Nr. DOK-772

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01457-2022-8 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, 

susipažinusi su 2024 m. vasario 21 d. paduotu atsakovo A. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovo A. M. kasacinis skundas paduodamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos bei palūkanų priteisimo. Byloje Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo L. K. ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino galiojančiomis ieškovo L. K. ir atsakovo A. M. sudarytą 2015 m. sausio 2 d. paskolos sutartį dėl 90 000 Eur skolos su 12 procentų metinėmis palūkanomis ir 2018 m. vasario 10 d. ieškovo L. K. ir atsakovų A. M. bei A. G. sudarytą susitarimą dėl 2015 m. sausio 2 d. paskolos sutarties pakeitimo (papildymo); priteisė ieškovui L. K. iš atsakovo A. M. 47 056 Eur negrąžintą paskolą, 4146,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 8850,39 Eur kompensuojamų palūkanų, 5 procentų metinių procesinių palūkanų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą apeliacinės arba pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą, neužtikrino jam galimybės remtis byloje kvalifikuoto teisininko teisine pagalba, nesudarė sąlygų atsakovui įgyvendinti CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės, netinkamai taikė CPK 51 straipsnio 6 dalies teisės normą, netaikė CPK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, nes abiejuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose teismai netenkino atsakovo prašymo sudaryti jam galimybę remtis kvalifikuoto teisininko pagalba byloje, išdėstant poziciją byloje bei formuluojant klausimus ieškovui.

2.       Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalies normą, nukrypo nuo teismų praktikos dėl bendrųjų reikalavimų sandorio formai ir tokios formos nesilaikymo teisinių pasekmių. Teismai neatsižvelgė į tai, jog nebuvo ieškovo ir abiejų atsakovų susitarimo, kuris būtų įformintas tinkama tvarka, todėl vien šiuo pagrindu teismai negalėjo ieškovo prašomo daugiašalio sandorio pripažinti galiojančiu.

3.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai sprendė dėl vekselio, netekusio vertybinio popieriaus statuso, teisinės reikšmės ir netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo A. M. išrašytam vekseliui suteikė lemiamą reikšmę, ieškovui įrodinėjant paskolos teisinių egzistavimą, nors tokių santykių, o konkrečiai – tariamos paskolos dalyko – pinigų perdavimo, byloje nepagrindė joks rašytinis įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tiek vekseliui, išduotam paskolos teisinių santykių pagrindu, tiek jungtinės veiklos pagrindu, suteikė vienodą reikšmę, t. y. traktavo, jog abiem atvejais vekselis patvirtina atsakovo skolos egzistavimą. Teismai iš esmės rėmėsi tik ieškovo pateiktais aiškinimais dėl paskolos teisinių santykių, pažeidė CPK 185 straipsnį dėl tinkamo įrodymų vertinimo, neatsižvelgė į atsakovų A. M. bei A. G. teiktus paaiškinimus. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti atsakovo kasacinį skundą, nespręstina dėl atsakovo prašymų sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą, atleisti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 300 (tris šimtus) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 22 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 49.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

                                                                                                                  Donatas Šernas

                                                                                                                  Egidija Tamošiūnienė