Civilinė byla Nr. e2A-461-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06499-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, U. V. ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Viešojo saugumo tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei Viešojo saugumo tarnybai (toliau – VST) dėl žinios pripažinimo tikrovės neatitinkančia, žeminančia ieškovo garbę ir orumą, įpareigojimo paskelbti paneigimą ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. P., UAB „Delfi“, žurnalistas A. G..

Teisėjių kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti viešojoje erdvėje (elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje Delfi 2019 m. sausio 24 d. publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“) paskleistą teiginį „Susitikimų metu aptarinėja situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“ neatitinkančius tikrovės bei žeminančius ieškovo S. S. garbę ir orumą; 2) pripažinti viešojoje erdvėje (elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje Delfi 2019 m. sausio 24 d. publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“) paskleistą teiginį „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas. Rašoma, kad 2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S., tuo metu dirbęs (duomenys neskelbtini) viršininku, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas. Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama, kad už pulkininko laipsnio suteikimą žentui ir jo paskyrimą VST Vilniaus dalinio vadu S. S. valstybės lėšomis išasfaltavo dvi Rumšiškių gatves iki S. M. namų“ neatitinkančius tikrovės bei žeminančius ieškovo garbę ir orumą; 3) Pripažinti viešojoje erdvėje (elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje Delfi 2019 m. sausio 24 d. publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“) paskleistą teiginį „2015 – 2016 m. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad tuometinis VST Vilniaus dalinio vadas S. S. teikia paslaugas valstybės turtu prorusiškoms organizacijoms ir jas aptarnauja jo vadovaujami Vilniaus dalinio pareigūnai. Šiam daliniui priklausančiame poligone buvo organizuojami šaudymai ir sprogdinimai uždrausta ginkluote Rusijos piliečiams, įtariama kad dalyvavo ir buvę Rusijos kariuomenės bei spec. tarnybų karininkai. VSD S. S. sustabdė galimybę susipažinti ir dirbti su slapta informacija“ neatitinkančius tikrovės bei žeminančius ieškovo S. S. garbę ir orumą; 4) įpareigoti atsakovę VST per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje Delfi pirmajame puslapyje, tokio pat dydžio raidėmis, kaip ir 2019 m. sausio 24 d. publikacijos, paskelbti tokį paneigimo tekstą: „Paneigimas. 2019 m. sausio 24 d. naujienų portalo „Delfi“ publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“ paskleistos žinios „Susitikimų metu aptarinėja situaciją VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“, „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas. Rašoma, kad 2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S., tuo metu dirbęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos skyriaus viršininku, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas. Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama, kad už pulkininko laipsnio suteikimą žentui ir jo paskyrimą VST Vilniaus dalinio vadu S. S. valstybės lėšomis išasfaltavo dvi Rumšiškių gatves iki S. M. namų“, „2015 – 2016 m. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad tuometinis VST Vilniaus dalinio vadas S. S. teikia paslaugas valstybės turtu prorusiškoms organizacijoms ir jas aptarnauja jo vadovaujami Vilniaus dalinio pareigūnai. Šiam daliniui priklausančiame poligone buvo organizuojami šaudymai ir sprogdinimai uždrausta ginkluote Rusijos piliečiams, įtariama, kad dalyvavo ir buvę Rusijos kariuomenės bei spec. tarnybų karininkai. VSD S. S. sustabdė galimybę susipažinti ir dirbti su slapta informacija. S. S. teisinosi, kad tokius nurodymus jam davė S. M.“ neatitinka tikrovės; 5) priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ėjo VST Vilniaus dalinio vado pareigas. 2018 m. balandžio 24 d. buvo perkeltas į žemesnes pareigas, o 2019 m. sausio 17 d. atleistas iš pareigų. Manydamas, kad atsakovė vykdė susidorojimo kampaniją, t. y. pateikė ieškovo garbę ir orumą žeminančią bei tikrovės neatitinkančią informaciją, 2020 m. balandžio 7 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo šmeižto, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas.

3.       Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog atsakovei suteikus „įdomios“ informacijos žurnalistui A. G. 2019 m. sausio 18 d. internetiniame portale „Delfi“ buvo paskelbta publikacija „Iš tarnybos atleistas pulkininkas, kuriam VSD uždraudė dirbti su slapta informacija“, kurio paantraštėje nurodytas ieškovo vardas bei pavardė. Šiame straipsnyje paskelbta ieškovo garbę ir orumą žeminanti bei tikrovės neatitinkanti informacija, jog VSD panaikino ieškovui teisę dirbti su slapta informacija dėl tariamo ieškovo bendradarbiavimo su prorusiškomis organizacijomis bei paslaugų joms teikimo valstybės turtu, nors VSD niekada nebuvo priėmęs jokio sprendimo, kuriuo ieškovui būtų panaikinęs teisę dirbti su slapta informacija, o ieškovas niekada nebendradarbiavo su prorusiškomis organizacijomis, neteikė paslaugų valstybės turtu. Po ieškovo pretenzijos UAB „Delfi“ pripažino, jog VSD nebuvo uždraudęs ieškovui dirbti su slapta informacija, todėl šioje dalyje patikslino paskelbtą 2019 m. sausio 18 d. publikaciją.

4.       2019 m. sausio 24 d. internetiniame portale „Delfi“ buvo paskelbta publikacija „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“. Nurodė, kad publikacija buvo pareigta atsakovės iniciatyva. Šios publikacijos paantraštėje taip pat nurodytas ieškovo vardas, pavardė: „Šiomis dienomis Viešojo saugumo tarnyba (VST) vidaus reikalų ministrui E. M. pateikė išsamią informaciją apie atleistą buvusį VST Vilniaus dalinio vadą pulkininką S. S.“. Rašoma, kad S. S., jo uošvis S. S., S. M. (buvęs VST vadas), buvę VRM tarnybų vadai susitikinėja S. M. viešbutyje „Įlanka“ Rumšiškėse ir Vilniuje“ ir publikacijoje rašomi šie ieškovo garbę ir orumą žeminantys bei tikrovės neatitinkantys teiginiai: „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“ – rašoma pranešime ministrui“ (toliau – pirmasis teiginys). „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas. Rašoma, kad 2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S., tuo metu dirbęs Lietuvos automobilių kelių direkcijoje skyriaus viršininku, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas. Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama, kad už pulkininko laipsnio suteikimą žentui ir jo paskyrimą VST Vilniaus dalinio vadu S. S. valstybės lėšomis išasfaltavo dvi Rumšiškių gatves iki S. M. namų“ (toliau – antrasis teiginys). „2015-2016 m. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad tuometinis VST Vilniaus dalinio vadas S. S. teikia paslaugas valstybės turtu prorusiškoms organizacijoms ir jas aptarnauja jo vadovaujami Vilniaus dalinio pareigūnai. Šiam daliniui priklausančiame poligone buvo organizuojami šaudymai ir sprogdinimai uždrausta ginkluote Rusijos piliečiams, įtariama kad dalyvavo ir buvę Rusijos kariuomenės bei spec. tarnybų karininkai. VSD S. S. sustabdė galimybę susipažinti ir dirbti su slapta informacija. S. S. teisinosi, kad tokius nurodymus jam davė S. M.“ (toliau - trečiasis teiginys). Ieškovas akcentavo, kad iš teiginių ir straipsnio turinio bei konteksto matyti, kad aplinkiniai atpažintų ar atpažino ieškovą kaip susijusį su paskleista žinia. Pateikti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, melagingi, netikri, nes tokie faktai tikrovėje neegzistavo.

5.       Pažymėjo, kad minėtos žinios yra didelio masto, kadangi paskelbus viename portale, jos pradėjo plisti kituose, šias žinias galima perskaityti ir praėjus keliems metams po jų paskleidimo, nes publikacijos yra nuolatos pasiekiamos internete, todėl ieškovui iki šiol tenka teisintis bei jausti nenorą bendrauti su ieškovu dėl minėtos paskleistos informacijos. Nurodo, kad šia informacija siekta sumenkinti, įžeisti ieškovą ar kitaip specialiai jam pakenkti, dėl šių žinių šiam nepavyko rasti darbo Vilniaus mieste, nes darbdaviai tiesiai sakydavo, kad pats ieškovas žino, kas apie jį rašoma žiniasklaidoje, ieškovo nepilnamečiai vaikai mokykloje patyrė patyčias. Dėl tokių išgyvenimų ieškovas iki šiol patiria stresą, jaučia neteisybės jausmą, dalis draugų nustojo su juo bendrauti, todėl ieškovas prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmasis teiginys nesusijęs su ieškovo asmeniu, nes 2019 m. sausio 24 d. internetiniame portale „Delfi“ paskelbtoje publikacijoje nenurodyta, kad atsakovė pasakė ir aptarinėjo šiame pirmajame teiginyje nurodytas aplinkybes. Taip pat pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo teiginius žodžiu išsakė atsakovė. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį taip pat prašė ieškovo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, nes apie paskelbtą informaciją ieškovas sužinojo 2019 m. sausio 24 d., todėl ieškinio pateikimo terminas pasibaigė 2022 m. sausio 24 d, o ieškinys teisme pareikštas 2022 m. kovo 18 d., t. y. suėjus ieškinio senaties terminui. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas gydėsi, pirko vaistus, jam buvo sutrikusi sveikata ir kt., neįrodė atsakovės kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir 5 000 Eur neturtinės žalos.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė. Ieškovo atstovas paaiškino, kad trečiojo asmens R. P. žurnalistui pateikta informacija (raštas) buvo pateiktas kaip faktas, tą įrodo rašto turinys bei naudojamos frazės kaip „Sutarė“, „Taip pat žinoma“. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teiginius trečiasis asmuo paskleidė žodžiu žurnalistui, tą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos protokolas, taip pat 2020 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad pats trečiasis asmuo patvirtino paskleidimą žodžiu. Tai, kad raštas buvo adresuojamas institucijoms bei šio rašto pagrindu buvo parengtas straipsnis, patvirtina paskleidimą raštu, o po šio straipsnio buvo publikuoti ir kiti straipsniai. Akcentavo, kad straipsnio antraštėje ir pačiame straipsnyje daug kartų minimas S. S., kaip ir rašte. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad VSD nei buvo išdavęs leidimo dirbti ieškovui su slapta informacija, nei jį panaikino. Atsakovė tokių teiginių atitikimo tikrovei neįrodė. Pabrėžė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra išvestinis iš neturtinių teisių gynimo. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad jis netaikomas reikalavimams dėl neturtinių teisių gynimo, o jei visgi teismas nuspręstų taikyti senaties terminą, prašė jį atnaujinti.

8.       Ieškovas nurodė, kad pareigas gavo konkurso būdu, o laipsnis pasikeitė pirmininko teikimu premjerui. Yra lankęsis motelyje „Įlanka“, kur kartais buvo organizuojami neformalūs susitikimai po tarnybos. Paaiškino, kad po 2019 m. sausio 19 d. gulėjo ligoninėje, o po straipsnio paskelbimo t. y. 2019 m. sausio 24 d. sveikata pablogėjo, iki šiol nesijaučia gerai. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nebuvo pasyvus, jis ginčijo priimtus trečiojo asmens aktus ir pirmiau norėjo įrodyti neteisėtą atleidimą, o po to ėmė ginčyti teiginius. Taip pat paaiškino, kad iš karto nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo civilinio proceso tvarka dėl to, kad neturėjo finansinių galimybių tam padaryti.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovės VST atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog R. P. su žurnalistu bendravo interviu forma, rašto šiam neperdavė. Atsakovės vertinimu, žurnalistas matė ne raštą, o projektą. 2019 m. sausio 24 d. straipsnį dėl savo struktūros laiko kūriniu, kuriame vyrauja interpretacijos ir vertinimai. Pabrėžė, kad 1-jame ginčo teiginyje nėra ieškovo pavardės. Ginčydamas 2-ą teiginį, atsakovės atstovas pažymėjo, kad jame nėra tiesioginio citavimo, atkreipė dėmesį į minimą žodį „galimai“ ir, kad anksčiau 15min paskelbtame straipsnyje pateikta informacija, kuria rėmėsi žurnalistas, nepaneigta, vadinasi, nėra pagrindo neigti ir informaciją esančią 2019 m. sausio 24 d. straipsnyje. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. rašte buvo aprašomi įvykiai, situacija, teisinis vertinimas, žurnalistas A. G. turėjo pirmiau sulaukti atsakymo iš VRM ir tik tada skelbti straipsnį. Patvirtino, kad VST garso įrašo ar raštiško susitarimo, tarp S. S. ir S. M., dėl S. S. skyrimo į pareigas – neturi, kaip ir duomenų, kad ieškovui būtų buvusi taikyta tarnybinė atsakomybė už ginčo teiginiuose nurodytus veiksmus. Paaiškino, kad ieškovo prašomame paneigti 3-ame teiginyje yra tik 1/3 to, kas nurodyta R. P. 2019 m. rašte, kitos dalies teiginio nėra nei 2018 m., nei 2019 m. rašte. Nurodė, kad paskutinis teiginys yra iš ankstesnių straipsnių. Leidimą ieškovui dirbti su slapta informacija R. P. buvo sustabdęs tyrimo metu. Ginčo teiginiai vertinti kaip nuomonė apie veiklą, ne apie asmenį, jie nėra žeminančio pobūdžio. Paaiškino, kad 2019 m. raštas išsiųstas sausio 21 d. UAB „Delfi“ teiginius paskelbė tik po trijų dienų, todėl raštas pasiekė tik keturis adresatus. Kas paskleidė rašto turinį, duomenų byloje nėra. Dėl 3-čiojo teiginio, atkreipė dėmesį, kad spaudoje buvo pasirodžiusi 2015 m. gruodžio 4 d. 15min publikacija ir 2015 m. gruodžio 11 d. Veidas.lt publikacija apie poligone vykusius mokymus ir šie straipsniai įrodo, kad informacija paskleista ne atsakovės iniciatyva. Be to, informacija sena, ieškovas neneigė, kad tokie faktai egzistavo. Dėl senaties termino pažymėjo, kad ieškovas 2019 m. vasario 27 d. rašte paprašė pateikti tam tikrą informaciją, todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo šios dienos ir baigėsi 2022 m. vasario 27 d., o ieškinys pateiktas po šio termino. Jokių objektyvių priežasčių, dėl ko šis terminas praleistas, ieškovas nenurodė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas galėjo pateikti ieškinį nagrinėjant baudžiamąją bylą, bet to nepadarė.

10.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,Delfi“ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad žurnalistas rėmėsi oficialiais šaltiniais, dokumentais, interviu. Informacija dėl leidimo dirbti su slapta informacija buvo patikslinta, nurodžius, kad tokį leidimą sustabdė VST. Tai padaryta pridėjus atitinkamą nuorodą prie straipsnio antraštės. 2022 m. sausio 17 d. rašte (atsakyme į pretenziją) Delfi rėmėsi žurnalisto atsakymu. Šiuo pagrindu nurodė, kad rengiant straipsnį remtasi raštu. Pirminis informacijos straipsniui šaltinis buvo VST.

11.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. G. paaiškino, kad neprisimena, kieno iniciatyva 2019 m. sausį įvyko pokalbis. Paaiškino, kad R. P. rodė jam raštą, tačiau jame nebuvo nei antspaudų, nei parašų. Kai sužinojo, kad šį raštą gavo VRM ministras, skambino į ministeriją, iš ten atsiuntė visą raštą ar fragmentus. Tai buvo iš esmės tas pats, ką rodė jam R. P. pokalbio metu. Nurodė, kad R. P. suteikta informacija ir raštas buvo pagrindiniai šaltiniai naudoti parengti ir paskelbti 2019 m. sausio 24 d. straipsnį, prieš skelbdamas straipsnį, jį nusiuntė R. P. susipažinti ir pastarasis pastabų nepareiškė. Paaiškino, kad 2-ąjį teiginį straipsnyje pateikė kaip žinią. Dėl leidimo S. S. dirbti su slapta informacija, pareigūnai jį informavo, kad tai daryti uždraudė VST VSD rašto pagrindu. Pripažino, kad neskaitė jokių susitarimų, negirdėjo jokių įrašų dėl S. S. skyrimo į pareigas, rengdamas 2019 m. sausio 24 d. straipsnį į ieškovą dėl informacijos nesikreipė, nes rėmėsi oficialiu dokumentu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.

13.       Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 21 d. atsakovė VST išsiuntė VRM ministrui E. M. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ apie S. S. veiksmus. Šio rašto kopija išsiųsta ir Ministrui Pirmininkui S. S., Seimo NSGK pirmininkui V. B. bei VSD direktoriui D. J..

14.       2019 m. sausio 24 d. Delfi naujienų portale publikuotas straipsnis (straipsnio autorius A. G.) „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus jėgos struktūras“. Straipsnyje nurodyta, kad „Dokumente rašoma, kad S. S., jo uošvis S. S. <...>, buvę VRM tarnybų vadai susitikinėja S. M. viešbutyje „Įlanka“ Rumšiškėse ir Vilniuje. Juos konsultuoja kai kurie politikai ir Seimo nariai. Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“ (pirmas teiginys) – rašoma pranešime ministrui. <...> Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas. Rašoma, kad 2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S., tuo metu dirbęs Lietuvos automobilių kelių direkcijoje skyriaus viršininku, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas. Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama, kad už pulkininko laipsnio suteikimą žentui ir jo paskyrimą VST Vilniaus dalinio vadu S. S. valstybės lėšomis išasfaltuos dvi Rumšiškių gatves iki S. M. namų (antras teiginys) <...> 2015 – 2016 m. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad tuometinis VST Vilniaus dalinio vadas S. S. teikia paslaugas valstybės turtu prorusiškoms organizacijoms ir jas aptarnauja jo vadovaujami Vilniaus dalinio pareigūnai. Šiam daliniui priklausančiame poligone buvo organizuojami šaudymai ir sprogdinimai uždrausta ginkluote Rusijos piliečiams, įtariama kad dalyvavo ir buvę Rusijos kariuomenės bei spec. tarnybų karininkai. VSD S. S. sustabdė galimybę susipažinti ir dirbti su slapta informacija.“ (trečias teiginys).

15.       2019 m. sausio 25 d. naujienų portale diena.lt publikuotas straipsnis „Dėl nesantaiką kursčiusių pareigūnų ministras laukia tarnybų informacijos“. Tą pačią dieną 15min paskelbė straipsnį „VST vadovas: pleištą tarp VRM sistemos vadovų ir pareigūnų kalusių asmenų pėdos veda į LSDP.

16.       2019 m. vasario 28 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovei, kuriuo prašė pateikti internetiniuose portaluose minimą VST vado R. P. perduotą informaciją/raštą apie jį, taip pat informuoti, kokiu teisiniu pagrindu remiantis VST rinko apie jį informaciją, nuo kokio laikotarpio ir kokiais metodais bei būdais. 2019 m. kovo 14 d. atsakovė pateikė atsakymą, kad neįmanoma identifikuoti, kokio rašto kopijos prašoma pateikti, o raštas dėl VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus darbuotojų veiksmų nėra apie ieškovą, todėl negali pateikti šio rašto; duomenys buvo renkami teisės aktų nustatyta tvarka.

17.       2021 m. gruodžio 22 d. ieškovas UAB „Delfi“ išsiuntė raštą dėl paneigimo paskelbimo, kuriuo reikalavo per dvi savaites nuo reikalavimo gavimo dienos paskelbti naujienų portale delfi.lt paneigimą, kadangi straipsnyje „Iš tarnybos atleistas pulkininkas, kuriam VSD uždraudė dirbti su slapta informacija“, paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti S. S. garbę ir orumą informacija. 2021 m. gruodžio 30 d. UAB „Delfi“ pateikė atsakymą į raštą, kuriame konstatavo, kad nėra pagrindo skelbti paneigimą. 2022 m. sausio 5 d. ieškovas UAB „Delfi“ pakartotinai išsiuntė raštą dėl paneigimo paskelbimo, tačiau 2022 m. sausio 17 d. UAB „Delfi“ pateikė atsakymą į raštą, kuriame konstatavo, kad nėra pagrindo skelbti paneigimą bei nurodė, kad Delfi žurnalistas pagrįstai pasitikėjo oficialiais šaltiniais – VST ir VSD oficialiais dokumentais, todėl pretenzijos turėtų būti adresuotos šiems.

18.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendė, kad visi trys ginčijami teiginiai 2019 m. sausio 24 d. straipsnyje pateikti konstatuojamąja forma kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Pažymėjo, kad pačioje straipsnio antraštėje nurodoma į VST išsamią informaciją, t. y. faktus. Straipsnyje minimas oficialus šaltinis, įvardijant jį dokumentu, pranešimu, teigiant „dokumente rašoma“, „rašoma pranešime ministrui“. Akcentavo, kad pačiame straipsnyje nurodoma, kad VST vadas R. P. D. patvirtino informaciją, vadinasi, sutiko, kad ši informacija teisinga. Aplinkybė, kad tiek straipsnyje, tiek VST 2019 m. sausio 21 d. rašte, kuriuo remiantis jis parengtas, cituojant R. P. žodžius, nurodyta „ galimai korupcinis susitarimas“ nepaneigė išvados dėl teiginių kaip faktų, nes rašte, minėtas susitarimo vertinimas pateiktas ne abejojant pačiu susitarimu, o tuo, ar jis korupcinis. Taip pat teiginį apie S. S. ir S. M. susitarimą A. G. suvokė kaip žinią, o ne VST nuomonę, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats A. G., vadinasi, pateiktą informaciją ir skaitantis asmuo suvokė kaip žinią, todėl aukščiau išdėstytų aplinkybių vertinimo pagrindu teismas padarė išvadą, kad ginčijami teiginiai, išskyrus 2-o teiginio dalį „dar vienas pribloškiantis punktas“, pateikti kaip žinios.

19.       Teismas akcentavo, kad atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, atsakovės atstovai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi byloje IBPS –V-478041-935/2021, kurioje R. P. išsakyti žodžiai žurnalistui vertinti kaip hipotetinio pobūdžio, o informacija kaip subjektyvus ją paskleidusio asmens situacijos vertinimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados nagrinėjant skundą, pateiktą ikiteisminio tyrimo metu, nesaisto teismo vertinant ginčo teiginius civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo, todėl teismas neturi pagrindo kaip prejudiciniais faktais remtis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje padarytomis išvadomis ir vertinimais.

20.       Nustačius, kad visi trys ginčo teiginiai yra 2019 m. sausio 24 d. Delfi naujienų portale publikuotame straipsnyje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus jėgos struktūras“, teismas sprendė, kad šie teiginiai publikuoti visuomenės informavimo priemonėje, todėl nėra abejonių, kad apie juos sužinojo daugelis žmonių. Vadinasi, teiginiai paskleisti.

21.       Teismas, remiantis bylos duomenimis, nustatė, kad 2019 m. sausio 21 d. VST rašte „Dėl informacijos pateikimo“ iš esmės pažodžiui pateikti prašomi paneigti 1-as ir 2-as teiginiai, t. y.: „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp VRM, ministro ir tarnybų, jų (senbuvių) įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, kaip bet kokiais būdais sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“ (1-as teiginys), „2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas plk., S. S., (tuo metu – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skyriaus viršininkas) dėl savo žento S. S. paskyrimo į VST Vilniaus dalinio pareigas ir pulkininko laipsnio suteikimo, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė, kad už tai S. S. sprendimu Lietuvos automobilių kelių direkcija išasfaltuos dvi Rumšiškių gatves iki S. M. namų“. Rašte nurodyta ir dalis 3-io prašomo paneigti teiginio, t. y. „Atsižvelgiant į tai, kad 2015-2016 metais Valstybės saugumo departamentas vykdė tyrimą S. S. atžvilgiu, buvo panaikinta teisė S. S. dirbti su slapta informacija dėl bendradarbiavimo su prorusiškomis organizacijomis ir paslaugų joms teikimo valstybės turtu“.

22.       Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog tiek 1-as, tiek 2-as teiginys, išskyrus pastarojo dalį „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas“, yra iš esmės pažodžiui nurodyti atsakovės minėtame rašte, kurio turinį atsakovės vadas atskleidė žurnalistui A. G., o pastarasis šią informaciją panaudojo 2019 m. sausio 24 d. straipsnyje, darytina išvada, kad abu šiuos teiginius, išskyrus 2-ojo teiginio dalį „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas“, paskleidė atsakovė. 3-ojo teiginio dalis „VSD S. S. sustabdė galimybę susipažinti ir dirbti su slapta informacija“ yra paremta aukščiau nurodytu raštu, kuriame pateikiama ši informacija, taip pat R. P. žodžiu išsakytais teiginiais, taigi ir ši teiginio dalis laikytina paskleista atsakovės.

23.       Atsižvelgiant į tai, kad kita 3-io teiginio dalis yra iš esmės paremta ankstesniais straipsniais, nes dėl S. S. veiklos su prorusiškomis organizacijomis R. P. buvo tik užsiminęs, be to, dalies 3-ojo teiginio „Šiam daliniui priklausančiame poligone buvo organizuojami šaudymai ir sprogdinimai uždrausta ginkluote Rusijos piliečiams, įtariama, kad dalyvavo ir buvę Rusijos kariuomenės bei spec. tarnybų karininkai“ nėra 2019 m. sausio 21 d. rašte, o apie su tuo susijusius įvykius buvo rašoma 2015 m. gruodžio 4 d. 15min straipsnyje „VST poligone Rusijos piliečiai šaudydavo iš „kalašnikovų“ ir grantasvaidžių“ ir 2015 m. gruodžio 11 d. veidas.lt straipsnyje „Generolo M. armija“ teismas priėjo prie išvados, kad pastaroji 3-ojo teiginio dalis nelaikytina 2019 m. sausio 24 d. straipsnyje paskleista atsakovės.

24.       Spręsdamas dėl 2-ojo fakto kaip sąlygos asmens garbės ir orumo gynimui, t. y., ar paskleistos žinios yra apie ieškovą, teismas remdamasis straipsnio „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“ paantrašte, nustatė, kad žinios yra apie ieškovą, kadangi šioje rašoma: „Šiomis dienomis Viešojo saugumo tarnyba (VST) vidaus reikalų ministrui E. M. pateikė išsamią informaciją apie atleistą buvusį VST Vilniaus dalinio vadą pulkininką S. S.“. Taip pat pačiame straipsnyje daug kartų minimas ieškovo vardas, pavardė, jo giminystės ryšys su S. S., pareigos, laipsnis.

25.       Pirmajame teiginyje „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“ neminimas ieškovo vardas ir pavardė, tačiau šis teiginys seka iš karto po to, kai pristatomas dokumentas, kuriame, kaip nurodoma, rašoma, kad S. S., jo uošvis S. S. <...>, S. M. (buvęs VST vadas), buvę VRM tarnybų vadai susitikinėja S. M. viešbutyje „Įlanka“ Rumšiškėse ir Vilniuje. Kadangi prieš ginčijamą teiginį paminėta, kad ieškovas dalyvauja susitikimuose, o vėliau rašoma, kad susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, sprendė, kad skaitytojui nekyla abejonių, kad kaip šių susitikimų dalyvis turimas omenyje būtent S. S.. Antrame ginčijamame teiginyje ieškovo vardo pirmoji raidė ir pavardė paminėti aiškiai, todėl nekyla abejonių, kad teiginys dėl S. S. skyrimo į aukštas pareigas, pulkininko laipsnio jam suteikimo yra būtent apie ieškovą. Trečiame teiginyje taip pat aiškiai nurodoma ieškovo vardo pirmoji raidė ir pavardė. Taigi, teismas sprendė, kad straipsnyje yra paskelbtos žinios būtent apie ieškovą S. S..

26.       Teismas pabrėžė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti jos paskleistus 1-ą ir 2-ą teiginius, t. y. jų tikrumo neįrodė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas S. S. teismo posėdžio metu neneigė, kad yra lankęsis motelyje „Įlanka“, kur kartais buvo organizuojami neformalūs susitikimai po tarnybos, buvo susitikęs pora kartų su S. M., tačiau kategoriškai neigė dalyvavęs susitarimuose pakenkti VRM sistemai ir kitą informaciją, kuri įtvirtinta ginčijamuose 1-jame ir 2-jame teiginiuose, o kitokių duomenų byloje nėra, teismas sprendė, kad 1-o ir 2-o teiginio atitikimas tikrovei neįrodytas. Dėl 3-io teiginio dalies, teismas pasakė, kad ši įkelta į straipsnį žurnalisto, kaip tai ir patvirtino pastarasis, remiantis ankstesniais straipsniais, todėl atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 24 d. straipsnyje kaip minėtos 3-io teiginio dalies šaltinis neminima nei VST, nei jos vadas, o ieškinys nereiškiamas žiniasklaidos priemonei, teismas plačiau dėl 3-io teiginio dalies, paskleistos ne atsakovės, atitikimo tikrovei nepasisakė.

27.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius 1 ir 2 teiginius (išskyrus pastarojo teiginio dalį „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas“). Šie teiginiai neigiamai apibūdina ieškovą, jie žeminančio pobūdžio, o ieškovas patyrė neigiamas pasekmes, taigi 1-ame ir 2-ame teiginyje pateiktos žinios pažemino ieškovo garbę ir orumą.

28.       Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad skundą administraciniam teismui dėl perkėlimo ieškovas pateikė net nesant paskelbtiems ginčijamiems teiginiams, o visos byloje minimos bylos baigėsi 2021 metais ir labiausiai su ginčo dalyku susijusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00143-20 galutinė nutartis priimta 2021 m. kovo 24 d. Teismas įvertinęs tai, kad ieškinys teismui dėl tikrovės neatitinkančios garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik po metų, o iš bylos duomenų seka, kad ieškovas turėjo pakankamai teisinių žinių, buvo atstovaujamas teisininkų tiek nagrinėjant administracines bylas, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek šiuo metu nagrinėjant ieškinį, todėl senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą, todėl atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29.       Apeliantė (atsakovė) VST apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta tenkinti ieškovo reikalavimus dėl teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą; kuria atsakovė įpareigota savo lėšomis tokiu pačiu būdu kaip paskelbta informacija, paskelbti paneigimo tekstą; kuria priteista ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo šiuos argumentus:

29.1.                      Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė 1-ąjį ir 2-ąjį ginčo teiginius pripažinti žinia. Nurodo, kad spręsdamas dėl šių dviejų teiginių, teismas negalėjo apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Atsakovės manymu, teismas turėjo įvertinti atsakovės 2019 m. sausio 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytų sakinių kontekstą, formuluotes, ar atsakovės rašte teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas ar kaip jos hipotetinio pobūdžio tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Mano, kad iš rašte išdėstytos informacijos turinio matyti, kad atsakovė kėlė hipotezes, todėl minėta informacija vertintina kaip atsakovės keliamos subjektyvios prielaidos, kurias turėjo patvirtinti arba paneigti tyrimai, atliekami kompetentingose institucijose, kurioms atsakovės raštas buvo adresuotas.

29.2.                      Pabrėžia, kad teismas netyrė ir nevertino atsakovės teismo posėdžio metu akcentuotos faktinės aplinkybės, jog atsakovės išdėstyti 1 ir 2 ginčo teiginiai turi faktinį pagrindimą, t. y. šiuos ginčo teiginius patvirtina prie civilinės bylos pridėtoje ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00143-20 medžiagoje esančio 2020 m. liepos 17-31 dienomis atliktos kitų objektų (garso įrašo) apžiūros protokolo turinys, iš kurio matyti, kad ministras patvirtina, jog su 1-ojo ir 2-ojo ginčo teiginiais, kurie išdėstyti Tarnybos rašte, susijusi informacija yra pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybai, prokuratūrai ir kad laukiama duomenų ir patikslintos informacijos iš tų įstaigų. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę paneigti teiginius, kurie išdėstyti atsakovės rašte prielaidų stadijoje, neišsiaiškinus, kokia buvo atsakovės rašte adresuotose institucijose vykdytų procedūrų eiga ir baigtis.

29.3.                      Apeliantė teigia, kad nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ir teismas ne tik netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  2.24 straipsnio nuostatas, tačiau ir netinkamai nustatė pirmąjį šios kategorijos bylose būtiną juridinį faktą – informacijos paskleidimo faktą. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimusi į valstybės institucijas dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turėjo aiškintis, ar kreipimasis buvo paskleistas tretiesiems asmenims, tačiau to nepadarė, t. y. nenustatinėjo ir nesiaiškino, kur ministrui adresuotas kreipimasis buvo nukreiptas. Nurodo, kad informacija nebuvo paskleista, nes 2019 m. sausio 21 d. raštas buvo adresuotas „pareigūnams“, o „pareigūnams“ atskleista informacija nėra laikoma informacijos paskleidimu.

29.4.                      Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismo padaryta išvada, jog 1-ojo ir 2-antrojo ginčo teiginius paskleidė atsakovė, prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, prieštarauja teisme 2022 m. lapkričio 21 d. posėdžio metu apklausto trečiojo asmens A. G. parodymams, kuris nurodė, kad Tarnybos raštą jam atsiuntė ministerijos atstovas, taip pat nurodė, kad su 1-uoju ginčo teiginiu susijusią informaciją gavo iš politikų (neoficialių šaltinių). Taip pat lyginant 2019 m. sausio 24 d. Delfi publikuoto straipsnio ir atsakovės rašto turinį, matyti, kad straipsnyje informacija, susijusi su 1 ir 2 ginčo teiginiais, nėra pateikiama, kaip atsakovės rašto teiginių citatos, be to, straipsnyje informacija, susijusi su 2 ginčo teiginiu yra nepilnai cituojama iš atsakovės rašto, straipsnio autorius neatkartoja viso atsakovės rašto teksto, tokiu būdu išreikšdamas straipsnyje savo asmeninę interpretaciją. Teigia, kad teismas taip pat nenustatė ir 1-ojo ginčo teiginio sąsajos su ieškovu, o iš teiginio turinio matyti, teiginyje nėra nurodyta konkreti ieškovo pavardė, nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų identifikuoti, kad informacija yra apie ieškovą.

29.5.                      Apeliantė ieškovo teiginius, kad dėl informacijos paskleidimo jis susidūrė su pasikeitusiu aplinkinių požiūriu į ieškovą, jog jam buvo sunku susirasti darbą ir kt. laiko deklaratyviais teiginiais ir mano, kad teismas šiais remdamasis priėjo prie išvadų šiuos netinkamai įvertinęs ir taip savo išvadas pagrindė prielaidomis.

30.       Ieškovas atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

30.1.                      Ieškovas nesutinka su apeliantės teigimu bei argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 1-ąjį bei 2-ąjį teiginius pripažino žinia, o ne nuomone. Nurodo, kad apeliantė remiasi argumentais, kuriais nebuvo grindžiami atsikirtimai į pareikštą ieškinį, ką draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Mano, kad apeliantė kaltinimais teismui dėl vienokių ar kitokių aplinkybių vertinimo, įrodinėjimo perkėlimu teismui bando nukreipti dėmesį nuo to, kad ji pati turi pareigą įrodyti, kad pateikti duomenys atitinka tikrovę pagal CPK 2.24 straipsnio 1 dalį. Pažymi, jog apeliantė nepateikė į bylą jokių konkrečių įrodymų, ne tik kad buvo pradėti kažkokie neįvardinti tyrimai, bet ir nenurodė jokių konkrečių tyrimų numerių, kada juos atliko kažkuri institucija, nesiėmė jokių kitų veiksmų, kuriais galėjo bandyti įrodyti, jog paskelbta informacija atitinka tikrovę.

30.2.                      Kitaip nei teigia apeliantė, 2019 m. sausio 21 d. rašte nurodomos ne hipotezės, o duomenys, kurie pateikiami kaip įvykę faktai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami teiginiai yra ne nuomonė, o konstatuojamo pobūdžio žinios, kurios nuo minėto rašto buvo į 2019 m. sausio  24  d. Delfi publikaciją.

30.3.                      Ieškovas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, jog nėra visų būtinųjų atsakomybės sąlygų. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad informacija nebuvo paskleista, kadangi pastaroji buvo adresuota „pareigūnams“. Teigia, kad apeliantė 1-ąjį ir 2-ąjį teiginius paskleidė žodžiu bei raštu žurnalistui A. G., t. y. trečiajam asmeniui duodamas susipažinti su 2019 m. sausio 21 d. rašto projektu, kuriame buvo nurodyti pirmasis ir antrasis teiginiai, nors akivaizdu, jog pastarasis nėra laikomas pareigūnu; informacija buvo paskelbta/išspausdinta UAB “Delfi” priklausančiame internetiniame portale ir taip buvo paskleista informacija kitiems tretiesiems asmenims, t. y. Delfi portalo skaitytojams.

30.4.                      Ieškovas dėl apeliantės argumentų, susijusių su teiginių sąsajų ir ieškovu nebuvimo, pažymi, kad faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia. Logiška, kad lengviausia asmenį atpažinti iš nurodomo vardo, pavardės, taip pat, darbovietės, pareigų, o ginčo publikacijos paantraštėje pilnai išvardinti ieškovo asmens duomenys: vardas, pavardė, buvusi darbovietė bei eitos pareigos, todėl ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nėra sąsajos tarp teiginių ir ieškovo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad paskleisti teiginiai yra būtent apie ieškovą.

30.5.                      Dėl teiginių neatitikimo tikrovei, ieškovas pabrėžė, kad apeliantė vėl nurodo kad kažkokia informacija nenurodytu laiku neva yra pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybai, prokuratūrai ir, kad neva laukiama patikslintos informacijos iš tų įstaigų, taigi ieškovas pasikartoja, kad apeliantės pareiga įrodyti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei, o byloje nėra pateiktų duomenų, kad ieškovas būtų dalyvavęs kokiuose nors susitikimuose, kuriuose būtų tariamasi kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus.

30.6.                      Nesutikdamas su apeliantės argumentais, kad ginčijami teiginiai nėra žeminančio pobūdžio, akcentavo, kad žeminančia garbę ir orumą pripažįstama klaidinga informacija, neturinti nieko bendra su konkrečiu asmeniu ar jo veikla, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų, atspindinčių visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, pažeidimą, netinkamą ar negarbingą poelgį privačiame ar viešajame gyvenime ir kt. Ieškovas nurodo, kad 1-uoju teiginiu ieškovas apibūdinamas kaip toks asmuo, kuris dalyvavo išgalvotame antivalstybiniame sąmoksle, kad ketino pakenkti VRM, jos vadovybei, destabilizuoti padėtį ir t.t. Akivaizdu, kad tokie nepagrįsti kaltinimai žemino ieškovo garbę ir orumą, pakenkė jo dalykinei reputacijai dėl ko ieškovas ilgą laiką negalėjo rasti darbo Vilniaus mieste; 2-uoju teiginiu ieškovas apibūdinamas kaip asmuo, kuris pulkininko laipsnį gavo ne dėl to, kad tinkamai atliko savo pareigas, o dėl to, kad dėl pulkininko laipsnio suteikimo neva susitarė ieškovo uošvis su S. M., kas įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę bei orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens, taigi akivaizdu, kad šie teiginiai yra žeminančio pobūdžio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

33.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo , kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo S. S. ieškinys dėl žinios pripažinimo tikrovės neatitinkančia, žeminančia ieškovo garbę ir orumą, įpareigojimo paskelbti paneigimą ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ieškovas ėjo VST Vilniaus dalinio vado pareigas. 2018 m. balandžio 24 d. apeliantės vado R. P. įsakymu Nr. 47TE-333 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko S. S. perkėlimo“ ieškovas buvo perkeltas į žemesnes pareigas, o 2019 m. sausio 17 d. apeliantės vado įsakymu Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ apeliantė atleido ieškovą iš pareigų, šie abu apeliantės įsakymai buvo apskųsti ieškovo teismui.

35.       2019 m. sausio 18 d. internetiniame portale „Delfi“ buvo paskelbtas straipsnis (publikacija) „Iš tarnybos atleistas pulkininkas, kuriam VSD uždraudė dirbti su slapta informacija“, kurio paantraštėje nurodomi tiek ieškovo vardas, tiek pavardė. Šiame straipsnyje rašoma, VSD panaikino ieškovui teisę dirbti su slapta informacija dėl ieškovo bendradarbiavimo su prorusiškomis organizacijomis bei paslaugų joms teikimo valstybės turtu. Po ieškovo pretenzijos UAB „Delfi“ patikslino aplinkybę, kad Valstybės saugumas nebuvo uždraudęs ieškovui dirbti su slapta informacija, todėl šioje dalyje (dėl tariamo VSD uždraudimo Ieškovui dirbti su slapta informacija) patikslino 2019 m. sausio 18 d. publikaciją.

36.       2019 m. sausio 24 d. internetiniame portale „Delfi“ buvo paskelbta publikacija „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“. Paantraštėje taip pat nurodytas ieškovo vardas, pavardė. Šiame straipsnyje rašoma, kad VST vidaus reikalų ministrui E. M. pateikė išsamią informaciją apie atleistą buvusį VST Vilniaus dalinio vadą pulkininką S. S.“. Toliau publikacijoje minimas 2019 m. sausio 21 d. Vidaus reikalų ministrui ir kitiems gavėjams adresuotas raštas: „Šiame dokumente ne tik surašyti pulkininko nusižengimai, čia yra ir itin skandalingų dalykų, susijusių su kai kuriais generolais ir politikais. Dokumente rašoma, kad S. S., jo uošvis S. S. <...> S. M. (buvęs VST vadas), buvę VRM tarnybų vadai susitikinėja S. M. viešbutyje „Įlanka“ Rumšiškėse ir Vilniuje“. Publikacijoje vyruoja teiginys, kad susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus; vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas. Rašoma, kad 2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S., tuo metu dirbęs Lietuvos automobilių kelių direkcijoje skyriaus viršininku, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas. Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama, kad už pulkininko laipsnio suteikimą žentui ir jo paskyrimą VST Vilniaus dalinio vadu S. S. valstybės lėšomis išasfaltuos dvi Rumšiškių gatves iki S. M. namų.

37.       Šia informacija remiantis, 2019 m. sausio 25 d. publikuotas Diena.lt portalo straipsnis „Dėl nesantaiką kurstančių pareigūnų ministras laukia tarnybų informacijos“; 2019 m. sausio 25 d. 15min.lt portalo straipsnis „VST vadovas: pleištą tarp VRM sistemos vadovų ir pareigūnų kalusių asmenų pėdos veda į LSDP“.

38.       Ieškovas 2020 m. kovo 7 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo šmeižto, ko pasėkoje Vilniaus apskrities VPK KPNNT valdybos 1- asis skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00143-20, kuris vėliau buvo nutrauktas ieškovui pasiūlant pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

39.       Ieškovas 2022 m. kovo 18 d. pareiškė apeliantei ieškinį dėl straipsniuose esančių teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, šių teiginių paneigimo tokiu pačiu būdu, kaip buvo paskelbta 2019 m. sausio 24 d. publikacijoje bei neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl 1-ojo ir 2-ojo teiginių pripažinimo žiniomis

40.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė 1-ąjį ir 2-ąjį ginčo teiginius pripažinti žinia.

41.       Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 ir 25 straipsniai). Taip pat tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

42.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Šio praktikoje taip pat išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos CK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

43.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje aiškiai atskiriami fakto konstatavimas ir vertinamieji teiginiai. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

44.       Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 33 punkte nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal VIĮ 2 straipsnio 69 punktą žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

45.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

46.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad galimai ieškovo garbę ir orumą žeminantys bei tikrovės neatitinkantys teiginiai paskelbti 2019 m. sausio 24 d. internetinio portalo „Delfi“ publikacijoje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“ yra šie: Pirmas teiginys – „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“ – rašoma pranešime ministrui“; Antrasis teiginys – „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas. Rašoma, kad 2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S., tuo metu dirbęs Lietuvos automobilių kelių direkcijoje skyriaus viršininku, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas. Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama, kad už pulkininko laipsnio suteikimą žentui ir jo paskyrimą VST Vilniaus dalinio vadu S. S. valstybės lėšomis išasfaltavo dvi Rumšiškių gatves iki S. M. namų“. 

47.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei byloje pateiktus rašytinius šalių įrodymus, sprendė, kad ginčijami teiginiai 2019 m. sausio 24 d. straipsnyje pateikti konstatuojamąja forma kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad publikacijos tekste nėra jokių nuorodų į duomenų vertinimą, išskyrus neesminę 2-o teiginio dalį „dar vienas pribloškiantis punktas“. Pažymėjo, kad pačioje straipsnio antraštėje yra padaryta nuoroda į VST, t. y. valstybės institucijos, išsamią informaciją, vadinasi, faktus. Straipsnyje minimas oficialus šaltinis, įvardijant jį dokumentu, pranešimu, teigiant „dokumente rašoma“, „rašoma pranešime ministrui“. Maža to, straipsnyje nurodoma, kad valstybės pareigūnas – VST vadas generolas R. P. D. patvirtino šią informaciją, vadinasi, sutiko, kad ši informacija teisinga. Straipsnyje minimos formuluotės „pasak R. P.“, „teigia VST vadas“, „ministrui pateiktoje informacijoje teigiama“. Aplinkybė, kad tiek straipsnyje, tiek VST 2019 m. sausio 21 d. rašte, kuriuo remiantis jis parengtas, cituojant R. P. žodžius, nurodyta „galimai korupcinis susitarimas“ nepaneigia išvados dėl teiginių kaip faktų, nes 2019 m. sausio 21 d. rašte, teikiant informaciją apie S. S. ir S. M. susitarimą, konstatuojamąja forma išdėstytos susitarimo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, vien rašto 3-oje pastraipoje nurodytas žodis galimai, kai pačiuose ginčijamuose teiginiuose jokios abejonės ar vertinimo nėra, nekeičia išvados, kad ginčijami teiginiai pateikti kaip žinia. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių vertinimu neturi pagrindo nesutikti.

48.       Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, iš bylos duomenų matyti, kad Delfi 2019 m. sausio 24 d. paskelbtoje publikacijos tekste nėra jokių nuorodų į duomenų vertinimą, t. y. nėra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimo, išskyrus neesminę 2-o teiginio dalį „dar vienas pribloškiantis punktas“, kurią pateikė ne atsakovė, o pats žurnalistas, pristatydamas informaciją. Atsižvelgus į aukščiau aptartą teismų praktiką, iš publikacijos turinio matyti, kad tiek pirmasis teiginys – „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“, tiek antrasis teiginys – „Vidaus reikalų ministrui pateiktame dokumente yra dar vienas pribloškiantis punktas. Rašoma, kad 2009 m. buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S., tuo metu dirbęs Lietuvos automobilių kelių direkcijoje skyriaus viršininku, su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas. Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama, kad už pulkininko laipsnio suteikimą žentui ir jo paskyrimą VST Vilniaus dalinio vadu S. S. valstybės lėšomis išasfaltavo dvi Rumšiškių gatves iki S. M. namų“ pasižymi ne asmens subjektyvaus faktų ir duomenų vertinimu, kuris būdingas nuomonei, o informacijos teikimu, kuriai būdingas objektyviai egzistuojančių faktų dėstymas, teiginiai yra tvirtinamo/konstatuojamo pobūdžio, naudojami tokie žodžiai kaip „sutarė“.

49.       Pažymėtina, kad siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomą pripažinti pažeidžiančia garbę ir orumą informaciją, eilinis skaitytojas galėjo įvertinti kaip neginčijamą faktą, nes viso straipsnio kontekste naudojami tokie žodžių junginiai „Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų <...> kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“, „Buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas pulkininkas S. S. <...> su tuometiniu VST vadu S. M. sutarė dėl žento S. S. skyrimo į aukštas pareigas“, „Ministrui pateiktoje informacijoje teigiama“ ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu žurnalistas A. G. pats patvirtino, kad gavęs ir pateikdamas informaciją dėl S. S. ir S. M. susitarimo, šią informaciją laikė žinia, o ne nuomone, todėl vėlgi, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, pateiktą informaciją skaitantys asmenys suvokė kaip teiginius, kuriais kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, todėl atsižvelgiant į padarytas aukščiau minėtas išvadas, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 1 ir 2 teiginiai paskleisti kaip žinia, o ne nuomone.

Dėl būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo

50.       Apeliantė teigia, jog nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

51.       Kadangi iš aukščiau išdėsto matyti, kad paskleisti teiginiai laikytini žinia, o ne nuomone, remiantis teismų praktika, nagrinėjamu atveju taikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai.

52.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

53.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.) per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023).

54.       Apeliantės nuomone informacija nebuvo paskleista, nes 2019 m. sausio 21 d. raštas buvo adresuotas „pareigūnams“, o „pareigūnams“ atskleista informacija nėra laikoma informacijos paskleidimu, tačiau, priešingai nei apeliantė teigia, iš bylos duomenų matyti, kad 1-asis ir 2-asis teiginiai buvo paskleisti žodžiu bei raštu žurnalistui A. G., t. y. trečiajam asmeniui, šiam suteikiant galimybę susipažinti su 2019 m. sausio 21 d. rašto projektu, nors pastarasis nėra „pareigūnas“. Taip pat, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, visi trys ginčo teiginiai yra 2019 m. sausio 24 d. Delfi naujienų portale publikuotame straipsnyje „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus jėgos struktūras“, taigi šie teiginiai publikuoti visuomenės informavimo priemonėje, UAB „Delfi“ tinklalapyje, todėl vadinasi ir kad teiginiai paskleisti būtent atsakovės, kadangi ši suteikė galimybė žurnalistui susipažinti su 2019 m. sausio 21 d. rašto projektu ir šių teiginių paskleidimas sietinas su būtent 2019 m. sausio 24 d. publikacija, kadangi, teismo posėdžio metu, žurnalistas A. G. patvirtino, kad R. P. suteikta informacija ir raštas buvo pagrindiniai šaltiniai minėtam straipsniui parašyti.

55.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar paskleistos žinios yra apie atsakovą, akcentavo, jog publikacijos „Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras“ paantraštėje rašoma: „Šiomis dienomis Viešojo saugumo tarnyba (VST) vidaus reikalų ministrui E. M. pateikė išsamią informaciją apie atleistą buvusį VST Vilniaus dalinio vadą pulkininką S. S.“ ir kt. kaip matyti publikacijoje aiškiai įvardinta, kas yra straipsnio akcentas ir apie kokį asmenį šis straipsnis, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl paskleistų teiginių sąsajumo su ieškovu.

56.       Sprendžiant dėl teiginių (ne)atitikimo tikrovei, pabrėžtina, jog įstatymas numato paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei prezumpciją, kol juos paskleidę asmenys neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų jos paskleistus 1-ą ir 2-ą teiginius, t. y. jų tikrumo neįrodė. Nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas S. S. teismo posėdžio metu neneigė, kad yra lankęsis motelyje „Įlanka“, kur buvo susitikęs pora kartų su S. M., tačiau kategoriškai neigė dalyvavęs susitarimuose pakenkti VRM sistemai. Prieštaraujančių duomenų šiems teiginiams pateiktų byloje nėra, todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė laikyti, kad 1-o ir 2-o teiginio atitikimas tikrovei neįrodytas.

Dėl bylos procesinės baigties

57.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojantį CK 2.24 straipsnį ir jo aiškinimo ir taikymo praktiką, tinkamai kvalifikavo ginčo teiginius kaip žinias, tinkamai įvertino ir argumentavo ginčo teiginio atitiktį tikrovei ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo 1-asis ir 2-asis teiginiai pažemino ieškovo garbę bei orumą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.  (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, iš šios ieškovo naudai priteisimos 968 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria :

apeliantės (atsakovės) Viešojo saugumo tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 300666165) 968 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                Asta Jakutytė-Sungailienė

Urmila Valiukienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė