Civilinė byla Nr. e2A-93-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00712-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.37; 3.1.7.6

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 946-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltislanda“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nomalita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 946-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltislanda“ dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltislanda“ priešieškinį ieškovei 946-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl investuotų lėšų ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Nomalita“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė 946-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Baltislanda“ 144 810,01 Eur baudą ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad 2007 m. liepos 9 d. Bendrija, UAB ,,Estinos arka“ ir atsakovė UAB ,,Baltislanda“ sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – sutartis, jungtinės veiklos sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo veikti, siekiant bendro tikslo – statybinio projekto įgyvendinimo, t. y. buvo susitarta dėl: 1) daugiabučio gyvenamojo namo (bendrabučio), eksploatuojamo Bendrijos, rekonstrukcijos; 2) naujo daugiabučio gyvenamojo namo su požeminiu parkingu (namas) statybos (0,3350 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas nuosavybės teisė priklauso valstybei, o Bendrija jį valdo 2004 m. vasario 25 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. Bendrijos įnašas sutartyje įvardintas kaip išlaidos, skirtos sklypo nuomos išlaidoms padengti ir teisės atlikti projekto statybos darbus suteikimas. Bendrijos įnašo vertė – 1 500 000 Lt (434 430,03 Eur). UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ įnašas į bendrą turtą sutartyje įvardintas kaip visos išlaidos (išskyrus nurodytas), skirtos projekto įgyvendinimui, įnašo vertė – 12 000 000 Lt (3 475 440,22 Eur).

3.       Nors UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ įsipareigojo pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą, tačiau namas net nėra pradėtas statyti. Bendrabučio rekonstrukciją atlikti turėjo UAB „Estinos arka“ kartu su UAB „Baltislanda“ per 10 mėnesių nuo rekonstrukcijos darbų pradžios, darbai turėjo būti pradėti ne vėliau kaip kitą dieną po rangos sutarties įsigaliojimo. Bendrabučio rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pasyviai, galiausiai UAB „Estinos arka“ darbų vykdymą nutraukė.

4.       UAB „Estinos arka“ 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo iškelta bankroto byla. Įmonė šiuo metu jau išregistruota.

5.       Bendrija ir atsakovė 2015 m. gegužės 7 d. pasirašė susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties išsaugojimo (toliau – susitarimas), kuriuo susitarė dėti visas pastangas, kad per trumpiausią laiką būtų surastas asmuo, kuris taptų sutarties dalyviu. Šį susitarimą inicijavo Bendrija, tikėdamasi, kad atnaujinus sutartį darbai pagaliau bus pradėti vykdyti, tačiau naujas sutarties dalyvis nebuvo rastas, sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Įvertinusi tai, kad atsakovė, likusi vienintele sutarties dalyve, galinčia atlikti daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus ir pabaigti rekonstrukciją, ilgą laiką veiksmų nesiėmė, su Bendrija nekomunikavo, Bendrija nusprendė, kad sutartis yra pasibaigusi šalių konkliudentiniais veiksmais (iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu). Apie tai, kad sutartis laikoma pasibaigusia Bendrija 2021 m. gruodžio 28 d. informavo atsakovę. Atsakovė 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 18 d. pateiktuose atsakymuose nereiškė prieštaravimų dėl sutarties pasibaigimo.

6.       Atsakovė 2022 m. vasario 20 d. informavo Bendriją, kad beveik po 15 metų nuo įsipareigojimo prisiėmimo, pradės daugiabučio gyvenamojo namo statybą ir pareikalavo iki 2022 m. vasario 24 d. atlaisvinti teritoriją. Bendrija 2022 m. vasario 24 d. kreipėsi į UAB „Baltislanda“, nurodydama, kad ilgalaikis iš fiduciarinės sutarties kylančių įsipareigojimų ir bendradarbiavimo pareigos nevykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu, laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę Bendrijai vienašališkai, nesikreipiant į teismą, šią sutartį nutraukti. Informavo, kad Bendrija nutraukia sutartį ir, vadovaudamasi sutarties 5.4 papunkčiu, numatančiu atsakomybę už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, reikalauja sumokėti 144 810,01 Eur baudą. UAB „Baltislanda“ 2022 m. kovo 2 d. pateikė atsakymą, kad nesutinka pažeidusi sutartinius įsipareigojimus.

7.       Mano, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė visus esminius sutartinius įsipareigojimus: pažeidė savo pareigas kaip statytoja, privalėjusi pastatyti namą, kaip asmuo, privalėjęs atlikti bendrabučio rekonstrukciją ir kaip pagal sutartį paskirta įgaliotinė. Atsakovė neorganizavo ir nevykdė daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų ir taip pažeidė Sutarties 1.1, 1.6, 1.7, 1.8, 2.9, 3.4.1, 3.4.2, 3.4.4, 3.4.5 papunkčius, todėl privalo sumokėti ieškovei 144 810,01 Eur dydžio baudą. Ši bauda yra proporcinga ir teisinga, atsižvelgiant į padarytus sutarties pažeidimus, šalių susitarimą bei ieškovės įnašo į jungtinę veiklą dydį.

8.       Atsakovė UAB „Baltislanda“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės: įnašus pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarančius 721 677,91 Eur; 234 767,76 Eur palūkanas; 2 896 Eur baudą pagal jungtinės veiklos sutarties 5.3 papunktį dėl konfidencialumo nesilaikymo;144 810,01 Eur baudą, pažeidus jungtinės veiklos sutarties 5.4 papunktį dėl jungtinės veiklos sutarties nevykdymo ar sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo;58 720,79 Eur už šilumos tinklų rekonstrukciją ir įrengimą; 48 761,12 Eur už lauko inžinierinių tinklų įvedimą;8,75 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9.       Nurodė, kad 2003 m. vasarą ieškovės pirmininkas I. G. kreipėsi į atsakovę UAB „Baltislanda“, klausdamas dėl galimybės atlikti bendrabučio renovacijos darbus, Bendrijai lėšų neinvestuojant. Paaiškino, kad Bendrija yra geroje vietoje, jog po Bendrijos pastatu žemės sklypo nuomos sutarties ji nėra sudariusi ir pasiūlė atsakovei, kad ši padėtų suformuoti didesnį žemės sklypą po pastatu, padėtų sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, o Bendrija sutiktų likusią dalį žemės sklypo mainais iškeisti į bendrabučio renovaciją. Atsakovė priėmė Bendrijos pasiūlymą, 2003 m. rudenį pradėjo ruošti dokumentus dėl žemės sklypo po Bendrijos pastatu suformavimo, sklypas buvo formuojamas, apimant prie pastato esantį sklypą. Formuojant žemės sklypą buvo derinama su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir Vilniaus miesto savivaldybe, kad būtų galimybė gauti leidimą statyti naują gyvenamąjį namą, prijungiant jį prie esamo Bendrijos gyvenamojo namo. Atsakovės užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai, 2004 m. vasario 5 d. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kuri įsigaliojo nuo 2004 m. balandžio 6 d.

10.       2004 m. balandžio 13 d. su pirmininku ir visais Bendrijos valdybos nariais buvo pasirašytas pasižadėjimas laikytis sutarties konfidencialumo prieš trečiuosius asmenis.

11.       Atsakovė 2004 m. balandžio 30 d. pasirašė sutartį su generaline rangove UAB „Estinos arka“, o 2004 m. birželio 21 d. buvo pasirašyta sutartis su architektais UAB „Kita kryptis“ dėl detaliojo plano sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), parengimo bei statybos leidimo gavimo devynaukščiam gyvenamajam namui statyti ir bendrabučiui renovuoti. Atsakovė 2005 m. birželio 16 d. užsakė A. Š. individualioje įmonėje (toliau – IĮ) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus, 2005 m. spalio 19 d. už juos sumokėjo. 2007 m. gegužės 15 d. buvo pasirašyta projektavimo darbų rangos sutartis tarp atsakovės UAB „Baltislanda“, UAB „Estinos arka“ ir UAB „Kita kryptis“, o 2007 m. liepos 9 d. buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp UAB „Baltislanda“, Bendrijos ir UAB „Estinos arka“. Pagal sutartį Bendrijos įnašą į jungtinę veiklą sudarė 0,3350 ha valstybinio žemės sklypo nuoma su jame esančiu ir Bendrijai priklausančiu bendrabučio pastatu, kuris šalių įvertintas 434 430 Eur (1 500 000 Lt) ir už kurią Bendrijai turėjo būti atlikti renovacijos darbai, o UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ turėjo gauti teisę į valstybinio žemės sklypo nuomą daugiabučio namo statybai.

12.       UAB „Estinos arka“ ir Bendrija 2007 m. spalio 15 d. pasirašė statybų rangos sutartį. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. atliko geologinius tyrimus devynaukščio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, bendra atliktų darbų suma 4 716 Eur (16 284 Lt). 2007 m. rugsėjo 8 d. UAB „Baltislanda“ pasirašė sutartį su akcine bendrove (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos ir tinklų tiesimo į suprojektuotą devynaukštį gyvenamąjį namą. 2008 m. kovo 4 d. UAB „Estinos arka“ pasirašė sutartį su UAB „Šilda“ dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos ir iškėlimo iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), darbų sąmata – 55 571 Eur (191 875,08 Lt). 2008 m. sausio 30 d. buvo pasirašyta statybos subrangos sutartis tarp UAB „Estinos arka“ ir UAB „Inžinerinė statyba“ dėl lietaus nuotekynės, geriamo vandentiekio, buitinių nuotekų įrengimo ir pamatų atkasimo, iš viso darbų sąmata sudarė 54 756 Eur (189 063 Lt). 2008 m. balandžio 8 d. atsakovė UAB „Baltislanda“ parengė investicinį projektą su viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) „Finansinės konsultacijos visiems“ ir už jį sumokėjo, suderino ir gavo patvirtinimą dėl finansavimo iš Būsto ir Urbanistinės plėtros agentūros. 2008 m. gegužės 28 d. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atliko konstrukcinės dalies ekspertizę, darbų suma – 2 051 Eur (7 080 Lt). Atsakovė, matydama, kad sunkėja UAB „Estinos arka“ finansinė padėtis, parengė ir apmokėjo investicinį paramos projektą dėl paramos daugiabučiams namams renovuoti. 2009 m. balandžio 23 d. Bendrija pasirašė sutartį dėl „Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti“ teikimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą. 2009 m. rugpjūčio 18 d. buvo surengtas konkursas „Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti“ dėl Bendrijai priklausančio gyvenamojo namo–bendrabučio modernizavimo, kurį laimėjo UAB „Naujas fasadas“. Bendrija 2009 m. rugsėjo 16 d. pasirašė sutartį su UAB „Naujas fasadas“ dėl Bendrijai priklausančio gyvenamojo namo modernizavimo.

13.       2014 m. BUAB „Estinos arka“ pateikė ieškinį teismui dėl Bendrijos skolos už bankrutuojančios UAB „Estinos arka“ atliktus renovacijos darbus. Matydama, kad viena neišspręs susidariusios situacijos Bendrija kreipėsi į UAB „Baltislanda“. Šalys 2015 m. gegužės 7 d. pasirašė susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties išsaugojimo.

14.       2016 m. sausio 14 d. buvo taikytas areštas Bendrijos nuomojamam valstybiniam žemės sklypui, todėl tęsti pradėtus statybos darbus galimybių nebeliko, nes verslo partneriai investuoti į areštuotą žemės sklypą nenorėjo. Po ilgų derybų ir bylinėjimosi, šalių sutarimu tarp UAB „Baltislanda“, Bendrijos ir BUAB „Estinos arka“ nemokumą administruojančios įmonės UAB „Ius Positivum“ 2018 m. lapkričio 12 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi (civilinė byla Nr. e2-1244-614/2018). Šalys susitarė, kad UAB „Baltislanda“ už Bendrijai priklausančio namo renovaciją sumoka 87 000 Eur, o bankrotą administruojanti įmonė UAB „Ius Positivum“ pretenzijų ar piniginių reikalavimų nebeturės ir ateityje nebereikš. Atsakovė UAB „Baltislanda“, išpirkusi iš BUAB „Estinos arka“ 364 708,91 Eur skolą, sudarė galimybes toliau vykdyti jungtinės veiklos sutartį. 

15.       Tarp šalių vyko derybos, šalys ieškojo sprendimo, tačiau 2019 m. pabaigoje Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbta ekstremalioji situacija, įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. vasaros vidurio. Pasibaigus karantinui šalys toliau tęsė derybas, o 2021 m. liepos 30 d. buvo pasiektas galutinis susitarimas dėl darbų apimties. Bendrija pasirašė protokolą ir išsiuntė jį atsakovei, buvo pradėta ruošti sutartis, tačiau Bendrija pradėjo keisti sutarties sąlygas, bandydama išsiderėti papildomų darbų. Vėliau atsakovei tapo žinoma, kad Bendrija dėl statybos darbų atlikimo pradėjo derybas su UAB „Nomalita“.

16.       2021 m. lapkričio 30 d. Bendrijos valdybos narys G. J. elektroniniu laišku kreipėsi į Bendrijos narius dėl galimybių nutraukti jungtinės veiklos sutartį su UAB „Baltislanda“, svarstant klausimą dėl UAB „Nomalita“ komercinio pasiūlymo dėl statybos darbų. 2021 m. gruodžio 6 d. įvyko Bendrijos valdybos posėdis. Jame buvo svarstomi klausimai dėl susitarimo tarp Bendrijos ir UAB „Nomalita“ sudarymo. Tokiais veiksmais Bendrija pažeidė jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir pasirašytą konfidencialumo sutartį.

17.       Atsakovė 2021 m. gruodžio 28 d. gavo naujai išrinkto Bendrijos pirmininko G. J. laišką, kad Bendrija nutraukia sutartį su atsakove.

18.       Atsakovė šiuo priešieškiniu siekia susigrąžinti investuotas lėšas. Atsakovei sukūrus ir išvysčius projektą, kurio kūrimas truko ne vienerius metus, ieškovė nesąžiningai elgiasi nusavindama atsakovės sukurtą projektą. Leidimai statybai ir kita dokumentacija buvo rengiama Bendrijos vardu. Atsakovė už ieškovę sumokėjo bankrutuojančiai UAB „Estinos arka“ 87 000 Eur, perėmė visą UAB „Estinos arka“ įneštą 364 709 Eur įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį.

19.       Tai, kad Bendrija vykdė derybas su UAB „Nomalita“, patvirtina ieškovės konfidencialumo principų nesilaikymą. Ieškovė pažeidė sutarties 5.3 papunktį, todėl privalo atsakovei sumokėti 2 896 Eur baudą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 5.4 papunktyje nustatyta, kad jei paaiškėja, jog kuris nors sutarties šalių duotas patvirtinimas ar garantija buvo neteisingi ar klaidinantys jų suteikimo momentu arba kuri nors sutarties šalis nevykdo ar vykdo netinkamai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai 144 810 Eur (500 000 Lt) baudą ir atlyginti kitai šaliai visus tokiu neteisingų ir klaidinančių patvirtinimų bei garantijų suteikimu, įsipareigojimų nevykdymu arba netinkamu vykdymu padarytą žalą (nuostolius). Atsakovė visą sutarties laikotarpį vykdė prisiimtus įsipareigojimus, sustojus darbams dėl partnerės bankroto ėmėsi veiksmų, kad daugiabutis būtų renovuojamas, išpirko bankrutavusios partnerės dalį pagal sutartį, o ieškovė, neinvestavusi savo lėšų, nesąžiningai ėmėsi veiksmų užvaldyti atsakovės įnašą ir, naudodamasi atsakovės sukurtu įnašu, pasitelkusi UAB „Nomalita“, atsakovės sąskaita vykdo statybos darbus bei siekia iš to gauti pelną. Ieškovė pažeidė sutarties 5.4 papunktį, todėl privalo sumokėti kitai šaliai (atsakovei) 144 810 Eur baudą bei atlyginti atsakovės visus įsipareigojimų nevykdymu (netinkamu vykdymu) padarytus nuostolius (žalą).

20.       Už šilumos tinklų rekonstrukciją ieškovė yra skolinga atsakovei 58 720,79 Eur, kuriuos atsakovė prašo priteisti. Už inžinierinių tinklų įvedimą ieškovė yra skolinga atsakovei 48 761,12 Eur. Atsakovės įnašas pagal sutartį sudaro 721 677,91 Eur ir, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, nuo 721 677,91 Eur laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. (kai tarp šalių buvo pasirašyta taikos sutartis ir atsakovė išpirko bankrutuojančios UAB „Estinos arka“ dalį jungtinėje veikloje iki ieškinio padavimo į teismą dienos), t. y. už 1 357 dienas ieškovė privalo sumokėti atsakovei 8,75 proc. dydžio metines palūkanas – 234 767,76 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti 8,75 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

21.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

22.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais bei liudytojo I. G. parodymais nustatytas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad šalys nepasiekė 2007 m. liepos 9 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties tikslo – projekto (bendrabučio renovacijos ir naujo namo statybos žemės sklype) įgyvendinimo nustatytais terminais.

23.       Teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl sutarties nutraukimo padarinių – ieškiniu ir priešieškiniu prašo taikyti viena kitai sutartyje numatytas baudas pažeidus sutartį, atsakovė taip pat reikalauja priteisti jos finansinį įnašą bei atlyginti už 2008 metais atliktus darbus.

24.       Įvertinęs šalių nurodytus argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį CK 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – kai partnerė sutartį iš esmės pažeidžia CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, vadovaudamasi sutarties 7.4 papunkčiu. Teismas nenustatė, kad ieškovė su atsakove būtų nepakankamai bendradarbiavusi visą sutarties sudarymo ar jos vykdymo laikotarpį nuo pat 2007 m. iki jos nutraukimo. Nurodė, kad vien tai, jog ieškovė svarstė dėl sutarties tęsimo dar kartą, pratęsiant sutarties vykdymo terminus atsakovei, o vėliau dėl to apsigalvojo, savaime nereiškia nesąžiningo elgesio ar kaltės dėl sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, kad nenustatyta kaip ieškovė pažeidė sutartį ją vykdydama iki pat sutarties nutraukimo ar kokių sutartinių prievolių neįvykdė ar vykdė netinkamai. Nurodė, kad atsakovė iš esmės nesutinka su sutarties nutraukimu, nors paties nutraukimo neginčija. Teismas sutiko su ieškove, kad iš sutarties kylančias pareigas ji vykdė tinkamai, o atsakovė, kaip vadovaujanti partnerė, turėjo pareigą inicijuoti atitinkamus projektavimo rangos bei statybos rangos darbus bei juos finansuoti, koordinuoti bendrą partnerių veiklą, tačiau šių savo pareigų sutartyje nustatytais terminais, net ir juos pratęsus, neįvykdė – sutarties tikslo nepasiekė neprotingai ilgą laiką: bendrabučio rekonstrukcijos darbai taip ir nebuvo užbaigti, o naujas gyvenamasis namas net nebuvo pradėtas statyti. Teismas nustatė, kad atsakovės argumentai dėl sutarties tikslo nepasiekimo nustatytais terminais grindžiami pačios atsakovės ir bankrutavusios partnerės lėšų trūkumu, o ne kokiais nors ieškovės kaltais veiksmais. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, konstatavo, kad dėl partnerės bankroto ir pačios atsakovės lėšų trūkumo abi bendrovės, kurios turėjo bendrą 87,5 procento įnašą į jungtinę veiklą ir, atitinkamai, sutartinę pareigą darbus inicijuoti ir atlikti tinkamai bei laiku, projekto neišvystė, o ieškovė per protingą terminą negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Teismas nurodė, kad 2020 m. ištikus pasaulinei pandemijai dėl COVID-19, Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo įvesti privalomieji ribojimai, tačiau statybų sektoriuje ribojimai iš esmės nebuvo taikomi.

25.       Teismas konstatavo, kad atsakovės skubus statybos iniciavimas 2022 m. pradžioje iš esmės tėra desperatiški veiksmai susidariusioje situacijoje, suvokus, jog sutarties tęsti ieškovė nepageidauja. Tačiau teismas nesutiko, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 144 810,01 Eur dydžio baudos pagal sutarties 5.4 papunktį, nurodęs, jog pati ieškovė derybose su atsakove ilgą laiką tęsė sutarties vykdymo terminus, todėl apsisprendusi sutarties toliau netęsti, ji tokią teisę turėjo, tačiau atsakovė neturi pareigos mokėti baudos.

26.       Nustatęs, kad sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė dėl atsakovės kaltės, teismas konstatavo, jog ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovei jos nuostolių.

27.       Teismas taip pat netenkino atsakovės reikalavimo dėl įnašo dalies priteisimo, atsakovei neįrodžius reikalavimo teisės į ieškovę, nes atsakovės įneštos lėšos ir darbai pripažintini atsakovės nuostoliu dėl jos pačios kaltės neišvysčius projekto.

28.       Teismo vertinimu aplinkybė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1244-614/2018 šalių sutarytą taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi, atsakovė sumokėjo bankrutuojančiai UAB „Estinos arka“ 87 000 Eur, neturi įtakos ieškovės ir atsakovės sutartyje nustatytam įnašų dydžiui, nes, pirma, šalys dėl to raštu nesusitarė, antra, atsakovės ir bankrutavusios partnerės įnašas buvo bendras – 87,5 procento. Teismo vertinimu, įtakos ieškovės įnašo dydžiui nei partnerės UAB „Estinos arka“ bankrotas, nei atsakovės minimos sumos sumokėjimas bankroto byloje, neturėjo ir negalėjo turėti, jei nesusitarta kitaip.

29.       Kadangi ieškovė ir atsakovė bendru rašytiniu susitarimu, kaip numatyta sutartyje, įnašų dydžio nepakeitė, o ieškovė neturėjo galimybės daryti įtakos bendrovių susitarimui dėl jų tarpusavio įnašų pasiskirstymo, teismas, atsižvelgdamas į tai, laikė nepagrįstu atsakovės argumentą dėl kitokio dydžio įnašo, nei numatyta sutarties 2.2–2.3 papunkčiuose, t. y. atsakovės įnašas buvo ir yra pinigais įvertintas 3 475 440,22 Eur, tai sudaro 87,5 proc., o ieškovės įnašas pinigais įvertintas 434 430,03 Eur, tai sudaro 12,5 proc.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

30.       Ieškovė Bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti 20 058,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ji neturi teisės reikalauti iš atsakovės baudos sutarties 5.4 papunkčio pagrindu, nes derybose su atsakove ilgą laiką tęsė sutarties vykdymo terminus. Ieškiniu buvo įrodinėjami sutarties 1.1, 1.6, 1.7, 1,8, 2.9, 3.4.1, 3.4.2, 3.4.4, 3.4.5 papunkčių pažeidimai, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas dėl baudos priteisimo ir kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

30.2.                      Teismui konstatavus, kad sutarties tikslas nebuvo pasiektas, bendrabučio rekonstrukcijos darbai nebuvo užbaigti, o naujas gyvenamasis namas statyti net nebuvo pradėtas, šalių derybos dėl to, jog atsakovė pradėtų vykdyti galiojančius įsipareigojimus, nėra ir negali būti pagrindas ieškovei prarasti teisę reikalauti baudos. Už bendrabučio rekonstrukciją ir naujo namo statybą iki 2009 m. liepos 1 d. buvo atsakinga ir UAB „Baltislanda“. Iki pat 2015 m. gegužės 7 d. bendrabučio rekonstrukcija nebuvo užbaigta. Tai reiškia, kad atsakovė beveik šešis metus pažeidinėjo sutartį. Tikint atsakovės pažadais įvykdyti sutartį, 2015 m. gegužės 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sutarytas susitarimas dėl sutarties išsaugojimo. Tačiau iki pranešimo apie sutarties pabaigą, t. y. daugiau kaip šešis su puse metų UAB „Baltislanda“ pati faktiškai nevykdė jokių darbų. Tikroji atsakovės prievolių pagal sutartį nevykdymo priežastis – UAB „Baltislanda“ neturėjo lėšų projekto įgyvendinimui. Ši aplinkybė teisingai nustatyta skundžiamame sprendime. Dėl to ieškovė turi teisę į baudą pagal sutarties 5.4 papunktį.

30.3.                      Atsakovė neorganizavo ir nevykdė naujo daugiabučio namo statybos darbų ir taip pažeidė sutarties 1.1 papunktį ir 1.6 papunktį. Namas net nebuvo pradėtas statyti. Atsakovė tik 2022 m. vasario 20 d. informavo Bendriją, kad pradės statybos darbus ir paprašė atlaisvinti teritoriją. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės skubus statybos iniciavimas 2022 m. pradžioje iš esmės yra deklaratyvūs ir desperatiški veiksmai susidariusioje situacijoje, suvokus, jog sutarties tęsti ieškovė nepageidauja.

30.4.                      Atsakovė neatliko bendrabučio rekonstrukcijos darbų ir taip pažeidė Sutarties 2.9, 1.1 ir 1.6 papunkčius.

30.5.                      Atsakovė pažeidė sutarties 1.8 papunktį, nes nesiekė sutartyje numatyto tikslo. Vien faktas, kad iš 2007 m. sudarytos sutarties kilęs įsipareigojimas pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą nebuvo vykdomas beveik 15 metų, bendrabučio rekonstrukcijos darbai pilna apimtimi nebuvo atlikti, patvirtina, jog UAB „Baltislanda“ neatliko visų veiksmų, kad būtų pasiektas numatytas tikslas, t. y. jog būtų įgyvendintas projektas. Bendrija sąžiningai ir operatyviai įvykdė visus savo įsipareigojimus – nuo 2007 m. Bendrija nėra gavusi pretenzijų iš atsakovės, jog sutartinius įsipareigojimus vykdo netinkamai arba visai nevykdo, ir taip trukdo atsakovei vykdyti jos sutartinius įsipareigojimus.

30.6.                      Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Didžioji dalis ieškovės bylinėjimosi išlaidų buvo patirta ginantis nuo priešieškinio.

31.       Atsakovė UAB „Baltislanda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti visus jos įnašus pagal sutartį, kurie iš viso sudarė 721 677,91 Eur. UAB „Baltislanda“ sumokėjo 87 000 Eur BUAB „Estinos arka“ administratoriui už save ir už ieškovę. Taip UAB „Baltislanda“ perėmė visą UAB „Estinos arka“ įneštą 364 709 Eur įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė, prašydama priteisti jos faktinį įnašą į jungtinės veiklos sutartį, iš esmės prašė pirmosios instancijos teismo taikyti CK nustatytus jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo turtinius padarinius.

31.2.                      Atsakovė suformavo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), užsakė bendrabučio rekonstrukcijos projektą ir naujo gyvenamojo namo projektą bei juos įgyvendino, taip pat suderino šiuos projektus ir gavo leidimus bendrabučio rekonstrukcijai bei naujojo devynių aukštų gyvenamojo namo statybai, prasidėjus statyboms užsakė geologinius tyrimus, pasirašė įvairias kitas sutartis. Visus darbus atliko atsakovė ir ieškovė jų niekada neginčijo, už juos nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas teismo sprendimas nepriteisti atsakovei jos įnašo dalies. Atsakovės sukurtu rezultatu pasinaudojo ieškovė, kuri pasirašiusi naują jungtinės veiklos sutartį su nauju jungtinės veiklos dalyviu, tęsė atsakovės pradėtą bendrabučio renovaciją ir toliau vysto naujo gyvenamojo namo statybas.

31.3.                      Dalies Bendrijos valdybos narių ir Bendrijos narių komercinio pasiūlymo svarstymas elektroniniais laiškais, esant galiojančiai jungtinės veiklos sutarčiai su UAB „Baltislanda“, ir G. J., kuris Bendrijos pirmininku buvo įregistruotas tik 2022 m. vasario 9 d., atliktas naujos jungtinės veiklos sutarties pasirašymas su UAB „Nomalita“, rodo akivaizdžius jungtinės veiklos sutarties 5.3 ir 5.4 papunkčių pažeidimus. Visi G. J. priimti sprendimai iki 2022 m. vasario 9 d. yra neteisėti.

31.4.                      Šalims pasirašius susitarimą dėl 2007 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutarties išsaugojimo, šalys sutarties terminų nenustatė. Ieškovė suprato, kad jeigu atsakovė atsisakytų pratęsti sutartį, ieškovės niekas finansiškai neparemtų, o bankrutuojančios UAB „Estinos arka“ administratoriai prisiteistų iš ieškovės dideles pinigų sumas. Dėl to Bendrija turėtų didelių finansinių problemų, kurių niekas jai nepadėtų išspręsti. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti teismo argumentai dėl sutarties terminų nepratęsimo. Susitarime nurodyta, kad abi jungtinės veiklos šalys susitaria siekti bendrų tikslų sutarčiai įgyvendinti. Tačiau įvyko priešingai, ieškovė nutraukė sutartį ir pasirašė naują jungtinės veiklos sutartį su kita šalimi, su nauja šalimi naudodamasi atsakovės įdėtu darbu.

32.       Trečiasis asmuo UAB „Nomalita“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip: priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Nomalita“ iš atsakovės UAB „Baltislanda“ 5 562,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, todėl neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Priešieškinio atmetimas skundžiamu sprendimu yra ieškovės, taip pat ir trečiojo asmens naudai priimtas sprendimas. Tai, kad ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti, negali reikšti bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo taip, jog nei vienai šaliai, taip pat ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

32.2.                      Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, trečiajam asmeniui UAB „Nomalita“ turėjo būti priteistos 5 562,73 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens buvo patirtos dėl priešieškinio.

33.       Ieškovė Bendrija pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Baltislanda“ apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovė sutartį vykdė tinkamai, o atsakovė iš esmės pažeidė sutartį. Atsakovė, kaip vadovaujanti partnerė, turėjo pareigą inicijuoti atitinkamus projektavimo rangos bei statybos rangos darbus bei juos finansuoti, o taip pat koordinuoti bendrą partnerių veiklą, tačiau šių savo pareigų sutartyje nustatytais terminais, net juos ir pratęsus, neįvykdė – sutarties tikslo nepasiekė neprotingai ilgą laiką, t. y. bendrabučio rekonstrukcijos darbai taip ir nebuvo užbaigti, o naujas gyvenamasis namas net nebuvo pradėtas statyti.

33.2.                      Atsakovė, siekdama 721 677,91 Eur įnašo pagal sutartį priteisimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių įnašo dydį ir pagrindą. UAB „Baltislanda“ į bylą nepateikė nė vieno atliktų darbų akto (ar kito pirminio įrodymo), patvirtinančio jos priešieškiniu reiškiamo reikalavimo dydžio. Taip pat nėra pateikti 721 677,91 Eur išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. G., kuris anksčiau buvo Bendrijos pirmininkas, patvirtino, kad tarp šalių nebuvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Estinos arka“ perleistų reikalavimo teises, dėl kurių buvo kilęs ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1244- 614/2018, atsakovei į 364 708,91 Eur įnašą pagal sutartį. Todėl vertinant atsakovės tariamo 356 969 Eur vertės įnašo dydį akivaizdu, kad jis nėra pagrįstas.

33.3.                      UAB „Baltislanda“ teigė, kad jai neva turėtų būti priteista 2007 m. rugpjūčio 23 d. statybos leidimo galima rinkos kaina – 251 969 Eur, tačiau atsakovė nenurodė kokiu pagrindu galima statybos leidimo rinkos kaina jai turėtų būti priteista. Juolab kad statybos leidimas yra išduotas būtent pačiai Bendrijai (statytojai), o ne atsakovei.

33.4.                      UAB „Baltislanda“ įrodinėjo, kad ji suorganizavo valstybės paramos rangos darbų konkursą, dėl to valstybės įmonė „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra“ suteikė Bendrijai 90 403,56 Eur finansavimą. Tačiau UAB „Baltislanda“ nepaaiškino, kodėl ir kokiu pagrindu šie 90 403,56 Eur jai turėtų būti priteisti iš Bendrijos. Valstybės paramą teikia atitinkamos institucijos ir teisės aktai nenumato tokios paramos suteikimo kainos. Kitaip tariant, valstybės parama remiamiems subjektams, pateikusiems paraiškas, yra suteikiama neatlygintinai. Be to, paramą organizuoja ir už ją yra atsakinga ne UAB „Baltislanda“, o atsakingos valstybės institucijos.

33.5.                      UAB „Baltislanda“ pateikė 15 850,90 Eur mokėjimus iš banko sąskaitos už UAB „Estinos arka“ pagal sutartį, tačiau nepaaiškino, kodėl ši suma turėtų būti priteista iš Bendrijos. Be to, nėra paaiškinta už kokias paslaugas (darbus) ir kokiu pagrindu atsakovė atliko šiuos mokėjimus.

33.6.                      Atsakovės reikalavimas priteisti iš Bendrijos 2 896 Eur baudą, Bendrijai neva pažeidus sutarties 5.3 papunktį (konfidencialumo pažeidimas), ir 144 810,01 Eur baudą, Bendrijai neva pažeidus sutarties 5.4 papunktį, nepagrįstas. Ieškovė nepažeidė iš sutarties kylančių pareigų, o esminius sutarties pažeidimus padarė būtent atsakovė.

33.7.                      Nepagrįsti reikalavimai priteisti atsakovei iš ieškovės už daugiabučio namo šilumos tinklų rekonstrukciją ir įrengimą 58 720,79 Eur ir už lauko inžinerinių tinklų įvedimą 48 761,12 Eur. Atsakovė neįrodė šių darbų atlikimo vertės.

33.8.                      Atsakovė siekia karantinu pateisinti ilgą sutarties nevykdymo laiką, tačiau tokia pozicija nepagrįsta. Bendrabučio rekonstrukcijos darbai turėjo būti atlikti vėliausiai iki 2009 m. liepos 1 d., o tai nebuvo padaryta. Be to, pagal sutartį turėjo būti pastatytas naujas namas, kuris net nebuvo pradėtas statyti. Atsakovė savo pareigas pažeidė grubiai, pažeidimų terminai yra labai ilgi ir karantinas nepateisina UAB „Baltislanda“ padarytų pažeidimų.

34.       Ieškovė Bendrija pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB „Nomalita“ apeliacinį skundą, prašydama jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35.       Nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jas skirstant turėjo būti atsižvelgta į bendrą ginčo sumą (1 356 443,60 Eur). Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo laikomi laimėjusiais bylą 89,32 proc. dalyje.

36.       Atsakovė UAB „Baltislanda“ pateikė atsiliepimą į ieškovės Bendrijos apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Bendrijos vaidmuo, vykdant jungtinės veiklos sutartį, buvo formali, ji lėšų neinvestavo. Esant galiojančiai jungtinės veiklos sutarčiai su UAB „Baltislanda“, ieškovė pasirašė naują jungtinės veiklos sutartį su UAB „Nomalita“. Ieškovę, pasirašant naują Sutartį, atstovavo nelegitimus Bendrijos pirmininkas G. J., kuris juridinių asmenų registre buvo įregistruotas tik 2022 m. vasario 9 d. Tai yra akivaizdūs jungtinės veiklos sutarties 5.3 ir 5.4 papunkčių pažeidimai.

36.2.                      Jungtinės veiklos papildomame susitarime dėl jungtinės veiklos sutarties išsaugojimo nebuvo nurodyti rekonstrukcijos ir statybos užbaigimo darbai ir jų terminai, nebuvo nurodyta, kad visa tai turi daryti UAB „Baltislanda“. Papildomame susitarime yra nurodyta, kad abi šalys, t. y. tiek atsakovė UAB „Baltislanda“, tiek ir ieškovė įsipareigoja dėti visas pastangas, jog per trumpiausią laiką būtų surastas naujas investuotojas.

36.3.                      Nesutinka su ieškovės skundo argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas atmetė ieškovės ieškinį, todėl ir nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

37.       Atsakovė UAB „Baltislanda“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB „Nomalita“ apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Teismui atmetus ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nėra priteisiamos, taip pat bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų, savo iniciatyva stojusiam byloje dalyvauti ieškovės pusėje.

37.2.                      Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje.

38.       Trečiasis asmuo UAB „Nomalita“ pateikė atsiliepimą į ieškovės Bendrijos apeliacinį skundą, prašydama jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Skundžiamu sprendimu aiškiai konstatuotas atsakovės esminis sutarties pažeidimas iš atsakovės pusės.

38.2.                      Derybos negali pateisinti atsakovės padarytų pažeidimų. Visą laiką nuo 2007 m. liepos 9 d. sutarties sudarymo iki jos nutraukimo 2022 m. atsakovė privalėjo vykdyti sutartį, siekti sutarties tikslo, numatyto sutarties 1.1 papunktyje, t. y. statybinio projekto įgyvendinimo. Sutarties tikslas nebuvo pasiektas, nes bendrabučio rekonstrukcijos darbai taip ir nebuvo užbaigti, o naujas gyvenamasis namas net nebuvo pradėtas statyti. Šalių derybos dėl to, kad atsakovė pradėtų vykdyti savo galiojančius įsipareigojimus, nėra ir negali būti pagrindas ieškovei prarasti teisę reikalauti baudos priteisimo.

38.3.                      Sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

39.       Trečiasis asmuo UAB „Nomalita“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Baltislanda“ apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.                      Atsakovė neįrodinėjo šalių bendrosios dalinės nuosavybės sutarties pasibaigimo metu. Atsakovė taip pat nepaneigė teismo išvados, kad ji viena iš esmės pažeidė sutartį, nes nepasiekė sutarties tikslo.

39.2.                      Vos pasirašius sutartį, UAB „Nomalita“ ėmėsi daugiabučio rekonstrukcijos darbų ir rekonstrukcija iki 2022 m. spalio 18 d. buvo pabaigta. UAB „Nomalita“ pradėjo ir naujo gyvenamojo namo statybos darbus. UAB „Baltislanda“ neturi lėšų tęsti ir užbaigti sutarties vykdymą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a : 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

41.       Byloje nustatyta, kad ieškovė Bendrija, atsakovė UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ 2007 m. liepos 9 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią visi trys jungtinės veiklos dalyviai, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigojo siekti bendro tikslo – statybinio projekto įgyvendinimo, t. y. šalys susitarė dėl daugiabučio gyvenamojo namo (bendrabučio) rekonstrukcijos ir daugiabučio gyvenamojo namo su požeminiu parkingu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos. UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atlikti projekto užsakovo (statytojo) ir generalinio rangovo funkcijas (sutarties 1.6 papunktis).

42.       Sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad Bendrijos įnašas į bendrą turtą yra išlaidos, skirtos žemės sklypo nuomos išlaidoms padengti ir teisės atlikti Projekto statybos darbus suteikimas. Bendrijos įnašo vertė šalių susitarimu yra 1 500 000 Lt. Savo ruožtu UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ įnašas į bendrą turtą yra visos išlaidos (išskyrus nurodytas 2.1 papunktyje), skirtos projekto įgyvendinimui (įskaitant, bet neapsiribojant žemės sklypo atskyrimu (pertvarkymui, formavimui), kadastriniams matavimams ir kt.), profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Įnašo vertė šalių susitarimu yra 12 000 000 Lt (sutarties 2.2 papunktis). Sutarties 2.3 papunktyje nustatytos sutarties dalyvių dalys: Bendrijos – 12,5 proc., UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ – 87,5 proc. Remiantis sutarties 2.6 papunkčiu, bet kuris sutarties dalyvis galėjo pasiūlyti kitam dalyviui išpirkti (nupirkti) jo dalį sutarta kaina ir sutartomis sąlygomis.

43.       Sutarties 2.9 papunkčiu atsakovė UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ įsipareigojo atlikti šiuos išvardintus daugiabučio gyvenamojo namo (bendrabučio) rekonstrukcijos darbus: 1) pakeisti langus pagal projekte numatomas praplėsti lango angas, lauko ir vidaus palanges, aptaisyti angokraščius, įrengti balkonų duris esamuose ir būsimuose balkonuose; 2) sumontuoti balkonus namo visuose butuose, įrengiant grindų hidroizoliaciją su lyginamuoju sluoksniu; 3) šiltinti namo sienas visuose butuose pagal statybos normatyvinius aktus ir taisykles; 4) pagal statybinius aktus ir taisykles renovuoti pastato stogą, sutvarkant vandens nutekėjimo sistemą ir ventiliacijos angas ant stogo; 5) suremontuoti namo vidaus laiptines ir koridorius: užtaisyti plyšius, sienas ir lubas nuglaistyti statybiniu glaistu ir nudažyti, sutvarkyti laiptinių apšvietimą, elektros instaliaciją, pakeisti koridorių grindis, išklojant PVC danga, sutvarkyti laiptinių turėklus, kiekviename laiptinės aukšte pastatyti duris, užtikrinsiančias priešgaisrinę saugą; 6) įrengti namo pirmo aukšto vestibiulyje bendrijos biurui skirtas apie 10 kv. m ploto patalpas, kurios sienas ir lubas nuglaistyti glaistu ir nudažyti dažais, įrengiant priešgaisrinę apsaugą ir pastatyti šarvuotas duris; 7) pakeisti pastato įėjimo duris, įrengiant telefonspynes (sutarties 2.9.1–2.9.7 papunkčiai).

44.       Sutarties 2.13 papunktyje nustatyta, kad bendrabučio rekonstrukcijos darbai atliekami pagal UAB „Estinos arka“ ir Bendrijos sudaromą statybos rangos sutartį, kurią šalys susitarė sudaryti per 10 dienų nuo sąmatos patvirtinimo dienos. UAB „Estinos arka“ įsipareigojo visus bendrabučio rekonstrukcijos darbus atlikti per 10 mėnesių nuo rekonstrukcijos darbų pradžios.

45.       Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte buvo nustatyta sutarties dalyvių atsakomybė. Pagal sutarties 5.1 papunktį sutarties dalyviams atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu jie nevykdo arba netinkamai ar ne laiku vykdo prisiimtus įsipareigojimus, nesilaiko sutarties sąlygų.

46.       Pagal sutarties 7.1 papunktį, jungtinės veiklos sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galiojo iki jungtinės veiklos tikslo pasiekimo: bendrabučio rekonstrukcijos darbų priėmimo nustatyta tvarka ir daugiabučio gyvenamojo namo su požeminiu parkingu statybos užbaigimo ir pripažinimo tinkamais naudoti. Remiantis sutarties 7.4 papunkčiu, sutartis gali būti nutraukta tik rašytiniu šalių susitarimu. Vienas iš sutarties dalyvių turi teisę nutraukti sutartį, jeigu kitas sutarties dalyvis (dalyviai) ją iš esmės pažeidžia, arba norintis sutartį nutraukti dėl svarbių priežasčių negali jos vykdyti. Sutarties dalyvis nutraukęs sutartį ne dėl kito dalyvio kaltės turi atlyginti kitam dalyviui padarytus nuostolius.

47.       Bendrija (užsakovė) ir UAB „Estinos arka“ (rangovė) 2007 m. spalio 15 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti bendrabučio rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Kita kryptis“ parengtą ir nustatyta tvarka suderintą rekonstrukcijos projektą, kurių kiekiai ir kaina detalizuoti rangos sutarties prieduose Nr. 1 (sąmata) ir Nr. 2, o užsakovė Bendrija įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Bendrija ir UAB „Estinos arka“ 2008 m. spalio 3 d. pasirašė sutartį dėl statybos rangos sutarties pakeitimo, kuria rangos darbų įvykdymo terminą nukėlė iki 2009 m. liepos 1 d.

48.       Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Estinos arka“ bankroto bylą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys patvirtina, kad BUAB „Estinos arka“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2015 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu Bendrijai dėl įnašo ir kitų susijusių mokėjimų priteisimo. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas Bendrijai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, turtinės teisės 364 708,91 Eur sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Šios nutarties pagrindu Turto areštų registre buvo įregistruotas Bendrijos turto areštas – areštuota turtinė nuomos teisė į žemės sklypą, kuriame pagal jungtinės veiklos sutartį turėjo būti statomas daugiabutis gyvenamasis namas su parkingu.

49.       Ieškovė Bendrija ir atsakovė UAB „Baltislanda“ 2015 m. gegužės 7 d. pasirašė susitarimą dėl 2007 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutarties išsaugojimo, pagal kurį šalys susitarė dėti visas pastangas, kad per trumpiausią laiką būtų surastas asmuo (investuotojas), kuris taptų jungtinės veiklos sutarties dalyviu.

50.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kartu panaikintos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taikos sutartimi šalys, be kita ko, sutarė, kad UAB „Baltislanda“ už Bendrijai priklausančio namo renovaciją sumoka BUAB „Estinos arka“ nemokumo administratoriui 87 000 Eur ir tokiu būdu išperka iš bankrutavusios bendrovės 364 708,91 Eur skolą bei perima visą jos įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį.

51.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Estinos arka“ pabaigos ir jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

52.       Trečiasis asmuo UAB „Nomalita“ 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė Bendrijai komercinį pasiūlymą, nurodžiusi, kad sugebėtų užbaigti pernelyg užsitęsusį bendrabučio renovacijos projektą ir yra pasirengusi darbus pradėti nedelsiant.

53.       Ieškovė Bendrija ir trečiasis asmuo UAB „Nomalita“ 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo savo lėšomis užbaigti bendrabučio rekonstrukcijos-renovavimo darbus iki 2022 m. lapkričio 31 d. (sutarties 2.8 papunktis).

54.       Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 28 d. raštu informavo atsakovę UAB „Baltislanda“, jog jungtinės veiklos sutarčiai esant neįvykdytai 14 metų (renovacijos darbai nebaigti, naujas daugiabutis nepastatytas, aplinka nesaugi ir nesutvarkyta, nesutvarkytas gerbūvis), remiantis sutarties 5.4 papunkčiu, reikalauja sumokėti 144 810 Eur baudą.

55.       Atsakovė UAB „Baltislanda“ 2022 m. vasario 20 d. informavo ieškovę, kad ketina pradėti (naujo) daugiabučio namo statybą, todėl prašo iki 2022 m. vasario 24 d. patraukti statybvietėje esančius automobilius, priešingu atveju kreipsis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl automobilių išgabenimo iš statybvietės, taip pat nurodė, jog bendrabučio balkonais naudotis bus griežtai draudžiama, gyventojai prašomi pasiimti iš balkonų daiktus, priešingu atveju atsakovė bus priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeidimų pašalinimo.

56.       Bendrija 2022 m. vasario 24 d. informavo atsakovę, kad, vadovaudamasi jungtinės veiklos sutarties 7.4 papunkčiu ir CK 6.218 straipsniu, 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vienašališkai nutraukia 2007 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutartį dėl atsakovės UAB „Baltislanda“ tęstinio sutarties pažeidimo bei dar kartą, remdamasi sutarties 5.4 papunkčiu, pareikalavo sumokėti 144 810 Eur baudą.

57.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl 2007 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Bendrija pateiktu ieškiniu, o atsakovė UAB „Baltislanda“ priešieškiniu prašo taikyti viena kitai sutartyje nustatytas baudas, kaltindamos viena kitą sutarties pažeidimu, be to, atsakovė dar prašo priteisti jos finansinį įnašą ir atlyginti už darbus, atliktus vykdant šalių pasirašytą jungtinės veiklos sutartį.

58.       Ieškovė (apeliantė) Bendrija, nesutikdama su skundžiamu sprendimu atmesti jos ieškinį dėl baudos priteisimo, teigia, kad sutartį pažeidė atsakovė, nes nuo jungtinės veiklos sutarties sudarymo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą neatliko sutartyje numatytų darbų – bendrabutis taip ir nebuvo renovuotas, o naujo daugiabučio namo statybos darbai net nepradėti. Savo ruožtu atsakovė (apeliantė) UAB „Baltislanda“ įrodinėja, kad terminai šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo nustatyti, ji sumokėjo BUAB „Estinos arka“ 87 000 Eur už save ir ieškovę, taip perimdama bankrutavusios bendrovės įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį, atliko įvairius darbus (suformavo sklypą, užsakė bendrabučio rekonstrukcijos ir naujo gyvenamojo namo projektus, juos suderino, gavo leidimus rekonstrukcijai ir statyboms, užsakė geologinius tyrimus, pasirašė įvairias sutartis), todėl ieškovė, nutraukusi sutartį ir pasirašiusi naują jungtinės veiklos sutartį su trečiuoju asmeniu, naudojasi atsakovės įdėtu darbu ir laikytina pažeidusia sutartį.

Dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisinių padarinių

59.       CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio 1–2 dalys nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę.

60.       CK 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. CK 6.980 straipsnyje įtvirtinti jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindai vieno iš partnerių reikalavimu. Vienas iš tokių vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų nustatytas CK 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį partneris turi teisę nutraukti savo sudarytą su kitais partneriais terminuotą ar sudarytą tam tikram tikslui jungtinės veiklos sutartį, jeigu kiti partneriai ją iš esmės pažeidžia.

61.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad bylos šalys – Bendrija ir UAB „Baltislanda“ – nepasiekė 2007 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutarties tikslo – bendrabučio renovacijos ir naujo daugiabučio gyvenamojo namo su parkingu statybos, kuriuos turėjo atlikti atsakovė UAB „Baltislanda“. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo sutarties pasirašymo 2007 m. liepos 9 d. iki sutarties nutraukimo, apie kurį Bendrija atsakovę informavo 2022 m. vasario 24 d. raštu, t. y. per daugiau nei 14 metų UAB „Baltislanda“ iš esmės jokių rekonstrukcijos ir naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų neatliko ir net nepradėjo vykdyti. Bylos duomenys patvirtina tik tam tikrų darbų inicijavimą, pvz., bendrabučio renovacijos ir naujo daugiabučio namo statybų projektų užsakymą, suderinimą ir leidimų rekonstrukcijai bei statyboms gavimą, geologinių tyrimų užsakymą ir pan.

62.       Įvertinusi paminėtas byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė, atsakovei daugiau nei 14 metų nevykdant jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atlikti bendrabučio renovacijos ir naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus (šių darbų per daugiau nei 14 metų iš esmės net nepradėjus atlikti), turėjo teisę, vadovaudamasi sutarties 7.4 papunkčiu ir CK 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukti sutartį. Atsakovė UAB „Baltislanda“, teigdama, kad už sutarties pažeidimą yra atsakinga ieškovė, nepateikė įrodymų šiems argumentams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neįrodė ir teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė su atsakove per visą sutarties galiojimo laikotarpį būtų nebendradarbiavusi. Išskyrus tai, kad Bendrija, esant neįvykdytai sutarčiai daugiau nei 14 metų, pasirašė naują jungtinės veiklos sutartį su trečiuoju asmeniu ir nutraukė sutartinius santykius su UAB „Balstislanda“, atsakovė iš esmės nepagrindė ir nenurodė, kaip konkrečiai ieškovė pažeidė sutartį, kokių sutartinių prievolių ji neįvykdė ar netinkamai įvykdė. Priešingai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis šalių 2007 m. liepos 9 d. pasirašyta sutartimi, būtent atsakovė UAB „Baltislanda“, kaip vadovaujanti partnerė, vėliau perėmusi ir bankrutavusios partnerės UAB „Estinos arka“ įnašą į jungtinę veiklą, turėjo pareigą inicijuoti atitinkamus projektavimo rangos bei statybos rangos darbus ir juos finansuoti, koordinuoti bendrą partnerių veiklą, tačiau šių savo pareigų – rekonstruoti bendrabutį ir pastatyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą – neįvykdė ir nepasiekė sutarties tikslo neprotingai ilgą laiką. Tai, kad jungtinės veiklos sutartyje nebuvo nustatyti terminai sutarties tikslui pasiekti, priešingai nei teigia apeliantė, neatleidžia jos nuo pareigos atlikti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus per protingą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės – tiek Bendrovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant valstybinės žemės nuomos teisę, trukęs nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., tiek kilusi COVID-19 pandemija – nepateisina tokio ilgo, nuo 2007 m. liepos 9 d. trukusio sutarties nevykdymo. Taigi ieškovė, per protingą terminą negavusi to, ko tikėjosi iš sutarties, kaip minėta, turėjo teisę nutraukti su atsakove sudarytą jungtinės veiklos sutartį, pastarajai per nepagrįstai ilgą laiką (daugiau nei 14 metų) taip ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.

63.       Sutarties 7.4 papunktis nustatė, kad vienas iš sutarties dalyvių turi teisę nutraukti sutartį, jeigu kitas sutarties dalyvis (dalyviai) ją iš esmės pažeidžia, arba norintis sutartį nutraukti dėl svarbių priežasčių negali jos vykdyti. Sutarties dalyvis, nutraukęs sutartį ne dėl kito dalyvio kaltės, turi atlyginti kitam dalyviui padarytus nuostolius.

64.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad dėl sutartimi priimtų įsipareigojimų neįvykdymo (nepasiekto jungtinės veiklos sutarties tikslo renovuoti bendrabutį ir pastatyti naują gyvenamąjį namą) yra kalta atsakovė UAB „Baltislanda“, taip pat nenustačius ieškovės kaltės ir jos pareigų netinkamo vykdymo, Bendrija neturi pareigos atlyginti atsakovei šios patirtų nuostolių. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo tiek dėl įnašo pagal jungtinės veiklos sutartį, tiek dėl palūkanų, tiek dėl apmokėtų darbų pagal sutartis priteisimo, nes UAB „Baltislanda“ įneštos lėšos ir darbai pripažintini atsakovės nuostoliu dėl jos pačios kaltės neišvysčius projekto, t. y. per daugiau nei 14 metų sutarties galiojimo terminą taip ir neatlikus sutartimi prisiimtų įsipareigojimų renovuoti bendrabutį ir pastatyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą. Be to, konstatavus, kad dėl sutarties pažeidimo yra kalta pati atsakovė, ieškovei nekilo pareiga mokėti ir 144 810,01 Eur baudą pagal sutarties 5.4 papunktį bei 2 896 Eur baudą pagal sutarties 5.3 papunktį dėl konfidencialumo nesilaikymo, atsakovei nepagrindus ir neįrodžius, kokius konkrečiai konfidencialumo įsipareigojimus ieškovė pažeidė, t. y. kokią konkrečiai konfidencialią informaciją paviešino tretiesiems asmenims. Priešingai nei teigia atsakovė, vien tai, kad Bendrija, per daugiau nei 14 metų UAB „Baltislanda“ taip ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, pradėjo derybas su trečiuoju asmeniu UAB „Nomalita“ dėl jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, neįrodo, jog tokiu būdu ieškovė nesilaikė konfidencialumo.

65.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB „Baltislanda“ priešieškinį Bendrijai dėl investuotų lėšų ir baudos priteisimo.

66.       Konstatavus, kad dėl neįvykdytos jungtinės veiklos sutarties ir neprotingai ilgą laiką nepasiekto tikslo – statybinio projekto įgyvendinimo – yra kalta pati atsakovė UAB „Baltislanda“ ir jos priešieškinį dėl investuotų lėšų ir baudos, ieškovei nutraukus jungtinės veiklos sutartį, priteisimo atmetus, toliau spręstina dėl ieškovės Bendrijos reikalavimo priteisti iš atsakovės netesybas (baudą) pagal sutarties 5.4 papunktį, nustatantį, kad jeigu kuri nors sutarties šalis nevykdo ar vykdo netinkamai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai (šalims) 144 810,01 Eur (500 000 Lt) baudą ir atlyginti nuostolius.

67.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos (nagrinėjamu atveju – šalių sutartimi sulygta bauda), kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, atlieka kompensuojamąją, t. y. minimalių nuostolių atlyginimo funkciją.

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko, be to), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Kita vertus, kaip minėta, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl to teismas, spręsdamas dėl netesybų (baudos) priteisimo, turi atsižvelgti ne tik į netesybų, nustatytų CK, paskirtį, bet ir į faktines bylos aplinkybes, netesybų reikalaujančios šalies (ieškovės) patirtų nuostolių dydį, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistos netesybos ne tik būtų protingos, bet, kaip minėta, kartu neleistų nukentėjusiai šaliai nepagrįstai praturtėti priešingos šalies sąskaita.

69.       Kaip minėta, pagal šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį atsakovės UAB „Baltislanda“ įnašas turėjo būti visos išlaidos, skirtos projekto įgyvendinimui, t. y. atsakovė turėjo savo lėšomis atlikti tiek bendrabučio renovacijos, tiek ir naujo daugiabučio gyvenamojo namo su parkingu statybos darbus, kurių ji taip ir neatliko. Savo ruožtu Bendrijos įnašas į bendrą turtą, remiantis jungtinės veiklos sutartimi, buvo išlaidos, skirtos žemės sklypo nuomos išlaidoms padengti ir teisės atlikti projekto statybos darbus suteikimas. Tai reiškia, kad, nepaisant byloje nustatytos aplinkybės, jog UAB „Baltislanda“ pažeidė jungtinės veiklos sutartį ir yra kalta dėl neprotingai ilgą laiką taip ir nepasiekto sutarties tikslo – nerenovuoto bendrabučio ir nepastatyto naujo daugiabučio gyvenamojo namo, pati ieškovė, neinvestavusi savo lėšų į projektą, jokių finansinių nuostolių iš esmės nepatyrė (tokių bylos nagrinėjimo metu net neįrodinėjo).

70.       Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas aplinkybes, kad ieškovė iš esmės į projekto įgyvendinimą savo lėšų neinvestavo ir jų, projektui likus neįgyvendintam, neprarado, nuostolių nepatyrė, taip pat įvertinusi tai, jog atsakovė, nors ir nepasiekusi sutarties tikslų, tačiau minimalius tam tikrus paruošiamuosius darbus, tokius kaip statybų projektų užsakymo ir suderinimo, leidimų gavimo, geologinių tyrimų užsakymo ir kt., kurie buvo reikalingi bendrabučio renovavimui ir statybų pradėjimui, atliko ir patyrė tam tikras išlaidas, kurios pripažintos atsakovės nuostoliu dėl jos pačios kaltės neišvystyto projekto, be to, išpirko bankrutavusios partnerės įnašą, sumokėdama BUAB „Estinos arka“ nemokumo administratoriui 87 000 Eur, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Bendrijos reikalavimą dėl baudos priteisimo. Priešingu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei neįrodžius, kad ji patyrė bent kažkokius minimalius finansinius nuostolius, sutarties 5.4 papunktyje nustatytų 144 810,01 Eur netesybų (baudos) priteisimas pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kadangi Bendrija nepagrįstai praturtėtų kitos šalies – atsakovės – sąskaita.

71.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuojančias CK normas, todėl atmetęs tiek ieškovės Bendrijos ieškinį dėl baudos priteisimo, tiek atsakovės UAB „Baltislanda“ priešieškinį dėl investuotų lėšų ir baudos priteisimo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atmetus ieškinį ir priešieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo

72.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs tiek Bendrijos ieškinį, tiek UAB „Baltislanda“ priešieškinį, nepriteisė šalių, įskaitant ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Nomalita“, įstojusios į bylą ieškovės pusėje savo iniciatyva, patirtų bylinėjimosi išlaidų.

73.       Ieškovė Bendrija ir trečiasis asmuo UAB „Nomalita“, nesutikdamos su tokiu sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio ir 98 straipsnio nuostatas ir dėl to neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliaciniuose skunduose Bendrija ir UAB „Nomalita“ įrodinėja, kad, nepaisant atmesto ieškinio ir priešieškinio, joms turėjo būti priteista dalis (89,32 proc.) bylinėjimosi išlaidų, nes didžioji jų dalis susidarė, atsikertant į atsakovės priešieškinio argumentus.

74.       Teisėjų kolegija su tokiais apeliančių Bendrijos ir UAB „Nomalita“ argumentais nesutinka.

75.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui, priimtam šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).

76.       CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas.

77.       Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės Bendrijos ieškinys dėl baudos priteisimo, tiek atsakovės UAB „Baltislanda“ priešieškinis dėl investuotų lėšų ir baudos priteisimo buvo atmesti, o tai reiškia, kad bylos iš esmės nelaimėjo nė viena iš šalių. Ieškinio ir priešieškinio atmetimas nulėmė tai, kad ieškovės ir atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos joms pagrįstai nebuvo priteistos. Atitinkamai, į bylą ieškovės pusėje įstojusio trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat pagrįstai buvo atmestos. Nepaisant to, kad didžiąją dalį tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens argumentų, kaip nurodo apeliantės, sudarė atsikirtimai į atsakovės priešieškinį, tai nereiškia, jog bylos iš esmės nelaimėjus nė vienai iš šalių, tiek ieškovei, tiek ieškovės pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui turi būti atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

78.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės Bendrijos ir atsakovės UAB „Baltislanda“ ginčas dėl 2007 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisinių padarinių, šalims prašant viena kitai taikyti sutartyje nustatytas netesybas (baudas), atsakovei, be kita ko, dar ir reikalaujant priteisti pagal sutartį investuotas lėšas. Trečiojo asmens UAB „Nomalita“, kuri nebuvo 2007 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutarties šalis (ją ir ieškovę sieja 2021 m. gruodžio 23 d. jungtinės veiklos sutartiniai teisiniai santykiai) dalyvavimas ieškovės pusėje šioje byloje iš esmės net nebuvo būtinas ir reikalingas, nes priimtas sprendimas neturi (neturės) jokios įtakos į bylą įstojusio trečiojo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms. Tai reiškia, kad UAB „Nomalita“, nusprendusi savo iniciatyva įstoti į bylos nagrinėjimą ieškovės pusėje ir teikti atsikirtimus į priešingos šalies – atsakovės – argumentus, naudodamasi advokato paslaugomis, prisiėmė ir riziką, jog, esant ieškovei nepalankiam teismo sprendimui, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos.

79.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio, pagrįstai, nepažeisdamas CPK 93 straipsnio ir 98 straipsnio nuostatų, atmetė tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų ir byloje dalyvavusio ieškovės pusėje, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80.       Apeliančių Bendrijos (ieškovės), UAB „Baltislanda“ (atsakovės) ir trečiojo asmens UAB „Nomalita“ apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                Asta Radzevičienė

 

 

                                                                                Aldona Tilindienė