Civilinė byla Nr. e2A-456-864/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03685-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;
2.6.27.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solutus logistics“ dėl apmokėjimo už krovinio ekspedicijos paslaugas ir ekspeditoriaus patirtų nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Legarta Logistics“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelna“ (toliau – ieškovė) pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės UAB „Solutus logistics“ (toliau – atsakovė) priteisti 250 Eur skolą už suteiktas krovinio ekspedijavimo paslaugas, 363 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, atsakovė užsakė vieno jūrinio konteinerio prekių pargabenimą laivu iš Majamio uosto (JAV) į Klaipėdos uostą ir autotransportu nuvežti į Vilnių. Sutarė kainą – 2 621 JAV dolerių už atgabenimą iki Klaipėdos uosto, 380 Eur už pervežimą iš Klaipėdos į Vilnių. Sutarties sąlygų patvirtinimui ieškovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu paštu išsiuntė ekspedijavimo užsakymą-sutartį Nr. 2102358 (toliau – Užsakymas-sutartis), sudarymo data – 2021 m. rugpjūčio 17 d. Paaiškino, kad prekes sukrovė į jūrinį konteinerį Nr. MSCU3518556 ir atgabeno į Klaipėdos uostą 2021 m. spalio 7 d. Prieš pakraunant prekes, atsakovės prekių siuntėjas nurodė, kad prekes sudarė 9 pakuotės. Tokį pakuočių skaičių nurodė konosamente ir prekių pakavimo sąraše. Prekių pervežimui iš Klaipėdos į Vilnių jų neišmuitinus, ieškovė pateikė muitinei prekių tranzitinę deklaraciją T1 Nr. MRN 21LTLUB00017FD22D (toliau – Deklaracija T1). Prieš teikiant muitinei Deklaraciją T1, atsakovė atsiuntė ieškovei naują prekių pakavimo sąrašą, nurodė, kad krovinį sudaro ne 9 vnt., bet 15 vnt. Kadangi prekės atvyko į Klaipėdos uostą su dokumentais, kuriose nurodytos 9 pakuotės, o konteineris užplombuotas ir be muitinės pareigūno jo atidaryti negalima, tai ir Deklaracijoje T1 nurodė 9 vnt. Tokį pat skaičių nurodė ir vežėjo iš Klaipėdos į Vilnių 2021 m. spalio 7 d. CMR važtaraštyje. Nurodė, kad 2021 m. spalio 8 d. konteinerį su prekėmis atvežė į Vilnių, į atsakovės nurodytą muitinės sandėlį. Muitinės tarpininkas pastebėjo, kad krovinį lydinčiuose dokumentuose ir atsakovės pateiktuose dokumentuose skyrėsi pakuočių skaičius, todėl nusprendė atlikti fizinį tikrinimą kviečiant muitinės inspektorių. Nurodė, kad atsakovė informavo ieškovę, jog muitinės sandėlis už krovinio tikrinimą taikys 250 Eur mokestį, kurį turės sumokėti ieškovė. Ieškovė teigė, kad 2021 m. spalio 8 d. tikrinant prekes, konteineris nebuvo nukrautas nuo jį atvežusio vilkiko priekabos iki 2021 m. spalio 11 d. darbo dienos pabaigos. Tariantis dėl konteinerio nuvežimo į Vilnių, atsakovė informavo, kad vilkikas skiriamas vienai dienai ir nuvežus konteinerį, jis turi būti paleistas tą pačią dieną. Šiuo atveju vilkikas patyrė 3 dienų prastovą. Atlikus krovinio patikrinimą, nustatyta, kad konteineryje faktiškai sukrauta 14 pakavimo vienetų, taigi skyrėsi nuo krovinio siuntėjo dokumentuose nurodytų pakavimo vienetų (9 vnt.) ir nuo atsakovės pateikto sąrašo (15 vnt.). Ieškovė nurodė, kad už konteinerio pargabenimą iš Floridos ir jo nuvežimą į Vilnių atsakovei pateikė 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą-faktūrą Nr. PS072819 2 639,09 Eur sumai, o už vėžėjo prastovą – sąskaitą-faktūrą Nr. PS073639 363 Eur sumai, kurią ieškovė 2021 m. gruodžio 29 d. apmokėjo vežėjai UAB „Autovesta“. Atsakovė, gavusi sąskaitas, informavo, kad atsisako priimti sąskaitą-faktūrą Nr. PS073639, nes vilkiko prastova įvyko ne dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 17 d. elektroniniu laišku atsakovė, gavusi priminimą apie nesumokėtas sąskaitas, pakartojo, kad atsisako mokėti už vilkiko prastovą ir atsiuntė ieškovei sąskaitą-faktūrą 250 Eur sumai už krovinio tikrinimą muitinės sandėlyje. 250 Eur suma atsakovė sumažino mokėtiną sumą ieškovei pagal sąskaitą-faktūrą Nr. PS072819.
3. Atsakovė UAB „Solutus logistics“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad pagrįstai įskaitė savo reikalavimą dėl 250 Eur, todėl prievolė sumokėti už paslaugas atsakovei šioje dalyje pasibaigė. Nurodė, kad neprivalo atlyginti išlaidų, susijusių su vežėjo prastova, nes ji įvyko dėl ieškovės kaltės. Teigė, jog šalys susitarė, kad ieškovė teiks ne tik vežimo organizavimo paslaugas, bet ir įformins reikalingus dokumentus (važtaraštį, Deklaraciją T1). Atsakovė pastebėjo, kad būtent šių ieškovės įformintų dokumentų turinys neatitiko krovinio siuntėjo pateiktų dokumentų turinio, nors dar iki pakrovimo atsakovė keletą kartų primygtinai nurodė tikslų krovinio kiekį. Atsakovė nepatvirtino 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašytinės Užsakymo-sutarties, todėl mano, kad ginčo atveju sutartis jokios reikšmės neturi, kaip ir ieškovės pateiktos UAB „Gelna“ ekspedijavimo paslaugų bendrosios sąlygos. Teigė, kad dėl krovinio vežimo susitarta el. paštu – ieškovė pateikė pasiūlymą 2021 m. rugpjūčio 16 d., o atsakovė jį akceptavo 2021 m. rugpjūčio 17 d., tokiu būdu, sutartis sudaryta iki ieškovei pateikiant rašytinę sutartį. Nurodė, kad ieškinyje neaptariamos aplinkybės, susiję su krovinio ir jį lydinčių komercinių dokumentų paėmimu iš siuntėjo JAV, tačiau prie ieškinio pridėtas susirašinėjimas patvirtino, jog ieškovės agentas JAV kontaktavo su prekių siuntėju tiesiogiai. Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovė prašė į agento susirašinėjimą su krovinio siuntėju įtraukti ir atsakovės darbuotojus bei kitus asmenis, tačiau ieškovė to nepadarė. Nurodė, kad šalims susirašinėjant, ieškovė informavo atsakovę, jog krovinio paėmimas iš siuntėjo planuojamas 2021 m. rugpjūčio 23 d., o vieta išplaukimui patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 28 d. Byloje pateiktame ieškovės agento JAV išduotame krovinio jūriniame važtaraštyje nurodyta 2021 m. rugpjūčio 17 d. data, todėl atsakovei neaišku, pagal kokius duomenis ieškovė parengė važtaraštį, nes tai įvyko iki krovinio pakrovimo datos (2021 m. rugpjūčio 23 d.) ir konteinerio išplaukimo iš JAV uosto (2021 m. rugpjūčio 28 d.). Be to, 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės atstovė rašė ieškovei, kad yra klausimų dėl nesutampančio krovinio svorio ir kiekio, nes pagal atsakovės duomenis, turėjo būti gabenama 13 IBC konteinerių ir 2 statinės. Atsakovė akcentavo, kad esant 9 ar 15 krovinio vietų, kurios bendrai svertų 16 t., paimant krovinį iš siuntėjo, tokį prekių kiekį nesudėtinga suskaičiuoti – net jei siuntėjas būtų perdavęs prekes su klaidingais dokumentais, vežėjas tai turėjo pastebėti dar pakrovimo vietoje JAV ir imtis atitinkamų priemonių. Išsiuntęs prekes su konosamentu, kurio turinys neatitinka krovinio kiekio, apie kurį ieškovė žinojo, pati ieškovė yra atsakinga už papildomas išlaidas. Nors prekės į Klaipėdos uostą atvyko su jūriniu važtaraščiu, tačiau važtaraštį išrašė ne krovinio siuntėjas, o ieškovės pasitelktas asmuo. Atsakovės manymu, ne siuntėjas, bet ieškovė suklydo, išsiųsdama prekes su netinkamais dokumentais, todėl yra atsakinga už papildomas išlaidas. Teigė, kad ieškovė neprivalėjo įforminti dokumentus ten, kur procedūra kainuos papildomus 250 Eur, juolab, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė nurodė įvairius variantus, tačiau ieškovė jai nepasinaudojo. Akcentavo, kad šalių susirašinėjimų metu, atsakovė paaiškino ieškovei, jog 14 vietų skaičiavo dėl to, jog ant vienos paletės yra sudėtos 2 statinės, t. y. faktiškai krovinio vienetų skaičius 15, tačiau 2 krovinio talpas sudėjo ant 1 paletės, todėl vietų skaičių sudarė 14. Atsakovė pateiktą sąskaitą atsisakė priimti, už paslaugas 2021 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 2 389,09 Eur, vietoje 2 639,09 Eur, t. y. 250 Eur mažiau bei informavo ieškovę, kad mažina mokėtiną sumą. Nėra ginčo dėl to, kad 250 Eur išlaidos faktiškai patirtos ir jų suma aiški. Pridūrė, jog ieškove teigė, kad dėl vežėjo prastovos patyrė 363 Eur nuostolių, tačiau pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. DGR2/21 2877 tokios nuostolių sumos nepatvirtino, nes sąskaitoje nurodyta, kad už viršnorminį konteinerio stovėjimą prašoma sumokėti 300 Eur ir šiai sumai taikomas 0 proc. PVM, todėl ieškovė negali būti laikoma patyrusi daugiau kaip 300 Eur nuostolių, o ne 363 Eur. Be to, nuostolių atlyginimas nėra paslauga, kuri būtų apmokestinama pagal PVM įstatymo nuostatas, todėl ieškovė neturėjo pagrindo apmokestinti šios sumos PVM.
4. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė jūriniu važtaraščiu vadina konosamentą bei klaidingai nurodė, kad konosamentas yra ieškovės agento išduotas dokumentas. Paaiškino, jog priėmęs krovinį iš siuntėjo, laivo kapitonas ar įgaliotas agentas išduoda siuntėjui konosamentą. Krovinį iš siuntėjo laivybos linija priėmė jau sukrautą į konteinerį pagal siuntėjo pateiktus dokumentus (pardavimo sąskaitą ir pakavimo sąrašą). Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu nurodomas prekių pakavimo vienetų skaičius yra pakavimo sąrašas. Prekių siuntėjui pateikus laivybos linijai pakavimo sąrašą, kuriame nurodyta, kad į konteinerį sukrautą krovinį sudaro 9 pakavimo vienetai, toks skaičius ir nurodytas konosamente. Nei ieškovė, nei agentas JAV neturėjo įtakos konosamento išdavimui. Konosamentą iš laivybos priėmė krovinio siuntėjas, nereikšdamas pastabų dėl jo turinio. Be to, kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovės siųsto el. laiško, atsakovei nusiųsta konosamento kopija dar prieš laivui išplaukiant iš JAV. Muitinės deklarantas neturėjo teisės keisti krovinio pakavimo vienetų skaičiaus neatidarius konteinerio ir nepatikrinus fiziškai, tačiau atsakovė neprašė tikrinimo Klaipėdoje. Paaiškino, kad ieškovė visiems savo užsakovams siunčia standartinį Užsakymą-sutartį ir bendrąsias sąlygas tam, kad raštu patvirtinti sudarytos ekspedijavimo sutarties sąlygas. Šiuo atveju atsakovė neteikė pastabų dėl sutarties. Teigė, kad ieškovė neprivalėjo vykdyti atsakovės prašymo įtraukti ją į ieškovės pasamdyto ekspeditoriaus JAV korespondenciją su krovinio siuntėju, nes tai, kokių ekspeditorių paslaugomis naudojasi ieškovė, yra komerciškai jautri informacija. Ieškovė paaiškino, kad neturi informacijos, kodėl konosamente yra nurodyta išdavimo data 2021 m. rugpjūčio 17 d. Pažymėjo, kad prekės konteineryje galėjo būti sukrautos tokiu būdu, jog faktiškai jų skaičius būtų įvairus. Krovinį į konteinerį sukrovė siuntėjas JAV ir jis pateikė pakavimo sąrašą. Nei ekspeditorius JAV, nei laivybos linija, nei ieškovė fiziškai priekių kiekio konteineryje netikrino ir neturėjo pareigos tikrinti. Krovinio siuntėjo pareiga yra nurodyti teisingus duomenis apie krovinį ir pateikti teisingus krovinį lydinčius dokumentus. Deklaracija T1 Klaipėdoje turėjo būti įforminta ne pagal duomenis, kuriuos nurodė atsakovė, o pagal duomenis, kurie nurodyti krovinį lydinčiuose dokumentuose. Nurodė, kad konosamento kopija persiųsta atsakovei iki laivo išplaukimo iš Melburno uosto ir ji per krovinio siuntėją galėjo prašyti laivybos linijos jį tikslinti, tačiau to nedarė. Teigė, kad atsakovės atliktas 250 Eur sumos įskaitymas yra neteisėtas, nes ieškovė neatsakinga už tai, kad atsakovės pasamdytas muitinės sandėlis nusprendė atlikti krovinio tikrinimą dalyvaujant muitinės pareigūnui. Be to, atsakovė neturėjo vienarūšio reikalavimo ieškovės atžvilgiu. Pasisakydama dėl 363 Eur sumos ir šiai taikomo PVM, ieškovė nurodė, kad vežėjas UAB „Autovesta“ vežė tranzitinį krovinį su Deklaracija T1. Tokios paslaugos mokesčių tikslu laikomos su eksportu už ES ribų susijusiomis paslaugomis ir joms taikomas 0 proc. PVM. Tačiau ieškovė, kaip susitarianti vežėja, pateikdama už jo pasamdyto vežėjo suteiktas transporto prastovos paslaugas PVM sąskaitą-faktūrą, privalo taikyti 21 proc. PVM. UAB „Autovesta“ pateikta PVM sąskaita už prastovą po 100 Eur už dieną yra minimalios vežėjo patirtos išlaidos, kurias sudaro ne tik vilkiko ir priekabos prastova, bet ir vairuotojo darbo užmokestis (įskaitant dvi savaitgalio dienas) bei komandiruotpinigiai.
5. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė atsako už asmenis, kuriuos pasitelkė sutarties vykdymui, todėl pozicija, kad ieškovė neturėjo įtakos konosamento išdavimui yra nepagrįsta. Byloje nėra įrodymų, kad konosamentą iš viso teikė krovinio siuntėjui JAV, o ieškovės susirašinėjimas su krovinio siuntėju patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad konosamentas nebuvo pateiktas siuntėjui, nes, jei paskutinis šio susirašinėjimo laiškas buvo 2021 m. rugpjūčio 24 d., juo nebuvo persiųstas konosamentas. Negavus konosamento iš ieškovės pasitelktų asmenų, siuntėjas jo negalėjo priimti nei su pastabomis, nei be jų. Be to, byloje yra duomenys, kad eksporto deklaraciją krovinio perdavimo vežėjui dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d. siuntėjas įformino tinkamai, su aktualiu krovinio kiekiu, todėl nėra pagrindo manyti, kad gavęs konosamentą su netinkamu kiekiu, siuntėjas būtų jį akceptavęs. Atsakovė neginčijo, kad gavo konosamento kopiją iš ieškovės elektroniniu paštu ir persiuntė ją savo užsakovei UAB „Legarta Logistics“, kuri perdavė krovinio gavėjo klausimą dėl krovinio kiekio neatitikimo, todėl atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį į kiekio neatitikimą, į ką atsakydamas ieškovės darbuotojas patvirtino krovinio kiekį (9 vnt.), kas, kaip paaiškėjo vėliau, neatitiko fakto. Nurodė, kad jei ieškovė būtų organizavusi atitinkamą procedūrą Klaipėdoje, nebūtų kilę papildomų išlaidų. Viena esminių šio ginčo aplinkybių yra ta, kad klausimas dėl tikslaus krovinio kiekio iškilo ir buvo aptartas dar iki krovinio priėmimo iš siuntėjo JAV. Atsakant į argumentus dėl sutarties sudarymo, atsakovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės pateiktas dokumentas gali būti vertinamas kaip sutarties sąlygų keitimas, tuo tarpu sutartis negali būti keičiama vienašališkai. Negavusi pasirašytos sutarties, ieškovė ir toliau tęsė paslaugų teikimą. Be to, sutarties projektas siųstas ne atsakovės darbuotojui R. D., su kuriuo derino krovinio vežimo organizavimo paslaugas, bet el. paštu (duomenys neskelbtini), t. y. kitam atsakovės darbuotojui E. T., kuris tiesiogiai su šio krovinio vežimu nedirbo. Teigė, kad vežėjas netaikė 21 proc. PVM, apmokestindamas prastovos apmokėjimo reikalavimą, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu tą padarė ieškovė. Atsakovei taip pat nėra žinoma, ar vežėjo vilkikas su priekaba liko prastovos vietoje, ar išvyko, ar vairuotojas prastovos dienas leido darbo režime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1 179,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš ieškovės valstybės naudai 26,88 Eur pašto išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių el. susirašinėjimą, priėjo prie išvados, kad krovinių ekspedicijos sutartį šalys sudarė pateikiant užsakymą elektroninio ryšio priemonėmis, o ne raštu. Iš ginčo šalių el. susirašinėjimų bei susirašinėjimų tarp „Autico International LLC“, ekspeditoriaus JAV, ir „Environmental Manufactoring Solutions LLC“, krovinio siuntėjo, 2021 m. rugpjūčio 18-23 d. laikotarpiu, nustatyta, jog užsakymui įvykdyti buvo pasitelkti tretieji asmenys. Teismas sprendė, kad ieškovė, neįsipareigodama asmeniškai pervežti krovinio, veikė kaip atsakovės atstovė, įsipareigojusi organizuoti krovinio pervežimą. Teismo vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 31 d. Užsakymas-sutartis nelaikytina pagrindine šalių sudaryta sutartimi dėl ekspedijavimo paslaugų suteikimo, o laikytina kaip ieškovės vienašališkas sutarties sąlygų pakeitimas. Atsakovei nepasirašius ir nepersiuntus atgal Užsakymo-sutarties, ieškovė faktiškai toliau tęsė ekspedijavimo paslaugų teikimą sutarties pradinėmis sąlygomis.
8. Teismas pripažino, kad ieškovė veikė atsakovės vardu, įsipareigojo teikti ekspedijavimo paslaugas, organizuojant krovinio pervežimą tarpininkaujant su juridiniais asmenimis JAV, todėl ieškovė, faktiškai organizavusi krovinio pervežimą iš JAV, laikytina ekspeditoriumi. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. laiške atsakovė nurodė prekių kiekį, krovinio svorį ir siuntėją – „EMS Distribution L.L.C. 7705 Progress Circle, Melbourne Florida 32904“. Vėlesniuose el. laiškuose atsakovė pateikė ir galutinį krovinio gavėją (EMS Rusija), todėl laikytina, kad atsakovė suteikė visą reikiamą informaciją, kad ieškovė galėtų suteikti kokybiškas ekspedijavimo paslaugas, t. y. atsakovė domėjosi procesu, atsakinėjo į ieškovės klausimus, prašė prijungti prie susirašinėjimų, vykusių tarp JAV įmonių, ne kartą ieškovę informavo apie teisingą krovinio kiekį. Teismas vertino, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė suklydo ir pateikė realybės neatitinkančią informaciją, kuri padarė įtaką ieškovei persiunčiant tokius duomenis įmonėms, esančioms JAV. Teismas sprendė, kad ieškovės tikėtinas suklydimas, dėl ko ji ir patyrė papildomas išlaidas ir nuostolius, nulemtas netinkamo bendradarbiavimo pareigos vykdymo.
9. Sprendime nurodoma, kad byloje pateikti susirašinėjimai patvirtina, jog ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. laiške pateikė tokią informaciją dėl krovinio kiekio – 13 vnt. po IBC kubų po 1 000 litrų ir 2 statinės po 200 litrų, kas reiškia, kad iš viso krovinį sudarė 15 vnt. (13 + 2). 2021 m. rugpjūčio 17 d. el. laišku ieškovė nurodė siuntėjo kontaktą bei prašė, kad ieškovės pasitelktas agentas susisiektų su siuntėju, laiške nurodė krovinio apytikslį svorį svarais (36 000). 2021 m. rugpjūčio 20 d. el. laiške ieškovė perdavė atsakovei informaciją, kad gavėja nerimauja dėl krovinio svorio, ieškovei pakartotinai perduota gavėjo nurodyta informacija, kad krovinį sudaro 13 IBS konteinerių ir 2 bačkos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, atsakydama į el. laišką, pripažino, kad krovinio duomenys nesutampa (2021 m. rugpjūčio 20 d. 14:19 val. el. laiškas), o tos pačios dienos 17:47 val. el. laišku informavo atsakovę, kad ieškovės pasitelktas agentas tikrinasi su siuntėju dėl krovinio kiekio. Teismas akcentavo, kad prieš išplaukiant kroviniui, 2021 m. rugpjūčio 30 d. 10:31 val. ieškovė klausė atsakovės dėl vietų skaičiaus, dar kartą buvo perduota informacija, kad turi būti 2 statinės po 200 litrų ir 13 kubų po 1 000 litrų. Šie pateikti duomenys, anot teismo, rodo, kad atsakovė keletą kartų nurodė krovinio kiekį – 15 vnt., be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ieškovei būtų nurodžiusi 9 krovinio vnt.
10. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovės pasitelktas agentas „Autico International LLC“ arba kitas laivo agentas konosamentas (angl. Bill of Loading) 2021 m. rugpjūčio 17 d. nurodė 9 vnt. pakuočių. Tai rodo, kad konosamentas buvo užpildytas iš anksto, gavus pirminį eksportuotojo „Environmental Manufacturing Solutions LLC“ pateiktą pakavimo lapą. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas ir kitas pakavimo lapas, kurio data (2021 m. rugpjūčio 16 d.) ir numeris (10496) sutampa su pirmiau paminėtu pakavimo lapu, tačiau jame nurodytas jau kitas krovinio kiekis – 15 vnt. Pakavimo lape, kuriame nurodytas teisingas krovinio kiekis (15 vnt.), yra papildomos žymos, kurių nebuvo pakavimo lape su 9 vnt. krovinio, t. y. papildomose žymose nurodytas jūrinio konteinerio numeris (MSCU-3518556) bei plombos numeris (3876467). Šios papildomos žymos, teismo vertinimu, rodo, kad pakavimo lapas su 15 vnt. kiekiu faktiškai buvo užpildytas vėliau, o ne 2021 m. rugpjūčio 16 d., kadangi jau buvo žinomas ir plombos numeris bei konteinerio, kuriame plukdomas krovinys, numeris. Vadinasi, 2021 m. rugpjūčio 23 d. faktiškai krovinį paėmus iš siuntėjo ir pakrovus jį į konteinerį, iš anksto paruoštas 2021 m. rugpjūčio 17 d. konosamentas nebuvo ištaisytas ar papildytas dėl pasikeitusio krovinio kiekio. 2021 m. spalio 7 d. važtaraštis CMR taip pat buvo užpildytas nurodant 9 vnt. krovinio. Teismo vertinimu, tai suponuoja, kad šiuo atveju ne atsakovė yra atsakinga už tai, kad konosamentas buvo užpildytas klaidingai, kadangi jį pildė ne krovinio siuntėjas, o ieškovės pasitelktas agentas, kas reiškia, kad atsakovei negali kilti atsakomybė dėl papildomų išlaidų.
11. Teismas nesutiko su ieškove, kad konosamento kopiją ji persiuntė atsakovei iki laivo išplaukimo iš uosto ir šis per krovinio siuntėją galėjo prašyti laivybos linijos jį tikslinti, bet to nedarė. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. el. laiške ieškovė nurodė, kad prisega konosamentą, tačiau el. laiške šis dokumentas nepridėtas. Nors ieškovė teigė, kad eksporto deklaracija buvo siųsta siuntėjui 2021 m. rugpjūčio 24 d., tačiau iš pateikto susirašinėjimo to nustatyti nėra galimybės, nes nepateikti duomenys, kokie dokumentai buvo prisegti. Teismas taip pat nesutiko su ieškove, kad atsakovė galėjo kreiptis į ekspeditorių tiesiogiai, kadangi toks teiginys suponuoja, jog ieškovė, kaip ekspeditorius bei užsakymą priėmusi įmonė, neatliktų jokios funkcijos ekspedijavimo paslaugų grandinėje. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė su savo pasitelktu agentu faktiškai būtų aiškinusis situaciją dėl krovinio vietų skaičiaus, nors klausimą dėl vietų skaičiaus atsakovė kėlė dar 2021 m. rugpjūčio 20 d. bei 2021 m. rugpjūčio 30 d. laiškuose. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė nevykdė pareigos vertinti užsakovo pateikiamą informaciją ir nebendradarbiavo su atsakove.
12. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 250 Eur sumą už muitinės tikrinimo procedūras, teismas iš šalių susirašinėjimų nustatė, kad ieškovė turėjo galimybę vykti į muitinės postą prekių tikrinimui arba vykti į kitą muitinės sandėlį. Dėl to sprendė, kad nenustatyta atsakovės kaltės dėl ieškovės patirtų 250 Eur nuostolių, nes išlaidos patirtos dėl krovinyje esančių vienetų tikrinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčija įskaitymo fakto, tačiau nesutinka, kad atsakovės reikalavimas buvo galiojantis ir vykdytinas. Nurodė, kad šiuo atveju būtent ieškovei kilo pareiga kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias dokumentų įforminimui paskirties vietoje, tuo tarpu dėl atsakovės patirtų papildomų išlaidų teismas pripažino, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir ieškovės neteisėtų veiksmų / neveikimo, todėl atsakovė turėjo teisę atlikti įskaitymą, nes įskaitytas reikalavimas buvo vienarūšis, priešpriešinis, apibrėžtas, galiojantis ir vykdytinas.
13. Dėl ieškovės prašomos priteisti 363 Eur sumos už vilkiko vairuotojo prastovą, teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė negali būti laikoma patyrusi daugiau nei 300 Eur nuostolių, be to, anot teismo, tai nėra paslauga, prekė ar kita, kam galėtų būtų taikomas 21 proc. PVM, todėl ieškovė be teisėto pagrindo pritaikė PVM. Teismas pastebėjo, kad vežėjo UAB „Autovesta“ sąskaitoje nenurodyta, už kokio konteinerio stovėjimą ir kokiu laikotarpiu prašoma sumokėti 300 Eur sumą, kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, ar UAB „Autovesta“ vilkikas su priekaba liko prastovos vietoje, ar vairuotojas prastovas leido darbo režime, išvyko namo, laukė iškrovimo paskirties vietoje, ar buvo priskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis savaitgalį, todėl sprendė, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti prastovos atsiradimo fakto sąsajumo su atsakovės užsakymu. Be to, teismui pripažinus faktą, jog ieškovė atsakinga už dokumentų tinkamą įforminimą, laikytina, kad šiuo atveju atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, apmokant už vilkiko vairuotojo prastovą. Teismas sprendė, kad nesant įrodytai vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtiems atsakovės veiksmams, teismas nepasisako dėl civilinės atsakomybės sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė (apeliantė) UAB „Gelna“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
14.1. Teismo išvada dėl Užsakymo-sutarties sąlygų negaliojimo yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovė neginčijo, kad dėl krovinio gabenimo buvo susitarta šalims susirašinėjant el. paštu, tačiau tai nereiškia, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei nusiųstas Užsakymas-sutartis reiškė jau sudarytos sutarties pakeitimą. Paaiškina, kad šalims susirašinėjant buvo susitarta tik dėl pačių esminių krovinio ekspedicijos sutarties sąlygų: krovinio svorio, gabenimo maršruto ir kainos, tačiau kitos sąlygos neaptartos. Tam, kad pristatyti krovinį, buvo reikalinga sudaryti sutartį dėl pervežimo jūra su laivybos bendrove, sudaryti sutartį su vežėju kelių transportu ir kita. Šiems veiksmams pasitelkti tretieji asmenys, kurie savo paslaugas teikia taikydami tam tikras sąlygas. Savo ruožtu apeliantė šias sąlygas nurodė rašytinės formos Užsakyme-sutartyje, kurį užsakovams siunčia pasirašyti (susipažinti) kai tampa visiškai aišku, kad sutartis tikrai yra sudaryta. Apeliantės teigimu, rašytines krovinio ekspedicijos sutarties sąlygas užsakovams ji siunčia tik tada, kai krovinio ekspedicijos sutartis pradedama faktiškai vykdyti. Nurodo, kad rašytine sutartimi apeliantė nekeitė esminių sutarties sąlygų, tačiau sudarytą sutartį sukonkretino, papildydama ją neesminėmis sąlygomis. Atsakovė neneigė, kad rašytinę sutartį gavo, tačiau į ją nereagavo, nereiškė pastabų, todėl visos rašytinės sutarties sąlygos buvo priimtinos ir tapo privalomomis.
14.2. Teismas nesuprato krovinio gabenimo logistikoje dalyvavusių šalių statuso ir negalėjo tinkamai nuspręsti, kuri šalis už kokius veiksmus buvo atsakinga. Nurodo, kad apeliantę teismas įvardijo ne tik ekspeditoriumi, bet ir tarpininku-siuntėju bei užsakovo atstovu, tačiau apeliantė, savarankiškai veikdama kaip krovinio ekspeditorius, nebuvo nei tarpininku, nei siuntėju, nei užsakovo atstovu. Teigia, kad šiuo atveju atsakovė, nors ir buvo užsakovu apeliantės atžvilgiu, tačiau pačioje krovinio gabenimo logistikos grandinėje nedalyvavo ir buvo tik tarpininkaujantis ekspeditorius tarp UAB „Legarta Logistics“ ir apeliantės, tuo tarpu tikrasis pradinis krovinio gabenimo užsakovas buvo krovinio pirkėjas ir gavėjas EMS-RUS Ltd. Pažymi, kad teismas krovinio pardavėją Environmental Manufacturing Solutions LLC įvardijo kaip eksportuotoją/vežėją iš JAV, kuris buvo siuntėjas. Apeliantės teigimu, krovinio gabenimo teisiniuose santykiuose nereikšminga, kas yra eksportuotojas. Kam tenka įforminti krovinio eksporto procedūras priklauso nuo krovinio pirkėjo sutarties su pardavėju, o ne nuo krovinio vežimo sutarties. Nurodo, kad Environmental Manufacturing Solutions LLC buvo krovinio siuntėjas, MSC-Mediterranean Shipping Co. – vežėjas, o gavėjas – EMS-RUS Ltd.
14.3. Teismo išvada, kad vežėjas MSC-Mediterranean Shipping Co. yra apeliantės pasitelktas asmuo, už kurio veiksmus (klaidingą krovinio vietų skaičių nurodymą konosamente) buvo atsakinga apeliantė, yra neteisinga, nes prieštarauja vežimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms, kurios imperatyviai nustato krovinio vežimo sutarties šalių pareigas. Nurodo, kad pervežimų jūra teisiniams santykiams Lietuvos Respublikoje taikoma 1924 m. tarptautinės konvencijos dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistos 1968 m. Briuselio protokolu (Visbiu taisyklės), ir iš dalies pakeistos Protokolu (protokolas dėl SST). Teigia, kad Konvencija imperatyviai įpareigoja vežėją jūra ar jo agentą išduoti krovinio siuntėjui konosamentą, kuriame būtų įrašytas krovinio vienetų skaičius arba svoris, kuriuos raštu nurodo krovinio siuntėjas, o ne krovinio gavėjas EMS-RUS Ltd, ar jo agentas. Analogišką krovinio siuntėjo pareigą nurodyti tikslų krovinio vietų skaičių nustato ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija. Teigia, kad vežėjas jūra MSC-Mediterranean Shipping Co., priimdamas iš krovinio siuntėjo uždarytame ir užplombuotame konteineryje, negalėjo remtis bet kokiais kitais duomenimis apie konteineryje esantį krovinį, nei tais kuriuos pateiktame krovinio pakavimo lape jam nurodė krovinio siuntėjas. Krovinio siuntėjas buvo tiesioginis krovinio gavėjo kontrahentas ir šie asmenys privalėjo tiesiogiai susitarti kiek ir kokio krovinio perkama.
14.4. Dėl jūrinio konosamento ir pakavimo lapo duomenų (ne)atitikimo, teigia, kad teismas nepastebėjo, kad konosamente buvo nurodytas konteinerio numeris (MSCU-3518556) bei konteinerio plombos numeris (UL-3876467) nors į šiuos numerius teismas atkreipė dėmesį pasisakydamas dėl kito tos pačios datos ir tuo pačiu numeriu kaip ir tas, kuris buvo pateiktas jūriniam vežėjui, siuntėjo išrašyto pakavimo lapo, kuriame jau buvo nurodyta 15 krovinio vietų. Nežinant, koks bus konteinerio ir jo plombos numeris, nebuvo įmanoma išrašyti konosamentą anksčiau, nei krovinys siuntėjo buvo pakrautas į jūrinį konteinerį ir užplombuotas plomba. Akivaizdu, kad ne konosamentas buvo išrašytas ir išduotas dar vežėjui faktiškai nepriėmus krovinio, o konosamento data buvo nurodyta ta, kurią faktiškai buvo priimtas vežimo užsakymas (2021 m. rugpjūčio 17 d.). Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kas ir kada tą kitą pakavimo lapą pateikė. Pakavimo lapą, kuriame nurodyta 15 krovinio vietų, kaip ir krovinio eksporto iš JAV deklaraciją, apeliantei atsiuntė atsakovė, kai konteineris buvo atgabentas į Klaipėdos uostą. Byloje nėra duomenų, kad krovinio siuntėjo pakavimo lapas, kuriame nurodyta 15 krovinio vietų būtų siųstas apeliantei ar jos pasitelktiems asmenims iki laivo išplaukimo iš JAV.
14.5. Pažymi, kad atsakovė net neneigė fakto, jog el. laišku konosamento kopiją gavo. Į bylą buvo pateikta tik susirašinėjimo tarp šalių el. laiškais kopija, o ne atskiri elektroniniai laiškai su visais prisegtais priedais. Pats konosamentas ir jo vertimas į lietuvių kalbą į bylą buvo pateiktas kaip atskiras priedas.
14.6. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad apeliantė netinkamai įvykdė krovinio ekspedicijos sutartį, nebendradarbiavo su atsakove. Teigia, kad atsakovė, veikdama kaip tarpinis ekspeditorius, kurį pasamdė UAB „Legarta Logistics“, kreipėsi į apeliantę krovinio paėmimo iš siuntėjo JAV ir pargabenimo į Klaipėdos uostą bei atvežimo į Vilnių, o ne dėl su krovinio vežimu susijusių dokumentų įforminimo, todėl apeliantės pasamdytam vežėjui UAB „Autovesta“ konteinerį pristačius į UAB „Žemės tinklai“ sandėlį, baigėsi apeliantės pareigos atsakovei. Vežimo dokumentuose nurodytas vietų skaičius neturėjo jokios įtakos krovinio parvežimui ir jo perdavimui atsakovės nurodytam asmeniui. Teigia, kad tik dėl subjektyvaus ir nepagrįsto UAB „Žemės tinklai“ sprendimo atlikti prekių tikrinimą dalyvaujant muitinės inspektoriui bei už tą paslaugą UAB „Legarta Logistics“ apmokestinti 250 Eur mokesčių, atsirado papildomos išlaidos. Sulyginus siuntėjo EMS Distribution, LLC pateiktus pakavimo lapus matyti, kad pakavimo lape, kuris buvo pateiktas jūriniam vežėjui, išvardinta krovinį sudarančių prekių pavadinimai, nurodant, kad siunčiami 2 vnt. prekės kodu „HC41275“. Prekės aprašyme nurodyta, kad tai yra „Foro SapH Etch Hyper Koncentrato 1400 gal. Rinkinys (4 IBC kiekviename rinkinyje). Atitinkamai, atsakovės atsiųstame pakavimo lape (kai krovinys jau buvo Klaipėdos uoste), tas pats krovinys nurodytas ne 2 vnt. koncentrato rinkinio, kurį sudaro po 4 IBC konteinerius, bet 8 vnt. to paties krovinio po 275 galonus, arba 8 IBC konteineriai.
14.7. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sumažinti 250 Eur suma apeliantei priklausantį atlyginimą už krovinio ekspedicijos paslaugas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė šias išlaidas patyrė, nes pateikta tik UAB „Žemės tinklai“ sąskaita-faktūra UAB „Legarta Logistics“, nors su šia bendrove apeliantė neturėjo teisinių santykių.
14.8. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 363 Eur priteisimo. Apeliantė nupirko iš vežėjo UAB „Autovesta“ pagal jos išrašytą PVM sąskaitą faktūrą paslaugą, kuriai vežėjas pagal PVM įstatymo nuostatas galėjo taikyti 0 proc. PVM tarifą ir atitinkamai pardavė šią paslaugą už tą pačią kainą atsakovui išrašydamas PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau apeliantė, nebūdama faktiniu vežėju, jau negalėjo taikyti 0 proc. PVM tarifo tai pačiai paslaugai. Atsakovė, sumokėjusi PVM nuo apeliantės pateiktos sąskaitos, tokia pat suma galės sumažinti valstybei mokamą pridėtinės vertės mokestį nuo atsakovės uždirbtų ir PVM apmokestinamų pajamų, todėl dėl taikomo PVM jokių papildomų išlaidų nepatirs. Teismo išvada, kad vežėjo prastova nėra paslauga yra nepagrįsta, nes šios išlaidos patirtos dėl nuo apeliantės nepriklausančių aplinkybių ir tai reiškia, kad jas privalo atlyginti atsakovė, kurios lėšomis sutinkamai apeliantė suorganizavo prekių pargabenimą.
15. Atsakovė UAB „Solutus logistics“ pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad:
15.1. Apeliantė nepagrindė kaip konkrečios rašytinės Užsakymo-sutarties sąlygos galėtų daryti įtaką skundžiamam sprendimui. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai prašė akceptuoti rašytinę sutartį pasirašant ir persiunčiant atgal, ko nepadarydama, atsakovė pagrįstai manė, kad ji tinkamai išreiškė nesutikimą.
15.2. Ieškovė įsipareigojo teikti „viskas įskaičiuota“ paslaugas „iki durų“, t. y. už sutartą mokestį atlikti su kroviniu visus veiksmus krovinio paėmimui iš siuntėjo JAV ir pristatymui į Klaipėdą, įskaitant eigoje reikalingų formalumų atlikimą ir dokumentų tvarkymą. Jokia susirašinėjimo nuostata nepatvirtina, kad ieškovė tam tikrų pareigų neprisiima ar už jas neatsako.
15.3. Apeliantė cituoja tik dalį Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 3 dalies, nes šioje normoje yra papildoma nuostata, kad vežėjas, kapitonas arba vežėjo agentas konosamente neprivalo nurodyti arba parodyti ženklų, skaičiaus, kiekio ar svorio, jeigu jis turi pakankamą pagrindą įtarti, kad šie duomenys netiksliai apibūdina iš tikrųjų gautas prekes, arba jei jis neturėjo tinkamų patikrinimo priemonių. Ieškovė, sudariusi sutartį su jūriniu vežėju ir priėmė krovinį iš siuntėjo JAV žinojo, koks faktinis krovinio vietų skaičius bus gabenamas, be to, žinojo, kad krovinio gavėjas primygtinai reikalauja 13 + 2 vnt. krovinio vietų nurodymo dokumentuose, todėl turėjo daugiau nei pakankamą pagrindą nenurodyti netikslių duomenų konosamente. Teigia, kad ieškovės įsipareigojimai taip buvo užtikrinti, kad vežėjas jūra išduotų tinkamai užpildytą konosamentą arba, paaiškėjus klaidai, jį pakeistų taip, kad konosamentas atitiktų eksportuojamo krovinio duomenis.
15.4. Krovinio vaizdas leidžia manyti, kad ieškovės pasitelktam asmeniui faktinis krovinio kiekis negalėjo būti nežinomas, nes krovinio vietos stambios, gerai matomos ir jas nesudėtingai galima suskaičiuoti. Kiekviena didžioji talpa pritvirtinta prie atskiros paletės, kas ir apibrėžia krovinio vietas ir viso didžiųjų talpų yra 13 vnt. Turint duomenis apie faktinį krovinio kiekį, buvo pakankamas pagrindas atsisakyti konosamente nurodyti faktinių duomenų neatitinkantį krovinio kiekį.
15.5. Nors ieškovė teigia, kad konosamente nurodyta 2021 m. rugpjūčio 17 d. data reiškia ne jo išdavimo datą, bet datą, kurią buvo priimtas vežimo užsakymas, tačiau tokių duomenų pirmosios instancijos teismui ieškovė nenurodė, be to, dublike nurodė, kad neturi informacijos, kodėl konosamente kaip jo išdavimo data nurodyta 2021 m. rugpjūčio 17 d. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su skirtingų byloje esančių pakavimo lapų pateikimo momentu, atsakovė akcentuoja, kad pagal ieškovės ir jos agento Autico susirašinėjimą, 2021 m. rugpjūčio 24 d. Autico persiuntė tris dokumentus, o į bylą ieškovė teikia tik vieną ir neteikia ekrano atvaizdų su laiško originalu, atidarytais priede siunčiamais dokumentais. Byloje yra tik Autico ieškovei jau bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2022 m. balandžio 20 d. persiųstas susirašinėjimas, tačiau to akivaizdžiai nepakanka išvadai, kad siuntėjas teikė dokumentus su 9 krovinio vietomis.
15.6. UAB „Žemės tinklas“ negalėjo iškrauti krovinio todėl, kad T1 deklaracijoje, kurią parengė ieškovė, nurodytas krovinio kiekis (9 pakuotės) neatitiko faktiškai pristatyto krovinio kiekio (15 vnt.), taigi problema atsirado dėl to, kad ieškovė įformino T1 deklaraciją neatsižvelgdama į faktinį krovinio kiekį ir jam pateiktus dokumentus, bet į konosamentą.
15.7. Dėl atsakovės patirtų 250 Eur išlaidų pagrįstumo nurodo, kad tai nebuvo šalių ginčo objektas, todėl šis negali būti naujai keliamas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat nurodo, kad siekdama kompensacijos už prastovą, ieškovė turi ne tik įrodyti jos faktą, bet ir dėl to patirtus nuostolius, kurie, nesant atitinkamo susitarimo dėl netesybų taikymo, nėra preziumuojami. Teigia, kad įmanoma, jog vilkiko vairuotojas penktadienį grįžo į Klaipėdą, o pirmadienį atvyko pasiimti transporto priemonės ir jokio papildomo darbo užmokesčio negavo. Taip pat nėra duomenų, kad būtų mokama už stovėjimą, stovint nepatiriamos kuro sąnaudos, transporto priemonė nesidėvi ir kita.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės UAB „Gelna“ ieškinį atsakovei UAB „Solutus logistics“ dėl 250 Eur skolos už suteiktas krovinio ekspedijavimo paslaugas bei 363 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantė (ieškovė) su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, t. y. momentinę kompiuterio ekrano nuotrauką su 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovės siųstu el. laišku, iš kurios matyti, kad ieškovė pridėjo konosamento kopiją. Apeliantė prašo prijungti teikiamus įrodymus, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismui padarius neteisingą išvadą dėl konosamento kopijos (ne)siuntimo atsakovei, teikiamo įrodymo reikalingumas byloje iškilo jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su naujų įrodymų prijungimu, kadangi atsakovė byloje neginčijo gavusi iš ieškovės konosamento kopiją ir ją gavus, pakartojo krovinio gavėjo klausimą dėl tinkamo krovinio vietų skaičiaus nurodymo šiame dokumente, todėl teigia, kad nėra būtinybės prijungti papildomą įrodymą prie bylos.
20. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokiu įstatymų leidėjo nustatytu naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu yra užtikrinama proceso koncentracija ir jo ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinti principai, be kita ko, reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir teikdami teismui prašymus, kuriuose siekiama jiems palankaus procesinio rezultato, turi pagrįsti šiuos prašymus laiku surinktais įrodymais, o ne teikti juos tada, kai tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatas nepalankus naujus įrodymus pašančiam priimti asmeniui.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė, kodėl el. laiškas (jo išsiuntimą patvirtinanti ekrano nuotrauka) nebuvo ir (ar) negalėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teismui. Nėra abejonių, kad apeliantė aptariamu įrodymu disponavo iki apeliacinio skundo pateikimo, taigi nebuvo ir kliūčių jį pateikti su ieškiniu, dubliku ar kitu procesiniu dokumentu pirmosios instancijos teismui. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, ji neginčijo tos faktinės aplinkybės, kad gavo ieškovės konosamento kopiją. Nenustačius prielaidų CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinamas.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Gelna“ ir atsakovės UAB „Solutus logistics“ 2021 m. rugpjūčio 16-17 d. vykusio susirašinėjimo el. laiškais metu atsakovė užsakė krovinio ekspedijavimo paslaugą. Pagal šalių susitarimą, ieškovė įsipareigojo priimti krovinį iš siuntėjo JAV, pristatyti jį į išvykimo uostą JAV, tuomet jūrų transportu į Klaipėdą ir kelių transportu į Vilnių. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė atsakovei siuntė rašytinę užsakymo paraišką-sutartį Nr. 2102358, prašė ją pasirašyti ir atsiųsti atgal. Pagal sutarties failą matyti, kad sutarties data nurodyta 2021 m. rugpjūčio 17 d., krovinio aprašymas – „20 CBM; 9 CTNS; 16 000 KGS“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė rašytinę sutartį pasirašė ir persiuntė ieškovei.
23. Iš byloje pateikto ekspeditoriaus JAV „Autico International LLC“ ir krovinio siuntėjo „Environmental Manufactoring Solutions LLC“ susirašinėjimo nustatyta, kad krovinio patvirtinimo krauti data nustatyta 2021 m. rugpjūčio 23 d.; 2021 m. rugpjūčio 16 d. EMS, Environmental Mfg. Solutions Dist, LLC supildė pakavimo lapą Nr. 10496, kuriame gavėju ir mokėtoju nurodyta EMS-RUS Ltd., nurodytos 9 vnt. prekės. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo užpildytas dar vienas pakavimo lapas Nr. 10496, kuriame nurodyta 15 vnt. prekių, šiame pakavimo lape nurodytas jūrinio konteinerio numeris bei plombos numeris. 2021 m. rugpjūčio 17 d. suformuotas konosamentas Nr. 038CHI1794607, kuriame nurodytas kiekis „1 CNT“, prekių aprašyme surašyta „20 Ft, Sausas frachtas; STC 9 vnt. valymo priemonių, nepavojinga; Frachtas sumokėtas; Jūrinis važtaraštis“, bruto svorį sudarė 35 283 svarų.
24. Kroviniui atvykus į Klaipėdą, pervežimui iš Klaipėdos į Vilnių neišmuitinus prekių, ieškovė pateikė muitinei prekių tranzitinę deklaraciją T1 Nr. MRN 21LTLUB00017FD22D, kurioje nurodė 9 vnt. krovinio pakuočių, tokį patį pakuočių skaičių ieškovė nurodė ir vežėjo iš Klaipėdos į Vilnių 2021 m. spalio 7 d. CMR važtaraštyje. 2021 m. spalio 8 d. atvežus prekes į Vilnių, į atsakovės nurodytą muitinės sandėlį, muitinės tarpininkas pastebėjo, kad krovinį lydinčiuose dokumentuose ir atsakovės pateiktuose dokumentuose, kur jau nurodyta 15 vnt. prekių, skyrėsi pakuočių skaičius, todėl nuspręsta atlikti fizinį krovinio tikrinimą kviečiant muitinės inspektorių, už patikrinimą imamas 250 Eur mokestis. Byloje taip pat nustatyta, kad vežėjas UAB „Autovesta“ 2021 m. spalio 18 d. pateikė ieškovei PVM sąskaita-faktūrą Nr. DGR/21 2877 1 051,40 Eur sumai, iš kurių 300 Eur paskaičiuota už viršnorminį konteinerio stovėjimą dėl jo fizinio patikrinimo muitinėje. Nurodytai sąskaitai netaikytas 21 proc. PVM.
25. Tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl netinkamo krovinio kiekio nurodymo, vilkiko prastovos, dokumentų įforminimo, todėl ieškovė byloje įrodinėja, kad patyrė nuostolius, kuriuos sudaro 363 Eur (300 Eur + PVM) už vilkiko prastovą bei 250 Eur mokestis už muitinėje atliktą krovinio tikrinimą.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad krovinių ekspedicijos sutartį šalys sudarė pateikiant užsakymą elektroninio ryšio priemonėmis, o ne raštu, todėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. Užsakymas-sutartis laikytina vienašališku sutarties sąlygų pakeitimu. Teismo vertinimu, Užsakymas-sutartis nelaikytina pagrindine šalių sudaryta sutartimi, nes atsakovė jos nepasirašė ir nepersiuntė ieškovei.
27. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad rašytine sutartimi apeliantė nekeitė esminių sutarties sąlygų, tačiau sudarytą sutartį sukonkretino, papildydama ją neesminėmis sąlygomis. Atsakovė neneigė, kad rašytinę sutartį gavo, tačiau į ją nereagavo, nereiškė pastabų, todėl visos rašytinės sutarties sąlygos buvo priimtinos ir tapo privalomomis. Pažymėtina, kad šiuo atveju rašytinės ekspedijavimo sutarties 3.5. punkte numatyta sąlyga, kad užsakovas garantuoja ir apmoka papildomas ekspeditoriaus išlaidas, atsiradusias vykdant šią sutartį, prieš tai suderinus su užsakovu.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).
29. Šiuo konkrečiu atveju, vertinant, ar 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės el. paštu atsakovei pateikta Užsakymas-sutartis buvo iš tiesų sudaryta, reikšminga ta aplinkybė, kad ieškovė savo 2021 m. rugpjūčio 31 d. el. laiške nurodė, jog prašo pateiktą sutartį pasirašyti ir persiųsti atgal. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nustatė tam tikrą akcepto formą (būdą), tačiau iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė akceptavo rašytinę sutartį, kadangi atsakovė neatliko ieškovės nurodytų veiksmų, todėl toks atsakovės elgesys nelaikytinas tinkama akcepto forma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad rašytinės formos sutarties pagrindu ieškovė sukonkretino sutartį, papildydama ją neesminėmis sąlygomis, nesuponuoja kitokio situacijos vertinimo, kadangi bet kuriuo atveju atsakovė pateiktos rašytinės sutarties nepasirašė bei nepersiuntė ieškovei. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės pateikta rašytinė sutartis nesudaryta, o tarp šalių susiklostę krovinių ekspedijavimo santykiai atsirado šalims susitarus dėl užsakymo elektroninio ryšio priemonėmis, kas, vadovaujantis CK 6.825 straipsnio 1 dalimi, yra galimas ekspedijavimo sutarties sudarymo būdas.
30. Apeliantės teigimu, kad teismas netinkamai vertino krovinio gabenimo logistikoje dalyvavusių šalių statusą, todėl negalėjo tinkamai nuspręsti, kuri šalis už kokius veiksmus buvo atsakinga. Teigia, kad apeliantė, veikdama kaip krovinio ekspeditorius, nebuvo nei tarpininku, nei siuntėju, nei užsakovo atstovu. Pasak apeliantės, kam tenka įforminti krovinio eksporto procedūras bei užpildyti atitinkamus dokumentus priklauso nuo krovinio pirkėjo sutarties su pardavėju, o ne nuo krovinio vežimo sutarties.
31. CK 6.824 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalyje). Ekspeditorius turi pareigą bendradarbiauti su užsakovu. CK 6.827 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspeditorius privalo pranešti užsakovui (užsakovo klientui) apie gautos informacijos trūkumus, o jei gauta ne visa informacija, – pareikalauti iš kliento visos reikalingos informacijos.
32. Teismų praktikoje išaiškinta, kad krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų. Siauriausia apimtimi ekspeditorius veikia tik kaip užsakovo atstovas, kurio tikslas organizuoti krovinio pervežimą. Vis dėlto krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 straipsnio 5 dalis). Ekspeditorius inter alia gali teikti ir kitas (šalutines) paslaugas, pavyzdžiui gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugoti, sandėliuoti krovinį (CK 6.824 straipsnio 6 dalis). Konkreti ekspeditoriaus prisiimtų prievolių apimtis nustatoma krovinių ekspedicijos sutartyje, užsakovo pateiktame užsakyme (CK 6.825 straipsnio 1 dalis) arba krovinių vežimo važtaraštyje, pasirašytame abiejų šalių (CK 6.825 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo ekspeditoriaus prisiimtų prievolių turinio ir pobūdžio, ekspeditorius įsipareigoja dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti arba/ir pasiekti tam tikrą rezultatą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-437-117/2015).
33. Kaip jau buvo minėta, ekspedijavimo sutartis šiuo atveju sudaryta elektroninių ryšių priemonėmis, todėl susitarimo apimtis vertintina vadovaujantis byloje pateiktais šalių susirašinėjimo įrodymais. Iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo el. paštu 2021 m. rugpjūčio 16-17 d. matyti, kad atsakovė paprašė ieškovės paskaičiuoti „viskas įskaičiuota“ (angl. all in) kainą pristatymui iki durų (angl. door to door) Klaipėdoje 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. laiške nurodytam krovinio kiekiui, t. y. 13 vnt. + 2 vnt. krovinio. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. papildomai paprašė patikslinti, kiek kainuotų atvežimas iki Vilniaus, į ką ieškovė atsakė, nurodydama papildomą 380 Eur vežimo kainą. 2021 m. rugpjūčio 17 d. el. laišku atsakovė paklausė, ar ieškovės pasiūlyta kaina apima mokesčius Klaipėdoje, į ką ieškovė atsakė patvirtindama, kad kaina apima ir mokesčius Klaipėdoje. Tuomet šalys apsikeitė siuntėjo ir agento kontaktais, ieškovė pateikė savo užsakymo vykdymo referencinį numerį ir įsipareigojo informuoti apie užsakymo vykdymo eigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šalių susitarimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės įsipareigojimai apėmė ir ne tik krovinio gabenimą, tačiau ir tokius veiksmus, kaip vežimo dokumentų išdavimas bei tinkamas įforminimas. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje kilus ginčui dėl to, kuri iš ekspedijavimo sutarties šalių atsakinga už netinkamą krovinio kiekio nurodymą dokumentuose, reikšminga vertinti ne tik šalių derybų turinį, kuris iš esmės patvirtina, kad ieškovei teko tinkama krovinio dokumentų įforminimo pareiga, tačiau taip pat reikšminga atsižvelgti į CK 6.827 straipsnio 2 dalyje numatytą ekspeditoriaus bendrojo pobūdžio pareigą bendradarbiauti su užsakovu dėl sutarties vykdymui reikalingos informacijos tikslumo.
34. Apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vežėjas MSC-Mediterranean Shipping Co. yra apeliantės pasitelktas asmuo, už kurio veiksmus (klaidingą krovinio vietų skaičių nurodymą konosamente) buvo atsakinga apeliantė. Pasak apeliantės, Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 3 dalyje numatyta vežėjo pareiga konosamente nurodyti tokį krovinio kiekį, kokį raštu nurodo siuntėjas. Teigia, kad vežėjas jūra MSC-Mediterranean Shipping Co., priimdamas iš krovinio siuntėjo uždarytame ir užplombuotame konteineryje, negalėjo remtis kitais duomenimis apie konteineryje esantį krovinį, nei tais, kuriuos pateiktame krovinio pakavimo lape jam nurodė krovinio siuntėjas.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju, sprendžiant dėl to, kuri šalis atsakinga už neteisingą krovinio kiekio nurodymą, sąlygojusį papildomas išlaidas (fizinį krovinio tikrinimą muitinėje ir sausumos vežėjo prastovą), reikšminga įvertinti konosamento įrodomąją reikšmę. CK 1.106 straipsnio 1 dalyje konosamentas apibrėžtas kaip vertybinis popierius, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti. Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma vežėjo, kapitono arba vežėjo agento pareiga priėmus prekes išduoti siuntėjui konosamentą ir nurodoma informacija, kuri turi būti įrašyta konosamente (t. y. pagrindiniai ženklai, būtini nustatyti, kad prekės yra tokios, kokias siuntėjas raštu nurodo prieš pradedant krauti prekes, paketų ar vienetų skaičius, kiekis arba svoris, prekių būklė ir kt.). Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog konosamentas yra prima facie įrodymas, kad prekių vežėjas priėmė konosamente nurodytas prekes, apibūdintas pagal 4 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktus. Dėl šios nuostatos kasacinis teismas yra nurodęs, kad konosamentas laikytinas prima facie įrodymu, patvirtinančiu tik tai, kad prekių vežėjas priėmė konosamente nurodytas prekes. Kadangi konosamentas kaip prima facie įrodymas laikytinas tik vežėjo priėmimo krovinio pervežimui aspektu, visos kitos aplinkybės, įskaitant ir sutarties šalis, turi būti nustatomos vertinant konosamentą kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje, t. y. pagal sutartį ar užsakymą, kitus dokumentus, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kas su vežėju šią sutartį sudarė, kas konkrečiai įsipareigojo sumokėti už vežimo paslaugas, kas krovinį perdavė vežėjui, ar buvo pateiktas įgaliojimas veikti kito asmens vardu ir pan. Tais atvejais, kai ekspeditorius su vežėju sutartį sudaro ne savo, o kliento vardu, tai turi būti aiškiai matyti sutarties turinyje ar net konosamente, darant atitinkamus įrašus („by order“ arba „on behalf“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010).
36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konosamentas yra vienašalis dokumentas (t. y. pasirašomas vieno asmens), kuriame nurodoma siuntėjo suteikta informacija apie krovinio savininką, siuntėją, gavėją ir pan. Vežėjas, kapitonas arba vežėjo agentas, priimdamas krovinį turi ribotą galimybę patikrinti suteiktos informacijos tikrumą ir ši kontrolė paprastai apsiriboja duomenų apie gautas prekes patikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010).
37. Kaip matyti iš anksčiau pacituotos teismų praktikos, konosamento duomenų tikslumui iš esmės turi įtakos apie pristatomą krovinį pateikta informacija. Ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas el. paštu atskleidžia, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. iškėlė klausimą dėl krovinio kiekio netikslumų. Kaip matyti iš ieškovės 2021 m. rugpjūčio 20 d. el. laiško, pastaroji nurodė atsakovei, kad krovinio duomenis pildo siuntėjas bei nurodė, kad šie duomenys nesutampa, todėl gavėjas turėtų tiesiogiai išsiaiškinti šį neatitikimą su siuntėju. Kaip matyti iš bylos medžiagos, krovinio kiekio neatitikimo klausimo ieškovė nekėlė ir nesiaiškino iki pat 2021 m. spalio 11 d., kuomet krovinio kiekio neatitikimo klausimas iškeltas muitinės sandėlyje ir iškilo poreikis krovinį patikrinti fiziškai. Vadovaujantis jau minėta CK 6.827 straipsnio 2 dalimi, ekspeditorius privalo pranešti užsakovui (užsakovo klientui) apie gautos informacijos trūkumus, o jei gauta ne visa informacija, – pareikalauti iš kliento visos reikalingos informacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktas susirašinėjimas el. laiškas patvirtina, kad tiek ekspedicijos sutarties šalims, tiek galutiniam krovinio gavėjui kilo klausimas dėl krovinio kiekio, be to, neatitikimus dėl krovinio kiekio patvirtina byloje esantys du skirtingi 2021 m. rugpjūčio 16 d. išduoti pakavimo lapai, kuriuose taip pat nurodomas skirtingas krovinio kiekis. Šiuo atveju apeliantės pareigos bendradarbiauti dėl krovinio kiekio tikslumo nepašalina ir ta aplinkybė, kad sutarties vykdymui buvo pasitelkti tretieji asmenys (agentas Autico International LLC ir kiti), kadangi, kaip numatyta CK 6.828 straipsnio 2 dalyje, sutarties vykdymo visiškas ar dalinis perdavimas tretiesiems asmenims neatleidžia ekspeditoriaus nuo atsakomybės užsakovui (užsakovo klientui) už sutarties įvykdymą.
38. Papildomai pažymėtina, kad vertinant ginčo konosamento įrodomąją galią, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju konosamentas buvo surašytas vadovaujantis pateikta informacija apie krovinio siuntėją, ekspeditorių ir gavėją. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, konosamentas užpildytas 2021 m. rugpjūčio 17 d. (t. y. iki krovinio pakrovimo datos 2021 m. rugpjūčio 21 d., likus šešioms dienoms), jame nurodant 9 vnt. pakuočių. Tarp byloje esančių įrodymų esant dviem tos pačios datos (2021 m. rugpjūčio 16 d.) pakavimo lapams, kuriuose užfiksuotas skirtingas krovinio kiekis, spręstina, kad konosamentas buvo pildomas jau esant akivaizdiems krovinio kiekio neatitikimams. Šiame kontekste kritiškai vertintinas apeliantės argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog krovinio siuntėjo pakavimo lapas, kuriame nurodyta 15 krovinio vietų būtų siųstas apeliantei ar jos pasitelktiems asmenims iki laivo išplaukimo iš JAV. Net ir tuo atveju, jeigu minėtas pakavimo lapas nebuvo siųstas apeliantei, byloje esantis ginčo šalių susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantei buvo žinomas krovinio kiekio neatitikimas, kurį ji, kaip ekspeditorius, turėjo išsiaiškinti.
39. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantė netinkamai įvykdė sutartį, nebendradarbiavo su atsakove. Pasak apeliantės, tik dėl subjektyvaus ir nepagrįsto UAB „Žemės tinklai“ sprendimo atlikti prekių tikrinimą dalyvaujant muitinės inspektoriui bei už tą paslaugą UAB „Legarta Logistics“ apmokestinti 250 Eur mokesčių, atsirado papildomos išlaidos. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sumažinti 250 Eur suma apeliantei priklausantį atlyginimą už krovinio ekspedicijos paslaugas, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovė šias išlaidas patyrė, kadangi pateikta tik UAB „Žemės tinklai“ sąskaita-faktūra UAB „Legarta Logistics“, nors su šia bendrove apeliantė neturėjo teisinių santykių.
40. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad ginčo krovinio tikrinimas muitinėje ir su tuo susiję muitinės inspektoriaus veiksmai bei jų teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu CK 6.826 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu CK 6.827 straipsnio 4 dalis numato, kad užsakovas (užsakovo klientas) atsako už nuostolius, kuriuos patyrė ekspeditorius dėl to, kad užsakovas (užsakovo klientas) neįvykdė šiame straipsnyje nustatytų pareigų.
41. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kurių pagrindu atlygintinos ekspeditoriaus patirtos išlaidos, yra nurodęs ir tai, kad, pirma, tai gali būti išlaidos, kurios nebuvo numatytos sudarant sutartį, tačiau dėl kurių ekspeditorius ir užsakovas susitarė jau vykdydami sutartį. Susitarimas dėl tokių išlaidų gali būti vertinamas kaip pradinės ekspedicijos sutarties pakeitimas ar papildymas <...> Antra, ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedijavimo sutartį gali būti kvalifikuojamos kaip ekspeditoriaus nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė ekspedijavimo sutartį <...> Trečia, ekspeditoriaus patirtos išlaidos teisiškai galėtų būti kvalifikuotos kaip papildomos išlaidos, atlygintinos pagal ekspedijavimo sutarties numanomą sąlygą net ir tada, kai šalys dėl tokių išlaidų aiškiai nebuvo susitarusios <...> Sprendžiant, ar šalys numanomai susitarė dėl papildomų išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi CK 6.196 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įskaitant ir tai, kaip šalys susitarė dėl ekspedicijos sutarties kainos. Pavyzdžiui, susitarimas dėl konkretaus atlyginimo, į kurį įeina ir visos krovinio gabenimo išlaidos, gali būti (tačiau ne visuomet) požymis, kad papildomų išlaidų riziką prisiėmė ekspeditorius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010).
42. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad aplinkybė, kad ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nereiškia, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedijavimo sutartį turi būti atlyginamos. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti papildomas išlaidas materialine teisine prasme skiriasi nuo reikalavimo atlyginti nuostolius. Reikalavimas atlyginti papildomas išlaidas yra grindžiamas sutartimi ir savo prigimtimi yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju ieškovas privalo įrodyti, kad papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi (aiškiai išreikšta ar numanoma sąlyga), taip pat tai, kad ieškovo patirtos išlaidos yra papildomos savo prigimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010).
43. Nagrinėjamu atveju apeliantei nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvados, kad pastaroji nevykdė pareigos vertinti užsakovės (atsakovės) pateiktos informacijos bei išreikštų abejonių dėl krovinio kiekio neatitikimo, kuris ir sąlygojo papildomų išlaidų susidarymą, spręstina, kad ieškovei, netinkamai vykdžiusiai sutartinę bendradarbiavimo pareigą, teko neigiamų padarinių kilimo rizika, šiuo atveju pasireiškusi papildomų išlaidų susidarymu. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad šalių susirašinėjimas pagrindžia, jog ieškovė turėjo galimybę vykti į muitinės postą prekių tikrinimui arba vykti į kitą muitinės sandėlį, sutvarkyti krovinio vietų skaičių T1 deklaracijoje ir tęsti krovinio pristatymą, tačiau to nepadarė. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 363 Eur priteisimo, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pripažinus, jog ieškovė atsakinga už netinkamą krovinio dokumentų įforminimą, atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, apmokant už vilkiko vairuotojo prastovą. Be to, šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai vykdant ekspedicijos sutartį, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės konstatavimo sąlygų.
44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo 250 Eur sumai iš apeliantei priklausančio atlyginimo už krovinio ekspedicijos paslaugas.
45. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.
46. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018).
47. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įskaitytas 250 Eur reikalavimas buvo vienarūšis, priešpriešinis, apibrėžtas, galiojantis ir vykdytinas. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, jos patirtų 250 Eur išlaidų faktas ir dydis nebuvo šalių ginčo objektas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti naujai keliamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantei nepagrindus nei vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, apeliantės argumentas dėl įskaitymo neteisėtumo atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Solutus logistics“ prašo jos naudai iš ieškovės UAB „Gelna“ priteisti 484 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
50. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.
51. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2023 m. sausio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį buvo 1 799 Eur taigi maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 338,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl atsakovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iš ieškovės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ (juridinio asmens kodas 141749538), atsakovei uždarajai akcinei bendrove „Solutus logistics“ (juridinio asmens kodas 302562293) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Ramunė Mikonienė