Civilinė byla Nr. e2A-615-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00837-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-938-653/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir prašė pripažinti, kad 53 376,67 Eur delspinigius atsakovė priskaičiavo nepagrįstai ir neteisėtai; pripažinti atsakovės 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 2-1941, 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. 2-5356, 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2-10109 atliktus įskaitymus negaliojančiais; įpareigoti atsakovę sumokėti 53 376,67 Eur įsiskolinimą ieškovei; priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė ir ieškovė, vadovaudamosios viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 163 Ežerė-Mažeikiai ruožo nuo 6,89 iki 9,188 km kapitalinio remonto projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – projektas) rezultatais, 2020 m. gegužės 7 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-426 (toliau – sutartis). Sutarties 8 punktu šalys susitarė dėl 5 mėnesių darbų atlikimo termino nuo sutarties įsigaliojimo dienos ir 3 mėnesių termino parengti projektą nuo sutarties įsigaliojimo. Ieškovė darbo projektą turėjo užbaigti ir jį suderinti iki 2020 m. rugsėjo 8 d., tačiau užbaigė 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. vėlavo 22 kalendorines dienas. Darbų vykdymas turėjo būti baigtas 2020 m. lapkričio 8 d., tačiau 2020 m. gruodžio 18 d. papildomu susitarimu Nr. S-1646 (toliau – susitarimas) šalys susitarė dėl papildomų darbų, patikslino darbų kainą ir nustatė 15 darbo dienų papildomą terminą papildomiems darbams atlikti. Darbai buvo užbaigti ir perduoti atsakovei 2021 m. birželio 1 d.

3.       Atsakovė, remdamasi sutarties 63 punktu, ieškovei pritaikė 76 201,76 Eur dydžio delspinigius, kuriuos išskaitė iš ieškovei mokėtinų sumų. Delspinigius apskaičiavo taip: 0,03 proc. už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (22 dienos) nuo 1 380 468,17 Eur sumos, iš viso 9 111,08 Eur; 0,03 proc. už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (84 dienos) nuo 1 380 468,17 Eur, iš viso 34 787,76 Eur; 0,03 proc. už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 15 d. (43 dienos) nuo 1 380 468,17 Eur, iš viso 17 808,02 Eur; 0,03 proc. už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. birželio 1 d. (35 dienos) nuo 1 380 468,17 Eur, iš viso 14 494,90 Eur. Ieškovės teigimu, iš dalies delspinigių taikymas yra nepagrįstas ir yra pagrindas skaičiuoti delspinigius ieškovei ne už visą atsakovės nurodytą laikotarpį bei ne nuo nurodytos 1 380 468,17 Eur sumos.

4.       Kadangi sutarties 8 punkte numatyti skirtingi projektavimo darbų ir rangos darbų atlikimo terminai, o sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose numatytos atskiros projektavimo darbų (22 320 Eur be PVM), rangos darbų (1 354 788,14 Eur) ir projekto vykdymo priežiūros (3 360 Eur) kainos, atsakovė turėjo skaičiuoti delspinigius už projekto rengimo vėlavimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nuo 22 320 Eur ir atitinkamai taikyti 147,31 Eur delspinigius. Taip pat pažymėjo tai, kad dėl šio etapo vėlavimo atsakovė jokių nuostolių nepatyrė.

5.       Atsakovė nepagrįstai apskaičiavo delspinigius ir už laikotarpius nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. kovo 15 d., bei nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. birželio 1 d. dėl statybos darbų ir projekto vykdymo priežiūros vėlavimo. Atsakovė, skaičiuodama pradelstą terminą, neatsižvelgė į tai, kad už projekto atlikimo 22 dienų termino praleidimą ieškovei jau buvo apskaičiuoti delspinigiai ir iš esmės taikė dvigubą delspinigių skaičiavimą. Atsakovė nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo 1 380 468,17 Eur, nors darbų vertė pagal susitarimą yra 1 372 188,03 Eur be PVM; taip pat delspinigius skaičiavo ne nuo vėluojančio etapo darbų vertės. Pagal susitarimą darbų vertė yra 1 346 508,03 Eur, o projekto vykdymo priežiūros kaina 3 360,00 Eur, iš viso – 1 349 868,03 Eur. Būtent nuo 1 349 868,03 Eur turi būti skaičiuojami delspinigiai dėl darbų ir projekto vykdymo priežiūros vėlavimo.

6.       Be to, susitarimu šalys susitarė dėl papildomo 15 darbo dienų termino, sutarties 10 ir 12 punktais šalys susitarė dėl darbų atlikimo stabdymo laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d. bei šio laikotarpio neįskaitymo į statybos darbų atlikimo laikotarpį. Ieškovė negalėjo užbaigti darbų iki 2020 m. lapkričio 8 d., nes tik 2020 m. gruodžio 18 d. šalys sudarė susitarimą dėl papildomų darbų ir neatliekamų darbų. Atsakovė apskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. ignoruodama aplinkybę, kad šiuo laikotarpiu ieškovė negalėjo įvykdyti darbų pagal sutartį, nes tokie darbai iš esmės neatitiko pačios atsakovės interesų ir poreikių ir tai patvirtino 2020 m. gruodžio 18 d. sudarytas susitarimas. Atsakovė delspinigius apskaičiavo ir už darbus, kurių pati nurodė neatlikti, juos skaičiavo už laikotarpį, kai darbų įvykdymo terminas dar nebuvo praleistas.

7.       Atsakovė, skaičiuodama delspinigius nuo 1 349 868,03 Eur sumos už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. birželio 1 d. (56 dienos, iš viso 22 677,78 Eur) už darbų ir projekto vykdymo priežiūros vėlavimą, ignoravo aplinkybę, kad ieškovė darbus jau buvo iš dalies atlikusi, todėl nebuvo protinga skaičiuoti netesybas nuo visos sutarties kainos, o ne nuo likusios neįvykdytų darbų vertės.

8.       Atsakovė turėjo pagrindą taikyti delspinigius ieškovei tik už projekto rengimo vėlavimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nuo 22 320 Eur sumos, atitinkamai taikyti 147,31 Eur delspinigius; už darbų ir projekto vykdymo priežiūros vėlavimą delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo 1 349 868,03 Eur sumos už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. birželio 1 d. (56 dienos) ir sudaryti 22 677,78 Eur sumą. Iš viso ieškovei taikytini delspinigiai sudarė 22 825,09 Eur sumą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 2-1941, 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. 2-5356, 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2-10109 atliktus įskaitymus negaliojančiais 46 844 Eur sumos dalyje bei priteisė iš atsakovės ieškovei 29 357 Eur įsiskolinimą.

10.       Teismo vertinimu, šios bylos specifiką sudarė tai, kad šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį, kurios sąlygos buvo privalomos visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, sutiko su pirkimo sąlygomis ir, dalyvaudama pirkime, įsipareigojo jas įvykdyti, todėl teismas atmetė ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad sutartyje numatyti delspinigiai – 0,03 proc. nuo sutarties sumos – yra aiškiai per dideli. Teismas pažymėjo, kad sąlyga dėl delspinigių yra tiesiogiai susijusi su esmine pirkimo sąlyga – darbų atlikimo terminu – kurią ieškovė pasiūlė, įvertindama visus pirkimo reikalavimus, taip pat ir sąlygą dėl atsakomybės už sutarties termino nesilaikymą.

11.       Teismas sprendė, kad sutarties 63 punkte numatyta sąlyga dėl delspinigių skaičiavimo yra visiškai aiški – šioje byloje ieškovė nenurodė, jog sąlyga yra neaiški, nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad sąlyga gali būti aiškinama kitaip nei delspinigių skaičiavimas nuo visos sutarties sumos, todėl, ieškovei pavėlavus atlikti darbus, atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti ieškovei delspinigių kitaip, nei numatyta viešojo pirkimo sutartyje.

12.       Teismas nustatė, kad byloje nebuvo paneigta aplinkybė, jog sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pažeidimą iš esmės lėmė ieškovės prievolės parengti projektą atlikimo uždelsimas. Šis pažeidimas vykdant sutartį, teismo nuomone, buvo esminis, todėl teismas delspinigių, priskaičiuotų už projekto parengimo uždelsimą, nevertino  kaip aiškiai per didelių ar neproporcingų. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė nepagrįstai apskaičiavo delspinigius nuo visos sutarties priimtos sumos be PVM už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., kuomet ieškovė vėlavo atlikti projektavimo darbus. Nors sutarties priimta suma sudarė 1 380 468,17 Eur, teismas sutiko su ieškove, kad sutarties vykdymo eigoje sutarties kaina pasikeitė ir sudarė 1 372 188,03 Eur sumą, atsižvelgus į neatliekamų darbų sumą, nurodytą šalių 2020 m. gruodžio 18 d. papildomame susitarime. Taigi, už šį laikotarpį delspinigių sumą sudarė ne 9 111,08 Eur, o 9 056 Eur suma.

13.       Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog šioje situacijoje projekto dalinis pakeitimas ir kai kurių darbų atsisakymas trukdė jai atlikti sutartyje numatytus darbus laiku, tuo labiau kad ir papildomame susitarime šalys susitarė tik dėl papildomų darbų atlikimo termino, nekeičiant sutarties 8 punkte numatytų sutarties atlikimo terminų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei buvo svarbu priimti darbus ne dalimis, bet galutinai užbaigus visus darbus, t. y. ir papildomus darbus. Kadangi darbų vykdymo eigoje atsakovei iškilo poreikis atsisakyti dalies darbų ir atlikti papildomus darbus, teismas darė išvadą, kad delspinigiai nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki papildomame susitarime numatyto darbų atlikimo termino pritaikyti iš dalies nepagrįstai, nes bet kokiu atveju iki papildomame susitarime numatyto termino pabaigos visi sutartyje numatyti darbai atsakovei negalėjo būti perduoti.

14.       Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad sutarties 10 punkte numatyta technologinė pertrauka netaikytina papildomiems darbams, nes papildomame susitarime yra aiškiai susitarta dėl tokių darbų atlikimo termino, be to, ieškovė nepateikė jokių argumentų, jog tokių darbų atlikimui technologinė pertrauka buvo būtina. Taigi, teismo vertinimu, technologinė pertrauka neturėjo teisinės reikšmės papildomų darbų įvykdymo susitarime numatytam terminui.

15.       Vertindamas apskaičiuotų delspinigių sumą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad darbų planavimui iš dalies galėjo turėti įtakos ir neapibrėžtumas dėl atsakovės ketinimų keisti projektą, dėl ko objektyviai galėjo užtrukti ir pagrindinių darbų atlikimas, todėl visą atsakovės apskaičiuotą delspinigių sumą iki 2021 m. birželio 1 d. teismas pripažino per didele.

16.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad delspinigiai turėjo būti sumažinti dėl to, jog atsakovė neįrodė, kad patyrė nuostolius. Teismo nuomone, akivaizdu, kad kelio statybos darbai yra susiję su eismo dalyvių suvaržymais, todėl tokių darbų nepagrįstas uždelsimas sukelia neigiamas pasekmes eismo dalyviams, apsunkina saugaus eismo užtikrinimą. Nors atsakovės pateiktas nuostolių apskaičiavimas pagal patvirtintą metodiką neįrodė realaus patirto nuostolių dydžio, tačiau šie skaičiavimai sudarė pagrindą teismui pripažinti, kad nuostoliai buvo patirti.

17.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė iš dalies (46 844 Eur) nepagrįstai priskaičiavo ieškovei delspinigius, todėl šioje dalyje pripažino atsakovės 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 2-1941, 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. 2-5356, 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2-10109 atliktus įskaitymus negaliojančiais bei priteisė iš atsakovės ieškovei 29 357 Eur įsiskolinimą. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, teismas atsižvelgė į šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas (ši sutartis šioje byloje nebuvo patvirtinta), tačiau nustatytų sumų priteisimas buvo grindžiamas ne šalių kompromisu, bet delspinigių taikymo ieškovei pagrįstumo įvertinimu. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo objektyvių duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai projekto keitimas lėmė ieškovės įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, tačiau byloje buvo pakankamai duomenų spręsti, jog ši aplinkybė iš dalies pateisino darbų įvykdymo vėlavimą ir sudarė pagrindą iš dalies atleisti ieškovę nuo sutartinės atsakomybės taikymo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus iš dalies, panaikinti, šioje dalyje ieškinį atmesti, o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Atsakovės veiksmai atsisakant tam tikrų sutarties darbų ir užsakius papildomus darbus neturėjo įtakos ieškovės darbų vykdymui ir sutartyje numatytų darbų atlikimo terminams. Papildomi darbai netrukdė atlikti pagrindinių sutarties darbų, dėl to Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti priteistinus delspinigius. Papildomi darbai nekeitė pagrindinių darbų ir ieškovė netrukdoma galėjo (ir turėjo) vykdyti pagrindinius sutarties darbus. Papildomiems darbams atlikti buvo suteiktas papildomas terminas, o papildomame susitarime vienareikšmiškai pažymėta, kad šalys nekeičia jų teisių ir pareigų pagal pagrindinę sutartį, jos pripažįsta pagal pagrindinę sutartį atsiradusias teises ir pareigas. Atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius už pradelstų darbų neatlikimą ir negali būti laikoma kalta dėl ieškovės veiksmų savo nuožiūra nevykdžius pagrindinių darbų ir vykdant antraeilius darbus.

18.2.                      Skundžiamu sprendimu buvo atmesti visi ieškovės argumentai – tiek dėl technologinės pertraukos, tiek dėl delspinigių skaičiavimo nuo visos sutarties sumos ir kt., t. y. teismas nustatė, kad ieškovė buvo kalta dėl vėluojamų atlikti darbų ir iš esmės delspinigiai buvo skaičiuojami tinkamai bei tinkama tvarka, tačiau teismas, nepagrįstai nustatęs, kad neva atsakovės veiksmai papildomų darbų kontekste tariamai galėjo turėti įtakos ieškovės darbų vykdymo terminams, tenkino ieškinį net 55 proc., nepateikdamas teisiškai pagrįstų konkrečių motyvų dėl būtent tokios proporcijos.

18.3.                      Teismas vadovavosi šalių taikos sutartyje kompromiso būdu sulygtomis proporcijomis, nors tokį kompromisinį susitarimą teismas pats ankstesne nutartimi buvo pripažinęs neteisėtu ir atsisakė tvirtinti. Taip pažeistas taikos sutarties nedalumo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 2 dalis) ir teisėtumo principas (ex injuria jus non oritur), šioje situacijoje reiškiantis, kad teismas apskritai negalėjo vadovautis paties teismo neteisėtu pripažintu šalių susitarimo viena iš nuostatų.

18.4.                      Teismas sprendimu šalių santykius sureguliavo nepalankiau perkančiajai organizacijai lyginant su tuo rezultatu, kurį šalys buvo pasiekusios kompromiso būdu taikos sutartyje ir kurį teismas pripažino neteisėtu kaip pažeidžiantį viešąjį interesą. Teismas ieškovei priteisė 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurių mokėjimas pagal šalių taikos sutarties 2 punktą nebuvo numatytas.

19.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka teismui pateiktoje taikos sutartyje išreikštą šalių valią dėl ginčo sprendimo, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovė skundžia teismo sprendimą, kurio turinys iš esmės atitinka jos pačios patvirtintą taikos sutartį.

19.2.                      Atsakovė visiškai nevertina sprendimo priėmimo dėl papildomų darbų laikotarpio, kuris priklausė nuo pačios atsakovės veikimo ir neveikimo. Atsakovė klaidingai vertina, kad papildomų darbų atlikimas neturėjo įtakos ieškovės darbų vykdymui ir sutartyje numatytų darbų atlikimo terminams bei tokios savo pozicijos nepagrindžia. Atsakovė ignoruoja faktą, kad realiai ieškovė negalėjo užbaigti darbų iki 2020 m. lapkričio 8 d., nes tik 2020 m. gruodžio 18 d. šalys sudarė susitarimą dėl papildomų darbų ir neatliekamų darbų.

19.3.                      Atsakovė, skaičiuodama delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., sąmoningai ignoruoja aplinkybę, kad šiuo laikotarpiu ieškovė negalėjo įvykdyti darbų pagal sutartį, nes tokie darbai iš esmės neatitiko pačios atsakovės interesų ir poreikių ir tai patvirtina 2020 m. gruodžio 18 d. sudarytas susitarimas. Šalys susitarimu patikslino atliekamus darbus ir darbų atlikimo terminą, o tai reiškia, kad ieškovei iki 2020 m. lapkričio 8 d. atlikus visus darbus pagal sutartį būtų neatsižvelgta į atsakovės pasikeitusį poreikį, sutarties vykdymo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes bei neatmestina galimybė, jog atlikus ieškovei visus darbus pagal sutartį iki 2020 m. lapkričio 8 d., darbai iš viso būtų laikomi atlikti netinkamai ir nepriimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su ieškovei apskaičiuotų delspinigių dydžio sumažinimu ir nurodo, kad sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas, nes atsakovės kaltė neegzistuoja. Apeliantė, argumentuodama, kad ji pagrįstai skaičiavo delspinigius už pradelstų darbų neatlikimą ir negali būti laikoma kalta dėl ieškovės veiksmų savo nuožiūra nevykdžius pagrindinių darbų ir vykdant antraeilius darbus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovės mokėtinų delspinigių dydžiu.

22.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

23.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

24.       Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutarties 63 punkte įtvirtinta, jog rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat sutarties 28 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. 2020 m. gruodžio 18  d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. S-1646, kuriame susitarė dėl papildomų ir neatliekamų darbų, patikslino darbų kainą ir nustatė 15 darbo dienų papildomą terminą papildomiems darbams atlikti.

26.       Taigi, atsakovei sutarties galiojimo metu kilo poreikis atsisakyti kai kurių darbų ir susitarti su ieškove dėl papildomų darbų atlikimo, todėl apeliantės iniciatyva buvo keičiamas projektas. Šalys byloje pripažino, kad apeliantės komunikacija su ieškove dėl galimų papildomų darbų ir neatliekamų darbų vyko nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Pagal sutartį darbai turėjo būti baigti 2020 m. lapkričio 8 d., tačiau sutarties keitimas ir papildomo susitarimo sudarymas užtruko ir, kaip minėta, papildomas susitarimas buvo sudarytas tik 2020 m. gruodžio 18 d., t. y. jau pasibaigus pagrindinių darbų atlikimo terminui.

27.       Nors ieškovė prievolės įvykdymo terminą praleido, tačiau dalies darbų pagal sutartį ji negalėjo įvykdyti, nes dalis sutartimi numatytų darbų iš esmės nebeatitiko pačios apeliantės interesų ir poreikių. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad jai buvo svarbu priimti darbus ne dalimis, bet galutinai užbaigtus visus darbus, t. y. tiek pagrindinius, tiek papildomus darbus. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kadangi darbų vykdymo eigoje pačiai atsakovei iškilo poreikis atsisakyti dalies darbų ir atlikti papildomus darbus, todėl delspinigiai nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki papildomame susitarime numatyto darbų atlikimo termino pritaikyti iš dalies nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bet kokiu atveju iki papildomame susitarime numatyto termino pabaigos visi sutartyje numatyti darbai atsakovei negalėjo būti perduoti. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ir dėl atsakovės veiksmų atsisakant dalies darbų ir užsakant papildomus darbus jau po pagrindinių darbų pasibaigimo termino, šalių sutartis nebuvo tinkamai įgyvendinta. Dėl atsakovės ketinimo keisti projektą galėjo užtrukti ir pagrindinių darbų atlikimas, nes, kaip minėta, dėl papildomų darbų susitarta tik 2020 m. gruodžio 18 d., o planuoti darbus nesant tikslaus ir apibrėžto darbų sąrašo gali būti sudėtinga.

28.       Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi šalių taikos sutartyje kompromiso būdu sulygtomis proporcijomis, kadangi tokį kompromisinį susitarimą teismas pats ankstesne nutartimi buvo pripažinęs neteisėtu ir atsisakė tvirtinti. Taip, pasak apeliantės, pažeistas taikos sutarties nedalumo principas ir teisėtumo principas, nes teismas negalėjo vadovautis jo paties pripažinto neteisėtu šalių susitarimo viena iš nuostatų.

29.       Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino šalių prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo, konstatavo, kad nei iš taikos sutarties sąlygų, nei iš šalių prašymo tvirtinti taikos sutartį nėra galimybės nustatyti, už kokį ginčo laikotarpį atsakovė neturi mokėti ieškovei delspinigių, kokiu objektyviu faktiniu pagrindu ieškovė yra atleidžiama nuo sutartyje numatytų delspinigių sumokėjimo, už kokį laikotarpį atsakovė turi prievolę mokėti ieškovei delspinigius, jei taikos sutartyje šalys susitarė dėl sumažintos skolos sumos. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netvirtino šalių sudaryto taikaus susitarimo dėl to, kad jis buvo neaiškus ir teismas negalėjo nustatyti, ar šalių sudaryta taikos sutartis nepakeitė pačios pirkimo sutarties, kurios pakeitimui taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas.

30.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, įvertinęs sutarties sąlygos dėl delspinigių skaičiavimo teisėtumą, apeliantės priskaičiuotų delspinigių pagrįstumą atskirais laikotarpiais, šalių atsakomybę dėl darbų neatlikimo laiku, pasinaudodamas diskrecijos teise, nusprendė sumažinti apeliantės priskaičiuotų delspinigių dydį iki taikos sutartyje šalių sutartos sumos ir priteisė ieškovei iš atsakovės 29 357 Eur įsiskolinimą. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad šalys taikos sutartyje buvo susitarusios dėl ieškinio dalies pagrįstumo, todėl darytina išvada, jog abi šalys pripažino pažeidusios sutartį ir iš dalies buvo kaltos dėl sutartų darbų neatlikimo nustatytu terminu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės veiksmai keičiant projektą, atsisakant dalies anksčiau sutartyje numatytų darbų atlikimo bei užsakant papildomus darbus, objektyviai turėjo įtakos ieškovės įsipareigojimų tinkamam įvykdymui, ši aplinkybė iš dalies pateisino darbų vėlavimą ir sudarė pagrindą iš dalies atleisti ieškovę nuo sutartinės atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių atsakomybės už vėlavimą atlikti darbus proporciją, šioje faktinėje situacijoje pagrįstai atsižvelgė į šalių sudarytos, nors teismo ir nepatvirtintos, taikos sutarties, kurioje šalys buvo įvertinusios savo veiksmų įtaką vėlavimui atlikti darbus, sąlygas ir ieškinį tenkino būtent taikos sutartyje numatyta proporcija, todėl konstatuojama, kad apeliantės nurodyti argumentai nesudaro prielaidų šios proporcijos keisti ir visiškai nemažinti jos priskaičiuotų delspinigių.

31.       Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurių mokėjimas pagal šalių taikos sutarties 2 punktą nebuvo numatytas.

32.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004).

33.       Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad teismas šalių santykius sureguliavo nepalakiau perkančiajai organizacijai lyginant su tuo rezultatu, kurį šalys buvo pasiekusios kompromiso būdu taikos sutartyje, nes šalių taikos sutartis nebuvo patvirtinta, teismas bylą išnagrinėjo priimdamas teismo sprendimą, ieškovė ieškiniu prašė priteisti procesines palūkanas, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, pagrįstai tenkino ir minėtą ieškovės reikalavimą. 

34.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodė, kad patyrė 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, pridėjo 2022 m. kovo 2 d. sąskaitą faktūrą, Atliktų darbų išklotinę ir 2022 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymo kopiją. Kadangi šios ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytos maksimalios už tokį procesinį dokumentą priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, jos priteistinos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798) 871,20 (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 20 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                        Neringa Švedienė