Teikimas Nr. T-219-564/2020

                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09312-2018-9

 (S)

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14.1. 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 28 d.  

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. J. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

2020 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-281 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta M. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. Komisijos nuomone, nuteistajam tikslinga taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės pradžia – 2018-03-05, pabaiga – 2022-03-05. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 10 mėnesių ir 10 dienų.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis 5 kartus skatintas, lanko įvairias socialinės reabilitacijos programas. Pataisos namuose lanko mokyklą, mokosi 9 klasėje, profesinio rengimo centre siekia įgyti šaltkalvio-įrankininko specialybę. Nuteistasis įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokuroras nurodė, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Komisija vertino tai, kad M. J. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 64 balai (buvo 77), tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad nuteistasis mokėsi Suaugusių mokymo centre ir Profesinio rengimo centre, gyvenamosios vietos turėjimas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, elgesys pataisos namuose, dalyvavimas renginiuose ir vykdomose reabilitacinėse programose, siekimas pozityvių asmenybės pokyčių, todėl padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju prokuroras nesutiko su Komisijos vertinimu, kad nuteistojo M. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada verčia abejoti M. J. Socialinio tyrimo išvados duomenys, kur konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - įvertinta 64 balais. Pažymėtina, jog didelę dalį, t. y. net 44 balus, sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip M. J. kriminogeniniai rizikos veiksniai yra įvardinti: smurtinis nusikaltimų pobūdis; menkas išsilavinimas; lėšų tvarkymas, šeimos išlaikymas; gyvenimo stilius ir draugai, nusikaltimas viešoje vietoje. Išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis M. J. yra linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės, ypač būdamas neblaivus. Stebimi prieštaravimai taip to, ką vertina kaip problemą ir kaip suvokia savo indėlį jos atsiradime. Taigi, remiantis šia išvada, negalima konstatuoti, jog nuteistasis M. J. yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, yra pagrindas vertinti, kad struktūrizuotoje aplinkoje jis geba laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų, tačiau kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūrizuotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmeninių faktorių bei aplinkos veiksnių. M. J. šiuo metu atiteka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį smurtinį nusikaltimą, tai yra už sunkų sveikatos sutrikdymą. Sunkų nusikaltimą jis įvykdė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupe. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad šis teistumas M. J. nebuvo pirmasis, jis anksčiau teistas už plėšimus, kas neabejotinai atskleidžia neigiamas jo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Atsižvelgiant į nuteistąjį M. J. teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, nusikalstamo elgesio riziką, visuomenės interesą, konstatuotina, kad šiuo atveju negalima remtis tik tuo, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindai ir sąlygos, teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios rodo, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo nusikalstamų veiksmų, padaręs dėl jų reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys, taip pat išlieka pavojus, jog M. J. būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei ir pavojingą elgesį.

  Komisijos nutarimas netvirtintinas.

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. J. 2019-01-24 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 284 str., 135 str. 2 d. 8 p., 63 str. 1, 2 d. 5 d. 1 p. 8 metų laisvės atėmimo bausme. 2019-04-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2019-01-24 nuosprendis pakeistas, perkvalifikuota veika iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į 135 str. 1 d. ir skirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1,2 d. 5 d. 1 p. subendrinta su 284 str. 1 d. ir skirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 10 mėnesių ir 10 dienų.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. J. bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą. Ankščiau teistas 2 kartus (plėšimai), teistumai išnykę. Pastarasis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus. M. J. pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų negerbė. Per bausmės atlikimo laikotarpį juos pažeidė 2 kartus, nuobauda paskirta 1 kartą, antru atveju apsiribota pokalbiu. Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad net ir įkalintas laisvės atėmimo įstaigoje, jis linkęs nesilaikyti režimo reikalavimų. Vien tik drausminių nuobaudų egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. M. J. pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis - 64 balai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo praeito vertinimo sumažėjo 13 balų. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro net 44 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti geru elgesiu bei aktyviu dalyvavimu pataisos procese. Socialinio tyrimo išvadoje kaip M. J. kriminogeniniai rizikos veiksniai yra įvardinti: smurtinis nusikaltimų pobūdis; menkas išsilavinimas; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai. Išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis M. J. yra linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės, ypač būdamas neblaivus. Stebimi prieštaravimai tarp to, ką vertina kaip problemą ir kaip suvokia savo indėlį jos atsiradime. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Atkreiptinas dėmesys, jog komisija sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo nebuvo vieninga, 5 jos nariai balsavo „už“, 1 narys „prieš“ nuteistojo paleidimą lygtinai. 

Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas 5 kartus. Pataisos namuose lanko mokyklą, mokosi 9 klasėje, profesinio rengimo centre siekia įgyti šaltkalvio-įrankininko specialybę. Palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 10 mėnesių ir 10 dienų. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (4 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Spręstuna, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-281 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. J..

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.

Teisėja                                                      Audronė Šiupšinskaitė