Civilinė byla Nr. e2- 255-1112/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00839-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 2.6.1.5; 2.6.29; 3.2.3.8; 3.2.6.5

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 6 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOSTELĖ“ atstovui L. N. ir advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS SKALSA“ atstovui M. K. ir advokatei Jolitai Žukovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOSTELĖ“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS SKALSA“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, prievolės pripažinimo įvykdyta bei vykdomojo įrašo panaikinimo ir uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS SKALSA“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „AUTOSTELĖ“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ ,,Registrų centras”, notaras Algirdas Kontutis.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AUTOSTELĖ“ Klaipėdos apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį atsakovei UAB „VILNIAUS SKALSA“, kuriuo prašo pripažinti 2019 m. spalio 28 d. pažymėjimu apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120190141798 įregistruotą hipoteką:

1. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

2. pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

3. pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

4. pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

5. pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

6. pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

7. pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

8. pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

9. pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

10. kitiems inžineriniams statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

11. kitoms turtinėms teisėms – Užstatymo teisėms (superficies) naudotis 0,2577 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), statiniams, infrastruktūros objektams statyti, juos valdyti nuosavybės teise, kylanti iš užstatymo teisės (superficies) sutarties, tvirtintos Klaipėdos m. 9-ojo notarų biuro notarės Vaidos Meškės 2016 m. rugsėjo 20 d., registro Nr. VM9-3685, nuosavybės teise priklausančioms ieškovei UAB „AUTOSTELĖ“ pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro; taip pat  ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos gavėjas ieškovė sudarė paskolos sutartį su paskolos davėju atsakove (toliau – Paskolos sutartis). Ieškovė 2019 m. spalio 28 d. dieną Sutarčių ir teisių suvaržymų registre įregistravo sutartinės hipotekos sandorį, pagal kurį skolinių įsipareigojimų atsakovei įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas hipoteka turtas: (1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3) Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (4) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (5) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (6) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (7) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (8) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (9) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (10) kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei (11) kitos turtinės teisės – užstatymo teisės (superficies) naudotis 0,2577 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), statiniams, infrastruktūros objektams statyti, juos valdyti nuosavybės teise, kylanti iš užstatymo teisės (superficies) sutarties, tvirtintos Klaipėdos m. 9-ojo notarų biuro notarės Vaidos Meškės 2016 m. rugsėjo 20 d., registro Nr. VM9-3685 (toliau kartu – Turtas). Paskolos sutarties 5 punkte šalys susitarė dėl palūkanų indeksavimo pagal statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą (VKI), vartojama sąvoka indeksuoti, o ne pridėti procentinę išraišką, kas reiškia, kad yra indeksuojamas metinių palūkanų dydis. Paskolos davėjui atsakovui ieškovė yra pilnai sugrąžinus gautą paskolą, apmokėjusi visas priskaičiuotas palūkanas, ir apmokėjusi Paskolos sutarties nustatyta tvarka apskaičiuotas indeksuotas palūkanas. Pagal Šalių sudarytą Paskolos sutartį teisę gauti indeksuotą palūkanų mokestį atsakovė UAB „VILNIAUS SKALSA“ įgijo nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. palūkanų dydis (norma) perskaičiuojama vadovaujantis praeitų kalendorinių metų vartotojų kainų indeksu (VKI). Apskaičiuojant indeksuotą atitinkamų metų mokamą palūkanų mokestį (dydį) yra taikomas tais pačiais metais (metų pradžioje) paskelbtas vidutinis metinis VKI. Perskaičiavimas vyksta kartą metuose, taikomas vidutinis metinis VKI, perskaičiavimo laikotarpis pagal Šalių sudarytą sutartį – sausio mėn. Paskolos sutartyje nustatytas metinių palūkanų dydis (norma) – 12 proc. Perskaičiuotas (indeksuotas) palūkanų dydis (norma): (1) nuo 2020 m. sausio 1 d. – 12,3 proc. (2) nuo 2021 m. sausio 1 d. – 12,6 proc., (3) nuo 2022 m. sausio 1 d. – 12,7 proc.; (4) nuo 2023 m. sausio 1 d. – 13,4 proc. Ieškovei apmokėjus indeksuotas palūkanas įmonė „AUTOSTELĖ“ yra pilnai įvykdžiusi visus įsipareigojimus atsiskaityti su kreditore UAB „VILNIAUS SKALSA“. 2023 m. vasario 9 d. ieškovė Sutarčių ir teisių suvaržymų registre el. būdu pateikė prašymą išregistruoti sutartinę hipoteką (pranešimas Nr. 448107), tačiau atsakovė pateikto prašymo nepasirašė ir hipotekos pabaigos nepatvirtino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. kovo 27 d. nutartimi sujungta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4887-1080/2024 ir Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3563-1112/2024, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-4887-1080/2024 prie civilinės bylos Nr. e2-3563-1112/2024. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4887-1080/2024 perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, jog ieškovės UAB „AUTOSTELĖ“ prievolė atsakovei UAB „VILNIAUS SKALSA“ pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą paskolos sutartį yra pilnai įvykdyta; panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3651, išduotą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro Algirdo Kontučio dėl visų išieškotinų sumų iš ieškovės UAB „AUTOSTELĖ“ atsakovės UAB „VILNIAUS SKALSA“ naudai; priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė sudarė paskolos sutartį su atsakove Paskolos sutartyje šalys susitarė dėl paskolos grąžinimo, palūkanų, taip pat šalys susitarė dėl palūkanų indeksavimo pagal statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą (VKI), vartojama sąvoka indeksuoti, o ne pridėti procentinę išraišką, kas reiškia, kad yra indeksuojamas metinių palūkanų dydis. Ieškovė atsakovei yra grąžinusi ir sumokėjusi ne tik pagrindinę paskolos sumą, bet ir visas sutartines palūkanas, tame tarpe apskaičiuotas indeksuotas palūkanas. Vykdomasis įrašas išduotas neteisėtai, nes ieškovė per Paskolos sutartyje nustatytą terminą visus įsipareigojimus atsakovei yra tinkamai įvykdžiusi. Ieškovės paaiškinimas dėl priskaičiuotų palūkanų indeksavimo, taikant VKI, pilnai atitinka šalių susitarimą, teisės aktais sureglamentuotą analogišką situaciją bei teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl VKI pritaikymo palūkanų indeksavimui indeksuojant metinį palūkanų dydį.

Atsakovė UAB „VILNIAUS SKALSA“ pateikė atsiliepimus, kuriais prašo atmesti kaip nepagrįstus ir neteisėtus ieškovės ieškinius visa apimtimi ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodo, kad ieškovės dėstomas paskolos sutarties nuostatų aiškinimas ir pateiktas skaičiavimas yra klaidingas, nepagrįstas ir prieštarauja Paskolos sutarčiai. Šalys Paskolos sutartyje numatė aiškią palūkanų indeksavimo taisyklę, pagal kurią sutarta pradinė 12 % palūkanų normą kasmet didinama (sumuojant su) VKI pokyčiu (pagal principą: 12% + 2%). Šalys tiek raštu, tiek veiksmais aiškiai susitarė ir patvirtino savo valią ir ketinimus sutartą 12 % palūkanų normą didinti (sumuojant su) VKI pokyčiu (infliacija). Paskolos sutartyje tiesiogiai numatyta, kad perskaičiuota palūkanų norma kitais metais naudotina kaip nauja indeksuojama palūkanų bazė (Paskolos sutarties 5 p.). Paskolos sutartis pasirašyta 2019 m. pabaigoje, atitinkamai pirmasis palūkanų normos indeksavimas turėjo įvykti ir nauja palūkanų norma turėjo būti taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d. Paskolos sutartyje šalys numatė palūkanų indeksavimo taisyklę, pagal kurią pradinė 12 % palūkanų norma kasmet didinama sumuojant su VKI pokyčiu (12% + VKI procentais). Ieškovė ieškinyje išdėstė visiškai priešingą aiškinimą ir skaičiavimo metodiką negu numato sutartis. Iki 2022 m. ieškovės vykdyti skaičiavimai, komunikacija ir veiksmai aiškiai parodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl indeksavimo tvarkos taikymo. Pati ieškovė (jos buhalterė) siuntė palūkanų indeksavimui aktualius VKI dydžius, kurie atitinka atsakovės pareikštus reikalavimus. Ieškovė savo skaičiavimo „metodiką“ netikėtai pakeitė, kai VKI dydžiai reikšmingai padidėjo ir lėmė jai nepalankią palūkanų normą. Užuot prašydama sumažinti palūkanas, ieškovė galiausiai pasirinko visiškai kitą ir nesąžiningą poziciją – keisti palūkanų indeksavimo skaičiavimo aiškinimą. Atsakovė Paskolos sutartyje nustatyta tvarka skaičiavo ieškovės įsipareigojimus, buvo nuosekli ir apie ieškovės įsiskolinimus ne kartą informavo ieškovę ir ragino susimokėti. Atsakovės inicijuotas išieškojimas pagal Paskolos sutartį yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės pozicija yra visiškai nepagrįsta, kadangi ieškovė teikia Paskolos sutarties tekstui visiškai priešingą ir nenuoseklų aiškinimą. Be to, net jeigu ieškovė mėgintų teigti, kad Paskolos sutarties tekstas yra neaiškus ar netikslus – tiek objektyvusis, tiek subjektyvusis sutarties aiškinimas (atsižvelgiant į šalių veiksmus, paties Ieškovo siųstus skaičiavimus dėl VKI pokyčio, taip pat rašytu patvirtintą 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutarties papildymą pavyzdžiais) pagrindžia būtent atsakovės šiame atsiliepime išdėstytą poziciją, kad Paskolos sutartis numatė palūkanų indeksavimą remiantis sudėties principu: palūkanų norma + VKI. Taikant nurodytą skaičiavimą, ieškovė neįvykdė savo prievolių pagal Paskolos sutartį ir todėl atsakovės inicijuotas išieškojimas pagal Paskolos sutartį vyko teisėtai. Nagrinėjamu atveju nėra priežasčių, kodėl ginčas neturėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Paskolos sutarties nuostatomis. Paskolos sutartį šalys numatė pasirašyti notaro biure, atvykusios sudaryti hipotekos sandorio. Paskolos sutarties atspausdintą popierinę versiją, paruoštą pasirašymui, atsivežė ieškovo atstovas L. N. Būdamos notaro biure šalys pastebėjusios netikslumą Paskolos sutartyje, ranka patikslino tekstą ir taip aiškiai patvirtino savo supratimą ir valią, jog palūkanų indeksavimas vykdomas prie palūkanų normos (procentais) pridedant indeksą procentais (sumavimas gali vykti su dedamaisiais, kurie išreikšti tuo pačiu matavimo vienetu). Įrašas ranka patvirtintas Ieškovo atstovo L. N., įkaito davėjos A. V. ir Atsakovo atstovo M. K. parašais. Šalys siekdamos aiškumo susitarė dar kartą raštu užfiksuoti savo supratimą ir papildyti Paskolos sutartį praktiniais pavyzdžiais dėl palūkanų indeksavimo: šalys 2019 m. spalio 28 d. pasirašė atnaujintą paskolos sutartį. Šiuo dokumentu paskolos sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, o Paskolos sutartis buvo papildyta nuostatomis dėl paskolos išmokėjimo tvarkos dalimis bei pavyzdžiais dėl palūkanų indeksavimo aritmetinio skaičiavimo. Šalys tiek raštu, tiek veiksmais aiškiai susitarė ir patvirtino savo valią ir ketinimus sutartą 12 % palūkanų normą didinti (sumuojant su) VKI pokyčiu (infliacija).

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Dublike nurodė, kad atsakovė savo 2024 m. vasario 11 d. atsiliepime klaidingai aiškina/ interpretuoja indeksavimo taisyklę, kad neva palūkanų norma kasmet didinama (sumuojant su) VKI pokyčiu (pagal principą 12 % + 2 % = 14 %). Toks aiškinimas neatitinka indeksacijos sąvokos kaip tokios, jos tikslo ir pažeidžia kitos šalies teises. Esant ginčui dėl sutarties termino bei jos sąlygų, sutartis pirmiausia turi būti aiškinama nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, taip pat atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir (ar) jos sąlygų nustatymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Indeksacijos tikslas sumažinti infliacijos įtaką pastovioms pajamoms arba kitoms pastovioms vertėms, tai nėra pasipelnymo šaltinis. Dažniausiai nustatoma taisyklė, kad infliacijai viršijus numatytą dydį pajamos (išmokos ir kt.) didinamos tam tikru koeficientu, paprastai lygiu infliacijos padidėjimui. Sutarties ir jos sąlygų aiškinimas turi būti atliekamas taikant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovė negali savo klaidingomis interpretacijomis keisti indeksacijos esmės, jos tikslo ir apskaičiavimo metodikos tvarkos, vien todėl, kad Paskolos sutartyje yra nurodyta “pridedama” (Paskolos sutarties 5 punktas, įrašyta ranka). Ekonomikos terminų žodyne nurodoma, kad indeksavimas yra įstatymais arba sutartimis nustatomos priemonės, kuriomis siekiama suderinti ekonominį gyvenimą su infliacijos procesais, eliminuojant infliacinį pajamų perskirstymą. Naudojant indeksavimą išmokant įvairias pajamas, sutartys automatiškai koreguojamos, kainų indeksui pasikeitus. Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytos Paskolos sutarties 5 punkte susitarta, kad metinių palūkanų dydis, pradedant nuo 2020 metų, bus koreguojamas, pagal Statistikos departamento skelbiamą VKI. Indeksavimo paskirtis yra infliacijos padarinių amortizavimas. Paskolos sutartimi susitarta indeksuoti metinės palūkanas nuo 2020 m. sausio 1 d., vadovaujantis Statistikos departamento apskaičiuotu VKI. Ieškovė su tuo sutinka ir ginčo tarp šalių nėra. Esmė, ar šalys taiko tinkamą VKI ir apskaičiavimo metodika. Ieškovė laiko, kad atsakovė taiko netinkamą VKI ir netinkamą apskaičiavimo metodiką. Indeksavimo taisyklės yra aiškiai nustatytos teisės aktuose, jokios kitokios interpretacijos nėra galimos. Ieškovės paaiškinimas dėl priskaičiuotų palūkanų indeksavimo, taikant VKI (metinį), pilnai atitinka šalių susitarimą, teisės aktais sureglamentuotą analogišką situaciją bei teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl VKI pritaikymo. Ieškovės vertinimu, atsakovė pradėjo nepagrįstą išieškojimą jos atžvilgiu. Prievolė pagal Paskolos sutartį vykdomojo įrašo išdavimo metu buvo pilnai ir tinkamai įvykdyta, todėl yra pagrindas vykdomąjį įrašą panaikinti.

Atsakovė teismui pateikė tripliką su priešieškiniu, kuriuo prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ieškovės ieškinį visa apimtimi ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 66 371,49 Eur negrąžintos paskolos, 15 612,76 Eur palūkanų, 13 184,10 Eur negautų pajamų, kurios atitinka mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo iki paskolos sutarties termino pabaigos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos įsiskolinimo sumos (95 168,35 Eur) nuo paskolos sutarties termino datos (2023 m. gruodžio 31 d.) iki visos skolos grąžinimo (išieškojimo) dienos, taip pat atsakovės naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovė dublike iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytą savo poziciją, grindžiamą ieškovės ekonomine logika ir statistikos šaltinių interpretacija, tačiau ne šalių sudaryta sutartimi, nepateikė atsikirtimų ir niekaip nepaneigė atsakovės atsiliepime išdėstytų aplinkybių. Ieškovės dėstomas paskolos sutarties nuostatų aiškinimas ir pateiktas skaičiavimas prieštarauja Paskolos sutarčiai. Šalys Paskolos sutartyje numatė aiškią palūkanų indeksavimo ir skaičiavimo taisyklę, pagal kurią sutarta pradinė 12 % palūkanų norma kasmet didinama (sumuojant su) VKI pokyčiu, pagal principą: 12% + 2%. Atsakovė pažymi, kad ieškovės aiškinimas neatitinka šalių susitarimo, ieškovės pozicijos teisiniai pagrindai – bendra ekonominė logika, ieškovės skaičiavimai remiantis neaktualia statistikos departamento informacija, indeksavimo metodikomis. Ieškovė neįrodinėja šalių valios, neginčija Paskolos sutarties nuostatų ir netgi niekaip nesureagavo, neatsiliepė ir nepateikė pozicijos dėl akivaizdaus ir objektyvaus fakto, kad Šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl indeksavimo tvarkos ir skaičiavimo metodikos. Aplinkybė, kad VKI nenuspėjamai kyla, savaime nelemia palūkanų neteisėtumo ar nepagrįstumo, kadangi sutartis turi įstatymo galią šalims, o ieškovė (verslininkas) prisiėmė VKI didėjimo riziką. Šiuo atžvilgiu ieškovė turi (turėjo) galimybę persvarstyti savo reikalavimo motyvus ir pagrindą bei remtis pasikeitusių aplinkybių institutu ir reikalauti palūkanų indeksuotos dalies mažinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Trečiasis asmuo notaras Algirdas Kontutis pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neturi jokio teisinio ryšio su ginčo šalimis ir apskritai su ginčo materialiniu teisiniu santykiu, vadinasi jo dalyvavimas šioje byloje neparemtas jokiais teisiniais argumentais ir juos pagrindžiančiais įrodymais, todėl teisiniu požiūriu yra visai nepagrįstas. Prašo pašalinti jį iš bylos, civilinę bylą nagrinėti ir sprendimą priimti jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „AUTOSTELĖ“ atstovas L. N. nurodė, kad visa paskolos suma yra grąžinta, kreditorė siekia pasipelnyti. Pasiskolinta 500 000 Eur, palūkanos 12 proc., tai sudaro apie 143 000 Eur, ir VKI 6596,44 Eur, iš viso 649 627 Eur. Reikalaujama suma sudaro 50 proc. metinių palūkanų. Atsakovės skaičiavimai yra neatitinkantys sąžiningumo ir protingumo principo. Sutartis buvo elektroniniu paštu aptarta ir apsikeista. Atėjus tvirtinti sutartį pas notarą, buvo paprašytas patvirtinti, kad sutinka su 12 proc. apskaičiuotomis palūkanomis, sutartis buvo sudaryta, ja buvo vadovaujamasi. Prie pataisymų pasirašė ir dar kartą patvirtino, kad sutinka su 12 proc. palūkanomis, į ten nuvedė nuorodą. Pataisymai atlikti pas notarą UAB „VILNIAUS SKALSA“ iniciatyva. Notaras dalyvavo, pastabų neturėjo. Spalio mėnesio sutartis buvo pasirašyta, bet niekada nedirbo pagal ją, buvo papildomi ketinimai, sutartis atsiųsta, bet nepasirašyta fiziškai, sutartis tiesiog liko. Paskola išmokėta pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. pasirašytą sutartį. Pas notarą įkeitimo lakštai buvo pagal 2019 m. rugsėjo 23 d., tą patvirtina ir atsakovas savo rašte AB „SEB bankas”. Pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. sutarties 5 punktą, atsakovas kiekvienais metais sausio 1 d. nepasirašant papildomo susitarimo turi apskaičiuoti nuo suteiktos sumos palūkanas pagal VKI, to niekada nebuvo. 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo gautas tik pirmas paskaičiavimas VKI. Jei būtų susidūrę ir pagal sutartį perskaičiuojama kiekvienais metais sausio 1 d. VKI, būtų pasidarę visas sąlygas paskolą refinansuoti, nesiskolinti daugiau pinigų pagal tokią sutartį. Negalėjo numanyti, kad taip bus skaičiuojama. Pradėjo skaičiuoti tik tada, kai gavo pranešimą, kad paskola bus grąžinta prieš terminą. Pagal atsakovės skaičiavimus reikia grąžinti daugiau nei pusės paskolos permoką. Apie paskolos grąžinimą pranešė telefonu M. K. maždaug birželio gale ar liepos pradžioje, 2022 m. Notariškai patvirtintas terminas nebuvo suėjęs, bet sutartis numatė galimą grąžinimą prieš laiką. 2022 m. liepos 27 d. gavo pirmą sąskaitą su VKI. Buvo iškart pranešta, kad tokios sąskaitos nepriima, paprašyta išrašyti naują sąskaitą. 2022 m. liepos 30 d. gavo pataisytą sąskaitą be VKI. Daugiau nei vienos sąskaitos su VKI paskaičiavimu nepriėmė. Pastebėjus, kad palūkanų indeksavimas visiškai kitaip traktuojamas, kreipėsi į banką dėl paskolos refinansavimo žymiai mažesnėmis palūkanomis, vienu pavedimu paskola grąžinta. Kitu pavedimu buvo grąžintas teisingai suskaičiuotas VKI ir palūkanos. 500 000 Eur paskolos suma vienu pavedimu, atskirais pavedimais per visą laikotarpį 12 proc. palūkanų apie 143 000 ir VKI 6596,44 Eur, iš viso 649 627,28 Eur. Sutartis notaro nebuvo tvirtinta. Pagal antrą sutartį pinigai negauti. Su atsakove buvo susitarimas, kad jie perka dalį pastatytų pastatų su nuomininkais, buvo žodžiu sutarta, atsakovė buvo sustabdžiusi palūkanų mokėjimą, iki 2022 m. negaudavo sąskaitų. Savo įsipareigojimų atsakovė neįvykdė, sąskaitas pradėjo gauti atgaline data už praleistus mėnesius. Visos palūkanos sumokėtos, paskola grąžinta, VKI sumokėta pagal sutartį. Jie patys nekeitė palūkanų indeksavimo metodo. Pranešus apie paskolos grąžinima prieš terminą, sureaguota buvo nenoriai, bet sutartis leido tai daryti. Paskolą grąžinti anksčiau nusprendė, nes atsirado galimybė skolintis geresnėmis sąlygomis. Bankas refinansavo tik paskolą, jie nerefinansavo palūkanų ar VKI.

Atsakovės UAB „VILNIAUS SKALSA“ atstovas M. K. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. atvyko į notarinę, kur susitiko su L. N. ir jo mama. Sutartį atsinešęs buvo L., sutartį derino el. paštu. Paėmus perskaityti sutartį pamatė, kad neteisingai parašyta padauginti ir pasakė, kad turi būti pridėta. Padarė pataisymus išbraukiant padauginta ir nurodant pridėta, pasirašė jis, L. ir mama. Visada buvo kalbama apie infliaciją ir kad skolinant 500 000 Eur nori apsaugoti tą sumą nuo infliacijos. 12 proc. yra verslo dalis, o VKI skirta apsaugoti pinigus. Paskolinant 500 000 Eur gali atgauti vėliau tik 320 000 Eur ar 380 000 Eur, dėl to ir yra pridedamas infliacijos procentas. Pasirašius tą dieną pervedė 50 000 Eur. Spalio mėnesį paprašė dar 50 000 Eur. Lapkričio mėnesį dar 50 000 Eur, pasiūlė pasirašyti sutarties papildymą, nes pasirašyta sutartis pribraukyta, o jis nenorėjo nesusipratimų. Nusiuntė L. sutartį, bet jis atsakė, kad jo skeneris sugedęs ir jis nuvažiuos pas kolegą. Atsiuntė jam sutartį iš kito darbuotojo el. pašto, kurioje matosi viskas aiškiai. Sąskaitas išrašydavo kiekvieną mėnesį ir nuo sausio 1 d., kai turėjo taikyti infliacijos koeficientą, parašė L., kad buhalterė atostogauja ir VKI susitvarkys vėliau. Ieškovė mokėjimus darydavo padrikai, buvo patvirtina hipoteka, dėl to jis buvo ramus. Gavęs refinansavimą iš banko jis kaip tik apsidžiaugė, nes vienu metu galvojo, kad įkeistas pastatas nevertas sumos, kurią yra paskolinęs, bet buvo atliktas vertinimas, nurodyta vertė 800 000 Eur. Su indeksu sąskaitos nebuvo teikiamos, nes po naujų metų neišrašė sąskaitos, taip ir nusitęsė. Lapkričio 15 d. sutartyje, kurioje buvo papildyta, visi viską labai aiškiai suprato. Melas, kad buvo planuota imti kitą paskolą. Priėmė refinansavimą iš SEB banko. Pas notarą sutartį pasirašinėjo, nes fiziškai nebuvo susitikę niekada, L. yra jo „švogerio“ draugas, kuris ir paprašė jam paskolinti. Susirašinėjo el. paštu ir pas notarą buvo sutarta, notaras pasakė, kad sutartis jam nesvarbi norint atlikti hipoteką. Dėl paskolos susitarimų nebuvo, dėl komercinių susitarimų buvo, nes galvojo įsigyti dalį sandėlių su nuomininkais, kurie buvo pastatyti už tuos paskolintus pinigus. Papildomų susitarimų dėl paskolos nebuvo, nes tą dieną buvo išmokėta tik 100 000 Eur, o prašyta buvo 500 000 Eur. Pirmą sutartį atsiuntė L., bet ji buvo standartinė, jis pats įrašė savo įmonės rekvizitus, L. įrašė savo. Antrą sutartį parengė jis pats. Mama buvo pas notarą, nes ji buvo pastato bendraturtė, buvo 2019 m. rugsėjo 23 d., vėliau L. paprašė jo pasirašyti, kad neprieštarauja, kad žemės sklypas būtų vien L.. Viskam vadovavo L. Prievolės pasikeitimas su V. nederintas. VKI tikslas amortizuoti infliacijos padarinius. Antra sutartis realiai pasirašyta lapkričio 15 d. Pagrindinė sutartis pribraukyta ir tam, kad būtų aišku pasirašyta patikslinta. Susitarta buvo dėl vienos paskolos iki 500 000 Eur. Žinodamas ieškovės nenorą atsiskaityti, jis nurodė, kad sekančius mokėjimus atliks, kai ieškovės atstovas pasirašys sutartį, kurioje viskas aiškiau išdėstyta. Sąskaitoje jis turėjo 600 000 Eur, iš kurių 500 000 Eur jis galėjo skolinti ieškovei. Sąskaitos išrašytos buvo su 12 proc. palūkanomis. Abi sutartys yra identiškos, pirmasis variantas teiktas notarui, antras variantas atsirado, kai buvo paprašyta pervesti dar 50 000 Eur. Antra sutartis, kaip priedas prie pirmosios, ši sutartis nebuvo pateikta notarui.

Ieškovės atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius papildomai nurodė, kad atsakovė tiek savo 2024 m. vasario 11 d. atsiliepime, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžių metu absoliučiai klaidingai aiškina/ interpretuoja indeksavimo taisyklę, toks aiškinimas iš esmės neatitinka indeksacijos sąvokos kaip tokios, jos tikslo ir pažeidžia kitos šalies teises. Indeksacijos tikslas sumažinti infliacijos įtaką pastovioms pajamoms arba kitoms pastovioms vertėms, tai nėra pasipelnymo šaltinis. Sutarties ir jos sąlygų aiškinimas turi būti atliekamas taikant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Atsakovė negali savo klaidingomis interpretacijomis keisti indeksacijos esmės, jos tikslo ir apskaičiavimo metodikos tvarkos, vien todėl, kad Paskolos sutartyje yra nurodyta „pridedama“. Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytos Paskolos sutarties 5 punkte susitarta, kad metinių palūkanų dydis, pradedant nuo 2020 metų, bus koreguojamas, pagal Statistikos departamento skelbiamą VKI. Sutarties ir jos sąlygų aiškinimas turi būti atliekamas taikant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Atsakovės nepagrįstas veikimas atsisakant išregistruoti hipoteką sukelia ieškovei nuostolius, nes nekilnojamo turto objektai, išlaisvinti nuo hipotekos, turi būti toliau naudojami įmonės veikloje. 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės prašyme notarui atlikti vykdomąjį įrašą yra nurodyta, kad kreditorius pateikė prašymą atlikti notaro vykdomąjį įrašą prieš terminą remiantis Hipotekos bendrųjų sąlygų 6.2 punktu. Šalių sudaryta 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartis numato prievolės įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jokių sąlygų, kada kreditorius įgytų teisę reikalauti įvykdyti prievolę prieš terminą paskolos sutartyje nėra numatyta. Notarui nebuvo pateikta jokių duomenų apie kreditoriaus vienašalį paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą ne teismo tvarka, todėl prašo teismo ginčijamą vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiu. Ieškovė niekada per visą laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutarties sudarymo nemokėjo, o atsakovė nereikalavo palūkanų mokėjimo pagal šalių nesutartą palūkanų indeksavimą, koks yra pateiktas atsakovės procesiniuose dokumentuose. Sutarties 5 punkto lingvistinė analizė jau savaime nurodo, jog palūkanų indeksavimas yra skaičiuojamas nuo metinių palūkanų, o ne nuo paskolos sumos, sutarties 5 punkto turinys nemini paskolos, o tik palūkanų indeksavimą.

Atsakovės atstovė advokatė Jolita Žukovienė papildomai nurodė, kad ieškovė sutartimi nesiremia, ieškovė dėstymą pradeda aiškinimu, koks VKI turi būti taikomas tarp šalių. Ikiteisminio susirašinėjimo metu ieškovė nebuvo nuosekli. Ieškovė 2022 m. spalio 18 d. raštu atsakovei teigė, jog indeksuojant palūkanas turi būti indeksuojama ne palūkanų norma, o palūkanų suma (pinigais, o ne procentais); taip pat, jog turi būti remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės periodinėms išmokoms nustatyta palūkanų indeksavimo tvarka ir t. t. Nors visi šie teiginiai visiškai neatitinka ir prieštarauja šalių sudarytai Paskolos sutarčiai, o kaip dabar paaiškėjo – skiriasi ir nuo ieškinyje išdėstytos pozicijos. Ieškovė remiasi byla, kurioje buvo kitoks šalių susitarimas ir sutarties aplinkybės. Šalių valia yra tai, ką šalys susitarė sutarties sudarymo metu ir kokius viena kitai lūkesčius ir bendrus sutarimus pasiekė tuo metu. Atsakovė išdėstė nuoseklią ir argumentuotą poziciją apie tai, dėl ko susitarė šalys, remdamosi sutarties laisvės principu bei sutarties, kaip įstatymo galios dokumento, svarba. Iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad ieškovei tapo sunku vykdyti mokėjimus ir jis pakeitė savo poziciją ir pradėjo ieškoti kitokių sau palankesnių interpretacijų, nes netikėtai pakilo VKI rodikliai. Ieškovė nesiekė sutarties pakeitimų, nesikreipė į atsakovę ar teismą su prašymu keisti sutartį, dalintis rizika reikšmingai pasikeitus VKI, ieškovas pasirinko poziciją neigti sudarytą susitarimą, neigiant (netaikant) parašu patvirtinto sutarties teksto, neigiant savo veiksmus. Atsakovės visi mokėjimai buvo vykdomi tikint ir remiantis ieškovės tiesiogiai ir netiesiogiai aiškiai išreikšta valia, ypač atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai buvo tęsiami tik po to, kai ieškovė atsiuntė 2019 m. spalio 28 d. sutartį su Ieškovės parašu, kurioje yra pateikti palūkanų indeksavimo pavyzdžiai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

patikslintas ieškinys atmestinas, bylos dalis dėl priešieškinio nutrauktina.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos gavėja ieškovė UAB „AUTOSTELĖ“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama L. N., sudarė paskolos sutartį su paskolos davėju UAB „VILNIAUS SKALSA“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamu M. K. (toliau – ir Paskolos sutartis). Pagal Paskolos sutarties 1 punktą susitarta, kad paskolos davėjas įsipareigoja dalimis pagal poreikį paskolos gavėjui ne didesnę kaip 500 000 Eur paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą pinigų sumą ir sumokėti palūkanas. Paskolos sutarties 6 punkte nurodyta, kad visą paskolos sumą paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Paskolos gavėjas visą ar dalį paskolos gali grąžinti prieš terminą.

Ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 28 d. dieną Sutarčių ir teisių suvaržymų registre įregistravo sutartinės hipotekos sandorį, pagal kurį skolinių įsipareigojimų kreditorei (atsakovei) įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas hipoteka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Įkaitų davėjai buvo A. V. ir UAB „AUTOSTELĖ“, atstovaujama L. N. 2019 m. spalio 28 d. Sutartinėje hipotekoje nurodyta, kad užtikrinami įsipareigojimai, kylantys iš 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „AUTOSTELĖ“ ir UAB „VILNIAUS SKALSA“ su visais vėlesniais jos pakeitimais bei papildymai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „AUTOSTELĖ“ 2019 m. rugsėjo 23 d. suteikta 50 000 Eur paskola; 2019 m. spalio 18 d. suteikta 50 000 Eur paskola; 2019 m. lapkričio 15 d. suteikta 50 000 Eur paskola; 2019 m. gruodžio 13 d. suteikta 20 000 Eur paskola; 2020 m. vasario 19 d. suteikta 30 000 Eur paskola; 2020 m. kovo 18 d. suteikta 10 000 Eur paskola; 2020 m. balandžio 8 d. suteikta 20 000 Eur paskola; 2020 m. gegužės 7 d. suteikta 10 000 Eur paskola; 2020 m. birželio 5 d. suteikta 30 000 Eur paskola; 2020 m. liepos 1 d. suteikta 30 000 Eur paskola; 2020 m. rugpjūčio 7 d. suteikta 30 000 Eur paskola; 2020 m. rugsėjo 18 d. suteikta 30 000 Eur paskola; 2020 m. lapkričio 29 d. suteikta 10 000 Eur paskola; 2021 m. kovo 19 d. suteikta 20 000 Eur paskola; 2021 m. balandžio 23 d. suteikta 10 000 Eur paskola; 2021 m. liepos 20 d. suteikta 30 000 Eur paskola; 2021 m. spalio 8 d. suteikta 20 000 Eur paskola; 2021 m. lapkričio 17 d. suteikta 50 000 Eur paskola, iš viso 500 000 Eur.

2022 m. spalio 18 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl palūkanų pagal Paskolos sutartį skaičiavimo, kuriame nurodyta, kad UAB „AUTOSTELĖ“ ir UAB „VILNIAUS SKALSA“ neranda bendro sutarimo dėl to, kaip turi būti apskaičiuotos palūkanos pagal Paskolos sutarties 5 punktą, kuris numato palūkanų indeksavimą pagal VKĮ ir kad tikisi kilusius ginčus ir nesutarimus kaip galima greičiau išspręsti bendru tarpusavio sutarimu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 2 d. UAB „AUTOSTELĖ“ atliko 6596,44 Eur mokėjimą UAB „VILNIAUS SKALSA“, mokėjimo paskirtyje nurodant paskirtį: VKI indeksuotų palūkanų skirtumas.

2023 m. vasario 5 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreiptis į notarų biurą (patvirtinti) dėl hipotekos pabaigos, kad duomenys apie hipotekos pabaigą būtų perduoti hipotekos registrui, nes ieškovė pilnai atsiskaitė su kreditoriumi UAB „VILNIAUS SKALSA“ pagal paskolos sutartį ir taip tinkamai įvykdė skolinį įsipareigojimą.

2023 m. vasario 9 d. ieškovė pateikė prašymą išregistruoti sutartinę hipoteką.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2023 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras Algirdas Kontutis išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3651 dėl 63 108,79 Eur negrąžintos paskolos, 14 845,26 Eur sutartinių palūkanų bei 6 proc. dydžio metinių įstatyminių palūkanų išieškojimo iš ieškovės UAB „AUTOSTELĖ“ atsakovės UAB „VILNIAUS SKALSA“ naudai.

2023 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras Algirdas Kontutis išdavė vykdomąjį įrašą dėl 63 108,79 Eur paskolos sumos, 14 845,26 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo visos įsiskolino sumos, susidarysiančios nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki visos įsiskolinimo sumos grąžinimo priverstinio išieškojimo.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad antstolė Lina Pužienė 2023 m. spalio 11 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą, išduotą 2023 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro Algirdo Kontučio, vykdyti.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl Paskolos sutartyje numatytų palūkanų indeksavimo. Ieškovė nurodo, kad su atsakove yra atsiskaičiusi pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2019 m. spalio 28 d. pažymėjimu apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120190141798 įregistruotą hipoteką pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro, pripažinti, jog ieškovės UAB „AUTOSTELĖ“ prievolė atsakovei UAB „VILNIAUS SKALSA“ pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą paskolos sutartį yra pilnai įvykdyta bei panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3651, išduotą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro Algirdo Kontučio dėl visų išieškotinų sumų iš ieškovės UAB „AUTOSTELĖ“ atsakovės UAB „VILNIAUS SKALSA“ naudai.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Šiuo atveju šalys Paskolos sutarties 5 punkte numatė ir aptarė palūkanų skaičiavimo ir indeksavimo tvarką. Tarp šalių kilo ginčas dėl Paskolos sutarties 5 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo.

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024).

Paskolos sutarties 4 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas nuo sekančios dienos už gautą paskolą moka 12 proc. metines palūkanas. Paskolos sutarties 5 punkte nurodyta, kad šalys sutaria, kad metines palūkanas, kiekvienais metais sausio 1 d., nepasirašant papildomo šalių susitarimo, yra perskaičiuojamos vadovaujantis praeitų kalendorinių metų vartotojų kainų indeksu (VKI), t. y. metinių palūkanų dydis 12 proc. atitinkamai yra dauginamas iš (šioje vietoje atlikti pataisymai ranka „dauginamas iš“ nubrauktas, nuvedant liniją į paraštę ir parašant žodį „pridedama“, po kuriuo yra atsakovės atstovo M. K. parašas, šalia prirašytas žodis „sutinku/sutinka“ ieškovės atstovo L. N. pirmoji vardo raidė, pavardė ir parašas, taip pat pagal paaiškinimus pasirašė ir buvusi įkaito davėja A. V.) VKI indekso. Kiekvieną kartą tokiu būdu naujai apskaičiuotas metinių palūkanų dydis tampa metinėmis palūkanomis, kuris vėlesniais metais yra perskaičiuojamas kaip yra aprašyta šiame sutarties punkte. Nors ieškovės atstovas, pasirašęs Paskolos sutartį, nurodė, kad prie ranka padaryto Paskolos sutarties 5 punkto pakeitimo pasirašė, kad sutinka su 12 proc. metinėmis palūkanomis, tačiau šis paaiškinamas vertintinas kritiškai, nes nesuderinamas su atliktu pataisymu ir šalių atstovų parašais po pataisymu, patvirtinant, kad sutinka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad susitarimas dėl palūkanų dydžio numatytas Paskolos sutarties 4 punkte, o Paskolos sutarties 5 punkte aptarta palūkanų indeksavimo tvarka. 

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad bylos šalys taip pat pasirašė 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartį. Šios sutarties 5 punkte be jokių pataisymų yra įtvirtina palūkanų indeksavimo tvarka su pavyzdžiais, kuri iš esmės atitinka Paskolos sutarties nuostatas su ranka padarytais pataisymais. Teismas pažymi, kad 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartyje nurodyti atlikti mokėjimai, kurie sutampa su byloje pateiktais duomenimis apie paskolintas sumas. Į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 15 d. šalių atstovų susirašinėjimas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovės atstovo pateikti paaiškinimai dėl 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutarties pasirašymo aplinkybių yra labiau tikėtini ir patvirtina, kad šalims Paskolos sutarties 5 punkto nuostatos su pataisymais buvo aiškios, ieškovės atstovas šias nuostatas dar kartą patvirtino pasirašydamas 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartį. Be to, į bylą pateiktas ieškovės buhalterės 2022 m. liepos 27 d. el. laiškas, iš kurio turinio galima daryti išvadą, kad iš pradžių ieškovės buhalterija palūkanas skaičiavo ne taip, kaip nurodyta ieškinyje, o taip, kaip buvo numatyta Paskolos sutartyje.

Į bylą pateiktas 2022 m. lapkričio 17 d. atsakovės raštas, skirtas AB „SEB bankas“, iš kurio matyti, kad atsakovė pateikė duomenis apie įsipareigojimų dydį taikant Paskolos sutarties 5 punkte nustatytos indeksavimo tvarkos. Į bylą taip pat pateikti įrodymai bei šalių atstovų paaiškinimai, kad Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovui atsakovas teikė sąskaitas faktūras dėl palūkanų, kurios paskaičiuotos netaikant palūkanų indeksavimo pagal Paskolos sutarties 5 punktą. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė ne iškart nuo teisės į palūkanų indeksavimą įgijimo momento pasinaudojo šia sąlyga ir nepateikė ieškovei sąskaitų faktūrų dėl indeksuotų palūkanų dalies, nesudaro pagrindo vertinti, kad sutarties sąlyga nėra aiški ar neatitinka šalių suderintos valios.

CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teismas atkreipia dėmesį, Paskolos sutartį sudarė du verslininkai, kuriems taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Teismo vertinimu, verslininkai, pasirašydami Paskolos sutartį susitaria dėl paskolos suteikimo sąlygų ir prisiima riziką dėl sutartų sąlygų vykdymo. Vien tai, kad Paskolos sutarties 5 punkto nuostatų taikymas, neplanuotai padidėjus VKI, yra nepalankus ieškovei ir sukuria didelę finansinę naštą ieškovei, nesudaro pagrindo Paskolos sutarties nuostatas aiškinti kitaip nei buvo susitarta ar taikyti pagal analogiją žalos atlyginimui ar periodinių išmokų indeksavimui taikytinas nuostatas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Teismas pažymi, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad šalys neišnaudojo galimybės bendradarbiauti ir kooperuotis pasikeitus sutarties vykdymo sąlygoms, kai iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra, bei panaudoti kitas gynybos priemones.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nurodyta, kad kreditorius prieš terminą reikalauja patenkinti Hipoteka užtikrintą reikalavimą, remdamasis Hipotekos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punktu bei vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalimi, kurios pagrindu kreditorius nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. vienašališkai nutraukė sutartį dėl skolininko įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, kadangi skolininkas sistemingai nevykdė savo prievolės sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti sutartyje nustatytų sutartinių palūkanų. Tą pačią dieną išsiuntė pranešimą skolininkui ir įkaito davėjui. Iš į bylą pateikto 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės pranešimo ieškovei matyti, kad atsakovė išdėstė poziciją dėl VKI skaičiavimo, kuri atitinka procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, bei informavo, kad dėl esminio sutarties pažeidimo nutraukia Paskolos sutartį ir reikalauja nedelsiant ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų įvykdyti savo piniginius įsipareigojimus ir padengti įsiskolinimus. Į bylą pateikti įrodymai apie šio pranešimo išsiuntimą ieškovės atstovui.

Paskolos sutarties 10 punktas numato, kad šalių ginčai dėl šios sutarties vykdymo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami derybomis, o neišsprendus – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. CK XVIII skyriaus nuostatos reglamentuoja sutarčių nutraukimą bei nutraukimo teisines pasekmes. Byloje ginčas dėl Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo nekilo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei šalių atstovų išsakytus argumentus, teismas vertina, kad kreditorius turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį įrašą Hipotekos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkto pagrindu nutraukus Paskolos sutartį, o notaras šiuo pagrindu pagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimų ir pripažinti, kad ieškovė tinkamai yra įvykdžiusi prievolę pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį, taip pat pripažinti hipoteką pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro, bei panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3651, išduotą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro Algirdo Kontučio.

Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 66 371,49 Eur negrąžintos paskolos, 15 612,76 Eur palūkanų, 13 184,10 Eur negautų pajamų, kurios atitinka mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo iki paskolos sutarties termino pabaigos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos įsiskolinimo sumos (95 168,35 Eur) nuo paskolos sutarties termino datos (2023 m. gruodžio 31 d.) iki visos skolos grąžinimo (išieškojimo) dienos. Šis reikalavimas kildinamas iš Paskolos sutarties vykdymo.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės prašymu 2023 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras Algirdas Kontutis išdavė vykdomąjį įrašą dėl 63 108,79 Eur paskolos sumos, 14 845,26 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo visos įsiskolino sumos, susidarysiančios nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki visos įsiskolinimo sumos grąžinimo priverstinio išieškojimo. Šį vykdomąjį įrašą priėmė vykdyti antstolė Lina Pužienė 2023 m. spalio 11 d. patvarkymu.

CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Šiuo atveju notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, kuris gali būti priverstinai vykdytinas, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo tikslus, ši nuostata apima ir tas situacijas, kai yra notaro išduotas vykdomasis įrašas ginče tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo vertinimu, teisinėje valstybėje neturėtų būti situacijų, kai dėl tos pačios skolos išieškojimo būtų išduoti du vykdomieji dokumentai, kurie gali būti priverstinai vykdytini. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į tai, kad dėl prašomos priteisti skolos jau vykdomas priverstinis išieškojimas, byla dalyje dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nutrauktina.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 1 397,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 1 652,00 Eur žyminį mokestį. 

Ieškovė patyrė 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovė patyrė 5 457,10 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Šioje byloje valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų nesusidarė. Teismas, atsižvelgdamas į procese pateiktų procesinių dokumentų kiekį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į byloje kilusių klausimų sudėtingumą, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir neviršija rekomenduojamų dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad byla dalyje dėl priešieškinio nutrauktina, atsakovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnis). Atsižvelgiant į ginčo esminius klausimus ir tai, kad ieškovo reikalavimai buvo atmesti, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0109/23/01455, kuri vykdoma pagal 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3651, išduotą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro Algirdo Kontučio, dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipoteką (įkeitimą) iš ieškovės UAB „AUTOSTELĖ atsakovės UAB „VILNIAUS SKALSA“ naudai, iki bylos išnagrinėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį atmesti.

Bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nutraukti.

Priteisti iš ieškovės UAB „AUTOSTELĖ“, į. k. (duomenys neskelbtini), 5 457,10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „VILNIAUS SKALSA“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti atsakovei UAB „VILNIAUS SKALSA“, į. k. (duomenys neskelbtini) 1 652,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 24 d. (mokėjimo užduoties kodas ZM99782), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                Jolanta Jasutienė