Civilinė byla Nr. e2A-806-1097/2024

Teisminio proceso Nr.

2-48-3-02581-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4.1.5.2.14; 1.3.4.2; 1.3.5.7; 1.3.5.9; 1.3.5.10; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Elektrėnų ligoninės ieškinį atsakovei A. R. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės,

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Byloje kilo individualus darbo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio už atsakovės kasmetines atostogas 2023 m. vasario–kovo ir gegužės–liepos mėnesius apskaičiavimo teisingumo, vidutinio darbo užmokesčio skirtumo tarp išmokėto ir mokėtino vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

2.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) išnagrinėjo darbo bylą, kurioje darbuotoja A. R. prašė priteisti jai iš darbdavės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Elektrėnų ligoninės nesumokėtą atostoginių skirtumą už 2023 m. vasario – rugpjūčio mėn., iš viso – 2 183,38 Eur, neatskaičius mokesčių. Darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 4 d. sprendimu (sprendimo registracijos numeris ir data 2023 m. spalio 10 d. Nr. DGKS-5732) (toliau — DGK sprendimas) patenkino A. R. prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir išieškojo iš VšĮ Elektrėnų ligoninės 349,92  Eur atostoginius už 2023 m. vasario mėn., 461,44 Eur atostoginius už 2023 m. kovo mėn., 184,93 Eur atostoginius už 2023 m. gegužės mėn., 524,92 Eur atostoginius už 2023 m. birželio mėn., 343,85 Eur atostoginius už 2023 m. liepos mėn., 546,97 Eur atostoginius už 2023 m. rugpjūčio mėn., 241,32 Eur delspinigių. 

3.       Ieškovė VšĮ Elektrėnų ligoninė (toliau – ir ieškovė), nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 4 d. sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovei A. R. (toliau – atsakovė) apskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai už 2023 m. vasario–rugpjūčio mėnesius apskaičiuoti teisingai, atmesti atsakovės reikalavimą dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų (atostoginių) perskaičiavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 976 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti VšĮ Elektrėnų ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovei nustatyta 3 180 Eur mėnesinė alga dirbant 0,75 etato darbo krūviu, darbo laikas – 28,5 val. / sav. Atsakovei priklauso atostogų 39 kalendorinės dienos per metus. Atsakovė pateikė prašymus suteikti iš viso 38 dienas atostogų, kurias ieškovė suteikė. 2023 m. gegužės 23 d. prašymu dėl atlyginimo perskaičiavimo atsakovė kreipėsi į ieškovę, reikalaudama įpareigoti buhalteriją teisingai perskaičiuoti atostoginius ir atlyginimą už 2023 metų vasario ir kovo mėnesius, skaičiuojant už atostogų dienas atsakovės dirbtas valandas į dieną +/- 10 val./dieną, o ne išvestą vidurkį 5,7 val. / dieną, dėl ko, atsakovės teigimu, susidarė neapmokėtos 4,4 valandos už kiekvieną atostogų dieną. Ieškovė atsakovės prašymo netenkino, remdamasi nustatyta atostoginių skaičiavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo teisės skyriaus 2023 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. SD-128-15775.

5.       Ieškovės teigimu, atsakovei priklausantys atostoginiai buvo paskaičiuoti ir išmokėti teisingai, vadovaujantis Darbo sutartimi, VšĮ Elektrėnų ligoninės direktoriaus įsakymais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas). Ieškovė nurodė, kad pagal DK nuostatas, darbo laiko normos ir darbo laiko režimo sąvokos yra skirtingos. Darbo laiko režimas (sudaryti darbo grafikai) nėra darbo sutarties sąlyga, nes darbo laiko režimas gali būti nustatytas skirtingas per dieną, savaitę ir pan. Atsakovei atostoginiai buvo apskaičiuoti Aprašo 5 punkto nustatyta tvarka, t. y. imant skaičiuojamąjį laikotarpį – 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atsakovės Darbo sutarties 4 punkte nustatyta darbo laiko norma – 28,5 val. per savaitę. Tai atitinka 0,75 etato darbo krūvį. Ieškovė Darbo sutartyje nurodytą atsakovės darbo laiko normą per savaitę teisingai paskirstė 5 darbo dienų savaitei ir apmokėjo už visas Darbo sutartyje nurodytas atsakovės darbo valandas. Ieškovė teisingai apskaičiavo ir laiku išmokėjo atsakovei priklausančius atostoginius už 2023 m. vasario-rugpjūčio mėnesius, todėl nėra pagrindo priteisti delspinigius už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų (atostoginių) išmokėjimą.

6.       Atsakovė A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbuotojos Darbo sutartyje yra nurodyta darbuotojos darbo laiko norma – 28,5 val. per savaitę. Nei darbuotojos Darbo sutartyje, nei kituose tarp šalių sudarytuose susitarimuose nebuvo nurodyta, kad darbuotoja dirba 5 darbo dienas per savaitę. Iš darbuotojai sudaromų darbo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad darbuotoja dirbo nuolatos pas darbdavę 3 darbo dienas per savaitę (pirmadieniais – trečiadieniais). Darbdavė atostoginius už darbuotojos kasmetinių atostogų dienas turėjo apskaičiuoti vadovaudamasi darbuotojos darbo grafike nurodytomis darbo dienomis ir darbo valandomis. Darbdavei skaičiuojant už kiekvieną darbuotojos kasmetinių atostogų dieną tik po 5,7 val. (taikant 5 darbo dienų grafiką), bet ne pagal darbuotojos faktinį darbo grafiką – darbuotojai susidarė žymi atostoginių nepriemoka, nes darbuotoja darbo dienomis dirbo ir po 9 val., ir po 10 val. Taip pat atsakovė nurodė, kad darbdavė diskriminuoja darbuotoją ir nebesuteikia darbuotojai kasmetinių atostogų, nors ji ir prašo. Darbdavė savo vidinėje dokumentų programoje nurodė darbuotojai, kad ji neva negali atostogauti prašomu laiku dėl užregistruotų pacientų. Darbdavė grasina darbuotojai, kad pakeis jos nuolatinį darbo grafiką į 5 darbo dienų savaitę, vietoj iki šiol taikyto ir šalims tikusio 3 darbo dienų savaitės grafiko. Darbuotoja nuolatos jaučia spaudimą iš darbdavės bei jai yra atsisakoma suteikti poilsio laiką, grasinama reikalavimu atidirbti už neva atostogų metu neišdirbtas valandas, nes darbdavė skaičiavo tik po 5,7 val., kas yra draudžiama pagal teisės aktus. Darbuotoja ne kartą kreipėsi į darbdavę raštu dėl atostoginių perskaičiavimo ir išmokėjimo. Darbuotojai priklauso delspinigiai, kaip nurodyta DK, nes darbuotojai darbdavė iki šiol nėra išmokėjusi atostoginių dalies.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. sausio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-558-1194/2024, 

ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo atsakovės atostoginius už 2023 m. vasario–liepos mėnesius; priteisė atsakovei iš ieškovės 348,59 Eur (neatskaičius mokesčių) atostoginių už 2023 m. rugpjūčio mėn., 41,83 Eur delspinigių; kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 2 d. su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 976, kurios pagrindu atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis). 2023 m. sausio 1 d. šalys pakeitė Darbo sutarties 1.3 punktą – darbdavė įsipareigojo mokėti atsakovei 3 180 Eur dydžio darbo užmokestį už 0,75 etato darbo krūvį, 28,5 val. per sav. Darbo sutarties 9 punkte numatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal DK 126–130 straipsnių nuostatas.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovės atostoginius paskaičiavo, remdamasi vidutiniu dienos darbo užmokesčiu, t. y. darbo užmokestį už tris mėnesius iki atostogų dalindama iš 5 darbo dienų. Ieškovė laikė, kad atsakovės darbo savaitė yra 5 darbo dienų, nes taip nurodyta VšĮ Elektrėnų ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) VšĮ Elektrėnų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje, kur teikiamos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos 5 darbo dienas per savaitę. Darbo sutarties 6 punkte atsakovė įsipareigojo laikytis Vidaus tvarkos taisyklių. Atsakovei nuo 2018 metų atostoginiai buvo skaičiuojami ir mokami pagal 5 darbo dienų savaitės darbo dienai tenkantį atsakovės darbo valandų skaičių, nustatytą Darbo sutartyje.

10.       Teismas pažymėjo, kad nei Darbo sutartyje, nei 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. P-220 „Dėl darbo krūvio didinimo“ nėra reglamentuota, kad ieškovė turi dirbti 5,7 valandas per dieną, t. y. kad atsakovės darbo savaitė yra būtent 5 dienų. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovė dirbo 5,7 val. per dieną.

11.       Teismas nurodė, kad, vadovaujantis DK 126 straipsnio 2 dalimi, darbuotojams, kurie dirba mažiau nei 5 darbo dienas per savaitę, atostogos suteikiamos savaitėmis. Darbo inspekcijos išaiškinimu, darbuotojams, kurių darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis nei 5 ar 6 darbo dienos per savaitę arba skirtingas, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, o kiekviena atostogų savaitė vidutiniu valandos darbo užmokesčiu apmokama tiek valandų, kiek sulygta darbo sutartyje, o ne pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką. Tai reiškia, kad darbuotojui, kuriam nustatytas ne visas darbo laikas, pvz., 28,5 val. per savaitę, tai pagal Aprašą apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis (suteikus savaitę kasmetinių atostogų) turėtų būti dauginamas iš jam nustatytos darbo laiko normos, t. y. iš 28,5 val. Jeigu darbuotojui būtų suteikiamos kelios kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, apskaičiuotas savaitės vidutinis darbo užmokestis galėtų būti dalijamas iš 7 (kadangi savaitė suprantama kaip 7 kalendorinės dienos) ir gautas skaičius galėtų būti dauginamas iš tiek kalendorinių dienų, kiek būtų suteikiama kasmetinių atostogų.

12.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus ne dirbtų dienų skaičius, o išdirbtos valandos, kurios tiek žiniaraščiuose, tiek atsiskaitymo lapeliuose sutampa. Teismas nurodė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai atsakovei atostoginius suskaičiavo pagal grafiką, nors, atostoginiai pagal grafiką šiuo atveju neskaičiuotini. Darbo ginčų komisija nesivadovavo tvarka, jog kasmetinės atostogos darbuotojams, kurių darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis nei 5 ar 6 darbo dienos per savaitę arba skirtingas, suteikiamos savaitėmis, o kiekviena atostogų savaitė vidutiniu valandos darbo užmokesčiu apmokama tiek valandų, kiek sulygta darbo sutartyje, o ne pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką. Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad imant vieną atostogų dieną (numatytą dirbti pagal grafiką), jai bus išmokėta atitinkamai tokia atostoginių suma, kiek tą atostogų dieną jai buvo numatyta dirbti valandų.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė, vidutinį darbo užmokestį skaičiuodama pagal 5 darbo dienų savaitę, o ne 7 kalendorinių dienų savaitę, atsakovei taikė palankesnę atostoginių skaičiavimo tvarką, todėl teismas sprendė, kad perskaičiuoti atostoginius vasario-liepos mėnesiais nebuvo pagrindo. Teismas nurodė, kad, ieškovei sutinkant suteikti atsakovei atostogas ir po vieną ar kelias dienas, atsakovė neįvertina to, jog tokiu atveju, jeigu darbuotojai, kuriai nustatytas ne visas darbo laikas, šiuo atveju 28,5 val. per savaitę, būtų suteikiamos kelios dienos kasmetinių atostogų, apskaičiuotas savaitės vidutinis darbo užmokestis turėtų būti dalijamas iš 7 (kadangi savaitė suprantama kaip 7 kalendorinės dienos) ir gautas skaičius dauginamas iš tiek kalendorinių dienų, kiek būtų suteikiama kasmetinių atostogų.

14.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą atsakovės atostoginių perskaičiavimo savaitėmis lentelę, sprendė, kad ieškovė atsakovei atostoginius už rugpjūčio mėnesį apskaičiavo netinkamai. Atsakovei perskaičiavus atostoginius pagal Darbo inspekcijos konsultacijoje nurodytą tvarką, turėjo būti išmokėta 3 196,19 Eur atostoginių už rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad buvo išmokėta 2 847,60 Eur atostoginių, susidarė 348,59 Eur nepriemoka, kurią ieškovė (atskaičius mokesčius) atsakovei turi išmokėti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei priklauso 41,83 Eur delspinigių (348,59 Eur x 0,8 x 0,1 proc. x 150 k. d.).

15.       Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad darbdavė diskriminuotų darbuotoją ar pan. Teismas sprendė, jog darbdavė, spręsdama dėl atostogų (ne)suteikimo, laikėsi įstatyme nustatytos tvarkos, sprendimą nesuteikti atsakovei atostogų motyvavo, nėra įrodymų, kad atsakovės darbo dienų skaičius būtų pakeistas, todėl diskriminacija atsakovės atžvilgiu nenustatyta. Ieškovė nurodė, jog atostogos atsakovei nebuvo suteiktos, nes prašymas dėl neplaninių atostogų pateiktas likus tik savaitei iki atostogų pradžios, atsakovės pateiktas vidaus dokumentas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad darbų eiga dėl neplaninių atostogų suteikimo buvo nutraukta, nes nepateiktas su skyriaus vedėju suderintas atnaujintas spalio darbų grafikas, užtikrinantis, kad suteikus atostogas bus išdirbtas visas pagal Darbo sutartį sulygtas mėnesio darbo laikas. Be to, ieškovė atsižvelgė ir į Valstybinės darbo inspekcijos konsultaciją bei į tai, kad pagal DK 126 straipsnio 2 dalį atsakovei dirbant mažiau nei 5 darbo dienas per savaitę, jai atostogos turi būti suteikiamos savaitėmis, o ne po vieną dieną.

16.       Teismo vertinimu, atsakovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos per didelės. Atsakovė nenurodė jokių argumentų tokio dydžio bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, tik nurodė, kad įrodymų, jog pareikalautos atlyginti išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra neprotingai didelės, nėra. Teismas negali toleruoti nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 3 000 Eur, ir priteisė išlaidų dalį, proporcingą patenkintų / atmestų reikalavimų daliai.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

17.       Atsakovė A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei atmesti; paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė atsakovei taikė palankesnę, nei DK nustatytą, atostoginių skaičiavimo tvarką, nes atsakovei dėl ieškovės kaltės susidarė žymi atostoginių nepriemoka. Teismas netaikė DK 130 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 5.1, 5.4 punktų, pagal analogiją Aprašo 6 punkto, kai pagal Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį, suteikiamos kasmetinės atostogos, Aprašo 5.15 papunkčiu, nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, nacionaline teismų praktika.

17.2.                      Ieškovė, apskaičiuodama atostoginius už darbuotojos kasmetinių atostogų dienas, taikė klaidingą formulę, pagal kurią prilygino, kad viena darbuotojos kasmetinių atostogų diena apmokėtina 5,7 val. jos valandiniu atlygiu. Darbdavė 5,7 val. skaičių gavo padalindama darbuotojos savaitės darbo laiko normą (28,5 val.) iš 5 darbo dienų, nors darbuotoja dirbo 3 darbo dienas per savaitę, po 9 val. ar po 10 val. per darbo dieną, kaip buvo nurodyta darbuotojai darbdavės sudarytame darbo grafike ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Darbdavė, apskaičiuodama ir išmokėdama atostoginius, nesivadovavo pačios parengtais darbuotojos darbo grafikais bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

17.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, atsakovei dirbant trumpesnę nei 5 dienų darbo savaitę, kasmetinės atostogos turėjo būti suteikiamos savaitėmis. DK nėra įtvirtinto draudimo darbuotojams atostogas imti dienomis. Priešingai, DK 126 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Darbdavė neturi patvirtinusi jokios vidinės kasmetinių atostogų suteikimo bei atostoginių apskaičiavimo tvarkos ir kasmetinių atostogų pasiėmimo klausimų niekaip kitaip nėra išsprendusi, nei nustatyta DK. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (dar galiojant ankstesniam DK), kad atostogas galima imti dalimis.

17.4.                      Teismas neteisingai konstatavo, kad atostoginiai pagal darbo grafiką nėra skaičiuojami. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek DK, tiek teismų praktikai, nes atsakovė turėjo pagrindą tikėtis, kad jos ir darbdavio sulygtas darbo užmokestis per mėnesį išliks iš esmės toks pats (arba skirsis tik labai nežymiai dėl apskaitos aspektų) nepriklausomai nuo to, jei tą mėnesį atsakovė atostogaus. Taikant analogiją, Aprašo 6 punkte yra patvirtinama, kad darbuotojai atostogos skaičiuojamos pagal grafike nustatytas darbo dienas ar darbo valandas. Ieškovės atostogų suteikimo ir atostoginių apskaičiavimo tvarka neaiški, todėl šiame ginče visos aplinkybės turi būti aiškinamos darbuotojos naudai, kaip nustato DK 6 straipsnio 2 dalis.

17.5.                      Teismas nepagrįstai neįvertino, jog ieškovė atsakovės atostoginius paskaičiavo remdamasi vidutiniu dienos darbo užmokesčiu, t. y. darbo užmokestį už tris mėnesius iki atostogų dalindama iš 5 darbo dienų, bei netaikė Aprašo 5.1. ir 5.4 punktų, dėl to atsakovei susidarė žymi atostoginių nepriemoka. Teismas nustatė byloje, kad darbuotoja nedirbo 5 darbo dienas.

17.6.                      Teismas nepagrįstai sureikšmino individualią Valstybinės darbo inspekcijos konsultaciją ir ja išimtinai rėmėsi priimant sprendimą. Ši konsultacija nėra norminis teisės aktas, kuriuo teismas apskritai turėtų vadovautis byloje. VDI konsultacijoje aiškiai nurodyta, kad VDI specialistai nepasisako fakto klausimu.

17.7.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad darbuotojos atostoginiai apskaičiuoti tinkamai, laikant, kad ji dirba 5 dienas per savaitę. Vidaus darbo tvarkos taisyklės patvirtina, kad darbuotojai atostoginiai turėjo būti apskaičiuoti pagal jos darbo grafiką, kurį sudarinėjo darbdavė. Darbuotojos žiniaraštis patvirtina ir iš jo yra aišku, kad darbuotoja dirba 3 darbo dienas per savaitę, o ne 5 darbo dienas per savaitę. Darbdavės pozicija dėl skaičiuojamų 5,7 val. už darbo dieną (taikant 5 darbo dienų savaitę), nors darbuotojos darbo grafike yra numatyta 3 darbo dienų savaitė – yra neteisinga.

17.8.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad darbuotoja nepatyrė diskriminacijos, bei neatsižvelgė į tai, kad darbuotojos darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys yra neteisingi. Iki darbuotojos skundo Darbo ginčo komisijai, darbdavė niekada, be pagrindo, neatmesdavo darbuotojos prašymų. Darbuotoja jaučiasi diskriminuojama ir esanti bejėgė padėtyje prieš darbdavę. 

17.9.                      Teismas nevertino fakto, kad darbo laiko apskaito žiniaraščiuose deklaruotas atsakovės faktinis darbo dienų skaičius neatitinka atsakovės kasmetinių atostogų lapelyje nurodytų dienų skaičiaus.

17.10.                      Teismas nepagrįstai sumažino darbuotojos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byla yra susijusi su atostoginių skaičiavimu, todėl buvo būtina analizuoti įvarius darbuotojos darbo dokumentus, susijusius su jos atostoginiais, darbo užmokesčiu, taip pat bylos metu ir rengiant dokumentus buvo būtina atliki įvairius matematinius skaičiavimus ir tikrinti duomenis (skaičiavimus), kuriuos pateikė darbdavė. Darbuotojos išlaidos, patirtos advokatės pagalbai apmokėti, yra pagrįstos ir neviršija maksimalių leistinų dydžių.

18.       Ieškovė VšĮ Elektrėnų ligoninė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Teismas teisingai įvertino, kad atsakovei, kuriai nustatytas ne visas darbo laikas, t. y. 28,5 val. per savaitę, pagal Aprašą apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis turėtų būti dauginamas iš jai nustatytos darbo laiko normos, t. y. 28,5 val. Jeigu darbuotojui būtų suteikiamos kelios kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, paskaičiuotas savaitės vidutinis darbo užmokestis galėtų būti dalijamas iš 7 ir gautas skaičius galėtų būti dauginamas iš tiek kalendorinių dienų, kiek būtų suteikiama kasmetinių atostogų. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atostoginiai yra skaičiuojami ne pagal darbuotojos grafiką, o pagal darbo sutartyje sulygtą dirbti valandų skaičių. Šiuo atveju negali būti pagal analogiją, kaip nurodo apeliantė, taikomas Aprašo 6 punktas, kuris taikytinas pagal Žvalgybos įstatymą, nes ieškovės veiklos Žvalgybos įstatymas nereglamentuoja. Vien tai, jog atsakovė klaidingai mano, kad jai neturėtų būti taikoma DK 126 straipsnio 2 dalis, nesudaro pagrindo išvadai, kad atostoginiai jai turėtų būti mokami pagal darbo grafiką.

18.2.                      Teismas nurodė plačius ir išsamius motyvus dėl ieškovei taikytos palankesnės atostoginių skaičiavimo tvarkos. Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad ligoninės konsultacijų poliklinika dirba 5 dienų darbo savaitę su dviem poilsio dienomis. Todėl teismas visiškai teisingai nustatė, jog atsakovei taikytas vienos kasmetinių atostogų dienos apmokėjimas 5,7 val. valandiniu atlygiu, kuris gautas padalinus atsakovės savaitės darbo laiko normą (28,5 val.) iš 5 darbo dienų. Taikant VDI konsultacijoje nurodytą tvarką (skaičiuojant pagal 7 kalendorinių dienų savaitę) ir atsakovės Darbo sutartyje sulygtą savaitės darbo laiko normą (28,5 val.) gautume 4,07 val. vienai dienai, todėl atsakovei tenkantys atostoginiai būtų mažesni, negu taikant 5,7 val. valandinį atlygį. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad perskaičiuoti atostoginius vasario-liepos mėnesiais nebuvo pagrindo.

18.3.                      Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė lentelę su įvairiais skaičiavimais, ši lentelė nebuvo pateikta ir išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, todėl laikytina nauju įrodymu, kurį draudžiama pateikti apeliacinės instancijos teisme.

18.4.                      Teismas, spręsdamas dėl atostoginių apskaičiavimo teisingumo, išsamiai rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis ir nurodė teisinius argumentus, todėl atsižvelgė ir į Aprašo 5.1 punkto nuostatas, nes ieškovė taikė tinkamą skaičiuojamąjį laikotarpį už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Teismas nepažeidė Aprašo 5.4 punkto reikalavimų, nes pagal Aprašo 5.6 punkto nuostatas ieškovė skaičiavo vidutinį valandinį darbo užmokestį: atsakovės faktiškai dirbama darbo diena buvo skirtingos trukmės, o vidutinio valandinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka nurodyta Aprašo 5.5 punkte, taikyta atsakovei.

18.5.                      Apeliantė klaidingai jos darbo laiko rėžimą prilygina darbo laiko normai. Darbo laiko rėžimas nėra Darbo sutarties sąlyga, nes darbo laiko rėžimas yra darbo laiko normos paskirstymas ir gali būti nustatytas skirtingas per dieną, savaitę ir pan.

18.6.                      Nesuprantami apeliantės kaltinimai ieškovei, prilyginant jos veiksmus priešiškiems, neetiškiems, žeminantiems, agresyviems, užgauliems, įžeidžiantiems veiksmams, ar net įbauginimui ar įstūmimui į beginklę ir bejėgę padėtį. Byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra, išskyrus apeliantės vertinimus. Apeliantės prašymai dėl vienos ar kelių dienų kasmetinėms atostogoms suteikti gali būti netenkinami kaip neatitinkantys nustatytos kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos. Ieškovė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri teikia pirminės, antrinės ir stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pacientų (ne)registravimas kardiologo konsultacijai tam tikromis, būtent apeliantės atostogoms pageidaujamomis dienomis, kelia abejonių ir gali trikdyti įstaigos veiklą.

18.7.                      Teismas pagrįstai sumažino atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nors tokį prašymą, kaip neatitinkantį CPK 98 straipsnio 1 dalies, turėjo atmesti visiškai. Atsakovės pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo darbo byloje, kurioje ginčo suma dvigubai mažesnė, pateiktas tik vienas procesinis dokumentas, kurio parengimui atsakovė nesugaišo daug laiko, nes visi reikalingi įrodymai buvo surinkti darbo byloje, byla nesudėtinga ir nereikalaujanti specialių žinių, o darbo laiko sąnaudų ir įkainių nenurodymas atskirų darbų atlikimui kelia pagrįstų abejonių, yra neadekvatus ir neprotingai didelis, kartu reiškia pernelyg didelį ir nesąžiningą atsakovės išlaidavimą.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

21.       Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo atsakovės atostoginius už 2023 m. vasario–liepos mėnesius, priteisė atsakovei iš ieškovės 348,59 Eur, neatskaičius mokesčių, atostoginių už 2023 m. rugpjūčio mėn., 41,83 Eur delspinigių, likusią ieškinio dalį atmetė; paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.  

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22.       Darbdavė VšĮ Elektrėnų ligoninė ir darbuotoja A. R. 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 976 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti VšĮ Elektrėnų ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 22–25; e. t. 2, b. l. 90–93). Pagal Darbo sutarties 6 punktą buvo prisiimti kiti darbuotojos ir darbdavės įsipareigojimai, nurodyti Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose. 2020 m. rugsėjo 4 d. „Įsakymu dėl darbo krūvio didinimo“ Nr. P-220 (e. t. 2, b. l. 88) tenkintas atsakovės prašymas, atsakovės darbo krūvis nuo 2020 m. spalio 1 d. padidintas iki 0,75 etato, nustatyta 3 000 Eur mėnesinė alga, darbo laikas – 28,5 val. / sav., keičiant Darbo sutarties 1.3 ir 5 punktus (e. t. 1, b. l. 26). Nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovei nustatyta 3 180 Eur mėnesinė alga, dirbant 0,75 etato darbo krūviu (e. t. 1, b. l. 22–25). Darbo sutarties 9 punkte numatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal DK 126–130 straipsnių nuostatas. 

23.       VšĮ Elektrėnų ligoninės Vidaus tvarkos taisyklių 119 punkte (e. t. 2, b. l. 94–108) nustatyta, kad įstaigos administracines funkcijas atliekančių ir ne sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių skyrių darbo laikas pirmadieniais – ketvirtadieniais yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadieniais – nuo 8.00 val. iki 15.45 val. (pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12 val. 45 min.) darbo dienomis. Darbo diena prieš šventines dienas trumpinama viena valanda. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 121 punktą, stacionariniai skyriai, Priėmimo-skubios pagalbos skyrius dirba nepertraukiamu darbo režimu (visą parą ir visą savaitę). Kitų skyrių darbo laikas Vidaus tvarkos taisyklėse nenustatytas.

24.       Atsakovė A. R. pateikė prašymus suteikti planines/neplanines atostogas, papildomas poilsio dienas: 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. vasario 27 d.–2023 m. vasario 28 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 27 d.–2023 m. kovo 29 d., 2023 m. gegužės 22 d., 2023 m. gegužės 28 d., 2023 m. birželio 5 d., 2023 m. birželio 12 d., 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. birželio 26 d., 2023 m. liepos 3 d.–2023 m. liepos 5 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d.–2023 m. rugpjūčio 30 d. (planines) (e. t. 1, b. l. 27–38).

25.       Pagal pateiktus atsakovės prašymus atsakovei buvo suteiktos poilsio dienos: 2023 m. vasario mėn. – 4 dienos (e. t. 2, b. l. 113–114), už kurias ieškovė paskaičiavo 590,92 Eur vidutinio darbo užmokesčio (e. t. 1, b. l. 16); atsakovė 2023 m. kovo mėn. atostogavo 4 dienas (e. t. 2, b. l. 28), už kurias ieškovė paskaičiavo 580,24 Eur vidutinio darbo užmokesčio (e. t. 1, b. l. 17); atsakovė 2023 m. gegužės mėn. atostogavo 2 dienas (e. t. 2, b. l. 119–120), už kurias ieškovė paskaičiavo 287,16 Eur vidutinio darbo užmokesčio (e. t. 1, b. l. 19); atsakovė 2023 m. birželio mėn. atostogavo 4 dienas (e. t. 2, 122–123), už kurias ieškovė paskaičiavo 578,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio (e. t. 1, b. l. 20); atsakovei 2023 m. liepos mėn. suteiktos 4 poilsio dienos (e. t. 2, b. l. 125-126), už kurias ieškovė paskaičiavo 582,52 Eur vidutinio darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 8).

26.       Ieškovė ginčo laikotarpiu atsakovės vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, papildomą poilsio laiką skaičiavo už 5,7 val. už dieną.

27.       2023 m. gegužės 23 d. prašymu dėl atlyginimo perskaičiavimo atsakovė kreipėsi į ieškovę, reikalaudama įpareigoti buhalteriją perskaičiuoti teisingai atostoginius ir atlyginimą už 2023 metų vasario ir kovo mėnesius, skaičiuojant už atostogų dienas atsakovės dirbtas valandas į dieną              +/- 10 val. / dieną, o ne išvestą vidurkį 5,7 val. / dieną, ko pasėkoje, atsakovės teigimu, susidaro neapmokėtos 4,4 valandos už kiekvieną atostogų dieną (e. t. 1, b. l. 9–10).

28.       Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo teisės skyriaus 2023 m. birželio 29 d. konsultacijoje Nr. SD-128-15775 (toliau – VDI Konsultacija) (e. t. 2, b. l. 53–55), atsakant į ieškovės paklausimą, nurodoma, jog „<...> Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Paminėtina, kad vidutinis darbo valandos užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, palyginti su normalia darbo laiko trukme. Ta pati tvarka galioja ir apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už suteiktą papildomą poilsį. <...> Pažymėtina, kad darbuotojams, kurių darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis nei 5 ar 6 darbo dienos per savaitę arba skirtingas, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, o kiekviena atostogų savaitė vidutiniu valandos darbo užmokesčiu apmokama tiek valandų, kiek sulygta darbo sutartyje, o ne pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką. <...>. Darbuotojui, kuriam nustatytas ne visas darbo laikas, pvz., 28,5 val. per savaitę, <...>, tai pagal Aprašą apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis (suteikus savaitę kasmetinių atostogų) turėtų būti dauginamas iš jam nustatytos darbo laiko normos, t. y. iš 28,5 val. Jeigu darbuotojui būtų suteikiamos kelios kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, apskaičiuotas savaitės vidutinis darbo užmokestis galėtų būti dalijamas iš 7 (kadangi savaitė suprantama kaip 7 kalendorinės dienos) ir gautas skaičius galėtų būti dauginamas iš tiek kalendorinių dienų, kiek būtų suteikiama kasmetinių atostogų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu darbo sutarties šalys susitaria dėl atostogų suteikimo kalendorinėmis dienomis, kartu turėtų aptarti ir kasmetinių atostogų apmokėjimo tvarką. <...>.“

29.       Ieškovė atsakovės 2023 m. gegužės 23 d. prašymo netenkino, remdamasi nustatyta atostoginių skaičiavimo tvarka ir VDI Konsultacija (e. t. 1, b. l. 11–13).

30.       Iš byloje esančių ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2023 m. vasario–liepos mėnesius, taip pat atsiskaitymo lapelių už 2022 m. lapkričio–2023 m. sausio mėnesius, matyti, kad atsakovė dirbo: 1) 2022 m. lapkričio mėnesį – 114 val.; 2) 2022 m. gruodžio mėn. – 119,70 val.; 3) 2023 m. sausio mėn. – 125,40 val.; 4) 2023 m. vasario mėn. – 9 val./d., 8 darbo dienas, iš viso dirbo 72 val.; 5) 2023 m. kovo mėn. atsakovė dirbo 10,1 val./d., 9 darbo dienas, iš viso 90,9 val.; 6) 2023 m. balandžio mėn. atsakovė dirbo 9,9 val./d., balandžio 26 d. dirbo 9,3 val./d., 11 darbo dienų, iš viso 108,3 val.; 7) 2023 m. gegužės mėn. atsakovė dirbo 9 val./d., gegužės 2 d. dirbo 8,4 val./d., 12 darbo dienų, iš viso – 107,40 val.; 8) 2023 m. birželio mėn. atsakovė dirbo 10,5 val./d., birželio 28 d. – 9,9 val./d., 8 darbo dienas, iš viso – 83,4 val. 9) 2023 m. liepos mėn. atsakovė dirbo 8,8 val./d., 9 darbo dienas, iš viso –79,2 val. (e. t. 2, b. l. 19, 22, 23, 28, 114–114, 116–117, 119–120, 122–123, 125–126). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose deklaruotas faktinis darbo dienų skaičius neatitinka ieškovės darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymoje ir atsiskaitymo lapeliuose nurodytų dienų skaičiaus.

31.       Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (e. t. 1, b. l. 8), Atsiskaitymo lapelių matyti, jog ieškovė už atsakovės faktiškai dirbtą įstaigoje laiką priskaičiavo darbo užmokesčio: už 2022 m. lapkričio mėn. – 3 000 Eur (e. t. 2, b. l. 22); už 2022 m. gruodžio mėn. – 3 000 Eur (e. t. 2, b. l. 23); už 2023 m. sausio mėn. – 3 180 Eur (e. t. 1, b. l. 15); už 2023 m. vasario mėn. – 2 114, 13 Eur (e. t. 1, b. l. 16); už 2023 m. kovo mėn. – 2 204,90 Eur (e. t. 1, b. l. 17); už 2023 m. balandžio mėn. – 3 180 Eur (e. t. 1, b. l. 18); už 2023 m. gegužės mėn. – 2 890,91 Eur (e. t. 1, b. l. 19); už 2023 m. birželio mėn. – 2 114,93 Eur (e. t. 1, b. l. 20); už 2023 m. liepos mėn. – 2 209,26 Eur (e. t. 1, b. l. 21). 

32.       Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (e. t. 1, b. l. 8), Atsiskaitymo lapelių (e. t. 1, b. l. 15–21), Atostogų skaičiavimo lapelių (e. t. 2, b. l. 22, 23, 24, 36, 74, 76, 78) matyti, jog, apskaičiuojant atsakovės atostoginius už 2023 m. vasario, kovo, gegužės, birželio ir liepos mėnesius, ieškovė skaičiavo atsakovės vidutinį dieninį darbo užmokestį, 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotą už atliktą darbą ar dirbtą laiką, darbo užmokestį dalindama iš darbo dienų per tą laikotarpį skaičiaus pagal grafiką, taikant 5 darbo dienų savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio). Prie gautos sumos pridedama metinės premijos dalis tenkanti darbo dienai pagal grafiką. Tokiu būdu ieškovė apskaičiavo, kad atsakovės vidutinis dieninis darbo užmokestis: 2023 m. vasario mėnesio – 147,73 Eur; 2023 m. kovo mėn. – 145,06 Eur; 2023 m. gegužės mėn. – 143,58 Eur; 2023 m. birželio mėn. – 144,68 Eur; 2023 m. liepos mėn. – 145,63 Eur.

33.       Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su pareiškimu dėl neišmokėtų sumų išieškojimo (e. t. 2, b. l. 12–14, 15). Ieškovė, patikslinusi prašymą, prašė priteisti jos naudai iš VšĮ Elektrėnų ligoninės nesumokėtą atostoginių skirtumą už 2023 m. vasario – rugpjūčio mėn., iš viso – 2 183,38 Eur, neatskaičius mokesčių. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini)16121/2023 pagal atsakovės prašymą VšĮ Elektrėnų ligoninei dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, 2023 m. spalio 4 d. sprendimu (sprendimo registracijos numeris ir data 2023 m. spalio 10 d. Nr. DGKS-5732) (toliau – DGK sprendimas) patenkino atsakovės prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir išieškojo iš VšĮ Elektrėnų ligoninės 349,92 Eur atostoginius už 2023 m. vasario mėn., 461,44 Eur atostoginius už 2023 m. kovo mėn., 184,93 Eur atostoginius už 2023 m. gegužės mėn., 524,92 Eur atostoginius už 2023 m. birželio mėn., 343,85 Eur atostoginius už 2023 m. liepos mėn., 546,97 Eur atostoginius už 2023 m. rugpjūčio mėn., 241,32 Eur delspinigių (e. t. 2, b. l. 5–10).

34.       Šiame kontekste atsakovė (apeliantė), prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-558-1194/2024, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei atmesti, bei ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, kelia klausimus vidutinio darbo užmokesčio už atsakovės kasmetines atostogas 2023 m. vasario–kovo ir gegužės–liepos mėnesius apskaičiavimo (ne)teisingumo, vidutinio darbo užmokesčio skirtumo tarp išmokėto ir mokėtino vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumažinimo (ne)pagrįstumo.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo (ne)teisingumo

35.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepagrįstai atsakovės atostoginius paskaičiavo remdamasi vidutiniu dienos darbo užmokesčiu, t. y. darbo užmokestį už tris mėnesius iki atostogų dalindama iš 5 darbo dienų, bei netaikė Aprašo 5.1. ir 5.4 punktų, nors teismas nustatė byloje, kad darbuotoja nedirbo 5 darbo dienas. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Aprašo 5.1, 5.4, 5.15 punktų nuostatų bei nevertino to fakto, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose deklaruotas atsakovės faktinis darbo dienų skaičius neatitinka atsakovės kasmetinių atostogų lapelyje nurodytų dienų skaičiaus.

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tokia išvada daroma, remiantis žemiau pateiktais argumentais.

37.       Pagal DK 145 straipsnio 1 dalį, DK ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 145 straipsnio 2 dalis, 204 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 6 punktą, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų. Aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 punktuose. Pagal Aprašo 5.4 punktą, vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius) (Aprašo 5.5 punktas). Pagal Aprašo 5.6 punktą, vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės. Pagal Aprašo 5.9 punktą, premijos, nurodytos Aprašo 3.5 punkte, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, mokamos už ketvirčio darbo rezultatus ir išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (jei išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra, – pagal įmonės darbo (pamainos) grafiką). Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo vidutinio dieninio darbo užmokesčio ar vidutinio valandinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal Aprašo 5.4 ir 5.5 punktus. Aprašo 5.15 punkte reglamentuojama, kad apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.

38.       Minėta, nagrinėjamu atveju iš byloje esančių ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2023 m. vasario–liepos mėnesius, taip pat atsiskaitymo lapelių už 2022 m. lapkričio–2023 m. sausio mėnesius, matyti, kad atsakovė dirbo: 1) 2022 m. lapkričio mėnesį – 114 val.; 2) 2022 m. gruodžio mėn. – 119,70 val.; 3) 2023 m. sausio mėn. – 125,40 val.; 4) 2023 m. vasario mėn. – 9 val./d., 8 darbo dienas, iš viso dirbo 72 val.; 5) 2023 m. kovo mėn. atsakovė dirbo 10,1 val./d., 9 darbo dienas, iš viso 90,9 val.; 6) 2023 m. balandžio mėn. atsakovė dirbo 9,9 val./d., balandžio 26 d. dirbo 9,3 val./d., 11 darbo dienų, iš viso 108,3 val.; 7) 2023 m. gegužės mėn. atsakovė dirbo 9 val./d., gegužės 2 d. dirbo 8,4 val./d., 12 darbo dienų, iš viso – 107,40 val.; 8) 2023 m. birželio mėn. atsakovė dirbo 10,5 val./d., birželio 28 d. – 9,9 val./d., 8 darbo dienas, iš viso – 83,4 val. 9) 2023 m. liepos mėn. atsakovė dirbo 8,8 val./d., 9 darbo dienas, iš viso –79,2 val. (e. t. 2, b. l. 19, 22, 23, 28, 114–114, 116–117, 119–120, 122–123, 125–126). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad atsakovės darbo dienos trukmė ginčo laikotarpiu buvo skirtinga (nuo 8,4 val./ d. iki 10,5 val./d.). 

39.       Remiantis šiais duomenimis, skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. vasario mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio (t. y. 3 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis) faktiškai dirbtas laikas valandomis yra 359,10 val. (114 val. + 119,70 val. + 125,40 val.). Skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. kovo mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio (t. y. 3 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis) faktiškai dirbtas laikas valandomis yra 317,10 val. (119,70 val. + 125,40 val. + 72 val.). Skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio (t. y. 3 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis) faktiškai dirbtas laikas valandomis yra 271,20 val. (72 val. + 90,90 val. + 108,30 val.). Skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. birželio mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio (t. y. 3 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis) faktiškai dirbtas laikas valandomis yra 306,60 val. (90,90 val. + 108,30 val. + 107,40 val.). Skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. liepos mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio (t. y. 3 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis) faktiškai dirbtas laikas valandomis yra 299,10 val. (108,30 val. + 107,40 val. + 83,40 val.).

40.       Taip pat minėta, kad iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (e. t. 1, b. l. 8), Atsiskaitymo lapelių matyti, jog ieškovė už atsakovės faktiškai dirbtą įstaigoje laiką priskaičiavo darbo užmokesčio: už 2022 m. lapkričio mėn. – 3 000 Eur (e. t. 2, b. l. 22); už 2022 m. gruodžio mėn. – 3 000 Eur (e. t. 2, b. l. 23); už 2023 m. sausio mėn. – 3 180 Eur (e. t. 1, b. l. 15); už 2023 m. vasario mėn. – 2 114, 13 Eur (e. t. 1.b. l. 16); už 2023 m. kovo mėn. – 2 204,90 Eur (e. t. 1, b. l. 17); už 2023 m. balandžio mėn. – 3 180 Eur; už 2023 m. gegužės mėn. – 2 890,91 Eur (e. t. 1, b. l. 18); už 2023 m. birželio mėn. – 2 114,93 Eur (e. t. 1, b. l. 20); už 2023 m. liepos mėn. – 2 209,26 Eur (e. t. 1, b. l. 21).

41.       Remiantis šiais duomenimis, skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. vasario mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio (t. y. 3 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis) darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką yra 9 180 Eur (3 000 Eur + 3 000 Eur + 3 180 Eur). Atitinkamai, skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. kovo mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką yra 8 294,13 Eur (3 000 Eur + 3 180 Eur + 2 114,13 Eur). Skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką yra 7 499,03 Eur (2 114,13 Eur + 2 204,90 Eur + 3 180 Eur). Skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. birželio mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką yra 8 275,81 Eur (2 204,90 Eur + 3 180 Eur + 2 890,91 Eur). Skaičiuojant atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 2023 m. liepos mėn., jos skaičiuojamojo laikotarpio (t. y. 3 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis) darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką yra 8 185,84 Eur (3 180 Eur + 2 890,91 Eur + 2 114,93 Eur). Kaip matyti iš atostogų skaičiavimo lapelių (e. t. 2, b. l. 24, 36, 37, 74, 76, 58, 78, 80), trims mėnesiams tenkanti metinės premijos dalis yra 127,50 Eur, o darbo valandų pagal grafiką skaičius ginčo laikotarpiu atitinkamą 3 mėnesių laikotarpį buvo: 358,39 val.; 352,69 val.; 346,99 val.; 364,09 val.; 359,10 val.

42.       Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (e. t. 1, b. l. 8), Atsiskaitymo lapelių (e. t. 1, b. l. 15–21), Atostogų skaičiavimo lapelių (e. t. 2, b. l. 22, 23, 24, 36, 74, 76, 78) matyti, jog, apskaičiuojant atsakovės atostoginius už 2023 m. vasario, kovo, gegužės, birželio ir liepos mėnesius, ieškovė skaičiavo atsakovės vidutinį dieninį darbo užmokestį, 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotą už atliktą darbą ar dirbtą laiką darbo užmokestį dalindama iš darbo dienų per tą laikotarpį skaičiaus pagal grafiką, taikant 5 darbo dienų savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nesilaikė Aprašo 5.1 punkto nuostatų, yra deklaratyvaus pobūdžio, dėl to atmestinas kaip nepagrįstas, juolab, kad iš šiame punkte nurodytų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovės vidutinį darbo užmokestį, vadovavosi Aprašo 5.1 punkto nuostatomis – tinkamai nustatė skaičiuojamąjį laikotarpį ir skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį (kiekvienu atveju imtas 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, užmokestis už faktiškai dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 punktuose). Atsakovė nenurodė, kokios konkrečios jos atitinkamu laikotarpiu gautos pajamos neįskaičiuotos į atsakovės skaičiuojamojo laikotarpio faktiškai gauto darbo užmokesčio už dirbtą laiką sumą, ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Kartu pastebėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės darbo dienos trukmė ginčo laikotarpiu atskirais mėnesiais buvo skirtinga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti skaičiuojamas ne vidutinis dieninis darbo užmokestis, kaip tai buvo daroma, bet vidutinis valandinis darbo užmokestis, kaip tai numatyta Aprašo 5.5. ir 5.6 punktuose. Taigi, nagrinėjamu atveju Aprašo 5.4 punktas netaikytinas, o taikytinas Aprašo 5.5 punktas, dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nepagrįstai netaikė Aprašo 5.4 punkto, atmestinas kaip nepagrįstas.

43.       Nesutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog darbo laiko apskaito žiniaraščiuose deklaruotas atsakovės faktinis darbo dienų skaičius neatitinka atsakovės kasmetinių atostogų lapelyje nurodytų dienų skaičiaus. Priešingai, nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino, ir, komentuodamas Darbo ginčų komisijos sprendimo išvadą, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose deklaruotas faktinis darbo dienų skaičius neatitinka atsakovės darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymoje ir atsiskaitymo lapeliuose nurodytų dienų skaičiaus, nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus ne dirbtų dienų skaičius, o išdirbtos valandos, kurios tiek žiniaraščiuose, tiek atsiskaitymo lapeliuose sutampa. Pažymėtina, kad ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir atostogų skaičiavimo lapeliuose nurodytos faktiškai dirbtos atsakovės darbo valandos sutampa, atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir atostogų skaičiavimo lapeliuose nurodytų atsakovės faktiškai dirbtų valandų neginčijo. Konstatavus, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti skaičiuojamas vidutinis valandinis, o ne vidutinis dieninis atsakovės darbo užmokestis, pripažintina, jog tai, kad ieškovės darbo laiko apskaito žiniaraščiuose deklaruotas atsakovės faktinis darbo dienų skaičius neatitinka atsakovės kasmetinių atostogų lapelyje nurodytų dienų skaičiaus, nagrinėjamu atveju neturi įtakos vidutinio valandinio atsakovės darbo užmokesčio apskaičiavimo teisingumui.

44.       Sutiktina su atsakove, jog, tuo atveju, jei būtų skaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis, ieškovė turėtų skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį, apskaičiuotą už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 punktuose, dalinti iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus, kaip tai numatyta Aprašo 5.4 punkte, o ne iš darbo dienų pagal grafiką. Tačiau, minėta, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne vidutinis dieninis darbo užmokestis, o vidutinis valandinis darbo užmokestis, Aprašo 5.4 punkto nuostatos netaikytinos.

45.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad, nagrinėjamu atveju, turėjo būti taikomos Aprašo 5.5 punkto, o ne 5.4 punkto nuostatos, t. y., kad šiuo atveju turėjo būti skaičiuojamas atsakovės vidutinis valandinis, o ne vidutinis dieninis darbo užmokestis, apskaičiuoja atsakovės vidutinį valandinį darbo užmokestį, remdamasis aukščiau minėtais Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (e. t. 1, b. l. 8), Atsiskaitymo lapeliuose esančiais duomenimis apie atsakovei už faktiškai dirbtą įstaigoje laiką ieškovės priskaičiuotą darbo užmokestį, taip pat Atostogų skaičiavimo lapeliuose už 2023 m. vasario (e. t. 2, b. l. 24), kovo (e. t. 2, b. l. 36), gegužės (e. t. 2, b. l. 74), birželio (e. t. 2, b. l. 76), liepos (e. t. 2, b. l. 58, 78, 80) mėnesius esančiais duomenimis apie skaičiuojamam laikotarpiui tenkančią metinės premijos dalį, bei ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (e. t. 2, b. l. 28, 114–114, 116–117, 119–120, 122–123, 125–126) esančiais duomenimis apie atsakovės ginčo laikotarpiu faktiškai per mėnesį dirbtas valandas, kurie šioje byloje nebuvo ginčijamai. 

46.       Atsakovės vidutinis valandinis darbo užmokestis: už 2023 m. vasario mėn. – ((9 108 Eur / 359,10 val.) + (127,50 Eur / 358,39 val.) = 25,92 Eur / d. val.; už 2023 m. kovo mėn. – (8 294,13 Eur / 317,10 val.) + (127,50 Eur / 352,69 val.) = 26,52 Eur / val.; už 2023 m. gegužės mėn. – (7 499,03 Eur / 271,20 val.) + (127,50 Eur + 346,99 val.) = 28,02 Eur.; už 2023 m. birželio mėn. – (8 275,81 Eur / 306,60 val.) + (127,50 Eur / 364,09 val.) = 27,34 Eur; už 2023 m. liepos mėn. – (8 185,84 Eur / 299,10 val.) + (127,50 Eur / 259,10 val.) = 27,73 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė pati į bylą pateikė atsakovės vidutinio valandinio ginčo laikotarpio darbo užmokesčio paskaičiavimą pažymoje A. R. atostoginių perskaičiavimas savaitėmis, kurie yra analogiški šiems apeliacinės instancijos teismo atliktiems skaičiavimams (e. t. 2, b. l. 198).

47.       Apibendrinant paminėtą, aptarto teisinio reglamentavimo ir byloje esančių duomenų kontekste sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė nepagrįstai atsakovės atostoginius paskaičiavo remdamasi vidutiniu dienos darbo užmokesčiu, nes šiuo atveju, vadovaujantis Aprašo 5.5 punktu, apskaičiuojant atsakovės atostoginius, turėjo būti skaičiuojamas vidutinis valandinis atsakovės darbo užmokestis. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikė Aprašo 5.1 punkto nuostatų, atmestinas kaip deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodytas, o apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nepagrįstai netaikė Aprašo 5.4 punkto nuostatų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju, vertinant tai, kad atsakovės darbo dienos trukmė skirtingais mėnesiais buvo skirtinga, dėl to turėjo būti skaičiuojamas vidutinis valandinis atsakovės darbo užmokestis, Aprašo 5.4 punkto nuostatos netaikytinos.

48.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, jog ieškovė atsakovės atostoginius paskaičiavo remdamasi vidutiniu dienos darbo užmokesčiu bei kad ieškovė nepagrįstai atsakovės atostoginius paskaičiavo remdamasi vidutiniu dienos darbo užmokesčiu, t. y. darbo užmokestį už tris mėnesius iki atostogų dalindama iš 5 darbo dienų, nors teismas nustatė, kad darbuotoja nedirbo 5 darbo dienas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 27 pastraipos, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovės pateiktos atsakovės atostoginių perskaičiavimo savaitėmis lentelės, kurioje ieškovė perskaičiavo atsakovės atostoginius pagal Darbo inspekcijos konsultacijoje nurodytą tvarką, pagal kurią, be kita ko, atsakovės atostoginiai paskaičiuoti taikant vidutinį valandinį atsakovės darbo užmokestį, apskaičiuotą jos skaičiuojamo 3 mėnesių laikotarpio darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką dalijant iš to laikotarpio atsakovės faktiškai dirbtų valandų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytina Darbo inspekcijos konsultacijoje nurodyta atsakovės atostoginių apskaičiavimo tvarka, ir iš minėtos lentelės duomenų nustatė, kad, atlikus perskaičiavimą, susidarė atostoginių už 2023 m. rugpjūčio mėnesį nepriemoka, kurią (atskaičius mokesčius) priteisė atsakovei iš ieškovės. Atsakovė šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau dėl atsakovei apskaičiuotų atostoginių už 2023 m. vasario–kovo, ir gegužės–liepos mėnesius nepasisakė, tačiau, kaip matyti iš minėtos lentelės, už šiuos mėnesius susidarė atostoginių permoka, dėl ko pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė, apskaičiuodama atsakovės atostoginius už 2023 m. vasario–kovo ir gegužės–liepos mėnesius, vidutinį darbo užmokestį skaičiuodama pagal 5 darbo dienų savaitę, o ne 7 kalendorinių dienų savaitę, atsakovei taikė palankesnę atostoginių skaičiavimo tvarką, todėl perskaičiuoti atostoginius vasario–liepos mėnesiais nebuvo jokio pagrindo (skundžiamo sprendimo 26 pastraipa). Taigi, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė atsakovės atostoginius paskaičiavo remdamasi vidutiniu dienos darbo užmokesčiu bei kad ieškovė nepagrįstai atsakovės atostoginius paskaičiavo remdamasi vidutiniu dienos darbo užmokesčiu, t. y. darbo užmokestį už tris mėnesius iki atostogų dalindama iš 5 darbo dienų, nepagrįsti, nes į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė ir jas įvertino.

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ir deklaratyvus atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nesivadovavo Aprašo 5.15 punkto nuostatomis. Minėta, šiame Aprašo punkte reglamentuojama, kad apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką. Ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis buvo 5,14 Eur, minimali mėnesinė alga – 840 Eur. Taigi, akivaizdu, jog nei ieškovės taikytas vidutinis dieninis atsakovės darbo užmokestis, nei atsakovės vidutinis valandinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nebuvo mažesni už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas apskaičiavimo (ne)teisingumo

50.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio už atsakovės kasmetines atostogas už 2023 m. vasario–kovo ir gegužės–liepos mėnesius apskaičiavimo (ne)teisingumo, nagrinėjamu atveju konstatavo, jog ieškovė, vidutinį darbo užmokestį skaičiuodama pagal 5 darbo dienų savaitę, o ne 7 kalendorinių dienų savaitę, atsakovei taikė palankesnę atostoginių skaičiavimo tvarką, todėl teismas sprendė, kad perskaičiuoti atostoginius vasario–liepos mėnesiais nėra pagrindo. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog, vadovaujantis DK 126 straipsnio 2 dalimi bei Darbo inspekcijos išaiškinimu, darbuotojams, kurių darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis nei 5 ar 6 darbo dienos per savaitę arba skirtingas, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, o kiekviena atostogų savaitė vidutiniu valandos darbo užmokesčiu apmokama tiek valandų, kiek sulygta darbo sutartyje, kas reiškia, kad darbuotojui, kuriam nustatytas ne visas darbo laikas, pvz., 28,5 val. per savaitę, pagal Aprašą apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis (suteikus savaitę kasmetinių atostogų) turėtų būti dauginamas iš jam nustatytos darbo laiko normos, t. y. iš 28,5 val. Jeigu darbuotojui būtų suteikiamos kelios kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, apskaičiuotas savaitės vidutinis darbo užmokestis galėtų būti dalijamas iš 7 (kadangi savaitė suprantama kaip 7 kalendorinės dienos) ir gautas skaičius galėtų būti dauginamas iš tiek kalendorinių dienų, kiek būtų suteikiama kasmetinių atostogų.

51.       Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė, vidutinį darbo užmokestį skaičiuodama pagal 5 darbo dienų savaitę, o ne 7 kalendorinių dienų savaitę, atsakovei taikė palankesnę, nei DK nustatytą, atostoginių skaičiavimo tvarką, todėl, atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad perskaičiuoti atostoginius vasario–liepos mėnesiais nėra pagrindo. Atsakovės nuomone, darbdavys, apskaičiuodamas atostoginius už darbuotojos kasmetinių atostogų dienas, taikė klaidingą formulę, pagal kurią prilygino, kad viena darbuotojos kasmetinių atostogų diena apmokėtina 5,7 val. jos valandiniu atlygiu. Darbdavys 5,7 val. skaičių gavo padalindamas darbuotojos savaitės darbo laiko normą (28,5 val.) iš 5 darbo dienų, nors darbuotoja dirbo 3 darbo dienas per savaitę, po 9 val. ar po 10 val. per darbo dieną. Atsakovės teigimu, Vidaus darbo tvarkos taisyklės patvirtina, kad darbuotojai atostoginiai turėjo būti apskaičiuoti pagal jos darbo grafiką. Taikant analogiją, Aprašo 6 punkte yra patvirtinama, kad darbuotojai atostogos skaičiuojamos pagal grafike nustatytas darbo dienas ar darbo valandas.

52.       Taigi, atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai atsakovei atostoginius skaičiavo, apmokėdama tik dalį, t. y. 5,7 val. kiekvienos atostogų dienos, nes, atsakovės teigimu, atostoginiai jai turėjo būti skaičiuojami už visas tą dieną pagal grafiką nustatytas dirbti valandas. Šiuo aspektu įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės skundo teiginiai, grindžiami kitokia jos nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti, nepaneigia teismo išvadų, jog perskaičiuoti atostoginius vasario–liepos mėnesiais nėra pagrindo, nes ieškovė, vidutinį darbo užmokestį skaičiuodama pagal 5 darbo dienų savaitę, o ne 7 kalendorinių dienų savaitę, atsakovei taikė palankesnę atostoginių skaičiavimo tvarką (CPK 185 straipsnis).

53.       DK 126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

54.       Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė dirba 5 dienas per savaitę: iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog atsakovė dirba 3 dienas per savaitę pagal suderintą darbo grafiką, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovei atostogos, vadovaujantis DK 126 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti suteikiamos savaitėmis. Pagal Aprašo 6 punktą, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita ir darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą. Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje (DK 112 straipsnio 1 dalis). Darbo laiko norma nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant DK ar kitų darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų (DK 112 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko (DK 112 straipsnio 3 dalis).

55.       Iš šalių 2018 m. lapkričio 2 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 976 (e. t. 1, b. l. 22–25; e. t. 2, b. l. 90–93) matyti, kad atsakovės darbo krūvis nuo 2020 m. spalio 1 d. padidintas iki 0,75 etato, nustatytas 28,5 val. / sav. atsakovės darbo laikas. Darbo sutarties 9 punkte numatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal DK 126–130 straipsnių nuostatas. Taigi, remiantis šia bylos medžiaga, spręstina, kad Darbo sutartimi šalys susitarė dėl ne viso darbo laiko, atsakovės darbo laiko norma – 28,50 val./sav.

56.       Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nustatytu Aprašo 6 punkte, ir byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl šalių Darbo sutartimi sutarto ne viso darbo laiko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio už kasmetinių atostogų laikotarpį apmokėjimą, pagrįstai rėmėsi Darbo inspekcijos išaiškinimu ir konstatavo, kad darbuotojui, kuriam nustatytas ne visas darbo laikas, pvz., 28,5 val. per savaitę, pagal Aprašą apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis (suteikus savaitę kasmetinių atostogų) turėtų būti dauginamas iš jam nustatytos darbo laiko normos, t. y. iš 28,5 val., o tuo atveju, jeigu darbuotojui būtų suteikiamos kelios kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, apskaičiuotas savaitės vidutinis darbo užmokestis galėtų būti dalijamas iš 7 (kadangi savaitė suprantama kaip 7 kalendorinės dienos) ir gautas skaičius galėtų būti dauginamas iš tiek kalendorinių dienų, kiek būtų suteikiama kasmetinių atostogų, juolab, kad nagrinėjamu atveju Vidaus tvarkos taisyklėse nenustatyta kitokia, nei nustatyta DK, atostoginių skaičiavimo tvarka tuo atveju, kai darbuotojas, kuriam taikoma suminė darbo laiko apskaita, išleidžiamas kasmetinių atostogų ne savaitėmis, bet kelioms dienoms, o šalių Darbo sutarties 9 punkte nustatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal DK 126–130 straipsnių nuostatas.

57.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad, taikant analogiją, Aprašo 6 punktu yra patvirtinama, kad darbuotojai atostogos skaičiuojamos pagal grafike nustatytas darbo dienas ar darbo valandas. Pažymėtina, jog Aprašo 6 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų. Kai pagal Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogas suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už kasmetinių atostogų laiku pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką nustatytas darbo dienas ar darbo valandas. Kai taikoma suminė darbo laiko apskaita ir darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Aprašo 6 punkte įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad, kai pagal Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogas suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už kasmetinių atostogų laiku pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką nustatytas darbo dienas ar darbo valandas, yra specialioji teisės norma, kuri negali būti taikoma pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 3 dalis).

58.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2023 m. vasario mėn. turėjo 4 poilsio dienas (e. t. 2, b. l. 113–114), už kurias ieškovė paskaičiavo 590,92 Eur vidutinio darbo užmokesčio (e. t. 1, b. l. 16). Atsakovės vidutinis darbo užmokestis už šį laikotarpį, skaičiuojamas taikant apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotą vidutinį valandinį atsakovės darbo užmokestį, yra 422,13 Eur (25,92 Eur x (28,50 val. / 7 d.) x 4 d.). Atsakovė 2023 m. kovo mėn. atostogavo 4 dienas (e. t. 2, b. l. 28), už kurias ieškovė paskaičiavo 580,24 Eur vidutinio darbo užmokesčio (e. t. 1, b. l. 17). Atsakovės vidutinis darbo užmokestis už šį laikotarpį, skaičiuojamas taikant apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotą vidutinį valandinį atsakovės darbo užmokestį, yra 431,90 Eur (26,52 Eur x (28,50 val. / 7 d.) x 4 d.). Atsakovė 2023 m. gegužės mėn. atostogavo 2 dienas (e. t. 2, b. l. 119–120), už kurias ieškovė paskaičiavo 287,16 Eur vidutinio darbo užmokesčio (e. t. 1, b. l. 1, b. l. 19). Atsakovės vidutinis darbo užmokestis už šį laikotarpį, skaičiuojamas taikant apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotą vidutinį valandinį atsakovės darbo užmokestį, yra 228,16 Eur (28,02 Eur x (28,50 val. / 7 d.) x 2 d.). Atsakovė 2023 m. birželio mėn. atostogavo 4 dienas (e. t. 2, b. l. 122–123), už kurias ieškovė paskaičiavo 578,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio (e. t. 1, b. l. 20). Atsakovės vidutinis darbo užmokestis už šį laikotarpį, skaičiuojamas taikant apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotą vidutinį valandinį atsakovės darbo užmokestį, yra 445,25 Eur (27,34 Eur x (28,50 val. / 7 d.) x 3 d.). Atsakovė 2023 m. liepos mėn. turėjo 4 poilsio dienas (e. t. 2, b. l. 125–126), už kurias ieškovė paskaičiavo 582,52 Eur vidutinio darbo užmokesčio (e. t. 1, b. l. 21). Atsakovės vidutinis darbo užmokestis už šį laikotarpį, skaičiuojamas taikant apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotą vidutinį valandinį atsakovės darbo užmokestį yra 451,60 Eur (27,73 Eur x (28,50 val. / 7 d.) x 4 d.). 

59.       Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė, vidutinį darbo užmokestį skaičiuodama pagal 5 darbo dienų savaitę, o ne 7 kalendorinių dienų savaitę, atsakovei taikė palankesnę, nei darbo kodekse nustatytą, atostoginių skaičiavimo tvarką, ir nepagrįstai sprendė, kad perskaičiuoti atostoginius vasario–liepos mėnesiais nėra pagrindo. Iš apeliacinės instancijos teismo skaičiavimų matyti, kad, nepaisant to, jog ieškovė, apskaičiuodama atsakovės vidutinį darbo užmokestį už kasmetinių atostogų laikotarpį, taikė vidutinį dieninį atsakovės darbo užmokestį, paskaičiuotą pagal 5 darbo dienų savaitę, nors turėjo taikyti vidutinį valandinį atsakovės darbo užmokestį, tenkantį atsakovės faktiškai dirbto laiko valandai, tačiau ieškovė apmokėjo už didesnį valandų skaičių, tenkantį atostogų dienai ( t. y. už 5,70 val. (28,50 val. / 5 d.)), nei numatyta Aprašo 6 punkte (t. y. 4,07 val. (28,50 val. / 7 d.)), todėl ieškovė priskaičiavo atsakovei didesnes atostoginių sumas, nei reglamentuojama Aprašo 6 punkte bei DK, t. y. taikė palankesnę atsakovei atostoginių skaičiavimo tvarką, negu nustatyta teisės normomis, dėl ko nėra pagrindo perskaičiuoti atsakovės atostoginius už 2023 m. vasario–kovo ir gegužės–liepos mėnesius.

Dėl atsakovės diskriminacijos (ne)buvimo

60.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad darbuotoja nepatyrė diskriminacijos. Iki darbuotojos skundo Darbo ginčo komisijai, atsakovės teigimu, darbdavė niekada, be pagrindo, neatmesdavo darbuotojos prašymų. Darbuotoja jaučiasi diskriminuojama ir esanti bejėgė padėtyje prieš darbdavę.

61.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavė, spręsdama dėl atostogų (ne)suteikimo, laikėsi įstatyme numatytos tvarkos, sprendimą nesuteikti atsakovei atostogų motyvavo, nėra įrodymų, kad atsakovės darbo dienų skaičius būtų pakeistas, todėl diskriminacija atsakovės atžvilgiu nenustatyta. Atsakovės argumentai dėl darbdavės jos atžvilgiu taikomos diskriminacijos atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, nors atsakovė nurodė, kad po Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo, darbdavė darbuotojai atsisako suteikti kasmetines atostogas, ignoruoja darbuotojos prašymus, grasina darbuotojai, jog pakeis jos nuolatinį darbo grafiką į 5 darbo dienų savaitę, vietoj 3 darbo dienų savaitės, tačiau ieškovė nurodė, jog atostogos atsakovei nebuvo suteiktos, nes prašymas dėl neplaninių atostogų pateiktas likus tik savaitei iki atostogų pradžios, atsakovės pateiktas vidaus dokumentas patvirtina, kad darbų eiga dėl neplaninių atostogų suteikimo buvo nutraukta, nes nepateiktas su skyriaus vedėju suderintas atnaujintas spalio darbų grafikas, užtikrinantis, kad suteikus atostogas bus išdirbtas visas pagal Darbo sutartį sulygtas mėnesio darbo laikas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos diskriminavimą kitų darbuotojų atžvilgiu ir / ar išskirtinai kitokį darbdavės elgesį su atsakove.

Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumažinimo (ne)pagrįstumo

62.       Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 5 284,68 Eur patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (e. t. 2, b. l. 182–184; t. 3, b. l. 38–53). Atsakovė pateikė 2023 m. gruodžio 4 d. sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, išrašytą 5 284,68 Eur sumai, ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį šios sumos sumokėjimą (e. t. 2, b. l. 185–186). Prašyme nurodė ir patikslino teismo posėdžio metu, jog atsakovės patirtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas apima šiuos atsakovės atstovės darbus: 1) įrodymų rinkimą ir atsakovės konsultavimą dėl bylos eigos; 2) 2023 m. lapkričio 21 d. prašymo dėl elektroninės bylos kortelės suteikimo parengimą ir pateikimą teismui; 3) susipažinimą su ieškovo 2023 m. lapkričio 3 d. ieškiniu; 4) 2023 m. lapkričio 29 d. atsiliepimo į ieškovės 2023 m. lapkričio 3 d. ieškinį parengimą ir pateikimą teismui; 5) 2023 m. gruodžio 5 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui; 6) atsakovės atstovės pasirengimą bylos nagrinėjimui 2023 m. gruodžio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje; 7) atsakovės atstovavimą 2023 m. gruodžio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje; 8) darbuotojos atstovės pasirengimą bylos nagrinėjimui 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje; 9) susipažinimą su ieškovės prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo; 10) 2023 m. gruodžio 6 d. prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo pateikimą teismui; 11) darbuotojos atstovavimą 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje; 12) rašytinės baigiamosios kalbos parengimą ir 2023 m. gruodžio 11 d. pateikimą teismui.

63.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovės 5 284,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas per didelės, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 3 000 Eur. Teismo teigimu, atsakovė nenurodė jokių argumentų tokio dydžio bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, tik nurodė, kad įrodymų, jog pareikalautos atlyginti išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra neprotingai didelės, nėra. Nors atsakovė bylinėjimosi išlaidų detalizacijos nepateikė, bet iš suteiktų paslaugų sąrašo matyti, kad atsakovei suteiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio) apibrėžtų (maksimalių) dydžių (vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 5 000 Eur). Teismas konstatavo, kad atsiliepimo į ieškinį turinys, apimtis, parengiamojo teismo posėdžio trukmė sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo, nes teismas negali toleruoti nepagrįsto šalies išlaidavimo.

64.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino darbuotojos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byla yra susijusi su atostoginių skaičiavimu, todėl byloje buvo būtina analizuoti įvarius darbuotojos darbo dokumentus, susijusius su jos atostoginiais, darbo užmokesčiu, taip pat bylos metu ir rengiant dokumentus buvo būtina atlikti įvairius matematinius skaičiavimus ir tikrinti duomenis (skaičiavimus), kuriuos pateikė darbdavė. Darbuotojos išlaidos, patirtos advokatės pagalbai apmokėti, yra pagrįstos ir neviršija maksimalių leistinų dydžių. Net tokiu atveju, jei net maksimalūs leistini dydžiai būtų viršyti, teismas turi teisę priteisti išlaidas visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022).

65.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.

66.       Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

67.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nors atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau atsiliepimo į ieškinį turinys, apimtis, parengiamojo teismo posėdžio trukmė sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo iki 3 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos nurodyti pirmiau paminėti kriterijai yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes aptariamas užmokestis yra neproporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms. Nagrinėjamu atveju byloje buvo keliamas vidutinio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas apskaičiavimo teisinis klausimas, nereikalaujantis naujų, kompleksinių teisinių žinių ir nesusiję su didelės apimties bylos medžiagą sudarančių dokumentų įvertinimu – nagrinėjamu atveju bylos medžiagą sudaro su atsakovės darbo užmokesčiu ir dirbtu laiku VšĮ Elektrėnų ligoninėje susiję dokumentai (atsiskaitymo lapeliai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo grafikai, atostogų apskaičiavimo lapeliai) už 2023 m. sausio–liepos mėnesius. Vertintina ir tai, jog atsiliepimo į ieškinį apimtis nėra didelė – 8 puslapiai, byla išnagrinėta per du mėnesius, civilinėje byloje vyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis (2023 m. gruodžio 6 d.), kurio trukmė – 41 min., bei vienas teismo posėdis (2023 m. gruodžio 11 d.), kurio trukmė – 1 valanda, atsakovės teismui teikti prašymai nėra gausūs ir didelės apimties (atsakovė teikė teismui prašymą prijungti prie elektroninės bylos kortelės, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, baigiamąją kalbą), kas nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovės atstovė, rengdama minėtus prašymus, patyrė itin žymias laiko sąnaudas.

68.       Aukščiau nurodyti argumentai pagrindžia, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos bylos dalykui bei teiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokatų darbo laiko sąnaudoms, nors ir neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių. Pripažintina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo nepagrįstumo nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 88, 93, 98 straipsnių nuostatas, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo nepagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties 

69.       Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

71.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

72.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

73.       Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-12451).

74.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (apeliantės).

75.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

 

nutaria:

        

atsakovės A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-558-1194/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Elektrėnų ligoninei (j. a. k. 181383721) iš atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                       Rūta Latvelė