Byla Nr. 1S-257-627/2022

                                                                                              Teisminio proceso Nr. nesuteiktas                                                                               

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6;

 (S)

                                                                                              2.5.19

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       H. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) (toliau – ir BK) 2271 straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija)BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, skirtas bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. išbūtas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis iš dalies pakeistas, H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas. Veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 metų BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 metų BK 206 straipsnio (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 metų BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 metų BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 metų BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam H. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3.       Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atliekančio direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Vertinamu atveju daryti tokią išvadą vis tik nėra pagrindo.

II. Skundo teisiniai argumentai ir proceso dalyvio pareiškimai

5.             Nuteistasis H. D. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. birželio 21 d. teikimą ir H. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

5.1.                           Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, kad pagal 2022 m. birželio 21 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atliktą vertinimą nuteistojo H. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors ir stebima nuteistojo daroma pažanga. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo posėdyje pataisos įstaigos atstovė nurodė, kad nuteistojo vidutinės rizikos taškų suma yra 94 balai, kas remiantis OASys metodika yra artima aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis 2021 m. sausio 5 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis tuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo vidutinė, tačiau jos taškų suma buvo 80 balų, kas rodo, jog nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, šis motyvas yra absoliučiai netinkamas, kadangi 2022 m. birželio 21 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 62-3222 9 psl. aiškiai nurodyta, kad „rizikos taškų įvarčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus praeities faktus“. Atsižvelgiant į tai, skunde pažymėta, kad H. D. nusikalstamo elgesio rizika nepadidėjo; praeities rodiklių, reikšmingų tokios rizikos skaičiavimui, nuteistasis pakeisti negali. Juo labiau pats faktas, kad pakartotinio nusikalstamumo riziką skaičiuojantis subjektas, teikdamas išvadas, skirtingai skaičiuoja statinius nusikalstamo elgesio rizikos rodiklius, gali reikšti tik arba netinkamą rizikos vertinimo metodiką, arba netinkamus skaičiavimus, arba vieno (ar abiejų) rizikos vertinimą atlikusių specialistų kompetencijos stoką.

5.2.                            Skunde nurodoma, kad 2021 m. sausio 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-64 buvo labai aiškiai nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuleistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundo autorių teigimu, ši išvada, 2022 m. birželio 21 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. 62-3222 ir pataisos įstaigos atstovės paaiškinimai, duoti Kauno apygardos teisme nagrinėjant teikimą, patvirtina, kad H. D. elgesys pataisos įstaigoje nepablogėjo ir jis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl Kauno apygardos teismas negalėjo prieiti priešingos išvados, esą, nuteistojo daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepakankama.

5.3.                            Nuteistasis ir jo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje byloje Nr. 1S-292-654/2019 išaiškinta, jog įstatymas nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį, nusikalstamo elgesio rizika būtų žema. Taigi, šiuo atveju Kauno apygardos teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. 

5.4.                            Nuteistasis ir jo gynėjas skunde pasisako ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai vertino 2022 m. birželio 21 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. 62-3222, tačiau ir pats nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas naudojant OASys metodiką yra abejotinas, ir vargu ar tinkamas vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką asmens, kuris nusikalto daugiau nei prieš dvidešimt metų. Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ 2.1.2 punkte aprobuojama ne nusikalstamo elgesio rizikos ateityje vertinimo metodika, o teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Skunde nurodoma, jog lingvistinis aiškinimas leidžia teigti, kad teisės pažeidėjo įvertinimo sistema yra toli gražu ne tas pats, kaip nusikalstamo elgesio rizikos (kas nustatyta BK 51 straipsnio 2 dalyje) vertinimo metodika.

5.5.                           Skundo autorių manymu, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nenurodo, kokios dar, teismo manymu, sąlygos būtų absoliučios ir kaip dar nuteistasis turėtų elgtis, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom [GC], nos. 66069/09, 130/10, 3896/10, 122).

5.6.                            Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jog pataisos įstaigos nutarimuose dėl nuteistojo H. D. skatinimo ir teikimuose dėl paskatinimo aiškiai nurodyta teisiškai reikšminga sąlyga – nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas. Pavyzdžiui, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. 65-264 ir 2021 m. lapkričio 08 d. nutarime Nr. 65-1165 nurodyta, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akcentuotas jo stropus darbas.

5.7.                            Skunde taip pat pastebėta, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus specialistės J. P. 2022 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 62-1313 yra prierašas: „Siūlau nuteistojo neskatinti, nes skatintas 2022-02-22“, kurį pasirašė vyr. specialistė G. M., kuri būtent ir teikė Socialinio tyrimo išvadą Nr. 62-3222. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo liko nepastebėta, nors vyr. specialistės siūlymas nuteistojo neskatinti tik tuo pagrindu, kad jis buvo neseniai skatintas, yra demotyvuojantis ir taip pat išreiškiantis vyr. specialistės šališkumą.

5.8.                            Skunde taip pat teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nuvertino ir/arba nutylėjo visą eilę teisiškai reikšmingų fakto aplinkybių. Iš tokių aplinkybių minėtinos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos charakteristikos, liudijančios apie neeilinius nuteistojo H. D. asmenybės pokyčius, demonstruojančius, kad nuteistasis jokios grėsmės visuomenei nebekelia. Teigiamą nuteistojo charakteristiką apibūdina ir Lietuvos kalėjimo kapelionų asociacijos 2021 m. spalio 18 d. pažyma, Kauno Šv. V. P. kapeliono Br. A. B. ofmcap 2022 m. balandžio 08 d. rašytinis liudijimas, VšĮ „Aplankyk kalinį“ 2022 m. kovo 29 d. prašymas paskatinti H. D. už aktyvų lankymąsi programoje ir pastangas laikytis Biblijinių moralinių normų. Be religinio, dvasinio užimtumo nuteistasis dalyvavo teisinio švietimo iniciatyvoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine, Bendravimo įgūdžių lavinimo grupėje. Nuteistasis ir jo gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje buvo nutylėta ir nukentėjusiojo A. M. pozicija, palaikanti pataisos įstaigos teikimą ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuotu laisvės atėmimu. Būtent nukentėjusysis ir yra tas visuomenės intereso reiškėjas, į kurio poziciją Kauno apygardos teismas privalėjo atsižvelgti.

5.9.                      Anot skundo autorių, viena iš itin reikšmingų aplinkybių šios kategorijos bylose yra nuteistojo darbas pataisos įstaigoje, iš kurio galima spręsti apie bausmės tikslų pasiekimą ir nuteistojo pastangas teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, kas buvo nuvertinta priimant skundžiamą nutartį, nors apie itin stropų nuteistojo H. D. darbą duomenų yra VĮ „(duomenys neskelbtini)“ meistro A. G. teikimuose dėl nuteistojo paskatinimo, gynėjo iniciatyva teiktose ir teikimo medžiagą sudarančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėkose, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 28 d. charakteristikoje. Šiuo aspektu nukrypta ir nuo naujausios teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad darbinė veikla yra viena iš pozityvaus užimtumo formų, mažinanti ir pakartotinio nusikalstamumo tikimybę būnant laisvėje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-221-626/2022).

5.10.                      Skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje perrašyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties motyvai, t. y. kad „H. D. anksčiau teistas ne kartą, šiuo metu bausmę atlieka už daugybės nusikalstamų veikų, taip kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų, padarymą“, „H. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jo ankstesni teistumai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuleistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei“. Skundo autorių vertinimu, ankstesnės nutarties motyvų perrašymas nėra teisingumo vykdymas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo prasme, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo ir gina ne formalųjį teisingumą. Tokie Kauno apygardos teismo motyvai rodo, kad nuteistasis net negali tikėtis, kad ateityje pataisos įstaigos teikimas galėtų būti tenkinamas, nes teismas savo nutartį grindžia ankstesnės nutarties motyvais ir, pasisakydamas dėl nusikaltimo, dėl kurio nuteistasis yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, faktiškai taiko Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantį pakartotinį baudimą, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteisiami asmenys ne už bet kokių, o už itin sunkių nusikalstamų veikų padarymą, ir taip aiškinant teisę, BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos niekuomet negalėtų būti taikomos.

5.11.                      Nuteistasis ir gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad bylos nagrinėjimo metu H. D. savo kaltės nepripažino ir pažymi, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies. Taip pat pastebi, kad nuteisto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme asmens demonstruojama nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga negali būti menkinama tuo motyvu, kad asmuo, nuteistas pačia griežčiausia bausme, nepripažino kaltės ikiteisminio tyrimo ar teisminio proceso metu ir netgi tuo motyvu, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės dabar (beje, pirmosios instancijos teismas teisminio teikimo nagrinėjimo metu net ir nematė reikalo plačiau gilintis, kokia yra paties H. D. pozicija šiuo klausimu). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis garantuoja asmeniui teisę neliudyti prieš save, šį teisė yra tokia svarbi, kad ji neišnyksta su nuosprendžio priėmimu ar įsiteisėjimu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažįsta, kad tokios aplinkybės (ankstesnio ar ankstesnių nusikaltimų fakto ir proceso aplinkybės, nuteistojo iki gyvos galvos pozicija dėl kaltės pripažinimo ar neigimo) nėra pakankamos atsisakyti švelninti paskirtą bausmę, tačiau faktiškai būtent tokiu pagrindu ir atsisako tai daryti. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje byloje Nr. 1S-240-1076/2019 yra pasisakiusi, jog kaltės nepripažinimas, kaltinamojo principinė teisė į gynybą ir tokios pozicijos laikymasis negali būti kliūtis nuteistąjį vertinti teigiamai bausmės atlikimo metu, taigi, skundo autorių teigimu, ir nuo tokios praktikos skundžiamoje nutartyje nukrypta.

5.12.                      Skunde taip pat pažymima, kad Kauno apygardos teismas suklydo skundžiamos nutarties         15-ajame punkte pasisakydamas dėl nuteistajam H. D. 2021 m. liepos 9 d. paskirtos nuobaudos. Nors pirmosios instancijos teismas pasisako, kad nė viena iš paskirtų nuobaudų teikimo metu negaliojo bei teisingai nurodo, kad nuobaudos teisėtumą nuteistasis ginčija iki šiol, tačiau tokiais duomenimis remiasi kaip galiojančiais. Tokia motyvacija nėra teisinga, kadangi ir pati nuobauda yra panaikinta anksčiau laiko, ir jos skyrimo teisėtumas bei pagrįstumas yra tikrinamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

5.13.                      Be to, skunde nurodoma, kad apygardos teismas ignoravo kitas teisiškai svarbias aplinkybes, susijusias su nuteistojo amžiumi, sveikatos būkle. H. D. yra beveik (duomenys neskelbtini) amžiaus ir toks amžius yra artimas pensiniam amžiui bei labai netolimas nuo vidutinės statistinės tikėtinos Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės (šiuo metu – 70 metų). Įvertinus tai, kad net ir pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, nuteistasis nėra paleidžiamas į laisvę, šie lygmenys (pensinio amžiaus ir vidutinės statistinės Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės) bus pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-283-870/2019). Skundo autoriai mano, kad tai yra itin reikšminga, nes vyresnis amžius natūraliai mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką, o dar labiau ją mažina sveikatos būklė. Nuteistasis H. D. serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra patyręs(duomenys neskelbtini), nuolat patiria (duomenys neskelbtini), jam nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

5.14.                      Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad neteisingai buvo interpretuoti duomenys apie tai, kad nuteistasis siekia atlyginti priteistus civilinius ieškinius (skundžiamos nutarties 17 punktas). Skunde nurodoma, kad H. D. ne tik vykdė pareigą atsiskaityti su nukentėjusiaisiais (išieškotojais), bet šią pareigą netgi iš dalies yra visiškai įvykdęs (visiškai atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“). Pateikti duomenys iš antstolės S. V. kontoros rodo, kad, nors prievolė atsiskaityti su civiliniais ieškovais yra solidari, tačiau tik H. D. ir jo artimųjų pastangomis su jais atsiskaitoma, taip pat nuteistasis ir savo noru moka priklausančius civilinius ieškinius iš savo atlyginimo. Nagrinėjant ankstesnį teikimą, buvo pateikti duomenys iš skirtingų antstolių kontorų (antstolės R. S., antstolės S. V., taip pat ankstesnio teikimo metu - 25 t., b. l. 39, 78-79, 80-86), kurie įrodo, kad dalis vykdomųjų bylų, pavyzdžiui, valstybės naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra užbaigtos pilnai išieškojus priteistas sumas, kitose vykdomosiose bylose įmokos mokamos, taip pat ir ne tik nuteistojo artimųjų, bet ir paties nuteistojo. Kadangi būtent H. D. vykdomojoje byloje padengė didelę dalį solidariai vykdytinos prievolės (antstolės S. V. kontoros pažyma, t. 25, b. l. 86), todėl šios fakto aplinkybės turėjo būti vertinamos teikimo tenkinimo linkme. Skunde paminėta ir tai, kad išieškotoja L. G. (ankstesnė pavardė – G.) kuria dirbtines kliūtis išieškojimo procese ir taip apsunkina nuteistojo ir jo artimųjų siekius visiškai atsiskaityti su nukentėjusiaisiais.

6.             Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 30 d. gautas nuteistojo gynėjo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad gynėjas nušalinimų nereiškia, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas E. Pašilis, anksčiau vykdydamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, neatnaujino baudžiamojo proceso H. D. baudžiamojoje byloje pagal jo (gynėjo) pareiškimą, o vėliau teikė skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo patenkintas nuteistojo H. D. gynėjo skundas ir panaikintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo H. D. gynėjo advokato V. Sirvydžio pareiškimą (tuo metu ėjusio Generalinio prokuroro E.  Pašilio skundas buvo tenkintas ir priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-67-449/2020). Gynėjo teigimu, tai reiškia, kad teisėjų kolegijai pirmininkaujantis ir pranešėjas anksčiau yra užėmęs aiškiai priešingą poziciją jo ginamojo H. D. atžvilgiu. Gynėjas pažymi, kad klausimą dėl nusišalinimo palieka spręsti pačiam teisėjui, tačiau minėtas faktas ir procesinė aplinkybė, jo nuomone, buvo reikalinga pagarsinimo, kadangi nuteistojo kaltės pripažinimas ar nepripažinimas, kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu būtinoji ar papildoma sąlyga, pirmosios instancijos teismo manymu, turi tiesioginių sąsajų su šio instituto taikymu, tuo pačiu tam skirta ir dalis skundo argumentų. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad papildomų prašymų nereiškia, savo ginamojo vardu prašo skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

 Nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas.

7.       Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

8.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9.       BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

10.       Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

11.       Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad H. D. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 23 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1999 m. kovo 18 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). 

12.       Iš H. D. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2018 m. gegužės 18 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Pataisos įstaigoje nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, nepažeidė nustatytos tvarkos. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas, valios savybės išugdytos gerai. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, su administracija bendrauja tolerantiškai ir mandagiai, sutinka su priežiūra ir vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais. Nuteistajam H. D. 2018 m. gegužės 21 d. buvo pakoreguotas 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta: išreiškus norą dirbti pataisos namuose, dengti priteistą civilinį ieškinį, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis buvo paskatintas (per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 18 kartų), nuo 2019 m. lapkričio 18 d. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš gaunamo darbo užmokesčio savanoriškai pagal galimybes dengia priteistą civilinį ieškinį, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: muzikinėje viktorinoje „Lietuviška daina“, lanko Šv. Mišias, dalyvavo „Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos“ organizuojamuose susitikimuose, Konstitucijos egzamine, VšĮ „Aplankyk kalinį“ organizuojamuose susitikimuose, Žalgirio mūšio dienai paminėti skirtoje viktorinoje, taip pat viktorinoje „Aš daug žinau“. Nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. lankė ir baigė individualias konsultacijas skirtas žmonėms su priklausomybėmis. Nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 6 d. baigė 8 užsiėmimų grupę „Bendravimo įgūdžių lavinimas“. Teisėjų kolegijos nuomone, nors šie faktai rodo H. D. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

13.       Kauno apygardos teismas, nustatydamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, rėmėsi  Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-3222 (asmens byla 9 tomas, 2 dalis, 194-198 lapai), kurioje nurodyta, kad pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys, H. D. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Iš bylos duomenų matyti, kad vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, pakartotinių įvertinimų metu. 2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje                   Nr. 62-3222 vertinimas balais nenurodytas, tačiau skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad teismo posėdžio metu pataisos įstaigos atstovė nurodė, kad nuteistojo vidutinės rizikos taškų suma yra 94 balai, kas, remiantis OASys metodika, yra artima aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ankstesnio vertinimo metu (2021 m. sausio 5 d. socialinio tyrimo išvada) taškų suma buvo 80 balų, skundžiamoje nutartyje tik pastebėjo, kad nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas sprendimą priėmė įvertinęs visumą aplinkybių, o ne tik remdamasis nusikalstamo elgesio rizikos taškais, todėl skundo argumentas, kad skundžiamoje nutartyje pernelyg suabsoliutinamas balų skaičius, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, susijusį su 2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvadą             Nr. 62-3222 surašiusios specialistės šališkumu. Šiuo atveju vien tai, kad minėtą išvadą surašiusi vyr. specialistė G. M. 2022 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 62-1313 parašė siūlymą neskatinti nuteistojo, nes jis buvo skatintas 2022 m. vasario 22 d., nesudaro pagrindo abejoti 2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 62-3222 teisingumu.

14.       Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 4 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bei 4 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinė drausminė nuobauda skirta 2021 m. liepos 9 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, 2021 m. lapkričio 8 d. nuteistajam gavus paskatinimą už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą minėta nuobauda anksčiau laiko buvo panaikinta), ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išryškėjo keturi H. D. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Be to, vis dar didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai tokie kaip: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras ir nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų ir stokoja tinkamų problemų išsprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu, ir kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Suprantama, kad kriminalinės istorijos (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimų modelio, nusikaltimų sunkėjimo nuteistasis nepašalins, tačiau kitus veiksnius nuteistasis gali pašalinti arba sumažinti. Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (nustatyta vidutinė), todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam. 

15.       Nuteistasis H. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už didelį skaičių nusikalstamų veikų, padarytų bendrininku grupe, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik dėl disponavimo netikru dokumentu, kaltę dėl visų kitų nusikaltimų neigė, nepripažino kaltinimų dėl kvalifikuotų nužudymų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad kaltės dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis ir toliau nepripažįsta (2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-3222 nurodyta, kad teisės pažeidėjas kategoriškai neigia įvykdęs nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę; 2022 m. liepos 27 d. teismo posėdyje, nagrinėjant Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą, nuteistasis nurodė savo kaltę pripažįstantis dalinai). Priešingai nei teigiama skunde, ši aplinkybė – kaltės nepripažinimas, skundžiamoje nutartyje įvertinta pagrįstai, nes ji parodo nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, todėl ji neturėtų būti sumenkinama. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą H. D. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.

16.       Baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Bylos duomenimis, visų priteistų civilinių ieškinių nuteistasis nėra atlyginęs, nors ir deda pastangas tai padaryti. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. 25-1109 patvirtina, kad nuteistasis H. D. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 98 586,51 Eur, išskaičiuota yra 128,79 Eur, iš jų 70,00 Eur nuteistasis atlygino savo noru (asmens bylos 9 tomas, 2 dalis, 201 lapas). Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys, t. y. gynėjo teisme pateikti mokėjimo nurodymai, Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio išrašai, atsiskaitymo lapeliai, taip pat antstolės S. V. 2022 m. liepos 19 d. pažyma apie skolos išieškojimą, patvirtina, kad įsiskolinimai yra dengiami priverstine tvarka, parduodant nuteistojo turtą, savanoriškai nuteistasis atlygino 70,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors H. D. iš esmės nevengia civilinių ieškinių atlyginimo, deda pastangas siekdamas atlyginti priteistą žalos atlyginimą, tačiau priteistos žalos atlyginimas šiuo atveju yra nepakankamas.

17.       Nuteistasis ir jo gynėjas skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, Nr. 1S-283-870/2019, Nr. 1S-221-626/2022,                                       Nr. 1S-240-1076/2019 pateiktų bylų aplinkybių vertinimu. Tačiau, visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas teisingumą vykdo kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje nustatytas konkrečias aplinkybes. Antra, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tuo tarpu, paminėtose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtomis šioje byloje – skiriasi nuteistųjų padaryti nusikaltimai, jų požiūris į padarytus nusikaltimus, nuteistųjų asmenybės, aplinkybės dėl civilinio ieškinio atlyginimo ir t. t. Dėl to remtis nurodytomis teismo nutartimis, kaip teismo precedentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

18.       Nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytas argumentas, kad skundžiama nutartis motyvuojama tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnė Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis, kuria nebuvo tenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Akivaizdu, kad teismui sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos išvados bei nurodyti motyvai gali būti panašūs. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai nereiškia, kad aktualūs duomenys, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

19.       Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis, ypač paskutiniuoju metu, deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę, aplinkybė apie paskutinės drausminės nuobaudos jam panaikinimą palygus neseniai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, yra per anksti.

20.       Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiama nutartimi. Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam H. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam H. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

21.       Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas E. Pašilis nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. ėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo pozicija, kad teisėjas E. Pašilis buvo užėmęs aiškiai priešingą poziciją, kuomet kaip generalinis prokuroras neatnaujino baudžiamojo proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis tame procesu dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas. Teisėjų kolegija vertina, kad teisėjas E. Pašilis šiame procese nedalyvavo kaip prokuroras ir nėra šališkas šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjui E. Pašiliui nušalinimas nėra reiškiamas.

22.       Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo H. D. ir jo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                     Jolanta Čepukėnienė    

                                                                                                                                  Evaldas Pašilis                      

                                                                                                                                  Aiva Survilienė