvykių kaip gyventojų gyvenamųjų patalpų užliejimas. Draudiminį įvykį lėmė ne konkretus elgesys, o avarinė nuotekų vamzdyno būklė kaip nurodyta atliktų darbų akte ir namo administratoriaus neeilinės apžiūros metu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad bute buvo netinkamai pertvarkytas prisijungimas prie buitinių nuotekų vamzdyno.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas J. E. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad gedimai buvo paslėpti, namo administratorius negalėjo vizualiai matyti. 2­024 m. balandžio 17 d. apžiūros akte buvo nurodyta, kad pastato buitinių nuotekų sistemoje defektų nepastebėta. Neeilinės apžiūros akte parašyta, kad ant atvirai sumontuotų stovų dalių ir grindų jokių drėkimo požymių nematyti. Vizualiai vamzdynas atrodė tvarkingas ir tinkamas naudoti. Dėl nenustatytų priežasčių įvyko gedimas, dėl ko buvo užlietas butas. Be to, bute buvo savavališkai atliktas nuotekų sistemos pertvarkymas. Negali atsakyti, ar tai galėjo lemti buto užliejimą, nes šį įvykį galimai lėmė daug veiksnių, tačiau vien tai, kad buto savininkas nederino nuotekų sistemos pertvarkymo darbų su namo administratoriumi, yra pažeidimas, todėl galima daryti prielaidą, kad tai irgi galėjo lemti šį įvykį. Bute pertvarkant buitinių nuotekų sistemą buvo įžengta į bendro naudojimo nuotekų vamzdyną, nuotekų trasos įrengtos buto grindyse, todėl, įvykus bendro naudojimo nuotekų sistemos užsikimšimui, užliejimas ir įvyko per žemiausią tašką minėtame pirmo aukšto bute. Buto savininkas turi teisę tik savo buto ribose pertvarkyti sistemą, o ne jungtis savavališkai prie namo bendro naudojimo sistemos. Atsakovė savo kaltės nepripažįsta. Eilinių apžiūrų metu yra apžiūrima objektų išorė, ar nėra kokių nors vamzdyno pažeidimų, skilimų, varvėjimų. Šiuo atveju, vamzdyno būklė buvo įvertinta kaip patenkinama, nes namas senas. Šis draudiminis įvykis paspartino pertvarkymo procesą. Po įvykio buvo įvertinta, kad yra tikslinga remontuoti nuotekų sistemą. Gyventojai įprastai nesutinka savanoriškai prisidėti prie remonto darbų, peržiūrėjus projektus, įvertinus sistemos sumontavimo ypatumus, buvo priimtas sprendimas pripažinti sistemą kaip avarinę ir atlikti remontą be gyventojų pritarimo. Remontą atliko. Informacijos, kad po remonto atlikimo tokie įvykiai pasikartotų, neturi. Neturi užfiksavę duomenų, kas konkrečiai šiuo atveju sukėlė vamzdyno užsikimšimą. Senuose namuose tokių dalykų kaip atgaliniai vožtuvai ar rezervinės durelės nėra. Dabar rekonstruojamuose, modernizuojamuose pastatuose yra projektuojami atbuliniai vožtuvai, kad sukilus nuotekų lygiui šuliniuose, nuotekos nepatektų į pastatą. Šitame name to nebuvo suprojektuota. Namo gyventojai atsisakė renovacijos metu remontuoti nuotekų vamzdyną. Buto savininkas, kuriame įvyko draudiminis įvykis, galėjo imtis priemonių kad apsaugoti savo butą nuo galimų užliejimų, t. y. susimontuoti apsauginį atbulinį vožtuvą. 2024 m. liepos mėn. atliktų darbų akte nurodytus buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbus apima rūsio vamzdynų iki pastato sienos keitimas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir - butas), laikotarpiui nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 21 d. buvo apdraustas būsto draudimu (turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas) (draudikas – ieškovė akcinė bendrovė Lietuvos draudimas“, draudėjas – R. S.) (e. b. l. 14-16, 124-126).

Daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra minėtas butas, nuo 2019 m. spalio 4 d. administruoja atsakovė (e. b. l. 26-27, 39-42).

2013 m. liepos mėn. buvo parengtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas (e. b. l. 57-81). Daugiabučio namo renovacijos projekte buvo numatytas ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimas (6 punktas, 4 lentelė, 6.2.2 lentelės grafa), tačiau projektui buvo pritarta ne visa apimtimi, buitinių nuotekų vamzdynas nekeistas (e. b. l. 51-52, 53-54, 55-56).

2024 m. balandžio 17 d. Gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. Ž2-21 nurodyta, kad pastato buitinių nuotekų sistemoje defektų nepastebėta (e. b. l. 175-176).

Ieškovei 2024 m. birželio 21 d. buvo pranešta, kad 2024 m. birželio 17 d. aplietos buto grindys dėl dušo kanalizacijos (e. b. l. 38). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sulieta laminuota grindų danga (e. b. l. 28-37).

Ieškovės atstovai surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (e. b. l. 18-19), pripažino įvykį draudiminiu, sudarė remonto sąmatą (e. b. l. 20-21) ir paskaičiavo 2121 Eur dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 13), kurią išmokėjo draudėjai R. S. (e. b. l. 17).

Atsakovė, kaip namo administratorė atliko buto apžiūrą po apliejimo ir 2024 m. liepos 1 d. Neeilinės vizualinės apžiūros aktu Nr. 2024/07/01 nustatė, kad per buto vonios patalpoje, grindyse įrengtą dušo trapą pakilusios buitinės nuotekos užliejo visą butą. Tuomet buvo užsuktas rūsyje namo šalto vandens įvadas, atidarytas nuotekų stovo revizijos dangtelis tam, kad būtų išleistos stovo nuotekos. Iškviesta avarinė UAB „Varėnos vandenys“ tarnyba išvalė buitinių nuotekų stovą, atsako šalto vandens įvadą, uždengė reviziją (e. b. l. 46).

2024 m. liepos 3 d. Neeilinės (specializuotos) vizualinės apžiūros akte Nr. D/2024/07/03-1 nurodyta, kad buvo apžiūrėta ir įvertinta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), I ir II laiptinės rūsyje esanti buitinių nuotekų sistema, ji pripažinta avarinio stovio, dėl to priimtas sprendimas pakeisti I ir II laiptinės rūsiuose esamus eksploatuoti netinkamus buitinių nuotekų sistemos vamzdžius iki namo vidinės pamatų sienos (e. b. l. 174). Atliktų darbų akte nurodyta, kad 2024 m. liepos mėn. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), buvo atlikti buitinių nuotekų vamzdynų keitimo darbai (e. b. l. 147-148).

Išmokėjusi draudimo išmoką draudėjai R. S., ieškovė 2024 m. rugpjūčio 20 d. raštu „Dėl išmokos išieškojimo“ kreipėsi į atsakovę dėl 2121 Eur žalos atlyginimo (e. b. l. 25). Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 29 d. raštu „Dėl išmokos sumokėjimo“ atsakė ieškovei, kad ši nepateikė jokių draudiminio įvykio tyrimo dokumentų, įrodančių, jog padaryta žala atsirado dėl netinkamų atsakovės veiksmų, nesutiko sumokėti ieškovės reikalaujamos sumos (e. b. l. 47). 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu „Dėl išmokos sumokėjimo“ atsakovė pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. el. paštu pateiktas buto savininkui siųstas pranešimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir patirtos žalos fotonuotraukos neįrodo, jog butui padaryta žala atsirado dėl netinkamų atsakovės veiksmų, nesutiko apmokėti reikalaujamos sumos (e. b. l. 43-45). 2025 m. liepos 9 d. ieškovės atstovas atsakovei pateikė prašymą dėl duomenų pateikimo ir pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (e. b. l. 48-49). Atsakovė su siūlymu nesutiko, išdėstė savo poziciją, prašė įvertinti jos išdėstytas aplinkybes, nurodė, jog nėra atsakinga už buto savininkui padarytą žalą (e. b. l. 50).

Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė yra atsakingą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas.

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo pastato bendrojo naudojimo objektus (buitinių nuotekų vamzdyną), per netinkamai prižiūrimą buitinių nuotekų vamzdyną pratekėjęs vanduo apgadino ieškovės apdraustą turtą, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovė administratoriaus pareigas vykdė tinkamai.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė; taip pat, kad turto sugadinimas (grindų dangos užliejimas) įvyko dėl bendro naudojimo buitinių nuotekų vamzdyno turinio išsiliejimo per buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios patalpoje esančią dušo nubėgimo angą (trapą). Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. pakeisti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau ir - Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas šį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statybos techniniame reglamente (toliau ir – STR, Reglamentas) 1.07.03:2017. Už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (10.3 punktas). STR 1.07.03:2017 įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba kai galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).

Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis esminių reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 88.1, 88.2, 88.3 punktai). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (Reglamento 89.1 punktas). Periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (Reglamento 89.2 punktas). Specializuotas apžiūras – bendrojo naudojimo objektų valdytojo sprendimu sudaryta specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas (Reglamento 89.3 punktas).

Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 92 punktas). Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje (Reglamento 95 punktas).

           Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijoms priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.

CK 4.82 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi kanalizacijos (buitinių nuotekų) vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Šiuo atveju, nustatyta, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – kanalizacijos (buitinių nuotekų) vamzdyno užsikimšimo, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra statytas 1968 m., 2013 m. buvo parengtas namo modernizavimo projektas, 2015 m. atlikta namo renovacija, tačiau buitinių nuotekų vamzdynas nekeistas. Byloje pateikti duomenys apie 2024 m. balandžio 17 d. (likus 2 mėnesiams iki įvykio) atliktą sezoninę pavasarinę gyvenamojo namo apžiūrą patvirtina, kad administratorės (atsakovės) atsakingi asmenys apžiūrėjo daugiabutį namą, nepastebėjo jokių buitinių nuotekų sistemos defektų (2024 m. balandžio 17 d. akto lentelės 11 punktas, e. b. l. 175). Visgi, jau po buto užliejimo, 2024 m. liepos 3 d. atlikus neeilinę (specializuotą) buitinių nuotekų vamzdyno apžiūrą nustatyta, kad buitinių nuotekų vamzdynas yra avarinės būklės, būtina atlikti buitinių nuotekų vamzdyno keitimą, kas ir buvo padaryta. Teismo vertinimu, nėra realu, jog per mažiau nei 3 mėnesių laikotarpį (nuo 2024 m. balandžio 17 d. apžiūros iki 2024 m. liepos 3 d. apžiūros) namo buitinių nuotekų vamzdyno būklė savaime pasikeitė iš neturinčios defektų į avarinę. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir 2024 m. liepos 3 d. akte (e. b. l. 174) nurodyti duomenys, kad pastaruoju metu padažnėjo gyventojų nusiskundimai dėl sistemos dalinio ar visiško užsikišimo, kai nepadeda net dalinis sistemos plovimas hidrodinamine mašina, todėl atliekantys apžiūrą specialistai padarė išvadą, kad „dėl blogai suformuoto ir prasėdusio sistemos nuolydžio susidaręs vamzdyno „užakėjimas“ stipriai įtakoja piko valandomis susidarančių nešmenų debito pralaidumą“, o gyventojų neleistinai metamos netirpstančios medžiagos jį visiškai sustabdo. Šios akto išvados pagrindžia, kad esminis vamzdyno „užakėjimas“ įvyksta „dėl blogai suformuoto ir prasėdusio sistemos nuolydžio“, kas akivaizdu yra buitinių nuotekų vamzdyno būklę apibūdinantis požymis, o dėl kokių nors konkrečių staiga atliktų neteisėtų veiksmų atliktas vamzdyno sugadinimas.

Atsakovė, teigdama, jog avariją lėmė daug aplinkybių, pvz. vamzdyno būklė, gyventojų elgesys užkemšant vamzdyną neleistinais į kanalizaciją metamais daiktais, bute atlikta vonios patalpos vamzdyno pertvarka, jokių įrodymų apie kitų asmenų neteisėtus veiksmus nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, jog buto užliejimas įvyko dėl buitinių nuotekų vamzdyno užkišimo neleistinais, vandenyje netirpstančiais daiktais, 2024 m. liepos 3 d. apžiūros akte nenurodyta, kad vamzdyne užfiksuota kokių nors neleistinų daiktų. Po avarijos buvo atlikti darbai (e. b. l. 147), kuriuos pagrinde sudaro buitinių nuotekų vamzdyno keitimas, prieš tai atvykusi avarinė tarnyba buvo išvaliusi nuotekų stovą (tai užfiksuota 2024 m. liepos 1 d. akte), tačiau šie duomenys nepatvirtina, jog buitinių nuotekų stove buvo rasta kokių nors neleistinų, vandenyje netirpstančių daiktų, sukėlusių vamzdyno užkimšimą.

To, kad buto grindų dangos apliejimą lėmė netinkamai, netvarkingai bute atlikti santechnikos pajungimo vonioje darbai, atsakovė taip pat neįrodė. Pateiktas 2024 m. liepos 1 d. buto apžiūros aktas, prie jo pridėtos nuotraukos neįrodo netinkamo dušo įrengimo, dušo trapo būklė netgi nėra užfiksuota, atsakovės teiginiai apie galimai per žemai įrengtą trapą yra tik prielaidos. Teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs liudytojas M. S. nurodė, kad jo seseriai R. S. priklausančio buto užliejimas įvyko užsikimšus pagrindiniam nuotekų surinkimo vamzdžiui. Iš lauko per rūsį vanduo pakilo iki buto pirmame aukšte ir išsiliejo ten, kur rado išėjimą. Jis bendravo su specialistu, įrengusiu vonios kambarį (vietoje vonios įrengtas dušas), kuris teigė, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Naudotos medžiagos, darbo rezultatas buvo kokybiškas, per 3-4 metus nuo vonios kambario pertvarkos tokios apimties avarijų nebuvo įvykę. Kiekvienas butas turi savo nuotekų išbėgimo angą, į tą angą buvo suvesti visi vonioje esantys vandens nutekėjimo latakai. Jo žiniomis nuotekų tinklo pertvarka buvo daroma tik buto ribose, bendro naudojimo vamzdynas nebuvo pertvarkytas. Nors atsakovės atstovas teigė, jog atliekant vonios pertvarką galimai buvo pakoreguotas ir bendro naudojimo vamzdynas, tačiau byloje šį teiginį patvirtinančių įrodymų nėra. Svarbi aplinkybė yra ir ta, jog po buitinių nuotekų tinklo pakeitimo, tokių įvykių name nebepasikartojo (tai patvirtino tiek atsakovės atstovas, tiek liudytojas M. S.).

Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendžia, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo buitinių nuotekų sistema bei jos priežiūra lėmė žalos atsiradimą. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Vien tai, kad atsakovė vykdė bendro naudojimo objektų apžiūrą (byloje pateiktas 2024 m. balandžio 17 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas) ir esminių defektų nepastebėjo, nekeičia fakto, kad ji tai atliko netinkamai ir aplaidžiai, priešingu atveju, ginčo įvykis nebūtų nutikęs. Taigi ta aplinkybė, jog prieš kelis mėnesius iki draudžiamojo įvykio buvo atlikta sezoninė apžiūra ir nenustatyta buitinių nuotekų vamzdyno defektų, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas.

Šiuo atveju tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionale, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir / ar kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi ginčo butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė, trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių problemoms išspręsti. Vien tai, jog po avarijos likvidavimo, buitinių nuotekų vamzdyno remonto, daugiau tokių įvykių nebepasikartojo, nors anksčiau jų pasitaikydavo, rodo, kad būtent atliktas remontas, o ne kokie kiti veiksniai lėmė, kad daugiau avarijų neįvyko. Taigi, atsakovė iki įvykio turėjo pareigą imtis atsargumo (prevencinių) priemonių, kad būtų galima išvengti žalos gyventojų turtui.

          Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio namo nuotekų vamzdynu bei jo priežiūra lėmė žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai. Tarp šio atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė laikytina kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

Padarytos žalos dydį ieškovė įrodinėjo pateikdama pranešimą apie žalą, turto apžiūros aktą, fotonuotraukas, turto žalos įvertinimo skaičiuotę, draudimo išmokos mokėjimo nurodymą. Atsakovė ieškovės nurodyto padarytos žalos iš esmės objektyviais duomenimis nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

            Įvertinus byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų tinkamas nevykdymas, žalos turtui atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga už turtui padarytą žalą, todėl ieškinys dėl 2012 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu ir yra tenkintinas.

Pagal CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas turi mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju ieškovė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo pateikė 2024 m. rugpjūčio 20 d. (e. b. l. 25), kuria paprašė per 15 dienų atlyginti žalą. Taigi pačios ieškovės atsakovei duotas terminas prievolei įvykdyti baigėsi 2024 m. rugsėjo 4 d. Nepaisant to, jog atsakovė 2024 m. rugpjūčio 29 d. raštu nurodė nesutinkanti atlyginti žalos, teismo vertinimu praleidusia terminą atlyginti žalą atsakovė gali būti laikoma tik nuo 2024 m. rugsėjo 5 d., t. y. po pretenzijoje nurodyto 15 dienų termino pabaigos. Tokiu būdu palūkanos už pradelstą atsiskaityti laiką iki ieškinio pateikimo teismui dienos sudaro 113,19 Eur (2012 Eur (žala)x 0,06 (palūkanų dydis)/365 (dienų skaičius metuose) x 343 (praleistų dienų skaičius), todėl ieškinio reikalavimas dėl 116 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies. Taip pat iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

        Ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovė ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 48 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur už advokato teisinę pagalbą. Tenkinus 99,87 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistinos 652 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 622 straipsnio 2 dalimi, 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Varėnos šiluma”, kodas 184827583, žalos atlyginimą 2012 Eur (du tūkstančius dvylika Eur), palūkanas 113,19 Eur (vieną šimtą trylika Eur 19 ct), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 652 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei “Lietuvos draudimas”, kodas 110051834.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

            Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė